Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-09-24 · Administracinė byla Nr. I-3123-595/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-09-24
Bylos Nr.
I-3123-595/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02202-2016-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Jolita Rasiukevičienė, Vita Valeckaitė, Eglė Žulytė-Janulionienė
Pareiškėjas
Č. V., J. V., E. G., G. V.
Atsakovas
Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
  • 18.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-3123-595/2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02202-2016-8Procesinio sprendimo kategorijos: 18.4.3.;20.2..3.2.; 55.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 24 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Rasiukevičienės, Vitos Valeckaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Eglės Žulytės-Janulionienės,

dalyvaujant pareiškėjams Č. V., J. V., pareiškėjų atstovei advokatei E. M.,atsakovo atstovei A. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų Č. V., J. V., E. G., G. V. skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus bei neturtinės žalos atlyginimo atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Č. V., J. V., E. G., G. V. (toliau – ir pareiškėjai) pateikė teismui patikslintą skundą, kuriuo prašo: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2016 m. balandžio 19 d. sprendimą Nr. 48S-133- (14.48.3) dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje mirusiajam R. V. ir 2016 m.balandžio 19 d. sprendimą Nr.48S-134-(14.48.3) dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui Č. V. (toliau – ir NŽT Sprendimai); 2) įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrių per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti išvadą ir suprojektuoti pareiškėjams jų pasirinkimu 1,09 ha ploto žemės sklypą iš laisvos žemės fondo Vilniaus rajone; 3) išreikalauti iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus informaciją apie laisvos žemės fonde (duomenys neskelbtini) esančią žemę ir informaciją apie laisvos žemės fonde Vilniaus rajone esančią žemę; 3) priteisone ti iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės Žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, neturtinę žalą: 100 000,00 Eur Č. V. ir po 33 300,00 Eur mirusiojo R. V. teisių perėmėjams J. V., E. G. ir G. V. (2 t. b. l. 33-44).

Skunde nurodomos nuosavybės teisių atkūrimo Č. V. ir R. V. teisių perėmėjams J. V., E. G. ir G. V. į buvusio savininko J. N. (J. N.) turėtą žemę procedūros, trukusios nuo 1999 metų. Skunde nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas dar 2001 m. gruodžio 5 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. IM453/01 įpareigojo Vilniaus apskrities viršininko administraciją suprojektuoti pareiškėjams 1.09 ha žemės sklypą iš laisvo žemės fondo pagal pareiškėjų pasirinkimą (duomenys neskelbtini) ir atkurti į jį nuosavybės teises.

Pareiškėjai nurodo, kad dėl neteisėtų atsakovo veiksmų vilkinant atkūrimo procesą, prarandant pareiškėjų dokumentus, nesilaikant teisės aktuose numatytų procedūrų ir kitaip pažeidžiant atkūrimo procesą reglamentuojančias normas jie prarado galimybę atkurti nuosavybės teises į jiems jau suprojektuotą žemės sklypą Vilniaus miestui priskirtoje (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje, taip pat ir į bet kurį kitą sklypą Vilniaus miestui priskirtoje (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje, nes nuosavybės teisės buvo atkurtos kitiems pretendentams.

Skunde nurodoma, kad 2015-11-04 NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo įsakymu Nr.48VĮ-2292-(14.48.2.) buvo patvirtintas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės, (duomenys neskelbtini) kaimo žemės reformos žemėtvarkos projektas, kuriame R. V. ir Č. V. buvo suprojektuotas 0,57 ha ploto žemės ūkio paskirties sklypas Nr. 402. 2015 m. gruodžio 8 d. buvo surašytas žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktas. Žemės sklypo matavimuose bei surašant šį aktą dalyvavo Č. V. ir R. V. paveldėtojai, tačiau jiems pasirašyti, kad susipažino su aktu ir nesutinka su ženklinimu nebuvo leista. Matininkė atsisakė fiksuoti jų dalyvavimą, o Č. V. pasirašydamas aktą nurodė, kad nesutinka su sklypo vieta. Neatsižvelgiant į tai, 2016 m. balandžio 19 d. Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos priėmė sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje ir apie tai informavo Vilniaus apygardos administracinį teismą. Remdamasis šia aplinkybe Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016-05-09 nutartimi antstolio R. V. prašymą pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką atmetė. Pareiškėjai tik iš 2016-05-25 gautos Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016-05- 09 nutarties sužinojo apie teismui pateiktus ir jiems nematytus ir net negirdėtus NŽT Sprendimus.

Skunde nurodoma, kad vietoj 1.09 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo jiems atkurta nuosavybės teisė į bendrą 0.57 ha žemės sklypą, kurio didžiąją dalį sudaro pelkė ir vandenys (atitinkamai 4864 kv. m. ir 430 kv. m.) ir tik 436 kv. m. sudaro ariama, t. y. žemės ūkio paskirties žemė.

Nurodo, kad žemės sklypo planas buvo sudarytas tik po jo ribų paženklinimo vietoje 2015 m. gruodžio 8 d. Tik iš šio sklypo plano matyti, kokią dalį šio sklypo sudaro žemės ūkio paskirties žemė, todėl dalyvaudami pretendentų susirinkime ir pasirašydami žiniaraštyje pareiškėjai nežinojo ir net neturėjo realios galimybės sužinoti, kad didžiąją sklypo dalį sudaro pelkė ir vandenys.

Iš Žemės sklypo plano, kuris buvo sudarytas jau po žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo akto surašymo, akivaizdžiai matyti, kad ne kitos ne žemės ūkio naudmenos yra įsiterpusios į žemės ūkio paskirties žemę, o atvirkščiai, žemės ūkio paskirties žemė yra įsiterpusi į vandenis ir pelkes, nes iš 0,5730 ha sklypo ploto žemės ūkio naudmenos (ariama žemė) užima tik 0,0436 ha sklypo ploto, t. y. tik 7,6% viso suformuoto žemės sklypo, o pelkė užima 0.4864 ha, vanduo - 0.0430 ha sklypo ploto (viso vanduo ir pelkė užima 0,5294 ha sklypo, t. y. 92,4%).

Įrašydamas pastabą, jog nesutinka su sklypo vieta, pareiškėjas Č. V. pagrįstai tikėjosi, kad į tai bus atsižvelgta. NŽT Sprendimuose iš viso nebuvo atsižvelgta į jo nesutikimą dėl žemės sklypo, o nuspręsta jiems atkurti nuosavybės teises ne į 1,09 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), o į 0,57 ha pelkes ir vandenis.

Šalies argumentai

Pareiškėjai nurodo, kad žemės sklypas buvo projektuojamas ir NŽT Sprendimai priimti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

Skunde nurodoma, kad pareiškėjai prašymą dėl nuosavybės teisių į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), atkūrimo pateikė dar 1995 m. birželio 23 dieną. Šio prašymo pagrindu 1995 m. buvo pradėta formuoti žemėtvarkos byla. 1999 m. gruodžio 8 dienos Vilniaus rajono komisijos protokolu buvo konstatuota, kad pateiktų dokumentų pakanka nuosavybės teisėms į 1.09 ha žemės ūkio paskirties žemės ploto (duomenys neskelbtini) atkurti ir nuspręsta parengti piliečiams Č. V. ir R. V. pažymas. 2000 m. kovo 2 dieną pretendentai pateikė prašymus dėl žemės sklypų suformavimo. 2000 m. kovo 31 d. parengtos Pažymos Nr. 2133 ir 2134 „Dėl nuosavybės teisių patvirtinančių dokumentų“. 2009 metais, kai Č ir R. V. kreipėsi dėl tolimesnių teisių į žemės sklypą atkūrimo veiksmų, paaiškėjo, kad Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriuje, neaiškiomis aplinkybėmis ir nežinia kada bei kur „dingo" Č. V. ir R. V. vardu išduotos Pažymos. Po ilgo susirašinėjimo su įgaliotomis valstybės institucijomis ir didžiulių Č ir R. V. pastangų dėka, jiems patiems iš naujo surinkus ir pateikus visus dokumentus, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius R. V. ir Č. V. 2011 m. vasario 9 dieną išdavė naujas pažymas N r. 48PAŽ-1 ir Nr. 48PAŽ-2 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“. 2015 m. kovo 9 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 48VĮ-534-( 14.48.2.) patvirtintas "Pretendentų, pageidaujančių susigrąžinti žemę, mišką ar vandens telkinį natūra, gauti nuosavybėn neatlygintinai, norinčių pirkti ar nuomoti valstybinius žemės sklypus teritorijoje, kurioje rengiamas Vilniaus apskrities, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas" sąrašas, kuriame paskutiniais numeriais (priede 24 ir 25 eil.nr.) įrašyti R. V. ir Č. V., nurodant, kad jie pageidauja susigrąžinti žemę natūra pagal 2011 m. išduotas pažymas.

