Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2019-06-07 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-186-417/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. II-167-659/2019Nutartis · 2019-04-19Klaipėdos apylinkės teismas
  2. AN2-186-417/2019Nutartis · 2019-06-07Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-06-07
Bylos Nr.
AN2-186-417/2019
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00349-2019-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Eduardas Maškevičius
Pažeidėjas
S. O.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-186-417/2019Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00349-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.10; 21.11.10 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2019 m. birželio 7 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos S. O. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. balandžio 19 d. nutarties ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. S. O. administracinio nusižengimo protokolas surašytas už tai, kad ji 2018 m. rugsėjo 15 d. 19.10 val. (duomenys neskelbtini), vairuodama transporto priemonę „Renault“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atbuline eiga nesiėmė visų atsargumo priemonių, nepasirinko reikiamo saugaus atstumo, dėl to atsitrenkė į stovintį automobilį. Apie eismo įvykį policijai nepranešė, iš eismo įvykio vietos pasišalino, padaryta žala viršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Eismo įvykio metu apgadinti du automobiliai. Tuo S. O. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 9, 126, 222 punktų reikalavimus.

2. 2019 m. sausio 28 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos specialisto nutarimu S. O. pripažinta kalta dėl ANK 417 straipsnio 8 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje numatytų administracinių nusižengimo padarymo ir jai paskirtos nuobaudos – pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį skirta 10 Eur bauda, pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį skirta 850 Eur bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, S. O. paskirta galutinė nuobauda – 850 Eur bauda.

Žemesnės instancijos teismas

3. 2019 m. balandžio 19 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi administracinėn atsakomybėn patrauktos S. O. skundas atmestas ir 2019 m. sausio 28 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos specialisto nutarimas paliktas nepakeistas.

Šalies argumentai

4. Administracinėn atsakomybėn patraukta S. O. apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2019 m. balandžio 19 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartį kaip nepagrįstą, neteisėtą ir nemotyvuotą.

4.1. Apeliaciniame skunde S. O. teigia, kad teismas visiškai neįvertino liudytojos Ž. Z., kartu su S. O. buvusios automobilyje 2018 m. rugsėjo 15 d., parodymų, nors ši liudytoja nėra S. O. giminaitė ir yra pasirašiusi priesaiką dėl įspėjimo apie atsakomybę, jeigu teisme sakys netiesą. Taip pat savo ranka rašytą paaiškinimą liudytoja Ž. Z. buvo pateikusi Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybai. Teismo nutarties argumentas, kad ji pasišalino iš įvykio vietos neva siekdama išvengti atsakomybės, yra nepagrįstas, kadangi jeigu ji pati ar šalia sėdinti Ž. Z. būtų pajutusios prisilietimą (susidūrimą) ar išgirdusios kokį susidūrimo garsą, būtų iškvietusios policiją, nes už ANK 417 straipsnio 8 dalies pažeidimą bauda numatyta nuo 10 iki 12 eurų, o draudikas būtų išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiajam eismo įvykio metu asmeniui, todėl jai nebuvo jokios prasmės ir tikslo tyčia pasišalinti iš eismo įvykio vietos dėl gresiančios 10–12 eurų baudos. Ji nesuprato, kad yra susijusi su tokiu eismo įvykiu, ir iš jo pasišalino nesuprasdama tokių savo veiksmų neteisėtumo.

