Panevėžio apygardos teismo nutartis

2010-10-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-624-337-2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-10-29
Bylos Nr.
1A-624-337-2010
Teisminio proceso Nr.
1-08-3-00045-2009-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Evaldas Vanagas (pirm.), Algirdas Gaputis, Pranas Šimkus
Nukentėjusysis
J. B.
Nuteistasis
K., K. B.
Kategorijos

Pranešėjas Evaldas Vanagas Baudžiamoji byla Nr. 1A-624-337/2010

Teisėjas Donatas Jatužis Teisminio proceso Nr. 1-08-3-00045-2009-2

Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6. (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. spalio 29 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Vanago (kolegijos pirmininkas), Algirdo Gapučio ir Prano Šimkaus,

sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,nukentėjusiajai J. B.,nuteistajam K. B.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-06-30 nuosprendžio, kuriuo K. B. pripažintas kaltu pagal BK 140 str. 1 d. ir jam paskirta laisvės apribojimo bausmė šešiems mėnesiams, įpareigojant per 4 mėnesius neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Taip pat šiuo nuosprendžiu iš K. B. priteista 37,70 Lt proceso išlaidų valstybei.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. B. nuteistas už tai, kad jis 2009-10-30 apie 19.00 val. Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, šalia buto Nr. , tyčia spyrė koja į nukentėjusios J. B. kojos šlaunį, rankomis sudavė į kairį ir dešinį žastą, tokiu būdu nežymiai sužalojo nukentėjusiąją J. B..

Šalies argumentai

Nuteistasis K. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-06-30 nuosprendį ir priimti jo atžvilgiu naują nuosprendį – bylą prieš jį nutraukti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Teigia, kad netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių. Apelianto manymu, byloje nebuvo nustatyti neginčijami įrodymai, kuriais remiantis būtų buvę galima priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Teismas, priimdamas nuosprendį, rėmėsi nukentėjusiosios J. B. bei liudytojų E. S. ir E. G. parodymais, kurie yra prieštaringi, vienas kito nepapildantys. Tiek nukentėjusioji, tiek liudytojos kai kurias bylos aplinkybes nurodė skirtingai. Liudytoja E. S. parodė, kad K. B. griebė J. B. už kaklo, nors iš specialisto išvados matyti, kad kakle jokie sužalojimai nukentėjusiajai nepadaryti. Taip pat skunde teigiama, kad liudytojų E. S. ir E. G. parodymai dėl vaiko vedimo laiptinėje žemyn nesutampa, yra prieštaringi, todėl darytina išvada, kad liudytojos konflikto nematė ir jų parodymais remtis negalima. Tuo tarpu liudytojų J. B. ir R. P. parodymai yra nuoseklūs, be prieštaravimų ir jie patvirtina jo, nuteistojo, parodymus. Teismo išvada, kad šie liudytojai galimai davė melagingus parodymus, kadangi nepaliudijo, kad laiptinėje buvo nepilnametė B. duktė, yra nepagrįsta. Bylos duomenimis nenustatyta, ar minimas vaikas tikrai buvo konflikto vietoje, todėl negalima remtis vien nukentėjusiosios į teismo posėdį pasikviestų liudytojų parodymais, daryti išvadą apie vaiko buvimą įvykio vietoje bei apie liudytojų J. B. ir R. P. parodymų nepatikimumą. Tai, kad sužalojimai nukentėjusiajai galėjo būti padaryti ne šio įvykio metu, iš dalies patvirtina ir eksperto N. R. teiginys, kad kategoriškai negalima teigti, jog sužalojimai atsirado nuo smūgių ar pernešant baldus. Nukentėjusioji, siekdama apkalbėti jį, K. B., kitoje vietoje ir kitokiu būdu patirtus sužalojimus galėjo pateikti kaip minimo įvykio metu patirtus sužalojimus. Kad tarp J. B. ir K. B. yra ilgai besitęsiantis konfliktas, neneigia nei nukentėjusioji, nei apeliantas, nei liudytojai, todėl remtis nukentėjusiosios parodymais, kuriuos tvirtina prieštaringi, todėl abejonių keliantys liudytojų parodymai, negalima. Be to, liko nepaneigta galimybė, kad nukentėjusioji gali apkalbėti kaltinamąjį.

Teismo posėdžio metu nuteistasis prašė tenkinti apeliacinį skundą, o nukentėjusioji prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Išnagrinėjusi apeliacinį skundą, skundžiamą nuosprendį bei baudžiamąją bylą teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas. Pirmosios instancijos teismas esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė, tinkamai kvalifikavo nuteistojo K. B. nusikalstamą veiką, pagrįstai pripažino jį kaltu pagal BK 140 str. 1 d. bei paskyrė teisingą bausmę. Nors apeliantas ginčija savo kaltę, įrodymų vertinimą ir apylinkės teismo padarytų išvadų atitikimą faktinėms bylos aplinkybėms, tačiau išanalizavusi skunde nurodytus argumentus teisėjų kolegija neranda pagrindo skundą tenkinti.