Pažymi, jog ginčo dėl pačios pareiškėjų teisės į nuosavybės teisių atkūrimą natūra nėra, tačiau atsakovas ne tik nepagrįstai neatlieka veiksmų, kurie būtini šiai pareiškėjų teisei realizuoti visa apimtimi, t. y. atkurti nuosavybės teises į 1,09 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, bet ir nevykdo jį įpareigojančio teismo sprendimo.

Šalies argumentai

Pareiškėjai nurodo, kad atsakovas yra pažeidęs Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą išnagrinėti piliečių prašymus ir priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, o pareiškėjų teisių pažeidimas tęsiasi iki šiol. Pažymi, kad viso šio nuosavybės teisių į žemės sklypą atkūrimo proceso metu nei viename iš atsakovo raštų nėra aiškiai nurodyta, kad apskritai nėra galimybės pareiškėjams atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje.

Pažymi, jog pareiškėjai viso žemės atkūrimo proceso metu (kuris trunka jau beveik 25 metus ir vis dar nėra pasibaigęs) aktyviai domėjosi nuosavybės teisių į žemės sklypą atkūrimo eiga, nuolatos valstybės įgaliotoms institucijoms rašė prašymus, raginimus, skundus, ne vieną kartą įstatymų nustatytą tvarka kreipėsi į antstolius, į teismą dėl įsiteisėjusio sprendimo įvykdymo. Akivaizdu, kad jei Č ir R. V., o vėliau ir R. V. teisių perėmėjai nebūtų aktyviai domėjęsi jų nuosavybės teisių į žemės sklypą atkūrimo procesu ir tiesiog kantriai laukę, tai dar ir šiandien galimai nebūtų sužinoję apie „pamestas“ Pažymas ir valstybės įgaliotų institucijų neteisėtus veiksmus / neveikimą. Tik kai pareiškėjai kreipdavosi į atitinkamas institucijas, atsakovas pažadėdavo kuo skubiau atkurti pareiškėjų nuosavybes teises į žemės ūkio paskirties žemės sklypą, ne vieną kartą buvo nustatęs terminus per kuriuos pareiškėjų teisės bus įgyvendintos (atkurtos), tačiau to neįvykdė iki šiol.

Atsakovas piktybiškai nevykdo jį įpareigojančio teismo sprendimo. Įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutarimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tačiau įsiteisėjęs 2001 m. gruodžio 5 dienos Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas šiai dienai (ir praėjus beveik 18 metų nuo jo įsiteisėjimo) vis dar nėra įvykdytas.

Pareiškėjo vertinimu atsakovo veiksmai / neveikimas yra neteisėti, prieštarauja įstatymo viršenybės, teisėtumo ir efektyvumo principams, neatitinka nei viešo administravimo principų, nei visuomenės lūkesčių. Akivaizdu, kad asmuo, ilgą laiką (šiuo atveju - beveik 25 metus) susiduriantis su netinkamu viešojo administravimo subjekto veikimu, patiria įvairaus pobūdžio neigiamus išgyvenimus, kurie gali būti individualizuojami ir sudaro pagrindą priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

Dėl besitęsiančių atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) nuosavybės teisių atkūrimo procese (kuomet atsakovas vilkino atlikti įstatymais jiems priskirtas funkcijas, delsė perduoti pareiškėjų pateiktus dokumentus dėl žemės ūkio paskirties žemės atkūrimo, vėliau minėtus dokumentus prarado, patys pripažino, kad nesilaikė teisės aktų reikalavimų, tvarkos, neįtraukė pareiškėjų dokumentų į savalaikiai priimamus sprendimus (įsakymus) dėl žemės atkūrimo, vėliau pareiškėjų dokumentus įtraukė į bendrą eilę su visais pretendentais ir suprojektavo tik pusę jiems priklausančio sklypo ploto ir netgi ne ten, kur buvo aptarę ir suderinę, o naujai suprojektuotas žemės sklypas netgi neatitinka žemės paskirties reikalavimų, t. y. suprojektuotas ne žemės ūkio paskirties žemės sklypas, o pelkė, pareiškėjai patyrė žymiai stipresnius bei emocingesnius dvasinius išgyvenimus, nei paprastai patiriami socialinėje aplinkoje, susiklosčius įvairioms gyvenimiškoms situacijoms, susijusioms su valstybės valdžios institucijų aktais bei veiksmais, taip pat nusivylimą ir neteisybės jausmą, pareiškėjams kilo nepasitikėjimas ir nusivylimas valstybės institucijomis, žymiai pablogėjo emocinė būklė, sveikata. Patiriami išgyvenimai tęsiasi iki šiol ir yra susiję priežastiniu ryšiu su nustatytais pažeidimais (CK 6.247 str.).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje pareiškėjai bei jų atstovė skundą palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais ir prašė skundą patenkinti.

Atsiliepimas

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau - ir NŽT, ir atsakovas) atsiliepime į pareiškėjų patikslintą skundą su juo nesutiko ir prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą (2 t. b.l. 53-64).

Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjai ginčo žemės sklypą išsirinko laisva valia, jiems buvo sudarytos visos sąlygos susipažinti su ginčo žemės sklypo turiniu, tačiau pastarieji nesidomėjo ir nerealizavo savo teisių reikšti pretenzijas, todėl nėra pagrindo pareiškėjų pasyvumą vertinti kaip Nacionalinės žemės tarnybos netinkamą pareigų vykdymą, t. y. atsakomybę perkelti atsakovei. Nacionalinė žemės tarnyba nepažeidė įstatymų ar kitų teisės aktų, todėl tinkamai atkūrė pareiškėjams nuosavybės teises.

Atsiliepime nurodo, kad R. V. ir Č. V. buvo pareiškę valią atkurti nuosavybės teises natūra (buvusio savininko turėtos žemės vietoje – rėžiniame (duomenys neskelbtini) kaime).

Pažymi, kad NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2015 m. lapkričio 4 d. įsakymu Nr. 48VĮ-2292-(14.48.2.) „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės, (duomenys neskelbtini) kaimo žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ buvo patvirtintas (duomenys neskelbtini) kaimo žemės reformos žemėtvarkos projektas (toliau – Projektas), kuriame R. V. ir Č. V. buvo suprojektuotas 0,57 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas Nr. 402. Minėtą žemės sklypą jie pasirinko pasirašydami 2015 m. liepos 8 d. Vilniaus apskrities (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje 2015 m. rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projekto svarstymo su I eilės pretendentais gauti žemės žiniaraštyje.

Pretendentų sutikimas su projektuojamo žemės sklypo ribomis ir vieta įforminamas parašu Žemėtvarkos projekto svarstymo su pretendentais gauti žemės žiniaraštyje. Pareiškėjų argumentai, jog su jais nebuvo suderinta žemės sklypo vieta ir ribos yra visiškai niekuo nepagrįsti ir tai patvirtina VĮ Valstybės žemės fondo Vilniaus žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus 2015-07-08 Vilniaus apskrities (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje 2015 m. rengimo žemės reformos žemėtvarkos projektavimo svarstymo su I eilės pretendentais gauti žemės žiniaraštis bei 2015-07-08 Pretendentų, dalyvaujančių (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės, (duomenys neskelbtini) kaimo žemės reformos žemėtvarkos projekto susirinkime, sąrašas, kuriuos 2015-07-05 pasirašė R ir Č. V.. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2015 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. 48VĮ-2446-(14.48.2.) „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės, (duomenys neskelbtini) kaimo žemės, miško sklypų 2015 metų IV ketvirčio ženklinimo sąrašo patvirtinimo“ buvo patvirtintas Pretendentų, kuriems (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės (duomenys neskelbtini) kaimo žemės reformos žemėtvarkos projektuose suprojektuoti žemės sklypai 2015 metų IV ketvirtyje bus ženklinami iš Žemės reformos vykdymo programai įgyvendinti skirtų valstybės lėšų, sąrašas, kuriame nurodyta, kad R. V. ir Č. V. Projekte suprojektuotas žemės sklypas Nr. 402 (kaip ir visi kiti Sąraše nurodyti žemės sklypai) turi būti paženklintas iki 2015 m. gruodžio 30 d.