4.2. Skunde taip pat nurodoma, kas nutarties argumentas, kad tokio kontakto su kita transporto priemone nepajusti nebuvo įmanoma vien dėl to, kad padaryta žala viršija 1000 eurų sumą, turi būti naikinamas kaip nepagrįstas, kadangi (duomenys neskelbtini) ambasados nežymiai apgadinto automobilio vairuotojas, nebūdamas ekspertu ar automobilių salono meistru, iškart po įvykio pasakė Klaipėdos apskrities VPK pareigūnui, kad žala bus 1000 eurų. Apeliantė įtaria, kad (duomenys neskelbtini)konsulatui priklausantį naują automobilį šio konsulato darbuotojas nuvežė į brangiausią automobilių saloną, kur vairuotojas susitarė su meistru, kad suma būtų 1000 eurų ir kad ši aplinkybė sutaptų su pirminiais vairuotojo žodžiais. Nežymiai apgadinto automobilio vairuotojas nebuvo teisme apklaustas kaip liudytojas, (duomenys neskelbtini) ambasada neleido apeliantės nepriklausomam ekspertui apžiūrėti jų automobilio ir pati taip pat nepateikė teismui eksperto išvados. Be to, žmogus, iškvietęs policiją, eismo įvykio metu buvo lauke, todėl galbūt ir girdėjo lengvo susidūrimo garsą, tačiau ji su Ž. Z. buvo automobilio salone, todėl jokio susidūrimo garso negirdėjo ir nieko nepajuto. Tuo labiau, kad tuo metu, kai ji ir Ž. Z. įsėdo į automobilį, pro šalį ėjo didžiulė grupė labai garsiai kalbančių užsieniečių (galbūt indų tautybės), todėl vien dėl to, kad teismas neiškvietė į teismą liudytojo, kuris iškvietė policiją, nutartis turi būti panaikinta. Nutartyje nurodyta, kad S. O. neva linkusi daryti pažeidimus, tačiau per visą savo gyvenimą už eismo taisyklių pažeidimus buvau bausta tik du kartus, t. y. 2014 m. ir 2016 m., todėl administracinis baustumas yra išnykęs ir ji laikoma nebausta. Po minėtų nuobaudų taikymo ji yra labai dėmesinga ir atsakinga, tačiau aplinkybės susiklostė taip, kad nei ji, nei Ž. Z. nepajuto jokio prisilietimo prie kitos transporto priemonės ir neišgirdo jokio susidūrimo garso.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimu į S. O. skundą laikinai atliekanti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininko funkcijas E. K. nurodo, kad nesutinka su pateiktu skundu, nes iš pateiktos administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad S. O. kaltė yra įrodyta administracinio nusižengimo byloje esančia medžiaga. Teigia, kad S. O. apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir turi būti netenkintas, kadangi byla išnagrinėta išsamiai įvertinus visas administracinių nusižengimų aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

6. Apeliacinis skundas atmestinas.

7. S. O. buvo nubausta už ANK 417 straipsnio 8 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje numatytų administracinių nusižengimų padarymą. Iš skundo argumentų matyti, kad iš esmės yra ginčijama S. O. kaltė pagal 426 straipsnio 2 dalį, nurodant, kad jos veiksmuose nebuvo šio administracinio nusižengimo požymių , todėl apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų ir vadovaudamasis ANK 652 straipsnio 1 dalimi patikrina priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus ir sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad S. O. padarė jai inkriminuotą 426 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą.

8. Pateiktame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino visų bylai reikšmingų aplinkybių ir neapklausė liudytojo, kuris apie įvykį pranešė policijai, todėl skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs ir įvertinęs byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo išsamiai ištirtus įrodymus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo bylą ir joje surinktus įrodymus, padarė motyvuotas ir įrodymais pagrįstas išvadas S. O. kaltės klausimu. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad teismas, atmesdamas S. O. skundą, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir bylos nagrinėjimo teisme metu patikrintais įrodymais, skundžiamoje nutartyje nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išsamiai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

9. S. O. apeliaciniame skunde teigia, kad byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog ji tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos (ANK 426 straipsnio 2 dalis), kad subjektyvusis šio nusižengimo požymis – kaltė – nustatytas išsamiai neįvertinus visų bylos aplinkybių. Tačiau tokią versiją S. O. buvo pateikusi administracinio nusižengimo bylą tiriantiems pareigūnams ir pirmosios instancijos teisme, kuris, išsamiai išnagrinėjęs bylos medžiagą ir ištyręs byloje esančius įrodymus, pagrįstai atmetė tokią S. O. versiją.

9.1. Pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį administracinę atsakomybę užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 12 punkte nustatyta, kad eismo įvykiu laikomas įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Pagal KET 222 punktą, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma – policijai.

9.2. ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatytas nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pavyzdžiui, pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015). Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014).

