Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, turintis aukštąjį išsilavinimą, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 127 straipsnyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. R. pagal BK 127 straipsnį buvo kaltinamas tuo, kad 2014 m. liepos 12 d., apie 2.00 val., viešoje vietoje, ant pastato, esančio (duomenys neskelbtini), sienos iškėlė Lietuvos valstybės vėliavą, prie kurios pritvirtino juodos spalvos plastikinį maišą bei 2014 m. liepos 12 d. 3.26 val. į interneto socialinio tinklapio „Facebook“ svetainėje esančią vartotojo paskyrą „A. R.“ įkėlė nuotrauką, kurioje užfiksuota Lietuvos valstybės vėliava, prie kurios pritvirtintas juodos spalvos plastikinis maišas, po ja parašė komentarą, kurio tekstas: „Šiandien – inauguracija. Ta proga išsikėliau trispalvę. Neturiu juodo kaspino, tad panaudojau šiukšlių maišą. Tokia realybė.“, ir šiais veiksmais viešai išniekino Lietuvos valstybės vėliavą.

Kaltinamasis A. R. teismo posėdžio metu, pasinaudodamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 272 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise, parodymus dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos duoti atsisakė.

Liudytojas A. R. apklausiamas teismo posėdžio metu parodė, jog jokie santykiai su kaltinamuoju jo nesieja, žino, kad jis yra žurnalistas. Vienas iš jo draugų atsiuntė elektroniniu paštu nuorodą, kurioje parašė: „Žiūrėk, kas darosi, išniekinta vėliava“. Paspaudus nuorodą, paaiškėjo, jog tai buvo A. R. „Facebook“ paskyra. Šiaip A. R. veikla jis nesidomi ir šioje paskyroje nesilanko. Tąkart pamatė nuotrauką ir tekstą. Pamanė, kad išniekinta valstybės vėliava, kadangi ant jos šiukšlių maišas negali būti rišamas, o „Facebook“ paskyra yra vieša erdvė. Tai, jog buvo pririštas šiukšlių maišas, buvo parašyta tekste šalia nuotraukos, be to ir iš nuotraukos matėsi, kad ten ne kaspinas. Jo nuomone, ne taip svarbu, ar ten maišas, o tekstas, kuriame pats A. R. parašė, kad ten maišas. Kaip Lietuvos pilietis tokį poelgį vertina taip, kad tai yra jo valstybė, jo vėliava ir jeigu rišami šiukšlių maišai, daiktai, daromi aktai, kurie niekina šį simbolį, tai yra vėliavos išniekinimas. Jo nuomone taip ir įvyko. Esant tokiai geopolitinei situacijai, veiksmai, kurie atliepia tam tikrus agresyvius valstybei interesus menkinti pilietiškumą, neatliktini. A. R. yra žurnalistas, jis turi suvokti pasekmes viešajai nuomonei. Išniekinimas yra simbolinio, etinio pobūdžio aktas ir jis nėra atšaukiamas, jeigu vėliava būtų sutepta, ją galima būtų išskalbti. Paskyroje jis paliko A. R. žinutę, į kurią šis atsakė. Dėl įvykio užpildė paraišką policijai www.policija.lt ir nusiuntė nuorodą.

Liudytoja A. P. apklausiama teismo posėdžio metu parodė, jog yra Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato vyriausioji tyrėja. Su A. R. ikiteisminio tyrimo metu teko bendrauti, kai gavo ikiteisminio tyrimo medžiagą. Kadangi A. R. veiksmuose buvo įžvelgti nusikalstamos veikos požymiai, ji parašė pranešimą apie įtarimą ir apklausė asmenį. Kai buvo priimtas sprendimas perduoti ikiteisminio tyrimo medžiagą į teismą, ji apie tai A. R. pranešė, jam buvo suteikta galimybė susipažinti su medžiaga, padarytos kopijos. Buvo dvi apklausos, kuomet A. R. buvo apklaustas įtariamuoju. Kas susiję su gynyba, įtariamasis, atėjęs į pirmą apklausą pasakė, jog yra nedirbantis ir jam buvo išaiškinta teisė kreiptis į Odminių g. 3, susirinkus reikalingas pažymas arba gynėją nusisamdyti pačiam. Įtariamasis pasakė, jog pagalvos, o antrą kartą atėjo be gynėjo. To, kad gynėjas jam nereikalingas, ji A. R. neaiškino. Ji dalyvavo apklausoje, įtariamajam buvo išaiškinta teisė dėl gynėjo ir jis pasirašė šį išaiškinimą. Ji nesakė, jog gynėjas tik formalumas. Jai viršininkas G. B. nurodymų nedavė dėl tyrimo veiksmų, pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą, sprendimus ji priima pati. Tyrimą kontroliuoja prokuroras, tačiau veiksmus jie atlikinėja patys, paskui siunčia ataskaitą atliktiems veiksmams patikrinti. Šiuo atveju prašymų ir nurodymų prokuroras B. Leišys nedavė.