Nurodo, kad nuo ginčo žemės sklypo pasirinkimo (2015 m. liepos mėn.) iki žemėtvarkos projekto viešo svarstymo ir patvirtinimo (2015 m. lapkričio mėn.) praėjo beveik 4 mėnesiai, todėl pareiškėjai, būdami atsakingi ir rūpestingi, turėjo visas galimybes domėtis, tiek nuvažiuoti ir apžiūrėti ginčo žemės sklypą vietoje, kiek toks pasirinktas žemės sklypas daro įtaką jų pačių teisėms, gauti išsamesnę informaciją bei reikšti pasiūlymus arba pretenzijas dėl jiems suprojektuoto ginčo žemės sklypo. Todėl, pareiškėjų patikslinto skundo argumentus, kad pareiškėjai pasirašydami žiniaraštyje nežinojo ir net neturėjo realios galimybės sužinoti, kad didžiąją žemės sklypo dalį sudaro pelkės atsakovas laiko visiškai nepagrįstais. Pažymi, kad pelkės vieta Projekte yra aiškiai pažymėta sutartiniais ženklais, todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjai nebuvo supažindinti su ginčo žemės sklypo turiniu.

Nurodo, kad VĮ Valstybės žemės fondas 2015-11-25 raštais Nr. KM-5053 ir Nr. 5054 „Dėl žemės sklypų ribų paženklinimo vietovėje“ informavo Č. V. bei R. V. paveldėtojus apie 2015-12-08 vyksiantį suprojektuoto ginčo žemės sklypo ribų paženklinimą vietovėje. Atsižvelgiant į tai, kad Č. V. nesutiko su ginčo žemės sklypo vieta, VĮ Valstybės žemės fondas (projekto autorius) 2016-03-03 raštu Nr. KM-3537 „Dėl žemės sklypo ribų paženklinimo ir žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto bei plano išsiuntimo“ informavo Č. V. apie teisę per 30 dienų pateikti Nacionalinei žemės tarnybai pastabas dėl ginčo žemės sklypo. Pažymi, kad kartu su minėtu raštu buvo pridėtas ginčo žemės sklypo planas, iš kurio aiškiai matyti kokios žemės naudmenos (kokie plotai) yra pažymėtos ginčo žemės sklype. Taigi, pareiškėjams buvo sudarytos visos galimybės ginti savo interesus, tačiau pastarieji buvo labai pasyvūs. Kiekvienas asmuo teisiniuose santykiuose turi ne tik teises, bet ir tam tikras pareigas, o tai įpareigoja patį suinteresuotą asmenį veikti rūpestingai, operatyviai ir racionaliai, siekiant išvengti kliūčių siekiamam tikslui, šiuo atveju – nuosavybės teisių į žemę atkūrimui. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai Nacionalinei žemės tarnybai jokių pretenzijų dėl suprojektuoto ir paženklinto ginčo žemės sklypo nepateikė, 2016-04-19 pareiškėjams buvo priimti sprendimai atkurti nuosavybės teises.

Atsakovas pažymi, kad pareiškėjai painioja žemės sklypo projektavimo etapą su žemėtvarkos projekte suprojektuotų žemės sklypų paženklinimo vietovėje etapu.

Atsiliepimas

Atsiliepime pažymi, kad natūralios pelkių naudmenos yra priskiriamos prie žemės ūkio paskirties žemės. Nurodo, kad atsižvelgiant į tai, jog ginčo žemės sklypo kadastro duomenys yra įrašyti Nekilnojamojo turto registre, todėl teisingi. Nurodo, kad Pareiškėjai neginčija Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2016-04-19 sprendimo Nr. 48SK-1111-(14.48.111.), kuriuo buvo nustatyti ginčo žemės sklypo kadastro duomenys, nėra jokio teisinio pagrindo naikinti 2016 m. balandžio 19 d. sprendimus Nr. 48S-133-(14.48.3) ir Nr. 48S-134-(14.48.3) dėl nuosavybės teisių atkūrimo.

Atsakovas nurodo, kad pareiškėjai išreiškė valią atkurti nuosavybės teises natūra, tačiau reikalaudami įpareigoti atsakovę atkurti jiems nuosavybę kitoje Vilniaus r. vietoje, iš esmės prašo pakeisti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, kuris nėra numatytas Atkūrimo įstatyme bei taip būtų pakeista Vilniaus apygardos administracinio teismo 2001-12-05 sprendimo administracinėje byloje Nr. I3-1453/01 vykdymo tvarka, ko Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016-05-09 nutartimi Nr. I-4456-790/2016 netenkino.

Atsiliepime nurodo, kad visa informacija apie visos Lietuvos laisvos žemės fondus ir visa pagal Metodikos reikalavimus privalomai skelbiama informacija yra viešai prieinama, tačiau pareiškėjai reikalauja, kad nesilaikant Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nuostatų, atsakovė jiems tokią informaciją pateiktų per teismą.

Atsakovas pažymi, kad, reikalaudami atlyginti neturtinę žalą, neteisėtais atsakovo veiksmais nurodomas Atkūrimo įstatymo 18 str. 1 d. nustatyto termino praleidimą, su kuo atsakovas nesutinka. Nurodo, kad 6 mėnesių terminas skaičiuojamas ne nuo prašymo pateikimo dienos, bet nuo žemėnaudos suprojektavimo žemės reformos žemėtvarkos projekte ir paženklinimo vietovėje. Ginčo žemės sklypas pareiškėjams buvo paženklintas 2015-12-08, o sprendimai atkurti nuosavybės teises – 2016-04-19, taigi 6 mėnesių terminas nebuvo praleistas.

Nurodo, kad pareiškėjų skundo motyvai dėl ilgai užsitęsusio nuosavybės teisių atkūrimo proceso bei dėl dingusių dokumentų jau buvo išnagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-23 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-4624-910/2015, kurioje nurodytos aplinkybės, lėmusios tokį ilgą nuosavybės atkūrimo procesą.

Pažymi, jog ginčo žemės sklypą pasirinko ne tik Č. V., bet ir miręs R. V. (mirė 2015-08-24). Kadangi R. V. skundo teismui neteikė, nėra galimybės išsiaiškinti pastarojo tikrąją valią dėl pasirinkto žemės sklypo, tad nėra jokio pagrindo teigti, kad R. V. buvo apgautas ir jo įpėdiniams dėl to priteisti neturtinę žalą. Be to, neturtinė žala pagal savo pobūdį yra asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų. CK 5.1 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmeninės neturtinės ir turtinės teisės, neatskiriamai susijusios su palikėjo asmeniu, nepaveldimos. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad asmens jausmai bei psichinė gerovė patenka į CK 5.1 straipsnio 3 dalyje nustatytą asmeninių neturtinių teisių paveldėjimo sritį. Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju R. V., kuris mirė 2015-08-24, teisių perėmėjai J. V., E. G. ir G. V., prašydami neturtinės žalos, negali remtis mirusio R. V. išgyvenimais.

Reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo, nepakanka deklaratyviai ar abstrakčiai išvardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, kokio teisės akto reikalavimų nevykdė atitinkamas viešojo administravimo subjektas, ar neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal atitinkamas teisės normas.

