- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2007-10-11
- Bylos Nr.
- 2A-840-186/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Žironas (pirm.), Romualda Janovičienė, Dalia Kačinskienė
- Atsakovas
- UAB „Elvoda“, R. J.
- Ieškovas
- Vilniaus miesto savivaldybės tarybos
- Advokatai
- Andriejaus Tiščenkas
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš
dalyvaujant ieškovo atstovui E. V.
atsakovo UAB „Elvoda“ atstovams Z. J., advokatui Andriejui Tiščenko
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2007 m. gegužės 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos ieškinį atsakovams UAB „Elvoda“ ir R. J. dėl negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia ir iškeldinimo iš šių patalpų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas Vilniaus miesto savivaldybės taryba kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams UAB „Elvoda“ ir R. J., prašydamas pripažinti negaliojančia atsakovų 2002-09-15 sudarytą negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį Nr. 02-09-15 nuo jos sudarymo momento ir iškeldinti atsakovą UAB „Elvoda“ su visu jam priklausančiu turtu iš 262,79 m² ploto negyvenamųjų patalpų. Nurodė, kad 2002-09-04 sutartimi Nr. 2002-73 Dėl privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo Vilniaus miesto savivaldybės taryba pardavė R. J. negyvenamas patalpas 20-1, 20-1a, 20-1b, 20-2, 20-2a, nuo 20-3 iki 20-9, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias statinyje, pažymėtame 1A3p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2002-11-28 aktu Dėl privatizavimo objekto (ilgalaikio materialiojo turto) nuosavybės teisės perdavimo ir priėmimo Vilniaus miesto savivaldybės taryba šias patalpas perdavė R. J.. Vilniaus apygardos teismas 2005-06-03 už akių priimtu sprendimu nutraukė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos ir R. J. 2002-09-04 sudarytą sutartį Nr. 2002-73 Dėl privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo bei grąžino Vilniaus miesto savivaldybės tarybai nuosavybės teises į ginčo negyvenamąsias patalpas. 2002-09-15 nuomos sutartimi Nr. 02-09-15 atsakovas R. J. ginčo patalpas išnuomojo UAB „Elvoda“. Ši sutartis yra niekinė, kadangi atsakovas sudarydamas šią sutartį nebuvo ginčo patalpų savininkas ir tuo pažeidė imperatyvias LR CK 1.78 str. 1, 3, 5 d., 1.80 str. 1 d., 6.477 str. 1, 4 d., 4.49 str. 1 d., 6.393 str. 4 d. normas. Ginčo sandorio pripažinimui niekiniu neturi įtakos tai, jog jis buvo įregistruotas viešajame registre.
Atsakovai su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto trečias apylinkės teismas 2007-05-23 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad atsakovui R. J. nuosavybės teisės į 2002-09-04 privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo sutartimi pirktą ginčo nekilnojamąjį turtą – negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), atsirado 2002-11-28, kai šalys pasirašė aktą Dėl privatizavimo objekto (ilgalaikio materialiojo turto) nuosavybės teisės perdavimo ir priėmimo (LR CK 6.393 str. 4 d.). Teismas sprendė, kad nuosavybės teises į ginčo patalpas R. J. turėjo nuo 2002-11-28 iki 2005-06-03, kai Vilniaus apygardos teisme buvo priimtas sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. 2-71-44-2005. Todėl atsakovas R. J. šiuo laikotarpiu turėjo teisę sudaryti 2002-09-15 nuomos sutartį Nr. 02-09-15. Atsakovas R. J. 2002-09-15 nuomos sutartį viešame registre įregistravo 2003-06-27. Dėl to, teismo nuomone, nėra pagrindo pripažinti ginčo nuomos sutartį niekine nuo jos sudarymo momento. Ginčo patalpų savininko pasikeitimas po to, kai buvo priimtas Vilniaus apygardos teismo 2005-06-03 sprendimas, savaime nenutraukė nuomos santykių, nes nuomos sutartis buvo įregistruota viešame registre. Dėl to nėra pagrindo iškeldinti atsakovo UAB „Elvoda“ iš nuomos sutarties pagrindu užimamų patalpų. Teismas sprendė, jog 2002-09-15 negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 02-09-15 negali būti pripažinta niekine kaip prieštaraujanti imperatyvioms LR CK 6.477 str. 4 d. ir 4.49 str. normoms. Nors ginčo nuomos sutartis sudaryta 2002-09-15, tačiau joje nebuvo sulygtos sąlygos nuomos terminą skaičiuoti nuo nuomos sutarties surašymo datos. Nuomos santykiai kilo nuo jų registracijos momento. Todėl konstatuoti, kad ginčo nuomos sutartį atsakovas sudarė neturėdamas nuosavybės teisių į ginčo patalpas, nėra pagrindo.
