Panevėžio apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo antstolės I. B. teikimą dėl nuteistajam L. P., a. k. (duomenys neskelbtini) paskirtos bausmės – baudos pakeitimo kita bausmės rūšimi,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2019-11-04 Panevėžio apygardos teisme gautas antstolės I. B. teikimas dėl Panevėžio apygardos teismo 2017-01-13 nuosprendžiu nuteistajam L. P. paskirtos ir nesumokėtos (neišieškotos) baudos pakeitimo viešaisiais darbais arba areštu. Teikime nurodoma, kad 2018-02-14 Panevėžio apygardos teismas pateikė Vykdomąjį raštą dėl priverstinio baudos išieškojimo. Patikrinta skolininko turtinė padėtis. Realizuotino turto, į kurį būtų galima nukreipti baudos išieškojimą, nerasta. Nurodoma, kad skolininkas šiuo metu nedirba, jokių pajamų negauna, turto, į kurį būtų galima nukreipti baudos išieškojimo neturi, dėl to 2019-10-30 surašytas išieškojimo negalimumo aktas. Vėliau buvo gautas antstolės patikslintas teikimas, kuriuo prašoma L. P. paskirtą baudą pakeisti viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu. Nurodoma, kad bylos vykdymo laikotarpiu buvo atliekamos užklausos Sodrai ir nustatyta, kad skolininkas niekur nedirbo ir negavo jokių draudžiamų pajamų, iš kurių būtų galima išieškoti baudą. Pažymima, kad nuo 2018-04-28 iki 2018-05-25 L. P. buvo registruotas Užimtumo tarnyboje. Taip pat atkreipiamas dėmesys, jog bylos vykdymo laikotarpiu skolininkas L. P. su antstolės kontora susisiekęs nebuvo, baudos gera valia nesumokėjo, o 2018-05-31 deklaravo išvykimą į Jungtinę Karalystę.

Teismo posėdyje prokurorė prašė teikimą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas atmestinas.

Baudos bausmės vykdymo tvarka ir sąlygos nustatytos Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) V skyriuje „Baudos bausmės vykdymo tvarka ir sąlygos“. Vadovaujantis BVK 22 str. 1 d. baudos bausmė įvykdoma savanoriškai arba priverstinai. Jeigu nuteistasis per du mėnesius ar kitą teismo nustatytą terminą savarankiškai laiku nesumoka visos baudos, ši bausmė pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai (BVK 22 str. 2 d., 24 str. 1 d.). Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta (BVK 24 str. 2 d.). Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis BK 47 str. baudą gali pakeisti viešaisiais darbais (BVK 25 str. 1 d.). Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis BK 47 str., antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu (BVK 25 str. 2 d.)

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 352 str. nustatyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas tuoj pat išaiškina nuteistajam paskirtos bausmės savanoriško ir priverstinio įvykdymo tvarką, sąlygas, jo teises ir pareigas bei nustato terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda. Jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą. Teismas baudą gali pakeisti kita bausme BK 47 str. nustatytais atvejais.

BK 47 str . 7 d. nustatyta, kad jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis šio kodekso 65 str. nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Pagal BK 47 str. 8 d., jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi šio kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis (2019-06-27 įstatymo Nr. XIII-2263 redakcija, įsigaliojusi nuo 2019-07-06). Taigi, kaip matyti, baudžiamasis įstatymas konkrečiai reglamentuoja ir išskiria du atvejus, kada asmens nesumokėta bauda gali būti pakeičiama kita bausme: vienu atveju privalo būti nustatyta, kad asmuo neturi galimybės sumokėti baudą, tačiau sutinka atlikti viešuosius darbus; kitu atveju turi būti nustatyta, kad nuteistasis vengia savo noru sumokėti jam paskirtą baudą, o galimybių ją išieškoti priverstinai nėra (BK 47 str. 7 ir 8 d.). Tai turi nustatyti antstolis, kuriam pavesta vykdyti baudos išieškojimą. Norint baudą pakeisti viešaisiais darbais būtina nustatyti, ar nuteistasis iš tiesų neturi lėšų baudai sumokėti, o norint baudą pakeisti laisvės apribojimu, būtina nustatyti, ar nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai. Tai, pagal BVK 24 str. 2 d. ir BPK 352 str. 2 d., priverstinio baudos išieškojimo procese gali padaryti tik antstolis, vykdantis teismo sprendimą, patikrinęs visas sprendimo įvykdymo galimybes.