Atsiliepimas

Teismo posėdyje atsakovo atstovė su skundu nesutiko atsiliepime nurodytais argumentais.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas

konsatatuoja:

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje kilo ginčas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. balandžio 19 d. sprendimo Nr. 48S-133- (14.48.3) “Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje mirusiajam R. V.“ ir 2016 m. balandžio 19 d. sprendimo Nr.48S-134-(14.48.3) dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui Č. V.“ teisėtumo ir pagrįstumo bei neturtinės žalos atlyginimo. Skunde pareiškėjai kelia ir išvestinį reikalavimą įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti išvadą ir suprojektuoti pareiškėjams jų pasirinkimu 1,09 ha ploto žemės sklypą iš laisvos žemės fondo Vilniaus rajone bei su išvestiniu susijusį reikalavimą išreikalauti iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus informaciją apie laisvos žemės fonde (duomenys neskelbtini) kaime esančią žemę ir informaciją apie laisvos žemės fonde Vilniaus rajone esančią žemę.

Byloje nustatyta, kad R. V., miręs 2015-08-24, ir Č. V. buvo pareiškę valią atkurti nuosavybės teises natūra buvusio savininko J. N. turėtos žemės vietoje – rėžiniame (duomenys neskelbtini) kaime. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2001-12-05 sprendimu administracinėje byloje Nr. I/3-1453/01 buvo patenkintas pareiškėjų R. V. ir Č. V. skundas bei Vilniaus apskrities viršininko administracija įpareigota pareiškėjams suprojektuoti 1,09 ha žemės sklypą iš laisvo žemės fondo pagal pareiškėjų pasirinkimą (duomenys neskelbtini) ir atkurti į jį nuosavybės teises (1 t. b. l. 44).

Sprendime, kuriuo atkurta nuosavybės teisė R. V. (mirusiam 2015-08-24) nurodyta, kad grąžinama natūra bendrosios nuosavybės teise su bendraturčiais 0,2865 ha (sklypo Nr. 402), t.y. kartu su Č. V., kuriam grąžinama 0,2865 ha, bendras viso sklypo plotas 0,5730 ha, į žemės ūkio paskirties žemės sklypą (1 t. b.l. 6-7). Nurodyta, kad neatkurta nuosavybės teisės dalis į 0,2585 ha žemės sklypą bus atkurta vėliau. Sprendimo priedas yra Žemės sklypo (Nr. 402) planas. Kitu ginčijamu sprendimu atkuriama nuosavybės teisė į to paties sklypo dalį, 0,2865 ha, bendraturčiui Č. V. (1 t. b.l. 8-9). Iš sprendimo priedu esančio Žemės sklypo plano (1 t. b. l. 10) nustatyta, kad žemės sklypo, į kurį atkurta nuosavybės teisė, bendras plotas yra 5730 kv. m., iš kurių 430 kv. m. sudaro vandenys, 4864 kv. m. pelkė ir 436 kv. m. sudaro ariama žemė.

Pareiškėjai teigdami, kad skundžiami sprendimai yra neteisėti, remiasi tuo, kad jų manymu priimant sprendimus buvo pažeistos teisės aktais reglamentuojamos sprendimų priėmimo procedūros, sprendimai yra neteisėti, nes juose nurodyta, kad atkuriama nuosavybės teisė į žemės ūkio paskirties žemę, nors pagal priimtą sprendimą žemės ūkio paskirties žemė sudaro tik mažą dalį žemės sklypo, o didžiąją sklypo dalį užima pelkė bei vanduo. Žemės sklypo 391 kv.m plotui nustatyta kelių apsaugos zona, o 5730 kv.m. ploto paviršinio vandens telkinių apsaugos zona. Pareiškėjai dalyvaudami pretendentų susirinkime nežinojo ir net negalėjo žinoti, kad didžiąją dalį sklypo sudaro pelkė ir vanduo. Jie buvo apgauti. Pareiškėjas Č. V. nesutiko dėl sklypo vietos, o R. V. teisių perėmėjams nebuvo leista pateikti pastabų.

Dėl reikalavimo panaikinti NŽT sprendimus.

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 4 straipsnio 4 dalis nustato, kad žemė grąžinama natūra nedelsiant.<...> Toje Lietuvos valstybės teritorijos dalyje, kur buvo likusi rėžių sistema, žemė grąžinama bei kompensuojama natūra pagal sudarytus žemės reformos žemėtvarkos projektus. Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalis nustato, kad institucijos turi išnagrinėti piliečių prašymus ir priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo per 6 mėnesius nuo dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teises ir giminystės ryšį, pateikimo bei kitų šiame įstatyme nurodytų dokumentų parengimo dienos.

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka ir sąlygos), 23 punkte nustatyta, kad kaimų, neišskirstytų į vienkiemius, teritorijoje, kurioje buvo rėžių sistema, žemė grąžinama tik suprojektavus šioje teritorijoje susigrąžinančių žemę natūra piliečių žemės sklypų išdėstymą pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, parengtus laikantis Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 „Dėl Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos patvirtinimo“ (toliau – ir Metodika). Metodikos 13 punktas apibrėžia šešis žemėtvarkos projekto rengimo ir įgyvendinimo etapus (darbų stadijas): 1)Parengiamieji darbai; 2) Žemės sklypų projektavimo darbai; 3) Žemėtvarkos projekto viešas svarstymas, derinimas, tikrinimas ir patvirtinimas; 4) Laisvos žemės fondo žemės plano ir laisvos žemės fondo žemės plotų žiniaraščio parengimas ir patvirtinimas; 5) Žemėtvarkos projekte suprojektuotų žemės sklypų paženklinimas vietovėje; 6) Paženklintų žemės sklypų nuosavybės teisėms atkurti, parduoti, išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, suteikti nuosavybėn.

Į vienkiemius neišskirstyto kaimo teritorijoje žemės sklypų projektavimo darbų reikalavimus išsamiai reglamentuoja Metodikos trečiasis skirsnis „Žemėtvarkos projekto rengimas į vienkiemius neišskirstytų kaimų teritorijose”. Į vienkiemius neišskirstyto kaimo teritorijoje žemės sklypai projektuojami laikantis šios Metodikos nustatytų projektavimo darbų organizavimo ir vykdymo reikalavimų (Metodikos 56 punktas). Metodikos 58 punktas nustato, kad pretendentai klausimus bei pasiūlymus dėl grąžinamos natūra žemės ploto trūkumo (kai nustatoma, kad grąžinamos natūra žemės poreikis didesnis nei kaimo teritorijoje yra galimos natūra grąžinti žemės), projektuojamų žemės sklypų išdėstymo ir dydžio (vertės) aptaria pretendentų susirinkime. Susirinkimo eiga protokoluojama. Pretendentų susirinkimų protokolus surašo žemėtvarkos skyriaus darbuotojas. Kiekvienas iš susirinkimo dalyvių gali pasiūlyti žemės sklypų projektavimo variantus (pvz., pagal plotą, vertę, projektavimo bendroje dalinėje nuosavybėje ir t. t.). Sprendimas dėl natūra grąžinamų žemės sklypų projektavimo varianto priimamas susirinkime dalyvaujančių pretendentų paprasta balsų dauguma. Pagal Metodikos 61 punktą projektuojamų žemės sklypų ribos ir vieta šios Metodikos 40 punkte nustatyta tvarka derinami su pretendentais, dalyvavusiais susirinkime bei pareiškusiais norą gauti žemę, mišką ar vandens telkinį. Metodikos 40 punkte nustatyta, kad projekto autorius aptaria su pretendentu kiekvieno jam projektuojamo žemės sklypo ribas ir vietą, supažindina pretendentą su projektuojamam žemės sklypui taikytinomis specialiosiomis žemės naudojimo sąlygomis bei numatytais nustatyti servitutais, nominalia žemės sklypo verte (kai pretendentui projektuojamas perduodamas neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis turėtajam žemės sklypas) ir pažymi projektuojamus žemės sklypus žemėtvarkos projekto plane. Pretendentų sutikimas su projektuojamo žemės sklypo ribomis ir vieta įforminamas parašu Žemėtvarkos projekto svarstymo su pretendentais gauti žemės žiniaraštyje. Kai aptariant projektuojamo žemės sklypo ribas ir vietą pretendentas nesutinka su projektuojamo žemės sklypo ribomis ir vieta, projekto autorius surašo aktą, kuriame nurodo priežastis, dėl kurių pretendentas nesutiko su projektuojamo žemės sklypo ribomis ir vieta bei pateikia savo išvadas. Aktas įforminamas Dokumentų rengimo taisyklių nustatyta tvarka. Su šiuo aktu pasirašytinai supažindinamas pretendentas.