Šalies argumentai
Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybės taryba apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2007-05-23 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Mano, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Skunde nurodo, kad teismas netinkamai taikė LR CK 1.80 str., nes ginčo 2002-09-15 nuomos sutartis Nr. 02-09-15 turėjo būti pripažinta niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento kaip prieštaraujanti imperatyvioms LR CK 6.477 str. 4 d., 4.49 str. 1 d., 6.393 str. 4 d. normoms. Nuomos sutartis sudaryta 2005-09-15 ir dėl jos sudarymo momento byloje ginčo nėra. Nuomos sutarties įsigaliojimas yra siejamas ne su sutarties įregistravimo viešame registre momentu, bet su sutarties sudarymo momentu. Nagrinėjamu atveju nuomos sutartis įsigaliojo nuo 2002-09-15, kai atsakovas R. J. dar nebuvo nuomojamų patalpų savininkas. Dėl to ginčo nuomos sutartis nuo pat jos sudarymo momento prieštaravo imperatyvioms teisės normoms. Tai, jog ginčo nuomos sutartis buvo įregistruota viešame registre po to, kai atsakovui R. J. perėjo nuosavybės teisės į ginčo patalpas, negali būti kliūtis pripažinti šią sutartį niekine. Iš ne teisės negali kilti teisės. Įkeisdamas ginčo negyvenamąsias patalpas R. J. įsipareigojo įkeičiamo daikto nenuomoti tretiesiems asmenims be raštiško Vilniaus m. savivaldybės tarybos sutikimo, tačiau dėl tokio sutikimo, išnuomodamas ginčo patalpas UAB „Elvoda“, atsakovas R. J. į ieškovą nesikreipė.
Apelianto teigimu ginčijama nuomos sutartis pažeidžia ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos teises, nes ieškovas negali savo nuožiūra valdyti ir naudoti jam priklausančių patalpų. Kadangi ginčo nuomos sutartyje numatytas vienkartinio 10 000 Lt nuomos mokesčio sumokėjimas, tai ieškovo atžvilgiu ši sutartis yra tapusi neatlygintine ir dėl to turi būti pripažinta niekine. Nuomos sutarties neatlygintinumas ieškovo atžvilgiu prieštarauja viešajam interesui, nes kas mėnesį ieškovas negauna apie 7 900 Lt pajamų.
Pirmosios instancijos teismas, nurodoma skunde, pažeidė procesines teisės normas, nes neatsižvelgiant į tai, jog atsakovas vilkino bylos nagrinėjimą, tenkino jo 2007-04-11 teismo posėdžio metu pateiktą prašymą kreiptis į Registrų centrą dėl duomenų išreikalavimo, o taip pat, vadovaujantis LR CPK 200 str., teismo posėdžio metu balsu neperskaitė rašytinio įrodymo – VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo.
Atsiliepimas
Atsakovų UAB „Elvoda“ ir R. J. atstovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2007-05-23 sprendimą palikti nepakeistą.
Sprendimas naikinamas.
Byloje nustatyta, kad 2002-09-04 sutartimi Nr. 2002-73 Dėl privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo Vilniaus miesto savivaldybės taryba R. J. pardavė negyvenamas patalpas esančias (duomenys neskelbtini). 2002-09-15 UAB „Elvoda“ ir R. J., sudarė šių negyvenamųjų patalpų neterminuotą nuomos sutartį Nr. 02-09-15, kuria patalpos išnuomotos atsakovui UAB „Elvoda“. 2002-11-28 aktu Dėl privatizavimo objekto (ilgalaikio materialiojo turto) nuosavybės teisės perdavimo ir priėmimo Vilniaus miesto savivaldybės taryba negyvenamąsias patalpas perdavė R. J.. 2003-06-27 UAB „Elvoda“ ir R. J. sudaryta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 02-09-15 įregistruota viešame registre. 2005-06-03 Vilniaus apygardos teismas sprendimu nutraukė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos ir R. J. 2002-09-04 sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2002-73 ir patalpas grąžino Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nuosavybėn.
