Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-05-17 · Civilinė byla Nr. 2A-385-275/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-05-17
Bylos Nr.
2A-385-275/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-30345-2016-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Kutrienė, Neringa Švedienė, Tatjana Žukauskienė
Atsakovas
ADB „Gjensidige“
Ieškovas
UAB „Baubilas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-385-275/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-30345-2016-3Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.39.2.5.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija susidedanti iš Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Neringos Švedienės ir Tatjanos Žukauskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo ADB „Gjensidige“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 6 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Baubilas“ ieškinį atsakovui ADB „Gjensidige“ dėl papildomos draudimo išmokos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Baubilas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovo 7 534,38 Eur papildomos draudimo išmokos; 6 procentų dydžio procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2011 m. rugsėjo 12 d. ieškovas su atsakovu sudarė įmonių draudimo sutartį. Atsakovas išdavė 2011 m. rugsėjo 12 d. įmonių draudimo liudijimą. Ieškovas apdraudė negyvenamą patalpą, esančią (duomenys neskelbtini) ir palėpės patalpą tuo pačiu adresu. Turtas buvo draudžiamas nauja atkuriamąja verte, o turto vertė 640 000 Lt. 2011 m. spalio 17 d. kilo gaisras, kurio metu sudegė dalis pastato. Po įvykusio gaisro atsakovas išmokėjo tik 227,64 Eur. Kadangi atsakovas atsisakė išmokėti visą draudimo išmoką ir laikė, kad gaisras nėra pripažintinas draudiminiu įvykiu, ieškovas kreipėsi į teismą. Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-1657-104/2015 priteisė ieškovo naudai 21 416,82 Eur draudimo išmoką, paskaičiuotą likutinės vertės metodu. Minėtame teisminiame procese buvo paskirta ekspertizė, kuri paskaičiavo nuostolius atstatymo kaštų metodu ir buvo nustatyta, jog nuostoliai yra 42 627,14 Eur. Nagrinėjant ginčą Vilniaus apygardos teisme apdraustos patalpos nebuvo atstatytos į pradinę būklę, todėl ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 21 644,46 Eur, t.y. atkuriamojo remonto kainą, įvertinus remontui naudojamų medžiagų nusidėvėjimą. Teismas patenkino ieškinį iš dalies ir priteisė 13 270,28 Eur draudimo išmoką, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Minėtoje byloje ieškovas siekė prisiteisti 21 644,46 Eur nuostolių sumą, į kurią buvo įskaičiuotas ir PVM mokestis. Teismas sutiko su ieškovo reikalavimu iš dalies, atmetė reikalavimą dėl dalies gaisravietės valymo darbų. Šiuo metu remonto darbai yra atlikti, t.y. gaisro pasekmės pašalintos. Ieškovas pateikė atsakovui prašymą dėl papildomos 17 341,30 Eur draudimo išmokos išmokėjimo. Atsakovas pripažino, jog turi atlyginti 21 770,13 Eur nuostolius. Atsakovas buvo išmokėjęs 13 270,28 Eur, todėl atsakovas išmokėjo papildomą 8 499,85 EUR draudimo išmoką. Ieškovo teigimu, atsakovas išmokėjo ne visą draudimo išmoką. Visa draudimo išmoka apskaičiuotina taip: iš 42 627,14 Eur paskaičiuotos pagal teismo ekspertizės aktą sumos atimama 4 390,06 Eur teismo sumažinta valymo išlaidų suma, atimamas 7 398,10 Eur pridėtinės vertės mokestis ir gaunama 30 838,98 Eur suma. Ši suma yra