9.3. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs bylos įrodymus, nustatė, kad S. O. vairuodama automobilį „Renault“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodama atbuline eiga nepasirinko reikiamo saugaus atstumo ir atsitrenkė į stovintį automobilį „Volkswagen Jetta“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Šio įvykio metu dėl automobilio „Volkswagen Jetta“ apgadinimo buvo padaryta 1129,72 Eur turtinė žala. Kartu pirmosios instancijos teismas pripažino, kad byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog S. O. padarė ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą. Tokią išvadą teismas pagrindė byloje įvertintų įrodymų visuma ir išsamiai, taip pat atskleisdamas ir S. O. kaltės turinį dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 2 dalyje, padarymo, motyvavo tai skundžiamoje nutartyje, o S. O. versiją apie tai, kad ji nepajuto automobilių susidūrimo, argumentuotai atmetė.

9.4. Skundą nagrinėjančio teismo manymu, pirmosios instancijos teismas išsamiai, visapusiškai ir objektyviai įvertino nagrinėjamoje administracinių nusižengimų byloje esančius įrodymus ir, priešingai, negu teigiama apeliaciniame skunde, padarė pagrįstą išvadą dėl S. O. kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje. Nustatytos byloje aplinkybės yra pakankamos pripažinti, kad S. O. suprato sukėlusi eismo įvykį (apgadinusi kitą automobilį), tačiau ignoruodama tai, t. y. nesilaikydama KET 222 punkto reikalavimų, tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos.

9.5. Kaip jau minėta, sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčia, būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui ir kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio. Nagrinėjamoje situacijoje automobilių susidūrimo garsą išgirdo pašaliniai asmenys, kurie ir pranešė policijai apie S. O. pasišalinimą iš eismo įvykio vietos. Nors pati S. O. teigia, kad ji susidūrimo garso negirdėjo, nes aplink buvo daug užsienio piliečių, kurie garsiai kalbėjo, tačiau akivaizdu, kad aplinkybė, jog S. O., būdama automobilio viduje, girdėjo gatvėje kalbančius asmenis, paneigia tai, kad ji negalėjo girdėti susidūrimo garso, nes jau vien tai, kad S. O. girdėjo gatvėje kalbančius asmenis, leidžia teigti, kad ji turėjo girdėti ir automobilių susidūrimo garsą, tačiau nepaisydama to pasišalino iš eismo įvykio vietos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad tai, kad susidūrimo garsą girdėjo pašaliniai asmenys, tik patvirtina, kad kontaktas nebuvo nežymus, kaip kad teigia S. O., o neabejotinai buvo juntamas ir suvokiamas.

9.6. Skunde teigiama, kad S. O. nevengė atsakomybės, iš karto po to, kai pas ją atvyko policijos pareigūnai, paaiškino visas aplinkybes, savo kaltės neneigė. Tačiau tai, kad ji prisipažino vairavusi automobilį ir padariusi eismo įvykį, nepaneigia jos kaltės dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos. Šios aplinkybės neįrodo, jog ji nesiekė nuslėpti tam tikrų aplinkybių ir iš eismo įvykio vietos pasišalino netyčia.

9.7. S. O. skunde pateikia argumentus, kad nepagrįstai jos padarytas pažeidimas kvalifikuotas pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį, nes neaišku, kaip buvo nustatytas padarytos žalos dydis. Tačiau byloje esančios nuotraukos patvirtina, kad automobilis Volkswagen Jetta“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apgadintas eismo įvykio metu, padaryti sugadinimai yra akivaizdūs. Iš byloje esančios AB „Lietuvos draudimas“ pateiktos informacijos matyti, kad ši draudimo kompanija dėl 2018 m. rugsėjo 15 d. eismo įvykio už automobilio „Volkswagen Jetta“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimus išmokėjo 1129,72 Eur išmoką (b. l. 34), todėl skundą nagrinėjančiam teismui nekyla abejonių, kad nagrinėjamo įvykio metu padaryta žala viršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydį (750 Eur), todėl S. O. administracinis nusižengimas pagrįstai kvalifikuotas pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį.

10. Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus teismas daro išvadą, kad Klaipėdos apylinkės teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, S. O. veikoje teisingai nustatė ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatytų nusižengimų sudėtį. Teismo priimtas procesinis sprendimas teisingas, dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų jį keisti nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

S. O. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. balandžio 19 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Eduardas Maškevičius