Šalies argumentai
Ieškovas prašo 2002-09-15 nuomos sutartį Nr. 02-09-15 pripažinti niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento, kaip prieštaraujančią imperatyvioms įstatymo normoms. Ieškinį grindžia LR CK 1.80 str., 6.477 str. 4 d. ir aplinkybe, kad atsakovas R. J. nuomos sutarties sudarymo momentu nebuvo ginčo patalpų savininkas.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė nurodydamas, kad atsakovas R. J. patalpų savininku buvo nuomos sutarties įregistravimo momentu, o nuomos santykiai kilo nuo jų registracijos momento.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamame sprendime bylos aplinkybės nustatytos klaidingai ir materialinės teisės normos išaiškintos netinkamai. Teismo motyvas, kad 2002-09-15 nuomos sutartyje nebuvo sulygtos sąlygos nuomos terminą skaičiuoti nuo nuomos sutarties surašymo datos neatitinka tikrovės, nes sutarties 3 punkte įrašyta: „sutartis sudaroma neterminuotai ir įsigalioja nuo jos pasirašymo datos“. Vadinasi nuomos sutartis, kuri yra konsensualinis sandoris ir įgyja teisinę galią nuo šalių susitarimo momento, įsigaliojo jos pasirašymo metu, o atsakovas R. J. tapo šios sutarties šalimi – nuomotoju. Pagal LR CK 6.477 str. 4 d. nuomotojas gali būti išnuomojamo daikto savininkas arba asmenys, kuriems teisę išnuomoti suteikia įstatymai ar to daikto savininkas. Ši įstatymo norma imperatyvi, nes joje išvardintas asmenų ratas yra išsamus, ir joks kitas asmuo negali būti nuomotojas, t.y. įstatymas draudžia išnuomoti daiktą be savininko žinios ir sutikimo. Nagrinėjamu atveju atsakovas R. J. pasielgė būtent taip ir tuo pažeidė imperatyvią įstatymo nuostatą. Imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja (LR CK 1.80 str. 1 d.).
Aplinkybė, kad atsakovas R. J., 2002-11-28 pasirašius privatizavimo objekto nuosavybės teisės perdavimo ir priėmimo aktą, tapo išnuomotų patalpų savininku, nedaro 2002-09-15 nuomos sutarties galiojančia. Nustatyta, kad sutinkamai su LR CK 1.80 str. 1 d. ginčijama nuomos sutartis yra niekinis sandoris. Konstatavus sandorio negaliojimą pripažįstama, kad jis negalioja nuo jo sudarymo momento (LR CK 1.95 str.). Pasikeitus nuosavybės santykiui niekinis sandoris negali tapti galiojančiu. Be to, sprendžiant konkrečią bylą yra svarbios būtent šios bylos aplinkybės, šalių elgesys. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovo UAB „Elvoda“ atstovė Z. J. paaiškino, kad bendrovės „Elvoda“ vystoma veikla yra šeimos verslas, kuriuo suinteresuoti visi šeimos nariai, tame tarpe ir atsakovas R. J.. 2002-09-04 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 2002-73 atsakovas R. J. siekė iš Vilniaus miesto savivaldybės tarybos už 784 667 Lt galutinę kainą įsigyti negyvenamas patalpas esančias (duomenys neskelbtini). Tačiau siekdamas šio tikslo atsakovas nebuvo sąžiningas. Jis neatskleidė ieškovui ketinimo išnuomoti įsigyjamas patalpas kredito gavimo tikslu. Maža to, po nuosavybės teisės perdavimo, pirkimo – pardavimo sutarties užtikrinimui atsakovo įgytos patalpos 2003-01-20 buvo įkeistos ieškovui, tačiau atsakovas tuo momentu ne tik nuslėpė jau sudarytą nuomos sutartį, bet ir prisiėmė įsipareigojimą ginčo patalpų nenuomoti be raštiško Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sutikimo (hipotekos lakšto 8 p.). Įstatymas nedraudžia nuomoti įgyjamo turto ar kitokiu būdu savo prievolės įvykdymui pasitelkti trečiąjį asmenį, tačiau LR CK 1.5 str. 1 d. imperatyviai nustatyta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Atsakovui R. J. neįvykdžius įsipareigojimų prisiimtų 2002-09-04 pirkimo-pardavimo sutartimi, ši sutartis Vilniaus apygardos teismo 2005-06-03 sprendimu nutraukta, o patalpos grąžintos savivaldybei. Tačiau, nepaisant įsiteisėjusio teismo sprendimo patalpomis, remdamasi niekine nuomos sutartimi, naudojasi UAB „Elvoda“. Atsakovo atstovės argumentas, kad