draudimo išmoka apskaičiuota naudojant naujos atkūrimo vertės metodą. Iš šios 30 838,98 Eur atimtina teismo priteista suma – 13 270,28 Eur, 10 034,12 Eur jau atsakovo sumokėta suma, likusi draudimo išmoka pagal šį ieškinį lieka 7 534,38 Eur. Pagal Draudimo taisyklių 5.12.1. punktą nauja atkuriamoji vertė tai pinigų suma, kurios reikėtų analogiškos paskirties ir konstrukcijos naujam pastatui pastatyti, įskaitant projektavimo išlaidas, panaudojus tokias pat medžiagas ir įrangą, bet neatsižvelgiant į paveldo sauginę statinių vertę. Draudimo taisyklių 5.2.2. punktas nustatė, jog likutinė vertė – pastato nauja atkuriamoji vertė atėmus nusidėvėjimą. Pagal draudimo taisyklių 10.14 punktą, jei turtas buvo apdraustas nauja atkuriamąja verte, tai draudimo išmoka mokama remiantis turto nauja atkuriamąja verte tik tuomet, kai draudėjas (naudos gavėjas) įrodo draudikui ir dokumentais patvirtina, kad gautą išmoką panaudos sugadinto turto remontui ar analogiško turto pastatymui, įsigijimui, pagaminimui toje pačioje vietoje, arba gauna iš draudimo raštišką sutikimą ir pan. To paties punkto kita nuostata numatė, kad neįvykdžius šios sąlygos, nuostolis apskaičiuojamas ir draudimo išmoka mokama remiantis turto likutine verte, kaip nurodyta Draudimo taisyklių II dalies 10.2.3. – 10.2.4. punktuose. Atremontavus patalpas buvo įvykdyta Draudimo taisyklių 10.14 punkto sąlyga ir atsirado teisinis pagrindas reikalauti iš atsakovo išmokėti draudimo išmokos dalį, apskaičiuotą naujos atkuriamosios vertės metodu. Ieškovas nereikalauja atlyginti stogo remonto darbų. Teismo paskirtas ekspertas atliko patalpų apžiūrą ir paskaičiavo nuostolius pagal tuo metu buvusias vidutines rinkos kainas ir reikalingas paslaugas ir medžiagas. Ekspertas paskaičiavo, jog visos išlaidos, įskaitant stogo remonto darbus, yra 56 719,98 Eur, todėl ieškovo nurodomoje sumoje stogo remonto sumos nėra. Be to, apygardos teismas tik iš dalies priteisė statybvietės tvarkymo išlaidas. Atsakovas ADB „Gjensidige“ atsiliepime į ieškinį su juo nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2011-09-12 tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta įmonių turto draudimo sutarties, kuria nauja verte buvo apdraustos ieškovui priklausančios patalpos. Pažymėjo, jog yra išmokėjęs ieškovui 23 304,40 Eur draudiminę išmoką. Ieškovas gaisro metu apgadintą turtą atstatė. Atliktų darbų priėmimo akte nurodyta, jog buvo atlikti šie darbai: šlaitinio stogo įrengimas, medinės perdangos ir apšiltinimo, vidaus sienų, lentelių lubų atstatymas, vidaus apdailos ir specialieji darbai (1, 3, 5, 6, 7 ir 10 pozicijos). Bendra visų reikalingų darbų vertė su PVM yra 43 570,95 Eur (šią sumą sudaro 42 036,68 Eur pagal atliktų darbų aktą ir 1 534,27 Eur yra 1 procentas įvykio vietos sutvarkymui), pagal Draudimo taisyklių 10.5. punktą. Stogas nebuvo apdraustas, todėl jo atstatymui reikalingos lėšos 14 308,41 Eur nekompensuotinos. Vilniaus apygardos teismas minėtame sprendime nustatė, jog neturi būti skaičiuojamas PVM mokestis, todėl iš ieškovo nurodomos atliktų darbų akte esančios sumos atimtinas 4 812,34 Eur PVM mokestis. Be to, ieškovas įskaičiavo 5 procentų dydžio pelno mokestį 1 145,80 Eur, tačiau ši suma negali būti priteista, nes darbus atliko pats ieškovas. Taigi atsakovas išmokėjo 23 304,40 Eur (43 570,95 – 14 308,41 – 4 812,34 – 1 145,80). draudimo išmoką tokią kokia ir priklausė pagal draudimo sutartį. Todėl