Liudytoja R. M. apklausiama teismo posėdžio metu parodė, jog yra Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato tyrėja Kaltinamasis jai žinomas darbiniais reikalais. Įvykis buvo vasarą, liepos mėnesį, buvo gauti du ar trys pranešimai, kad Saulėtekyje, ant gyvenamojo namo iškelta vėliava, ant kurios užrištas juodas celofaninis maišelis. Pagal pranešimus ji nuvyko į vietą, ten ją pasitiko kaltinamasis A. R.. Ji ne iš karto pateko į teritoriją, kaimynai padėjo patekti į vidų. Pasakė A. R., kad yra gauti pranešimai. Apžiūrėjo namą iš išorės, tačiau vėliavos nepamatė. Paprašė A. R. paaiškinti įvykio aplinkybes ir jis paaiškino, kad tą dieną buvo prezidentės inauguracija ir jis pakabino vėliavą, siekdamas paminėti blogą, juodą dieną šalyje, trumpai paaiškino, kodėl ji bloga, ką tiksliai sakė nepamena, pridūrė, kad neturėjo juodo kaspino ir dėl to užkabino maišą. A. R. pasakė, kad vėliava jau yra nuimta. Tiesa, gautuose pranešimuose buvo nurodyta, kad „Facebook“ tinklapyje buvo nuotrauka, o asmuo paminėjo, kad vėliavą nufotografavo ir įkėlė į „Facebook“. Ji parašė tarnybinį pranešimą ir iš A. R. paėmė paaiškinimą, kuris buvo surašytas asmens ranka, tačiau dėl melagingų parodymų neįspėjo. Galėjo būti, kad neprašė A. R. parodyti vėliavą. Suprato, kad už tokį įvykį yra galima baudžiamoji atsakomybė, bendravo su komisariato viršininku, konsultavosi, jis pradžioje liepė nepradėti tyrimo, duoti surašyti paaiškinimą ir apžiūrėti vietą dėl vėliavos. Ji galvojo, kad yra nusikalstamos veikos požymiai, bet neprisimena, ar išaiškino A. R. apie teisę atsisakyti rašyti paaiškinimą. Kiek pamena, tiesiog prašė parašyti paaiškinimą, nevertė rašyti, A. R. pats jį rašė. Viršininkas ne visada jai duoda išankstinius nurodymus, būna tokių atveju, kurie įdomesni viršininkui ar keliantys abejones.

2014 m. liepos 16 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad 2014 m. liepos 12 d., 12.45 val. elektroniniu paštu buvo pateiktas pranešimas apie tai, kad „www.facebook.com/photo,a..r.“ įkeltoje nuotraukoje yra užfiksuotas faktas apie valstybės simbolių išniekinimą. Pateikta nespalvota nuotrauka, kurioje matyti, kad ant trispalvės vėliavos stiebo viršaus yra užrištas juodos spalvos plastikinis maišas, kurio galai nesiekia vėliavos apačios. Prie pranešimo pridėta nuotrauka, kurioje matyti viršuje užrašas: „A. R.“, dešiniajame šone yra užrašas: „Šiandien (padėtas brūkšnys, teksto dalies nematyti, kadangi ant jo uždėtas stačiakampio formos užrašas, kuriame matyti data - šeštadienis, liepos 12 2014 m. 03:26) iškėliau trispalvę. Neturiu juodo kaspino, tad panaudojau šiukšlių maišą. Tokia realybė“. Kairiajame nuotraukos šone matyti 9 nuotraukos 2.5 cm/2.5 cm. Nuotraukose atvaizdai su kitų asmenų nuotraukomis ir logotipais (b. l. 13, 5).