ieškovui yra sumokėta daugiau kaip 200 000 Lt, negali būti pripažintas teisėtu pagrindu naudotis patalpomis. Paminėtus pinigus sumokėjo atsakovas R. J. vykdydamas 2002-09-04 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2002-73, o ši suma jam nebuvo grąžinta pagal sutarties 12.1 p. Todėl 200 795 Lt sumokėjimas už patalpų įsigijimą nedaro nuomos sutarties teisėta. Dėl paminėtos sumos gali būti sprendžiama kitoje civilinėje byloje, kurioje ieškovas siekia iš atsakovų prisiteisti nuostolius. Daroma išvada, kad naudojimasis ieškovui priklausančiomis patalpomis yra nesąžiningas. LR CK 1.137 str. 2 d. nustatyta, kad įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai. Atsakovai šių nuostatų nepaisė ir tokiu būdu pažeidė ieškovo, kaip patalpų savininko teises. LR CK 1.137 str. 3 d. nurodyta, kad tuo atveju, kai asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti. Be to, apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovo UAB „Elvoda“ atstovė Z. J. paaiškino, kad nuomos sutartis buvo sudaryta ne dėl nuomos, o siekiant gauti kreditą bendrovės „Elvoda“ vardu. Toks paaiškinimas patvirtinamas teisiškai neišbaigtu ir prieštaringu nuomos sutarties tekstu, sutartimi nustatytu vienkartiniu 10 000 Lt nuomos mokesčiu už neterminuotą sutartį bei Z. J. paaiškinimu, kad bendrovė sulygtų nuompinigių atsakovui R. J. nesumokėjo. Iš šių aplinkybių matyti, kad nuomos sutartis buvo sudaryta tik dėl akių, nesiekiant sukurti civilinių teisinių pasekmių (nuomos santykių tarp UAB „Elvoda“ bei R. J.) ir yra tariamas sandoris, kuris pagal LR CK 1.86 str. nuostatas yra niekinis ir negalioja. LR CK 1.78 str. 5 d. nustatyta, kad sandorio teisines pasekmes ir faktą teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva). Išdėstyti motyvai yra pakankamas teisinis pagrindas tenkinti ieškovo reikalavimą ir 2002-09-15 nuomos sutartį Nr. 02-09-15 pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento. Kaip jau minėta, Vilniaus apygardos teismas 2005-06-03 sprendimu nutraukė 2002-09-04 pirkimo-pardavimo sutartį ir ginčo patalpas grąžino Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nuosavybėn, todėl restitucija netaikoma. O kadangi UAB „Elvoda“ negyvenamosiomis patalpomis (duomenys neskelbtini) naudojasi be teisinio pagrindo ir nuo minėto sprendimo įsiteisėjimo dienos trukdo patalpomis naudotis bei disponuoti savininkui, ieškovas pagrįstai siekia apginti savo teisę ir LR CK 4,.98 str. pagrindu reikalauja pašalinti pažeidimą iškeldinant atsakovą UAB „Elvoda“ iš ieškovui priklausančių patalpų.
Teisėjų kolegija sprendžia, jog esant išdėstytoms aplinkybėms ir nurodytoms įstatymo nuostatoms ieškinys tenkintinas visiškai. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas priešingai, pažeidė materialinės teisės normas ir tai yra pagrindas panaikinti skundžiamą sprendimą (LR CPK 330 str.). Apylinkės teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškinys tenkinamas visiškai (LR CPK 326 str. 1 d. 2 p.).
Priėmus tokį sprendimą kiti apeliacinio skundo argumentai, kurie yra pertekliniai, šioje nutartyje neaptariami.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 - 331 str. teismas
nusprendė:
Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2007 m. gegužės 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos ieškinį patenkinti visiškai.
UAB „Elvoda“ ir R. J. 2002 m. rugsėjo 15 d. sudarytą negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį Nr. 02-09-15 pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento.
UAB „Elvoda“ su visu jai priklausančiu turtu iškeldinti iš 262,79 m² ploto negyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), plane pažymėtų indeksais 20-1, 20-1a, 20-1b, 20-2, 20-2a nuo 20-3 iki 20-9, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių statinyje, pažymėtame 1A3p, unikalus (duomenys neskelbtini).