atsakovo prievolė baigėsi tinkamu įvykdymu. Be to, iš atliktų darbų priėmimo akto matyti faktinė remonto darbų kaina ir reikėtų ja vadovautis, o ne skaičiuojamaisiais duomenimis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 6 d. sprendimu ieškinį patenkino priteisė ieškovui UAB „Baubilas“ iš atsakovo ADB „Gjensidige“ 7 534,38 Eur draudiminės išmokos, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą – 7 534,38 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 226 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priimdamas sprendimą teismas padarė išvadą, jog draudiminė išmoka, paskaičiuota pagal draudimo sutartyje nustatytą metodiką, negali būti didesnė, nei faktiškai patirti nuostoliai atstatant daiktą į pradinę būklę. Pažymėjo, jog ieškovas pateikė lokalinę sąmatą iš kurios matyti, jog pastato atstatymui po gaisro reikalingų atlikti darbų kaina yra 34 706,56 Eur su PVM arba 28 683,11 Eur be PVM mokesčio. Ieškovas taip pat pateikė atsakovui atliktų darbų priėmimo aktą, iš kurio matyti, jog atliktų darbų kaina yra 42 036,68 Eur. Šlaitinio stogo įrengimo suma yra 14 308,41 Eur. Iš šios sumos atėmus šlaitinio stogo, kuris nebuvo draudimo sutarties objektas ir PVM mokestį, likusi suma yra lygi 22 915,93 Eur. Teismas taip pat pažymėjo, jog lokalios sąmatos skaičiavimai ir atliktų darbų akte nurodyti skaičiavimai sutampa. Teismas nagrinėdamas bylą, vadovavosi ekspertizės aktu, esančiu Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1657-104/2015 ir konstatavo, jog ieškovo į bylą pateikti skaičiavimai yra netikslūs ir kaip tinkamą įrodymą pripažino eksperto pateiktą skaičiavimą dūmtraukio remonto darbams atlikti, kurių kaina 1 613,16 Eur be PVM. Atsižvelgiant į tai, kad pusė šių dūmtraukių yra ginčo patalpose, pusė pastogėje, todėl atliktų darbų kainą, teismas padalino per pusę ir laikė, kad ginčo patalpoms bei pastogei esančių dūmtraukių remontui reikėjo po 806,58 Eur. Įvertinęs tai, jog pastogė buvo apdrausta 289,62 Eur ir tokia pat buvo besąlyginės išskaitos suma, teismas padarė išvadą, jog už pastogės remonto darbus draudiminė išmoka yra padengiama besąlygine išskaita. Tokiu atveju, likusi draudiminė išmoka už dūmtraukio remontą yra 806,58 Eur. Byloje taip pat buvo kilęs ginčas dėl po gaisro suirusių plytų sienų darbų. Teismas nesutiko su atsakovu, jog šios išlaidos nepriteistinos, kadangi iš ekspertizės akto nustatė, kad ekspertas neatliko objekto tyrimo ir netikrino paslėptų bei neprieinamų dalių būklės. Iš statinio techninės būklės tyrimo akto Nr. 11-10/07 nustatė, kad buvo nustatytas neleistinas perdangos ir stogo konstrukcijos pažeidimas dėl gaisro ir nurodyta, jog jos turi būti nuardytos ir pakeistos naujomis. Pažymėjo, jog šie darbai buvo būtini atlikti, nes jų neatlikus, pagal tyrimo aktų išvadas, konstrukcijų būklė yra saugos ribinė ir „gresia griūtis“. Kadangi sugadinimas atsirado dėl gaisro, teismo vertinimu dėl griūties rizikos šiuos darbus buvo būtina atlikti, todėl konstatavo, jog tai apima draudiminį įvykį ir draudimo išmoka dėl jų išmokėtina. Iš atliktų darbų priėmimo akto teismas nustatė, jog statybiniai darbai, nurodyti byloje esančioje sąmatoje kainavo 8 258 Eur su PVM arba 6 825 Eur be PVM mokesčio. Pažymėjo, jog šioje sąmatoje yra nurodyti darbai - statybinio laužo išvežimas – 450 Eur. Statybvietės tvarkymo išlaidos jau yra priteistos minėtu Vilniaus apygardos teismo sprendimu, todėl konstatavo, kad jos negalėjo būti įtrauktos į šį aktą. Be to, nurodė, kad šiame akte yra įtrauktos išlaidos siurblio nuomai ir transportavimui, tačiau byloje nėra duomenų, jog tokias išlaidas ieškovas patyrė, todėl konstatavo, kad šios išlaidos į aktą įtrauktos nepagrįstai. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas laikė, jog po gaisro, sienų atstatymui ieškovas išleido 5 475 Eur be PVM.Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, jog ieškovas remonto darbams faktiškai išleido 22 915,93 Eur už remonto darbus be PVM. Atsakovas yra sumokėjęs ieškovui 23 304,40 Eur, dėl to ginčo byloje nėra. Tuomet likusi draudiminė išmoka, kurios atsakovas nėra išmokėjęs ieškovui būtų – 7 749,57 Eur. Ieškovas pareiškė reikalavimą priteisti 7 534,38 Eur, t. y. mažiau, nei faktiškai patyrė atstatymo išlaidų, todėl teismas ieškovo reikalavimą tenkino ir iš atsakovo priteisė ieškovui 7 534,38 Eur papildomą draudiminę išmoką.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliantas ADB „Gjensidige“ pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 6 d. sprendimo ir prašo jį pakeisti- priteisiant iš atsakovo 806,58 Eur draudimo išmoką, o likusią ieškinio dalį atmesti. Nurodo, kad Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1657-104/2015 nustatytos aplinkybės (kas sugadinta ir kiek kainuos atstatymas) remiantis suformuota LAT praktika, laikytinos prejudiciniais faktais ir šioje byloje dar kartą nenustatinėtinos. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš naujo vertino gaisro metu atsiradusių sugadinimų apimtį, nes ji jau buvo nustatyta įsiteisėjusiu sprendimu ankstesnėje byloje. Atsakovo nuomone, mūro sienų apgadinimus, kaip gaisro pasekmę, Vilniaus miesto apylinkės teismas galėjo vertinti tik tokiu atveju, jei šie apgadinimai būtų paaiškėję vėliau nei buvo priimtas minėtas 2015-02-26 Vilniaus apygardos teismo sprendimas. Šiuo gi atveju, mūro sienų apgadinimus ieškovas įrodinėjo dar 2012 m. liepos ieškiniu ir rėmėsi dar 2011-10-24 UAB „Įraža“ surašytu statinio techninės būklės vertinimu.Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apdrausto turto dūmtraukių atstatymo kaštai yra 806,58 Eur, o ne 6 978,29 Eur, kaip nurodyta ieškovo pateiktame 2016-06-27 atliktų darbų akte. Toks teismo vertinimas rodo, kad ieškovui kompensuotinos ne visos faktiškai patirtos išlaidos, o tik būtinosios (protingos) faktiškai patirtos išlaidos.Nurodo, kad siekiant nustatyti kiek mokėtina draudimo išmokos, reikia nustatyti, kiek asmuo faktiškai patyrė protingų išlaidų nustatytoms apimties apgadinimams ištaisyti. Remiantis LAT praktika ir Vilniaus apygardos teismo 2015-02-26 sprendimu nustatytais prejudiciniais faktais, darytina išvada, kad dėl draudžiamojo įvykio (gaisro) buvo apgadintas šis apdraustas turtas, kuris, be kita ko, nurodytas ir ieškovo pateiktame 2016 m. vasario mėn. faktiškai atliktų darbų priėmimo akte: 1. medinė perdanga su reikalingu apšiltinimo atstatymu; 2. vidaus sienos; 3. lentelių lubos; 4. reikalingi vidaus apdailos darbai; 5. reikalingi spec. darbai. Bendra minėtame akte nurodytų darbų vertė su PVM yra 43 570,95 Eur (42.036,68 Eur iš atliktų darbų akto + 1 534,27 Eur (1 proc. nuo draudimo sumos, Taisyklių 10.5. p.) įvykio vietos sutvarkymo išlaidos). Pažymėtina, kad stogas nebuvo draustas, todėl jo atstatymui reikalingos lėšos (14 308,41 Eur su PVM), nekompensuotinos pagal draudimo sutartį. Tai pat nustatyta, kad pagal draudimo