Byloje esančioje spalvotoje socialinio tinklapio „Facebook“ paskyros „A. R.“ nuotraukoje matyti, jog ant Lietuvos trispalvės vėliavos stiebo viršaus yra užrištas juodos spalvos neaiškios medžiagos daiktas, šalia nuotraukos yra tekstas „Šiandien – inauguracija. Ta proga išsikėliau trispalvę. Neturiu juodo kaspino, tad panaudojau šiukšlių maišą. Tokia realybė“ (b. l. 77).

2014 m. liepos 12 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Įvykiui reikšmingų aplinkybių nenustatyta (b.l. 14-16).

2014 m. liepos 12 d. tyrėjos R. M. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2014 m. liepos 12 d. apie 15.45 val. buvo nuvykta adresu (duomenys neskelbtini) dėl galimai išniekintos vėliavos. Apžiūrėjus teritoriją, vėliava nerasta. Pabendravus su A. R. šis paaiškino, kad 2014 m. liepos 12 d. naktį jis buvo iškėlęs vėliavą prie savo namo (duomenys neskelbtini), tačiau, kadangi neturėjo juodo kaspino, ant vėliavos vietoj jo užrišo juodą plastikinį maišą. Vėliavos jis paaiškino neniekinęs, o maišą užkabino vietoj kaspino (b. l. 7).

Motyvuojamoji dalis

A. R. padarytos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

Pagal BK 127 straipsnį, be kita ko, atsako ir tas, kas viešai nuplėšė, sudraskė, sulaužė, sunaikino, subjaurojo ar kitaip išniekino Lietuvos valstybės vėliavą. Valstybės vėliava yra vienas skiriamųjų valstybės simbolių, simbolizuojančių jos nepriklausomybę, kurio naudojimosi tvarką reglamentuoja specialus teisės aktas – Lietuvos valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymas. Objektyviai Lietuvos valstybės vėliava gali būti išniekinta BK 127 straipsnyje išdėstytais būdais, t. y. vėliavą nuplėšiant, sudraskant, sulaužant, sunaikinant, subjaurojant, tačiau tai gali būti padaroma ir kitais veiksmais, kurie tiesiogiai nenumatyti BK 127 straipsnio dispozicijoje (pvz., iškeliant valstybinę vėliavą, apipaišius ją kitais, diskriminacinio, įžeidžiančio pobūdžio simboliais, prie vėliavos pritvirtinant pašalinius daiktus, nepagarbiai naudojant valstybinę vėliavą ne pagal paskirtį ir kt.). Šį valstybės simbolį išniekinant viešai kėsinamasi į valstybės autoritetą, daroma moralinė žala jos piliečiams, priklausomai nuo veikos pobūdžio, žala gali būti ir materialinės išraiškos. Be to, būtinas šios nusikalstamos veikos objektyvusis požymis – viešumas, kuris nebūtinai siejamas tik su uždraustų veiksmų realizavimo vieta, t. y. vieša erdve, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys, viešu valstybės simbolio išniekinimu pripažįstami ir atvejai, kai kaltininko veiksmai ar veikos padariniai tampa viešai žinomi kitokiu būdu, pvz. patalpinant nuotraukas socialiniuose tinkluose ir kt. BK 127 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, todėl ji padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkui suvokiant pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, ir norint taip veikti.