Apeliantas teigia jam inkriminuojamo nusikaltimo nepadaręs ir tvirtina, jog jo kaltė grindžiama iš esmės vien tik nukentėjusiosios ir ją palaikančių liudytojų parodymais, kurie, jo manymu, yra prieštaraujantys vieni kitiems. Apeliantas skunde tam tikrais argumentais iš esmės ginčija teismo konstatuotus faktus. Šie argumentai grindžiami savaip aprašytais ir įvertintais buvusiais įvykiais, jie yra susiję su pačių faktų peržiūrėjimu ir nauju apelianto įžvelgiamos jų visumos vertinimu. Tačiau teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu ir daro išvadą, kad apylinkės teismas nuosprendyje pagrįstai remdamasis byloje esančių įrodymų visetu konstatavo K. B. kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo. Teisėjų kolegijos nuomone, tokia teismo išvada yra teisinga, todėl apeliantui, nuteistam pagal BK 140 str. 1 d., baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai ir išteisinti jį dėl jo bei nutraukti bylą nėra jokio pagrindo.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad nuteistasis K. B. 2009-10-30 apie 19.00 val. Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, šalia buto Nr. , panaudojo fizinį smurtą J. B. atžvilgiu, taip nežymiai ją sužalodamas. Visas šias aplinkybes patvirtina byloje esantys duomenys – nukentėjusiosios J. B., liudytojų E. S. ir E. G. parodymai, specialisto išvada. Teismas, nustatydamas K. B. kaltę, pagrįstai vadovavosi iš esmės nuosekliais nukentėjusiosios J. B. parodymais, kuri parodė, kad laiptinės aikštelėje šalia buto Nr. 20 jai bandant atsiimti iš K. B. pasiimamų daiktų sąrašą šis rankomis sugriebė jai už rankų ir 2-3 kartus spyrė į kairiąją koją. Šias nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes iš dalies ar visiškai patvirtino įvykio vietoje buvusios liudytojos E. S. ir E. G.. Netikėti nukentėjusiosios bei liudytojų parodymais nėra jokio pagrindo. Nukentėjusiosios nurodomas jos sužalojimo aplinkybes patvirtina ir teismo medicinos specialisto išvada, kuria konstatuota, kad J. B. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti jos nurodomu būdu bei laiku. Kad padaryti sužalojimai galėjo būti padaryti būtent nukentėjusiosios nurodomu būdu bei laiku patvirtino ir teismo posėdyje dalyvavęs teismo medicinos ekspertas. Nors liudytojos E. S. ir E. G. tam tikras įvykio detales ir nurodė netiksliai, tačiau jokių esminių prieštaravimų tiek tarpusavyje, tiek nukentėjusiosios nurodomoms aplinkybėms nėra. Nuosprendyje teismas nukentėjusiosios ir liudytojų parodymus įvertino tinkamai ir apeliacinės instancijos teismas su šiuo vertinimu sutinka. Atitinkamai pagrįstai įvertinti ir K. B. parodymai. Apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai nuosprendyje daromų išvadų nepaneigia. Dėl kokių priežasčių K. B. galėtų apkalbėti nukentėjusioji bei liudytojos nenurodo ir pats apeliantas.

Teisingai kvalifikavęs nuteistojo K. B. nusikalstamą veiką pirmosios instancijos teismas, laikydamasis baudžiamojo įstatymo reikalavimų, teisingai paskyrė apeliantui bausmę už padarytą nusikalstamą veiką. Skirdamas K. B. bausmę ir parinkdamas jos rūšį, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į BK 41 str. numatytą bausmės paskirtį ir BK 54 str. numatytus bausmės skyrimo pagrindus (padaryta baigta, tyčinė nesunki, tačiau smurtinė nusikalstama veika), jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, tinkamai įvertino K. B. asmenybę. Nuteistasis nusikalto ir teisiamas pirmą kartą, administracine tvarka nebaustas, charakterizuojamas teigiamai, dirba. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas teisingai parinko apeliantui bausmės rūšį bei nustatė jos dydį.

Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-06-30 nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas, priimtas nepažeidžiant BPK 20 str. bei kitų procesinių ir materialinių teisės normų, todėl naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Nuteistojo K. B. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Evaldas VanagasAlgirdas GaputisPranas Šimkus