sutartį į draudimo išmoką neįtrauktinas PVM. Dėl šios priežasties iš ieškovo pateiktame atliktų darbų priėmimo akte nurodytos sumos reikia atimti PVM, t.y. 4 812,34 Eur. Sudarant atliktų darbų priėmimo aktą, į jame nurodytas sumas yra įskaičiuota 5 proc., skaičiuojant nuo bendros darbų vertės be PVM, dydžio suma rangovo pelnui. Ji sudaro (be nedrausto stogo atstatymo vertės) 1 145,80 Eur. Ši suma, atsakovo teigimu, taip pat nekompensuotina, kadangi ieškovas darbus atliko pats, nesamdė rangovo, kuriam šią sumą būtų turėjęs sumokėti. Taigi, iš viso draudimo išmokos forma ieškovui kompensuotina 24 110,98 Eur (43 570,95 – 14 308,41 (stogas) – 4 812,34 (PVM) – 1 145,80 (pelnas) + 806,58 Eur (dūmtraukis). Atsakovas dviem mokėjimais ieškovui jau yra išmokėjęs 23 304,40 Eur (13 270,28 Eur + 10 034,12 Eur), todėl likusi neišmokėta dalis (už dūmtraukį) sudaro 806,58 Eur (24 110,98 – 23 304,40). Ieškovas UAB „Baubilas“ pateikęs atsiliepimą į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliacinio skundo esmė yra ta, kad apeliantas mano, jog į draudimo išmoką nepatenka kaštai susiję su neva pažeistomis mūro sienomis, kadangi pagal apeliantą, ankstesnėje byloje konstatuota, kad šių apgadinimų nėra, o ieškovas pateikė dokumentus tik 2016-06-27. Pažymi, jog atsakovas yra nesąžiningas ir siekia išvengti draudimo išmokos išmokėjimo. Iš pateikto apeliacinio skundo matyti, kad skunde remiamasi argumentais, jog pirmosios instancijos teismas privalėjo vadovautis nustatytais prejudiciniais faktais ir dėl gaisro atsiradusių turto apgadinimo apimties. Apelianto pateikti argumentai dėl prejudicinių faktų, taip pat, rodo jo norą piktnaudžiauti teise. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo vadovautis prejudiciniais faktais dėl gaisro atsiradusio turko apgadinimo apimties, tačiau kategoriškai ginčija prejudicini faktą dėl nuostolių dydžio. Ieškovo manymu, negali būti ginčo dėl to, kad Vilniaus apygardos teismas 2015 m. vasario 26 d. sprendime rėmėsi ekspertizės aktu ir likutine turto atstatymo verte, kuri buvo apskaičiuota pagal atkuriamosios vertės metodą, išskaičiavus nusidėvėjimą, kadangi esant ginčui dėl gaisro priežasčių, ieškovas negalėjo suremontuoti apdraustų patalpų. Šioje byloje, apeliantas pateiktame apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad teismo ekspertizės aktu ir Vilniaus apygardos teismo sprendimu priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1657-104/2015 galima remtis tik iš dalies, t.y. tik dėl žalos apimties, bet ne dėl nuostolių dydžio, kurie apskaičiuoti pagal atkuriamosios vertės metodą. Apeliaciniame skunde nėra pateikta argumentų, kodėl reiktų daryti tokią išimtį ir nesivadovauti visais prejudiciniais faktais.Pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas UAB „Įraša“ 2011-10-24 statinio techninės būklės vertinimas, kuris patvirtino gaisro metu sutrukusio mūro faktą, bei būtinybę pakeisti šią sienų dalį. Teismui taip pat buvo pateikti ir dokumentai, patvirtinantys ieškovo patirtas faktines išlaidas, susijusias su sudegusio turto būklės atstatymu. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ekspertizės metu nebuvo vertinami apskritai sutrūkusių sienų atstatymo darbai ir nėra įtraukti į ekspertizės aktą. Šie mūro atstatymo darbai buvo atlikti jau po Vilniaus apygardos teismo priimto sprendimo.