Šioje byloje A. R. kaltinamas pagal BK 127 straipsnį dėl Lietuvos valstybės vėliavos išniekinimo ne ją nuplėšiant, sudraskant, sulaužant, sunaikinant, subjaurojant, o jos išniekinimu kitu būdu, t. y. tuo, kad jis prie Lietuvos Valstybės vėliavos pririšo juodą plastikinį maišą ir vėliavą iškėlęs prie savo gyvenamojo namo ją nufotografavo, o nuotrauką patalpino socialinio tinklo paskyroje. Kaltinamasis A. R. apklausiamas teismo posėdžio metu, pasinaudojęs Konstitucijos bei baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise, parodymus dėl jam inkriminuotos veikos, t. y. viešo Lietuvos valstybės vėliavos išniekinimo, duoti atsisakė, todėl teismas nustatydamas faktines įvykio aplinkybes, remiasi kitų baudžiamojoje byloje surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumos analize, kartu bendrame kontekste atsižvelgdamas ir į BPK 20 straipsnio 5 dalies prasme teismo vidinį įsitikinimą stiprinančias aplinkybes, išsakytas kaltinamojo A. R. baigiamojoje kalboje. Pirmiausia pažymėtina, kad teismo posėdyje apklaustas liudytojas A. R. parodė, jog vienas iš jo draugų elektroniniu paštu atsiuntė nuorodą, kurioje parašė: „Žiūrėk, kas darosi, išniekinta vėliava“. Paspaudus nuorodą, paaiškėjo, jog tai buvo A. R. socialinio „Facebook“ paskyra. Šioje paskyroje jis pamatė Lietuvos valstybės vėliavą, ant kurios buvo pririštas šiukšlių maišas. Tai, jog ant vėliavos buvo pririštas būtent šiukšlių maišas, suprato, kadangi taip buvo parašyta tekste šalia nuotraukos, be to ir iš nuotraukos matėsi, kad ten ne kaspinas. Pamanė, kad buvo išniekinta valstybės vėliava, kadangi ant jos šiukšlių maišas negali būti rišamas, o „Facebook“ paskyra yra vieša erdvė, todėl užpildė paraišką policijai ir pranešė apie įvykį nusiųsdamas minėtą nuorodą. Šie liudytojo parodymai yra nuoseklūs, neprieštaraujantys ir jo paaiškinimams duotiems ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 17). Be to, juos patvirtina ir kiti reikšmingi bylos įrodymai. Ikiteisminio tyrimo metu apžiūrėjus pranešėjo A. R. elektroniniu paštu 2014 m. liepos 12 d., 12.45 val. atsiųstą pranešimą apie tai, kad www.facebook.com/photo,a..r. įkeltoje nuotraukoje yra užfiksuotas faktas apie valstybės simbolių išniekinimą, nustatyta, jog pateikta nespalvota nuotrauka, kurioje matyti, kad ant trispalvės vėliavos stiebo viršaus yra užrištas juodos spalvos plastikinis maišas. Prie pranešimo pridėta nuotrauka, viršuje matyti užrašas: „A. R.“, o dešiniajame šone užrašas: „Šiandien (padėtas brūkšnys, teksto dalies nematyti, kadangi ant jo uždėtas stačiakampio formos užrašas, kuriame matyti data - šeštadienis, liepos 12 2014 m. 03:26) iškėliau trispalvę. Neturiu juodo kaspino, tad panaudojau šiukšlių maišą. Tokia realybė“ (b. l. 12-13). Apžiūros protokole užfiksuoti duomenys ne tik patvirtina liudytojo A. R. parodymais nustatytas aplinkybes, bet ir sudaro pagrindą spręsti, jog šalia valstybės vėliavos nuotraukos esančio užrašo dalį dengianti data ir laikas yra minėtos nuotraukos įkėlimo į socialinio tinklapio paskyrą data ir laikas. Pažymėtina, jog byloje pateikta ir spalvota socialinio tinklapio „Facebook“ paskyros „A. R.“ nuotrauka, kurioje matomas ryškesnis valstybės vėliavos vaizdas, taip pat tai, jog vėliavos viršuje užrištas juodos spalvos neaiškios medžiagos daiktas bei šalia nuotraukos esantis pilnas užrašas „Šiandien – inauguracija. Ta proga išsikėliau trispalvę. Neturiu juodo kaspino, tad panaudojau šiukšlių maišą. Tokia realybė“ (b. l. 77). Pirmiau aptartais įrodymais nustatytas faktines aplinkybes patvirtina ir detalizuoja liudytojos R. M. parodymai. Ši liudytoja parodė, jog būdama policijos pareigūnė, gavusi pranešimą apie tai, kad ant gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), iškelta vėliava, ant kurios užrištas juodas celofaninis maišelis, nuvyko į įvykio vietą, kur ją pasitiko pats A. R.. Šis paaiškino, jog tą dieną buvo Prezidento inauguracija ir jis pakabino vėliavą, siekdamas paminėti blogą, juodą dieną šalyje bei pridūrė, kad neturėjo juodo kaspino ir dėl to užkabino maišą, vėliau vėliavą nuėmė. Iš esmės analogiškas aplinkybes R. M. išdėstė ir 2014 m. liepos 12 d. tarnybiniame pranešime (b. l. 7), todėl teismas neturi pagrindo abejoti liudytojos, neilgai trukus po vėliavos nuėmimo tiesiogiai bendravusios su A. R., parodymų patikimumu. Juo labiau, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, jog ši liudytoja turėtų tikslą apkalbėti kaltinamąjį. Bendrame įrodymų kontekste svarbu pažymėti ir tai, jog nepaisant to, kad kaltinamasis A. R. teismo posėdžio metu atsisakė duoti parodymus, tačiau baigiamųjų kalbų metu jis iš esmės pripažino pirmiau aptartais įrodymais nustatytas faktines aplinkybes, t. y. faktą, kad 2014 m. liepos 12 d., apie 2.00 val., ant savo namo buvo iškėlęs Lietuvos Respublikos valstybinę vėliavą, ant kurios, neturėdamas juodo kaspino, pririšo juodą plastikinį maišą, kuris, pasak jo, buvo kaip Lietuvos Respublikos Prezidento vykdomos „nešvarios“ politikos metafora. Viena vertus, teismas, atsižvelgęs į tai, jog kaltinamojo baigiamoji kalba šiuo atveju buvo jo gynybos priemonė, neturi pagrindo kategoriškai vertinti minėto pasisakymo, kaip kaltinamojo prisipažinimo, kita vertus, bendrame kitų įrodymų visumos kontekste, tokia kaltinamojo baigiamoji kalba stiprina teismo vidinį įsitikinimą dėl jau pirmiau aptartais įrodymais nustatytų faktinių jo padarytos veikos aplinkybių. Teismas, įvertinęs byloje surinktus ir teisme ištirtus pirmiau aptartus įrodymus konstatuoja, kad jų visuma iš esmės pakankama išvadai, jog A. R. 2014 m. liepos 12 d., apie 2.00 val., viešoje vietoje, ant pastato, esančio (duomenys neskelbtini), sienos iškėlė Lietuvos valstybės vėliavą, prie kurios pritvirtino juodos spalvos plastikinį maišą bei 2014 m. liepos 12 d. 3.26 val. į internete, socialinio tinklapio „Facebook“ svetainėje esančioje vartotojo paskyroje „A. R.“ įkėlė nuotrauką, kurioje užfiksuota Lietuvos valstybės vėliava, prie kurios pritvirtintas juodos spalvos plastikinis maišas, ir po ja parašė komentarą, kurio tekstas: „Šiandien – inauguracija. Ta proga išsikėliau trispalvę. Neturiu juodo kaspino, tad panaudojau šiukšlių maišą. Tokia realybė.“.