Metodikos 55 ir 61 punktuose nustatyta, kad pretendentai, nesutinkantys su jiems projektuojamų žemės sklypų ribomis ir vieta, bei kitais planuojamais sprendiniais, savo pasiūlymus bei pretenzijas gali teikti raštu per visą žemėtvarkos projekto rengimo laikotarpį iki žemėtvarkos projekto viešo svarstymo ir jo metu žemėtvarkos skyriui, kuris privalo ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo pasiūlymų ir pretenzijų pateikimo raštu juos išnagrinėti bei atsakyti pretendentui.

Pagal Metodikos 79 punktą žemėtvarkos projektas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo projektavimo darbų įvykdymo akto suderinimo dienos pateikiamas visuomenei viešai svarstyti. Apie žemėtvarkos projekto viešo svarstymo pradžią ir laikotarpį, taip pat apie tai, kur ir kada galima susipažinti su parengtu žemėtvarkos projektu, kada projekto autorius dalyvaus eksponuojant žemėtvarkos projektą ir kur bei kada bus organizuojamas viešo svarstymo rezultatų aptarimas, žemėtvarkos skyrius paskelbia vietiniame laikraštyje (jeigu tokio nėra – regioniniame laikraštyje) ir Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje ne vėliau kaip prieš savaitę iki žemėtvarkos projekto viešo svarstymo pradžios. Žemėtvarkos projekto viešo svarstymo laikotarpis – 10 darbo dienų. Šį laiką žemėtvarkos projektas eksponuojamas žemėtvarkos skyriuje. Pagal Metodikos 80 punktą suinteresuotieji asmenys, susipažinę su žemėtvarkos projektu, gali per žemėtvarkos projekto viešo svarstymo laikotarpį reikšti savo pasiūlymus ir pretenzijas raštu, pateikdami jas žemėtvarkos skyriui.

Metodikos 88 punkte nustatyta, kad NŽT specialistai, atliekantys valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų patikrina žemėtvarkos projekto rengimo, viešinimo ir derinimo procedūrų bei šio projekto sprendinių atitiktį teisės aktų reikalavimams ir priima išvadą dėl tikslingumo žemėtvarkos projektą tvirtinti (visą žemėtvarkos projektą arba dalį žemėtvarkos projekto sprendinių, išskiriant sprendinius, kuriuos netikslinga tvirtinti) arba netvirtinti, taip pat nurodo nustatytus trūkumus ir (ar) teisės aktų pažeidimus, bei žemėtvarkos projekto rengimo procedūras, kurios turi būti pakartotinai atliekamos (jeigu trūkumai ar teisės aktų pažeidimai buvo nustatyti). 89 punkte nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vedėjas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šios išvados priėmimo patvirtina parengtą ir patikrintą žemėtvarkos projektą (išskyrus tuos žemėtvarkos projekto sprendinius, kuriuos Nacionalinės žemės tarnybos specialistai, atliekantys valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą, nurodė, kad netikslinga tvirtinti). Metodikos 91 punkte nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vedėjas, tvirtindamas žemėtvarkos projektą, patvirtina jame suprojektuotų žemės sklypų ribas ir plotus, nustato šių sklypų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą (būdus), taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas bei servitutus.

Byloje nustatyta, kad pretendentams R. V. bei Č. V. nuosavybės teisės turėjo būti atkuriamos teritorijoje, kurioje buvo rėžių sistema, dėl to žemės sklypo projektavimas ir nuosavybės teisių atkūrimas į jį turėjo būti (ir turi būti) vykdomas laikantis aptartos tvarkos bei terminų. Tai reiškia, kad žemės sklypas turėjo būti grąžinamas tik suprojektavus šioje teritorijoje susigrąžinančių žemę natūra piliečių žemės sklypų išdėstymą pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, parengtus ir patvirtintus pagal Metodikoje nustatytas taisykles, o sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo turėjo būti priimamas per 6 mėnesius nuo žemėnaudos suprojektavimo žemės reformos žemėtvarkos projekte ir paženklinimo vietovėje.

Į bylą pateiktas 2015-07-08 NŽT Vilniaus rajono skyriaus „ (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės, (duomenys neskelbtini) kaime pageidaujančių gauti žemės ūkio paskirties ir Miškų ūkio žemės sklypus natūra pretendentų, priskirtų 1-ojo eiliškumo grupei, susirinkimo protokolas Nr. 48NS-(14.48.65)-67 iš kurio nustatyta, kad žemėtvarkos projekto autorė dalyvius informavo apie projektavimo eigą, laisvos valstybinės žemės fondą, nurodydama, kad laisvos valstybinės žemės poreikis yra didesnis nei esamas žemės fondas (1 t. b.l. 66-68). Iš minėto protokolo turinio nustatyta, kad pretendentams Č. V. ir R. V. suprojektuotas natūra žemės ūkio paskirties žemės sklypas Nr. 402 (0,57 ha) iš dalies laisvos valstybinės žemės masyvo Nr. 1 bei, kad pretendentai savo pasirinkimą suderino pasirašydami 2 ir 5 prieduose.

Į bylą pateiktas 2015-07-08 Pretendentų, dalyvaujančių (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės, (duomenys neskelbtini) kaimo žemės reformos žemėtvarkos projekto susirinkime, sąrašas iš kurio nustatyta, kad pretendentai dalyvavo susirinkime ir R. V. ir Č. V. pasirašė dalyvių sąraše (1 t. b.l. 69-70). Į bylą pateiktas Vilniaus apskrities (duomenys neskelbtini) teritorijoje 2015 m. rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projekto priedas prie pretendentų 2015 m. liepos 8 d. susirinkimo protokolo Nr. 2, kuriame nurodomi sklypų numeriai, plotas, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, būdas, pobūdis, numatomi nustatyti servitutai ir suprojektuoto žemės sklypo vietos ir ribų suderinimas su pretendentu bei pastabos (1 t. b.l. 71-72). Šiame sąraše pasirašė R. V. ir Č. V., jiems priskirtas sklypas Nr. 402, 0,57 ha ploto, žemės ūkio paskirties žemės sklypas. Į bylą pateiktas ir 2015-07-08 VĮ Valstybės žemės fondo Vilniaus žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus Vilniaus apskrities (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje 2015 m. rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projekto svarstymo su I eilės pretendentais gauti žemės žiniaraštis, kuriame nurodyta, kad R. V. ir Č. V. priskirtas 0,57 ha sklypas Nr. 402 bei jie savo parašais patvirtino, kad žemės sklypų ribos ir vietos suderintos (1 t., b.l. 73-74).

Atsižvelgiant į byloje pateiktus rašytinius įrodymus dėl Vilniaus apskrities (duomenys neskelbtini) teritorijoje 2015 m. rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projekto svarstymo bei įvertinus aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad pretendentai Č. V. ir R. V. sutiko su jiems suprojektuoto žemės sklypo Nr. 402 ribomis ir vieta taip, kaip tai numato Metodika.