Šio ginčo draudimo sąlygas ir reikalavimus reglamentuoja paties apelianto patvirtintos įmonių draudimo taisyklės Nr. 131, patvirtintos 2010 m. birželio 17 d. protokolu Nr. 8. Šių taisyklių 5.12.1 nustato, kad nauja atkuriamoji vertė- tai pinigų suma, kurios reikėtų analogiškos paskirties ir konstrukcijos naujam pastatui pastatyti, įskaitant projektavimo išlaidas, panaudojus tokias pat medžiagas ir įrangą, bet neatsižvelgiant į paveldo sauginę statinių vertę. Taisyklių 5.2.2 punktas numatė, kad likutinė vertė- pastato nauja atkuriamoji vertė atėmus nusidėvėjimą. Negali būti ginčo, kad vidinės apdraustų patalpų sienos yra pasato konstrukcijos dalis.Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjant ankstesnį ginčą, patalpos nebuvo suremontuotos, kadangi atsakovas apskritai nepripažino įvykusio gaisro draudiminiu įvykiu. Ši aplinkybė buvo esminė, pareiškiant reikalavimą, atsižvelgiant į taisyklių 10.14 punktą. To paties punkto kita nuostata numatė, kad neįvykdžius šios sąlygos, nuostolis apskaičiuojamas ir draudimo išmoka išmokama remiantis turto likutine verte, kaip nurodyta taisyklių II dalies 10.2.3-10.2.4 punktuose.Taigi, apeliacinio skundo argumentai, jog apeliantas neprivalo atlyginti mūro darbų, kurių būtinumą pripažino specialistas, pačiam apeliantui neginčijant tų darbų atlikimo būtinybės, darytina išvada, kad apeliacinio skundo argumentai dėl to, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo mūro atstatymo darbų nelaikyti būtinais, nėra pagrįsti. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas neatlikęs mūro atstatymo darbų, apskritai nebūtų galėjęs atlikti apdraustu patalpų atstatymo darbu, kadangi tik atstačius vidinių apdraustų patalpų sienų tvirtumą, pakeičiant mūra, buvo galima sumontuoti lubas ir atlikti kitus statybos darbus.Be to, ieškovo manymu, nagrinėjant apeliacinį skundą yra svarbi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2009.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas dalinai tenkintinas.

Byloje reikšminga aplinkybe yra tai, kokios išvados buvo padarytos Vilniaus apygardos teismo 2015-02-26 sprendime, kuris buvo priimtas pagal ieškovo UAB „Baubilas“ patikslintą ieškinį atsakovui AAD „Gjensidige Baltic“ dėl draudimo išmokos priteisimo. Teismo sprendimu buvo dalinai patenkinti ieškovo reikalavimai ir priteista jam iš atsakovo 73 948 Lt draudimo išmoka, motyvuojamojoje sprendimo dalyje „ Dėl draudimo išmokos dydžio“ nurodyta, kad teismo paskirtam ekspertui atlikus turto vertinimo ekspertizę, atkuriamojo remonto kaina, įvertinus nusidėvėjimą, paskaičiuota išlaidų ( kaštų) metodu ir 74 734 Lt. Papildomą 7 534,38 Eur draudimo išmoką 2016-08-22 pateiktu ieškiniu ieškovas prašė priteisti dėl to, kad jau išnagrinėtoje tarp šalių draudimo išmokos priteisimo byloje buvo įvertintas ieškovui padarytų nuostolių dydis likutinės vertės metodu, tačiau, atremontavus patalpas, ieškovas įgijo teisę reikalauti iš atsakovo išmokėti draudimo išmokos dalį, apskaičiuotą atkuriamosios vertės metodu, kaip tai numatyta Draudimo taisyklių 10.14 p. Taigi, reikalavimas šioje byloje grindžiamas tuo, kad faktiškai remontui ieškovas turėjo išlaidų daugiau, nei jos buvo apskaičiuotos eksperto ir priteistos kitoje civilinėje byloje, todėl siekia ieškiniu prisiteisti skirtumą, kuris nebuvo priteistas anksčiau nagrinėtoje byloje, kuris yra suma tarp faktiškai turėtų išlaidų ir jau priteistų ieškovui anksčiau priimtu teismo sprendimu. Kolegija daro išvadą, kad paaiškėjus, jog draudėjas faktiškai turėjo didesnes