Vis dėlto konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju vien pirmiau aptartais įrodymais nustatytų faktinių (objektyvių) A. R. padarytos veikos aplinkybių nepakanka pripažinti jį kaltu padarius BK 127 straipsnyje numatytą nusikaltimą. Kaip jau minėta, BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Tai reiškia, kad sprendžiant dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos padarymą, negali būti apsiribojama vien faktinių tokios veikos aplinkybių ar objektyviųjų jos sudėties požymių nustatymu, būtina nustatyti ir subjektyviuosius nusikalstamos veikos požymius, tarp jų ir kaltės formą bei jos turinį. BK 127 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, todėl ši veika gali būti padaroma tik veikiant tiesiogine tyčia. Tiesioginės tyčios sąvoka formaliose nusikalstamų veikų sudėtyse apibrėžta BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punkte, kuriame nustatyta, kad nusikalstama veika yra padaryta tiesiogine tyčia, jeigu ją darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti. Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos pavojingo pobūdžio suvokimas iš esmės siejamas su kaltininko daromos konkrečiame BK straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių suvokimu bei daromos veikos socialinės reikšmės suvokimu. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad A. R. kaltinamas pagal BK 127 straipsnį dėl Lietuvos valstybės vėliavos išniekinimo ne realizuojant šio straipsnio dispozicijoje tiesiogiai nurodytus požymius (t. y. vėliavą nuplėšiant, sudraskant, sulaužant, sunaikinant, subjaurojant), o jos išniekinimu kitu būdu, todėl būtina atskleisti kaltininko psichinį santykį ne tik su pačia veika, jos pavojingumo suvokimu, bet ir su kaltininko vidiniu pasirinkto veikimo būdo pavojingumo vertinimu, ar jo socialinės reikšmės suvokimu.