Tai, kad nurodyti asmenys galimai nesuprato ką jie pasirašo, esmės nekeičia, nes tokiu atveju galėjo nepasirašyti, konsultuotis su žemėtvarkos skyriaus darbuotojais ar gauti kitą konsultaciją, nes juos nuo 2011 metų atstovavo advokatas. Pasirašę žiniaraščiuose nurodyti asmenys galėjo skųsti tokį sprendimą Metodikoje nustatyta tvarka. Kaip jau nurodyta aukščiau pagal Metodikos 55 ir 61 punktų nuostatas pretendentai, nesutinkantys su jiems projektuojamų žemės sklypų ribomis ir vieta, bei kitais planuojamais sprendiniais, savo pasiūlymus bei pretenzijas gali teikti raštu per visą žemėtvarkos projekto rengimo laikotarpį iki žemėtvarkos projekto viešo svarstymo ir jo metu žemėtvarkos skyriui, kuris privalo ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo pasiūlymų ir pretenzijų pateikimo raštu juos išnagrinėti bei atsakyti pretendentui. Pagal Metodikos 80 punktą suinteresuotieji asmenys, susipažinę su žemėtvarkos projektu, gali per žemėtvarkos projekto viešo svarstymo laikotarpį reikšti savo pasiūlymus ir pretenzijas raštu, pateikdami jas žemėtvarkos skyriui. Pagal Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 2 straipsnio 11 dalį, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų interneto svetainėse paskelbta informacija laikoma viešai paskelbta informacija. Žemėtvarkos projektas, kuriame pareiškėjams buvo suprojektuotas ginčo žemės sklypas, buvo paskelbtas viešai Nacionalinės žemės tarnybos internetinėje svetainėje, todėl pareiškėjams buvo prieinamas. Pažymėtina, kad nuo ginčo žemės sklypo pasirinkimo - 2015 m. liepos mėn., iki žemėtvarkos projekto viešo svarstymo ir patvirtinimo - 2015 m. lapkričio mėn., praėjo beveik 4 mėnesiai, todėl teismo vertinimu laikytina, kad pareiškėjai, būdami atsakingi ir rūpestingi, turėjo visas galimybes domėtis jiems priskiriamu žemės sklypu, tiek nuvažiuoti ir apžiūrėti ginčo žemės sklypą vietoje, gauti išsamesnę informaciją iš projekto rengėjo bei NŽT specialistų, įvertinti kiek jų pasirinktas žemės sklypas atitinka jų interesus bei manant, kad sklypas yra netinkamas reikšti pasiūlymus arba pretenzijas dėl jiems suprojektuoto ginčo žemės sklypo. Todėl pareiškėjų patikslinto skundo argumentai, kad jie pasirašydami žiniaraštyje nežinojo ir net neturėjo realios galimybės sužinoti, kad didžiąją žemės sklypo dalį sudaro pelkės laikytini nepagrįstais.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjai jokių skundų, pretenzijų ar pasiūlymų dėl jiems projektuojamo ginčo žemės sklypo iki žemėtvarkos projekto viešo svarstymo pabaigos nepateikė. Pagal Metodikos 89 punktą Nacionalinės žemės tarnybos specialistai, atliekantys valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą, priėmė išvadą, kad tikslinga tvirtinti žemėtvarkos projektą ir Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2015-11-04 įsakymu Nr. 48VĮ-2292-(14.48.2.) „Dėl (duomenys neskelbtini) kaimo žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ patvirtino (duomenys neskelbtini) kaimo žemės reformos žemėtvarkos projektą, kuriame R. V. ir Č. V. buvo suprojektuotas jų pasirinktas 0,57 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas Nr. 402 (1 t., b. l. 85-100). Pažymėtina, kad pelkės vieta projekte yra aiškiai pažymėta sutartiniais ženklais, todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjai nebuvo supažindinti su ginčo žemės sklypo turiniu.

Patvirtinus Projektą bei laisvos žemės fondo žemės planą ir laisvos žemės fondo žemės plotų žiniaraštį buvo pradėtas sekantis etapas žemėtvarkos projekte suprojektuotų žemės sklypų paženklinimas vietovėje, kurio vykdymą reglamentuoja Metodikos septintasis skirsnis „Žemėtvarkos projekto įgyvendinimo tvarka”.

Byloje nustatyta, kad NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjas, vadovaudamasis Metodikos 99 ir 100 punktais 2015-11-20 įsakymu „Dėl (duomenys neskelbtini) kaimo žemės, miško sklypų 2015 metų IV ketvirčio ženklinimo sąrašo patvirtinimo“ Nr. 48VĮ-2446-(14.48.2.) patvirtino pretendentus, kuriems bus ženklinami Projekte suprojektuoti žemės sklypai (1 t. b.l. 101-103).

Metodikos 105 punktas nustato, kad žemėtvarkos projekte suprojektuotų žemės sklypų kadastriniai matavimai vykdomi ir asmenų, kurie kviečiami į šių žemės sklypų ženklinimą, gautos pastabos nagrinėjamos Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 ir šios Metodikos nustatyta tvarka.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad VĮ Valstybės žemės fondas 2015-11-25 raštais Nr. KM-5053 ir Nr. 5054 „Dėl žemės sklypų ribų paženklinimo vietovėje“ informavo Č. V. bei R. V. paveldėtojus apie 2015-12-08 vyksiantį suprojektuoto ginčo žemės sklypo ribų paženklinimą vietovėje (2 t. b.l. 68-69).

Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.1.4. punkte nustatyta, kad paženklinus žemės sklypo ribas vietovėje, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas. Aktą pasirašo dalyvavusieji paženklinant žemės sklypo ribas kviestiniai asmenys, vykdytojas ir užsakovas arba jo įgaliotas asmuo.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad paženklinus pareiškėjų ginčo žemės sklypą buvo surašytas VĮ Valstybės žemės fondo 2015-12-08 Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, kuriame Č. V. padarė rašytinį įrašą „Nesutinku su sklypo vieta“ (1 t., b. l. 16-18). Vertinant šį pareiškėjo išreikštą nesutikimą su jam atkuriama nuosavybės teise į žemės sklypą pažymėtina, kad žemės sklypo ribų paženklinimas buvo reikalingas ne nuosavybės teisių atkūrimui, o jau atkurtos nuosavybės teisės įregistravimui.

Pažymėtina, kad pastabų dėl paženklinto žemės sklypo plano ir žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akto teikimo bei nagrinėjimo tvarką reglamentuoja Metodikos 106 -108 punktai, o ne Metodikos 40 punktas, kaip patikslintame skunde nurodo pareiškėjai. Pagal Metodikos 106 punktą pretendentui, kuris atsisako žemės sklypo ženklinimo (ir) arba pageidauja iš esmės pakeisti suprojektuoto žemės sklypo ribas arba vietą, projekto autorius paženklina suprojektuotą žemės sklypą (jeigu žemės sklypas ženklinamas valstybės lėšomis) ir pretendentui registruotu laišku ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo žemės sklypo paženklinimo išsiunčia paženklinto žemės sklypo plano ir žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akto kopijas ir praneša, kad pastabas dėl žemės sklypo paženklinimo ir jo metu surašyto žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akto bei žemės sklypo plano gali pateikti žemėtvarkos skyriui raštu ne vėliau kaip per 30 dienų nuo žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akto ir žemės sklypo plano kopijų gavimo.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsižvelgiant į tai, kad Č. V. nesutiko su ginčo žemės sklypo vieta, VĮ Valstybės žemės fondas, kaip projekto autorius, 2016-03-03 raštu Nr. KM-3537 „Dėl žemės sklypo ribų paženklinimo ir žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto bei plano išsiuntimo“ informavo Č. V. apie teisę per 30 dienų pateikti Nacionalinei žemės tarnybai pastabas dėl ginčo žemės sklypo (2 t. b.l. 67, 71-72). Kartu su minėtu raštu buvo siunčiamas ginčo žemės sklypo planas. Tokiu būdu teismo vertinimu pareiškėjams buvo sudarytos galimybės ginti jų vertinimu pažeistas teises. Teismas pažymi, kad kiekvienas asmuo teisiniuose santykiuose turi ne tik teises, bet ir tam tikras pareigas, o tai įpareigoja patį suinteresuotą asmenį veikti rūpestingai, operatyviai ir racionaliai, siekiant išvengti kliūčių siekiamam tikslui, šiuo atveju – nuosavybės teisių į žemę atkūrimui.

Žemesnės instancijos teismas

Pagal Metodikos 107 punktą, jeigu pretendentas per šios Metodikos 106 p. nustatytą terminą nepateikia pastabų dėl valstybės lėšomis paženklinto žemės sklypo plano ir žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akto, žemėtvarkos skyrius nurodo projekto autoriui parengti paženklinto žemės sklypo kadastro duomenų bylą bei atlikti kitus Metodikoje 107-120 punktuose numatytus darbus. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai Nacionalinei žemės tarnybai jokių pretenzijų dėl suprojektuoto ir paženklinto ginčo žemės sklypo nepateikė, 2016-04-19 buvo priimti ginčo sprendimai atkurti nuosavybės teises.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės bei aptartas teisinis reglamentavimas patvirtina, kad 2016-04-19 sprendimai atkurti nuosavybės teises buvo priimti laikantis Metodikoje nustatytų procedūrų ir joms taikomų reikalavimų, todėl nėra pagrindo juos naikinti.