išlaidas, nei buvo nustatytos kaip draudėjo nuostoliai iki atstatymo darbų atlikimo, draudėjas turi teisę į šių išlaidų, išmokant draudimo išmoką, atlyginimą. Reikšminga aplinkybe byloje yra tai, kad teismo ekspertizės, atliktos Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1657-105/2015, akte nurodyta atkuriamojo remonto kaina, o šioje byloje reiškiamą reikalavimą ieškovas įrodinėjo faktiškai atliktais darbai pagal lokalinę sąmatą, sudarytą 2015.10. , pagal kurią administracinio pastato dalies atstatymui po gaisro buvo apskaičiuota darbų ir išlaidų 34 706,56 Eur sumai, o 2015 m. kovo mėn. atliktų darbų priėmimo aktu paskaičiuota darbų ir išlaidų 8257,25 Eur sumai. Pirmosios instancijos teismas iš šių išlaidų vertino kaip pagrįstas tik dalį - 5474 Eur sumai, be PVM, atmesdamas sumas, kurios buvo priteistos anksčiau priimtu sprendimu tarp šalių. Atliktų darbų priėmimo 2016 m. vasario mėn. akte nurodyta, kad atlikta darbų ir turėta jiems išlaidų 42 036,68 Eur sumai, iš šios sumos, kaip ieškovo nuostolių, teismas atėmė išlaidas šlaitinio stogo, kuris nebuvo draudimo objektas, remontui. Atsakovui nepateikus įrodymų, kad ieškovas remontavo tas pastato dalis, kurios nebuvo susijusios su gaisro padarytais nuotoliais, kolegija daro išvadą, kad ieškovas įrodė išlaidų, kurias patyrė dėl gaisro, dydį, išskyrus pelnui priskaičiuotą sumą. Tai, kad remonto darbus vykdė pats ieškovas, reiškia, kad nuostoliais negali būti vertinama pelnas, kurį jis priskaičiavo kaip gautiną už atliktą remontą. Tuo atveju, jei remontą būtų atlikęs kitas ūkio subjektas ir jis būtų sudaręs remonto darbų sutartį, numatydamas savo gautiną pelną darbų sąmatoje, tai būtų ieškovo nuostoliais, atsiradusiais dėl gaisro, tačiau ieškovas nenurodė argumentų, kuriais remiantis jis turėjo pagrindo skaičiuoti gautiną pelną, atlikus remonto darbus. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovui nenurodžius argumentų, jog atsakovo reikalavimas sumažinti priteistą sumą ieškovo apskaičiuota pelno suma būtų nepagrįstas, todėl šioje dalyje atsakovo skundas tenkinamas ir priteista suma mažintina 1145,80 Eur suma. Sprendimas keičiamas CPK 329 straipsnio 1 dalies pagrindu, teismui netinkamai įvertinus pateiktus įrodymus byloje. Prašymas sumažinti priteistą sumą priskaičiuoto PVM mokesčio suma atmestinas, nes iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies 36-o punkto matyti, kad teismas apskaičiavo priteistiną ą sumą, pagal išlaidas remonto darbams be PVM. Sumažinus priteistos draudimo išmokos sumą iki 6388,58 Eur, atitinkamai mažinama suma, nuo kurios skaičiuojamos 6 procentų metinės palūkanos, bei minama priteista bylinėjimosi išlaidų suma ieškovui iki 1042 Eur, sumažinus atstovavimo ir žyminio mokesčio išlaidų dydžius. Patenkinus dalinai apeliacinį skundą, priteistinas iš ieškovo atsakovui 34 Eur turėtų išlaidų žyminiam mokesčiui sumokėti atlyginimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 6 d. sprendimą pakeisti.

Priteistą ieškovui UAB „Baubilas“ iš atsakovo ADB „Gjensidige“ draudiminę išmoką ir sumą, nuo kurios skaičiuojamos 6 procentų metinės palūkanos, sumažinti iki 6388,58 Eur, priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą sumažinti iki 1042 Eur.

Priteisti iš ieškovo „Baubilas“ atsakovui ADB „Gjensidige“ 34 Eur išlaidų, turėtų žyminiam mokesčiui už apeliacinį skundą, atlyginimą.

Teisėjos Danutė KutrienėNeringa ŠvedienėTatjana Žukauskienė