Taigi, apibendrinant konstatuotina, kad nagrinėjamos bylos kontekste būtina nustatyti, jog A. R. viešoje vietoje iškeldamas valstybės vėliavą su viršuje pririštu juodu plastikiniu maišu bei vėliau patalpindamas minėtų objektų nuotrauką socialiniame tinklapyje „Facebook“, suvokė pavojingą tokios veikos pobūdį, t. y. jog būtent tokiu būdu bus išniekintas valstybės simbolis – Lietuvos valstybės vėliava, ir norėjo taip veikti.

Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad nusikalstamos veikos subjektyvieji požymiai glaudžiai susiję su objektyviaisiais, todėl kaltės turinys, veikos tikslai, atskleidžiami remiantis tiek kaltinamojo parodymais, tiek ir kitų baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautų duomenų visuma. Dėl šios priežasties, sprendžiant dėl A. R. kaltės formos ir jos turinio, jo vidinio padarytos veikos pavojingumo suvokimo, kompleksiškai vertintinas tiek paties kaltinamojo subjektyvus jo elgesio suvokimas, tokio elgesio paskatos, tiek ir kitos aptariamos veikos padarymo objektyvios aplinkybės. Vertinant šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes bei kitus įrodymus pažymėtina, kad kaltinamasis A. R. teismo posėdyje sakydamas baigiamąją kalbą laikėsi pozicijos, jog kaltinime nustatytomis aplinkybėmis iškeldamas Lietuvos Respublikos vėliavą jis naudojosi tiek Lietuvos Respublikos, tiek tarptautinių teisės aktų jam suteikta saviraiškos laisve ir taip išreiškė savo įsitikinimus dėl Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės politinės veiklos bei jos pozicijos dėl tam tikrų visuomenėje reikšmingų įvykių, jos viešų pasisakymų. Sužinojęs, jog Prezidentė bus išrinkta antrai kadencijai, nusprendė išreikšti savo asmeninę nuomonę ir pakabino vėliavą su prikabintu juodu plastiko maišu, kuris buvo metafora, įprasminančia jo požiūrį dėl, jo manymu, „nešvarios“ Prezidento vykdomos politikos. Taigi jis teigė taip nesiekęs išniekinti Lietuvos valstybės simbolio – vėliavos, o tik išsakė savo asmeninę nuomonę apie Prezidentą ir jo vykdomą politiką, tuo tarpu, kaip Lietuvos Respublikos pilietis, jis gerbia Lietuvos valstybės vėliavą. Teismo vertinimu, tokie kaltinamojo baigiamojoje kalboje išsakyti teiginiai sudaro pagrindą išvadai, kad jis iškeldamas Lietuvos valstybės vėliavą su prikabintu juodu plastikiniu maišu ir vėliau ją nufotografavęs patalpindamas socialinio tinklo paskyroje suvokė savo veikos pobūdį, prie vėliavos prikabinamam maišui iš esmės suteikė nepagarbią prasmę ir norėjo taip veikti, tačiau nėra pagrindo išvadai, kad jis suvokė tokios veikos pavojingą pobūdį baudžiamojo įstatymo, nustatančio atsakomybę už Valstybės simbolių išniekinimą (BK 127 straipsnis) prasme, t. y. kad suvokė, jog tokiu būdu išniekins Lietuvos valstybės vėliavą ir to norėjo. Priešingai, remiantis paties A. R. pasakyta baigiamąja kalba, tokį savo elgesį jis, kaip žurnalistas turintis tam tikrą jį palaikančią skaitytojų auditoriją, vertino kaip socialiai vertingą, kaip teisę kritikuoti valstybės politikus dėl jų politinės veiklos, dėstyti savo asmenines politines pažiūras. Pažymėtina, kad pirmiau paminėtoje kaltinamojo A. R. baigiamojoje kalboje išdėstytos aplinkybės byloje surinktais įrodymais iš esmės nepaneigtos. Netgi priešingai, tiek liudytojų parodymai, tiek objektyviais įrodymais nustatytos bylos aplinkybės tokią kaltinamojo versiją tik patvirtina. Bendrame šių bylos aplinkybių kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltinamojo A. R. nurodyta aplinkybė dėl Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės inauguracijos atitinka realų faktą, kadangi 2014 m. liepos 12 d. išties buvo toks įvykis. Be to, kaltinamojo baigiamojoje kalboje išdėstytas aplinkybes iš esmės patvirtina ir liudytojos tyrėjos R. M. parodymai, kuriais nustatyta, jog