Pažymėtina, kad antstolis, prieš kreipdamasis į teismą su teikimu dėl baudos pakeitimo kita bausme, turi atlikti kompleksą teisinių veiksmų, kuriais remdamasis jis galėtų motyvuoti savo poziciją dėl būtinybės keisti nuteistajam paskirtą baudos bausmę. BVK 24 str., reglamentuojančio priverstinį baudos išieškojimą, 4 d. numatyta, kad antstolis, pradėdamas priverstinį baudos išieškojimą, iš karto, neįteikęs raginimo, taiko priverstinio vykdymo priemones. Priverstinio baudos išieškojimo tvarką nustato Civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) bei šiame Kodekse numatytos taisyklės. CPK 624 str. 1 d. numatyta, kad jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą, pradeda jį vykdyti priverstinai. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priverstinio vykdymo priemonės yra: 1) išieškojimas iš skolininko lėšų ir turto ar turtinių teisių; 2) išieškojimas iš skolininko turto ir pinigų sumų, esančių pas kitus asmenis; 3) uždraudimas kitiems asmenims perduoti skolininkui pinigus, turtą ar vykdyti skolininkui kitas prievoles; 4) dokumentų, patvirtinančių skolininko teises, paėmimas; 5) išieškojimas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų jo pajamų; 6) tam tikrų teismo sprendime nurodytų daiktų paėmimas iš skolininko ir perdavimas išieškotojui; 7) skolininko turto administravimas ir iš to gautų pajamų panaudojimas išieškojimui padengti; 8) skolininko įpareigojimas atlikti tam tikrus veiksmus ar nuo jų susilaikyti; 9) priešpriešinių išieškotinų sumų tarpusavio įskaitymas; 10) kitos įstatymų numatytos priemonės. Vienu metu gali būti taikomos kelios priverstinio vykdymo priemonės. Tai reiškia, kad antstolio teikime turi būti aiškiai ir išsamiai nurodyta informacija apie atliktus išieškojimo veiksmus, iš kurių antstolis daro išvadą apie tai, ar nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, t. y. neišgali sumokėti baudos, ar tiesiog vengia ją mokėti. Tais atvejais, kai antstolis vykdymo procese nustato, kad nuteistasis neišgali sumokėti baudos, vadovaujantis BVK 25 str. 1 d. ir BK 47 str. 7 d., antstolis turi išsiaiškinti, ar nuteistasis sutinka, jog bauda būtų pakeista viešaisiais darbais. Pagal šį teisinį reglamentavimą teismas gali pakeisti asmeniui paskirtą baudą, tik tuomet, kai į jį kreipiasi antstolis ir gaunamas nuteistojo sutikimas atlikti viešųjų darbų bausmę. Nepaisant to, kad antstolė teismui pateikė nemažai duomenų apie L. P., jo finansinę padėtį jam būnant Lietuvoje, tačiau, teismo vertinimu, nagrinėjamoje atveju tų duomenų neužtenka siekiant konstatuoti faktą, kad asmuo neturi lėšų susimokėti baudą ar pats savo noru to siekia, t. y. norint jam pakeisti skirtą bausmę – baudą, kita bausmės rūšimi.

Kaip jau minėta, antstolis, kreipdamasis į teismą su teikimu dėl baudos pakeitimo kita bausme, turi atlikti kompleksą teisinių veiksmų, kuriais remdamasi galėtų motyvuoti savo poziciją dėl poreikio keisti nuteistajam paskirtą baudos bausmę. Tačiau, šiuo atveju, antstolės I. B. teikime nėra nurodyta konkreti ir išsami informacija apie atliktus išieškojimo veiksmus ir gautus duomenis, iš kurių antstolė padarė išvadą, kad nuteistasis (skolininkas) L. P. neturi lėšų baudai sumokėti ir neišgali sumokėti baudos arba vengia ją mokėti. Atkreiptinas dėmesys, kad bylos duomenimis 2018-05-31 L. P. yra deklaravęs išvykimą į Jungtinę Karalystę. Kaip minėta, priverstinio baudos išieškojimo stadijoje teismas įstatymo leidėjo jam suteiktą diskreciją pakeisti baudą kita bausmės rūšimi gali įgyvendinti tik esant imperatyviai baudžiamajame įstatyme numatytoms sąlygoms, t. y. skolininkui neturint lėšų ar vengiant mokėti baudą ir nesant galimybių ją išieškoti. Tačiau šias aplinkybes pagrindžiančių duomenų antstolė, kreipdamasi į teismą su teikimu dėl baudos bausmės pakeitimo kita bausmės rūšimi, nepateikė ir daryti išvadą, kad nuteistasis neišgali sumokėti baudos ar vengia tai padaryti, nėra galimybės.

Apygardos teismas pažymi, kad baudos pakeitimas kita bausme – viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu (BK 47 straipsnio 7 ir 8 dalys (2019-06-27 įstatymo Nr. XIII-2263 redakcija, įsigaliojusi nuo 2019-07-06) yra kraštutinė priemonė, kuri turėtų būti taikoma tik tais atvejais, kai išnaudotos visos realios galimybės užtikrinti baudos sumokėjimą ir bausmė negali būti objektyviai įvykdyta. Antstolio teise kreiptis į teismą dėl baudos pakeitimo kita bausme neturi būti piktnaudžiaujama, tokia teisė negali būti realizuojama, formaliai siekiant kuo greičiau užbaigti vykdymo procesą. Kita vertus, atsakingai ir neformaliai atliekamas priverstinis bausmės vykdymo procesas negali būti begalinis, jis, kaip ir bet kuris kitas procesinis veiksmas, privalo būti operatyvus, savalaikis ir užtikrinantis bausmės tikslų įgyvendinimą, todėl antstolis išieškojimo procese turi būti pakankamai aktyvus. Antstolė teikime nurodė, kad buvo periodiškai tikrinamos vykdomojo dokumento įvykdymo galimybės, tačiau jokių tai pagrindžiančių duomenų teismui nepateikė, tik deklaratyviai nurodė, kad nagrinėjamu atveju išieškojimas negalimas. Tačiau neturint konkrečių ir detalių duomenų apie išieškojimo procese atliktus veiksmus, taikytas priverstinio vykdymo priemones, nesant objektyvių duomenų apie išieškojimo negalimumą, formalus įstatymo nuostatų dėl baudos pakeitimo kita bausme taikymas negalimas. Be to, pati antstolė, kaip ir nuteistasis, kviečiama į teismo posėdį neatvyko ir nurodomų duomenų nepatikslino.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju tenkinti antstolės teikimą dėl L. P. Panevėžio apygardos teismo 2017-01-13 nuosprendžiu paskirtos 33 MGL (1242 eurų) dydžio baudos pakeitimo kita bausmės rūšimi nėra pakankamo pagrindo, todėl jis netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. I. B. teikimą dėl baudos pakeitimo kita bausme L. P. atmesti.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Panevėžio apygardos teismą.