Pagrindinis pareiškėjų skundo motyvas, dėl kurio prašoma panaikinti priimtus sprendimus atkurti nuosavybės teises į ginčo žemės sklypą, yra tai, kad ginčo žemės sklypo plotuose yra tokios žemės naudmenos kaip pelkė ir vandenys, todėl, ginčo žemės sklypas nėra žemės ūkio paskirties. Pareiškėjų vertinimu, jiems nuosavybės teisės buvo atkurtos ne į žemės ūkio paskirties žemę, kurią jie išsirinko, o į pelkių ir vandens žemę. Taip pat skunde teigiama, kad ginčo žemės sklypui nustatytos kelio bei paviršinio vandens apsaugos zonos, nėra privažiavimo, kas pagal pareiškėjus, sudaro pagrindą naikinti sprendimus. Pareiškėjai nurodo, kad žiniaraščiuose, kuriuos pasirašė R ir Č. V. buvo nurodoma, kad jiems atkuriamos nuosavybės teisės į žemės ūkio paskirties žemės sklypą, o vėliau paaiškėjo, kad nuosavybės teisės atkurtos į žemės sklypą, kuriame žemės ūkio naudmenos sudaro tik 0,0436 ha, o pelkė užima 0,4864 ha bei vanduo 0,0430 ha sklypo ploto, ką pareiškėjai vertina jų apgaule bei jų suklaidinimu, nes tuose žiniaraščiuose, kur aprašomas sklypas, jie pasirašė už tai, kad žemės sklypas Nr. 402, 0,57 ha, yra žemės ūkio paskirties, kas neatitinka tikrovės.

Vertinant tokių pareiškėjų argumentų pagrįstumą pažymėtina, kad pagal nuosavybės teisių atkūrimo bylose suformuotą teismų praktiką aplinkybė, kad pareiškėjų netenkina suteikto žemės sklypo dislokacija, privažiavimo prie jo sunkumai bei kiti žemės sklypo ypatumai, nesudaro pakankamo pagrindo kitaip įvertinti žemės sklypą ir naikinti skundžiamą sprendimą (LVAT 2015 m. balandžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-603-552/2015).

Vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalį piliečiai, kuriems žemė grąžinama natūra arba perduodamas neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis turėtajam žemės sklypas, privalo laikytis specialiųjų žemės naudojimo sąlygų ir pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus nustatytų žemės servitutų.

Pažymėtina, kad Metodikos 46 punkte nustatyta, kad <...> žemės sklypų ribos ir dydžiai taip pat nustatomi atsižvelgiant į vietovės kraštovaizdžio ypatumus (atskirais žemės sklypais gali būti projektuojami žemės plotai su natūraliomis žemės naudmenomis – pelkėmis <...>).

Lietuvos Respublikos žemės įstatyme yra nustatytos penkios pagrindinės žemės naudojimo paskirtys: 1) žemės ūkio paskirtis (25 str.); 2) miškų ūkio paskirtis (26 str.); 3) vandens ūkio paskirtis (27 str.); 4) konservacinė paskirtis (28 str.); 5) kita paskirtis (29 str.).

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir būdas (būdai) Vyriausybės nustatyta tvarka nustatomi formuojant naujus žemės sklypus. Šiems žemės sklypams nustatyta pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai) keičiami žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu pagal detaliuosius planus, specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus, o urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai detalieji planai neparengti, – pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jei šis parengtas.

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės ūkio paskirties žemei pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus priskiriami žemės plotai, naudojami arba tinkami naudoti žemės ūkio produktų gamybai, tarp jų žemės naudotojui priklausančiais gyvenamaisiais namais ir ūkiniais statiniais užstatyti plotai, jeigu jie nesuformuoti atskirais sklypais, kiemai, žemė, tinkama paversti žemės ūkio naudmenomis, žemės plotai, užstatyti statiniais, naudojamais veiklai, susijusiai su žemės ūkio produkcijos gamyba, taip pat Vyriausybės nustatyto dydžio miškų plotai, jeigu jie nesuformuoti atskirais sklypais, ir kitos šiuose žemės plotuose įsiterpusios ne žemės ūkio naudmenos. Minėto straipsnio 2 dalis nustato, kad pagal teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytą naudojimo būdą žemės ūkio paskirties žemės sklypai skirstomi į - 1) mėgėjų sodo žemės sklypus; 2) sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypus; 3) specializuotų sodininkystės, gėlininkystės, šiltnamių, medelynų ir kitų specializuotų ūkių žemės sklypus; 4) rekreacinio naudojimo žemės sklypus; 5) kitus žemės ūkio paskirties žemės sklypus.

Pagal Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1073 „Dėl Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties nustatymo ir keitimo“ 3 punktą formuojant naujus žemės sklypus pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus, žemės ūkio paskirties žemei priskiriami žemės plotai, naudojami arba tinkami naudoti žemės ūkio produktų gamybai (tarp jų žemės naudotojui priklausančiais gyvenamaisiais namais ir ūkiniais statiniais užstatyti plotai, jeigu jie nesuformuoti atskirais sklypais; miestuose, miestams po 1995 m. birželio 1 d. nustatyta tvarka priskirtose teritorijose esanti žemė, naudojama žemės ūkio veiklai; akvakultūros tvenkinių, naudojamų žuvininkystės produktų gamybai pagal Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo 4 straipsnį, užimta žemė), kiemai, žemė, tinkama paversti žemės ūkio naudmenomis, žemės plotai, užstatyti statiniais, naudojamais veiklai, susijusiai su žemės ūkio produkcijos gamyba, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio miškų plotai, jeigu jie nesuformuoti atskirais sklypais, ir kitos šiuose žemės plotuose įsiterpusios ne žemės ūkio naudmenos.

Žemės naudmenų nustatymą reglamentuoja Žemės fondo apskaitos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. 302 „Dėl Žemės fondo apskaitos taisyklių patvirtinimo“. Pagal Žemės fondo apskaitos taisyklių 12 punktą žemės ūkio naudmenas sudaro <...> 12.3 p. pievos ir natūralios ganyklos. <...> Pievose ir natūraliose ganyklose gali vykti pelkėjimo procesas (pelkėtos pievos ir ganyklos), jose gali būti krūmų, pavienių medžių ar akmenų (krūmuotos ar akmenuotos pievos ir ganyklos). Pagal Žemės fondo apskaitos taisyklių 17 punktą kitą žemę sudaro <...> 17.2. p. pelkės, prie kurių priskiriami įmirkę žemės plotai su charakteringa pelkių augalija, kuriuose vyksta pelkėjimo procesas ir dažniausiai yra susidaręs durpių sluoksnis.

Taigi pelkės pagal pagrindinę naudojimo paskirtį yra priskiriamos prie žemės ūkio, naudojimo būdas – kita žemės ūkio paskirties žemė.

Pagal Žemės fondo apskaitos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. 302 „Dėl žemės fondo apskaitos taisyklių patvirtinimo“, 6.2.6.2. p. pelkė priskiriama prie kitos žemės, t. y. ne prie žemės ūkio naudmenų. Pagal minėtų taisyklių 11 p. pelkė, kaip atskira žemės naudmena, įtraukiama į apskaitą, jei pelkės minimalus plotas yra 0,1 ha, o namų valdų žemės sklypuose esančių pelkių – 0,05 ha.

Atsižvelgiant į tai, kad ginčo žemės sklype esama pelkė sudaro 0,4864 ha ploto, ji buvo įtraukta į apskaitą.

Formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių 37 punkte nustatyta, kad vandens telkinys (ežeras, tvenkinys) visais atvejais formuojamas kaip atskiras žemės sklypas, išskyrus mažesnius kaip 0,5 ha vandens telkinius, kurie neregistruojami Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastre pagal Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastro nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Nr. 1114 „Dėl Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastro steigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“. Pagal Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastro nuostatų 3.2 punktą minėto kadastro objektai yra ežerai ir tvenkiniai, kurių vandens paviršiaus plotas ne mažesnis kaip 0,5 hektaro.

Atsižvelgiant į tai, kad ginčo žemės sklype esantys 430 kv. m vandenys, neatitinka vandens telkiniui keliamų reikalavimų, todėl tokiam žemės sklypui negalėjo būti nustatyta vandens ūkio paskirtis. 430 kv. m ploto vandenys, kurie patenka į ginčo žemės ūkio paskirties žemę, kaip kitos naudmenos, sudaro žemės sklypo kiekybinę charakteristiką, kuri privalomai nurodoma nekilnojamojo turto registre.

Pažymėtina, kad teisės aktai nenustato reikalavimų, kiek procentiškai ir kokios žemės naudmenos gali užimti bendrą žemės ūkio paskirties žemės sklypo plotą, tai reiškia, kad pvz. pelkė, vandenys (jei neviršija 50 arų) ar pievos gali užimti visą žemės sklypo plotą ir dėl to, žemės pagrindinė naudojimo paskirtis nesikeis. Atsižvelgiant į žemės naudmenas, žemės sklypui gali būti nustatyti keli skirtingi žemės naudojimo būdai.

Pažymėtina, kad pareiškėjai siekia panaikinti sprendimus, kuriais atkurtos nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypą iš esmės dėl to, kad jų vertinimu nuosavybė atkurta ne į žemės ūkio paskirties žemę bet į vandenis su pelkėmis, tačiau Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2016-04-19 sprendimo Nr. 48SK-1111-(14.48.111.) „Dėl žemės sklypo Nr. 402, esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo)“, kuriuo buvo patvirtinti ir Nekilnojamojo turto kadastro registre įregistruoti ginčo žemės sklypo kadastro duomenys, neginčija.

Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad kadastro ir registro duomenys yra nenuginčyti, nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjams nuosavybė atkurta ne į žemės ūkio paskirties žemę.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, jog skundžiamas aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad priimant ginčijamus NŽT sprendimus būtų buvę pažeistos procedūros bei taisyklės reglamentuojančios sprendimo priėmimą, todėl panaikinti ginčijamus sprendimus pareiškėjų skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

Netenkinus skundo reikalavimų dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. balandžio 19 d. sprendimo Nr. 48S-133- (14.48.3) “Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje mirusiajam R. V.“ ir 2016 m. balandžio 19 d. sprendimo Nr.48S-134-(14.48.3) dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui Č. V.“ panaikinimo, teismas neturi pagrindo tenkinti išvestinio reikalavimo dėl įpareigojimo Nacionalinės žemės tarnybos per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti išvadą ir suprojektuoti pareiškėjams jų pasirinkimu 1,09 ha ploto žemės sklypą iš laisvos žemės fondo Vilniaus rajone bei reikalavimo išreikalauti iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus informaciją apie laisvos žemės fonde (duomenys neskelbtini) kaime esančią žemę ir informaciją apie laisvos žemės fonde Vilniaus rajone esančią žemę.

Dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą

Skunde pareiškėjai kelia reikalavimą priteisti iš Lietuvos valstybės (atstovaujamos Nacionalinės Žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos) Č. V. naudai 100 000,00 eurų neturtinės žalos atlyginimui bei priteisti iš Lietuvos valstybės mirusiojo R. V. teisių perėmėjams J. V., E. G. ir G. V. naudai po 33 300,00 eurų neturtinės žalos atlyginimui.

Reikalavimas gindžiamas tuo, kad pareiškėjams padaryta neturtinė žala nuosavybės teisių atkūrimo proceso vilkinimu bei teismo sprendimo nevykdymu. Skunde nurodoma, kad Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Atkūrimo įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos turi išnagrinėti piliečių prašymus ir priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo per 6 mėnesius nuo dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teises ir giminystės ryšį, pateikimo bei kitų šiame įstatyme nurodytų dokumentų parengimo dienos. Skunde nurodoma, kad atsakovas yra pažeidęs Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą išnagrinėti piliečių prašymus ir priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, o pareiškėjų teisių pažeidimas tęsiasi iki šiol.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatyta valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-338/2010).

Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalis nustato, kad žemė grąžinama natūra nedelsiant.<...> Toje Lietuvos valstybės teritorijos dalyje, kur buvo likusi rėžių sistema, žemė grąžinama bei kompensuojama natūra pagal sudarytus žemės reformos žemėtvarkos projektus. Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalis nustato, kad institucijos turi išnagrinėti piliečių prašymus ir priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo per 6 mėnesius nuo dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teises ir giminystės ryšį, pateikimo bei kitų šiame įstatyme nurodytų dokumentų parengimo dienos.

Kaip ir nurodyta ankščiau Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų 23 punkte numatyta, kad kaimų, neišskirstytų į vienkiemius, teritorijoje, kurioje buvo rėžių sistema, žemė grąžinama tik suprojektavus šioje teritorijoje susigrąžinančių žemę natūra piliečių žemės sklypų išdėstymą pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, parengtus laikantis Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207. Pagal Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų 103 punktą, atkuriant nuosavybės teises į kaimo vietovėje esančią ir natūra grąžinamą žemę, žemėtvarkos skyrius per mėnesį nuo nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų pateikimo dienos parengia nuosavybės teisių atkūrimo bylą, kurią pateikia žemės reformos žemėtvarkos projektą rengiančiam specialistui; pagal byloje esančius dokumentus nustatytąja tvarka žemės reformos žemėtvarkos projekte šis specialistas suformuoja grąžinamus natūra žemės sklypus, paženklina šiuos sklypus vietoje, surašo žemės, miško sklypų ribų vietos paženklinimo aktą, parengia kitus Žemės ūkio ministerijos patvirtintoje metodikoje nurodytus dokumentus ir pateikia nuosavybės teisių atkūrimo bylas žemėtvarkos skyriaus vedėjui.

Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų 111 punktas nustato, kad išnagrinėti prašymus ir priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į kaimo vietovėje esančią žemę, miškus ir vandens telkinius, taip pat Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos, Birštono ir Visagino miestų savivaldybių teritorijų administracinėse ribose esančią žemę, kuri buvo priskirta šių miestų savivaldybių teritorijoms po 1995 m. birželio 1 d., – per 6 mėnesius nuo žemėnaudos suprojektavimo žemės reformos žemėtvarkos projekte ir paženklinimo vietovėje.

Ginčo atveju nustatyta, kad ginčo žemės sklypas pareiškėjams buvo paženklintas 2015 m. gruodžio 8 d., o sprendimai atkurti nuosavybės teises priimtas 2016 m. balandžio 19 d., taigi teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad buvo praleistas 6 mėnesių terminas.

Vertinant pareiškėjų nurodomus argumentus dėl atsakovo vilkinimo įvykdyti teismo sprendimą pažymėtina ir tai, kad pareiškėjai projektavimo metu nepasirinko 0,53 ha laisvos žemės fondo žemės ploto (duomenys neskelbtini) kaime. Iš Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2015 m. lapkričio 13 d. įsakymu, Nr. 48VĮ-2393-(14.48.2.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2015-04-03 įsakymo Nr. 48 VĮ-803-(14.48.2.) „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės laisvos valstybinės žemės fondo patvirtinimo“ pakeitimo“ (1 t., b. l. 85-86) patvirtintų 3 ir 5 priedų (1 t., b. l. 87-88, 90) matyti, kad po projekto patvirtinimo (duomenys neskelbtini) kaime liko 0,53 ha laisvos žemės fondo žemės plotas, kurio nei vienas iš pretendentų projektavimo metu nepasirinko.

Teismo vertinimu byloje nepateikta duomenų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su neteisėtais atsakovo atstovo veiksmais. Nenustačius bent vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą CK 6.271 straipsnio pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjų skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Jolita RasiukevičienėVita ValeckaitėEglė Žulytė-Janulionienė