atvykus į įvykio vietą pagal pranešimą, kad ant gyvenamojo namo iškelta vėliava, ant kurios užrištas juodas celofaninis maišelis, ją pasitikęs A. R. paaiškino, jog tą dieną buvo Prezidento inauguracija ir jis pakabino vėliavą, siekdamas paminėti blogą, juodą dieną šalyje bei pridūrė, kad neturėjo juodo kaspino ir dėl to užkabino maišą, vėliau vėliavą nuėmė, vėliavos nuotrauką patalpino socialiniame tinkle „Facebook“. Liudytojos nurodytas aplinkybes sugretinus su kitais pirmiau nustatytais objektyviais faktais bei kaltinamojo baigiamojoje kalboje išdėstytomis aplinkybėmis, darytina išvada, jog pastarasis, teigdamas, kad tokiais veiksmais siekė pademonstruoti savo įsitikinimus bei nuomonę dėl Prezidento vykdomos politikos, buvo nuoseklus tiek bylos tyrimo metu, tiek teisme. Tai, jog A. R. veika nebuvo padaryta šiaip sau, o buvo susijusi su konkrečiu įvykiu – Prezidento inauguracija – iš dalies patvirtina ir įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota aplinkybė, jog tyrėjai R. M. atvykus į įvykio vietą pagal pranešimą dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, valstybės vėliava jau buvo nukabinta. Aplinkybę, jog tokiu būdu valstybės vėliava buvo iškelta būtent Prezidento inauguracijos proga, taip pat patvirtina ir socialinio tinklapio „Facebook“ paskyroje „A. R.“, po valstybės vėliavos nuotrauka esantis užrašas „Šiandien – inauguracija. Ta proga išsikėliau trispalvę. Neturiu juodo kaspino, tad panaudojau šiukšlių maišą. Tokia realybė.“. Pažymėtina, kad ir paties teksto formuluotė suponuoja išvadą apie teksto autoriaus kritišką Prezidento politinės veiklos vertinimą, o tiksliau nusivylimą, nepasitenkinimą Prezidento vykdoma politine veikla. Taigi, pirmiau aptartos aplinkybės leidžia spręsti, kad A. R. kaltinime nurodytus veiksmus padarė ne turėdamas tiesioginę tyčią išniekinti Lietuvos valstybės vėliavą, o kritikuodamas Lietuvos Respublikos Prezidento vykdomą politiką, todėl jo pripažinimas kaltu šioje byloje iš esmės sudarytų prielaidas spręsti, kad jis yra persekiojamas už valstybės vadovo kritiką, tačiau už Prezidento kritiką Lietuvos Respublikoje baudžiamoji atsakomybė nenumatyta.

Apibendrinant konstatuotina, kad šioje byloje nustatytos objektyvios A. R. padarytos veikos aplinkybės nėra pakankamas pagrindas kilti baudžiamajai atsakomybei pagal BK 127 straipsnį, o nenustačius būtinojo šios nusikalstamos veikos subjektyviosios pusės požymio – tiesioginės tyčios, nukreiptos išniekinti Lietuvos valstybės vėliavą ir taip sumenkinti valstybės autoritetą, padaryti moralinę žalą piliečiams, A. R. išteisintinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu.

Kartu teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 188¹ straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė už Lietuvos valstybės vėliavos iškėlimo tvarkos pažeidimus. Lietuvos Respublikos valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo 6 straipsnio 1 ir 2 dalyse reglamentuota gedulo ženklo forma ir jo naudojimo tvarka. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad šioje byloje pirmiau nustatytomis aplinkybėmis A. R. veikoje yra ATPK 188¹ straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo požymių, todėl apie tai praneština prokurorui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302 straipsniais, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 304 straipsniu, 305 straipsnio 3 dalimi, 307 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

A. R. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 127 straipsnį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.

Pranešti prokurorui, kad A. R. veikoje yra ATPK 188¹ straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo požymių.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.