- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-06-21
- Bylos Nr.
- I-2494-422/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00279-2018-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Janina Vitunskienė, Natalja Zelionkienė, Gintaras Čekanauskas
- Pareiškėjas
- A. G.
- Atsakovas
- valstybės įmonės Registrų centro Alytaus filialui
- Trečiasis asmuo
- valstybės įmonei Registrų centrui
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Čekanausko, Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nataljos Zelionkienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovui valstybės įmonės Registrų centro Alytaus filialui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Registrų centrui, antstolei A. M. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. G. kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, prašydamas panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Alytaus filialo (toliau – ir VĮ Registrų centro Alytaus filialas, Alytaus filialas, Teritorinis registratorius) 2017 m. lapkričio 8 d. sprendimą Nr. (2.16.13.)R5-442 dėl atsisakymo įregistruoti nuosavybės teises į gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Sprendimas, Skundžiamas sprendimas) ir įpareigoti VĮ Registrų centro Alytaus filialą įregistruoti nuosavybės teises į gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).
Pareiškėjas skunde (b. l. 5–6), patikslintame skunde (b. l.28-30) ir teismo posėdžio metu nurodė, jog Sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas.
Tvirtino, jog 2017 m. rugpjūčio 17 d. per įvykusias varžytynes įsigijo žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir nebaigtą statyti gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu (duomenys neskelbtini). Turtas priklausė sutuoktiniams: žemės sklypas G. K., o nebaigtas statyti namas V. K.. Varžytynės vyko teisėtai, užginčytos nebuvo, todėl pareiškėjas kreipėsi į VĮ Registrų centro Alytaus filialą su prašymu įregistruoti nuosavybės teises į žemės sklypą ir nebaigtą statyti gyvenamąjį namą (baigtumas – 25 proc.) 2017-09-17 turto pardavimo iš varžytinių akto pagrindu. Nurodė, jog Teritorinis registratorius nuosavybės teises į žemės sklypą įregistravo, o į namą atsisakė įregistruoti, argumentuodamas tuo, kad gyvenamasis namas nėra registruotas Nekilnojamojo turto registre. Pareiškėjas su sprendimu nesutiko ir kreipėsi į Valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisiją (toliau – ir Komisija, Centrinis registratorius) su prašymu iš dalies panaikinti 2017 m. lapkričio 8 d. Alytaus filialo sprendimą atsisakyti įregistruoti nuosavybės teises į gyvenamąjį namą ir priimti naują sprendimą įregistruoti nuosavybės teises. 2018 m. sausio 10 d. sprendimu Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija išnagrinėjusi skundą nepagrįstai tuo pačiu pagrindu kaip Teritorinis registratorius pareiškėjo skundą atmetė.
Pareiškėjas pažymėjo, jog antstolė A. M. 2017-08-17 įvykusiose varžytynėse pardavė ir žemės sklypą, ir nebaigtą statyti gyvenamąjį namą. Turto pardavimo iš varžytinių akte rašoma, kad parduotas žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pamatai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Varžytinės vyko teisėtai, nebuvo užginčytos, pareiškėjas sumokėjo už visą turtą ir siekia būti savininku, todėl valstybės įgalioto asmens (antstolio) parduoto namo neįregistravimas pažeidžia teisėtus varžytinių laimėtojo lūkesčius ir teisės aktus.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas tvirtino, jog Alytaus filialas turėjo namo kadastrinių matavimų bylą, todėl nebuvo pagrindo atsisakyti registruoti namą viešame registre. Prašė skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas valstybės įmonės Registrų centro Alytaus filialas su skundu nesutiko. Atsiliepime (b. l. 35–38) nurodė, jog skundas nepagrįstas.
Pažymėjo, kad už Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui teikiamų dokumentų teisėtumą ir teisingumą yra atsakingos (atsakingi) šiuos dokumentus parengusios ir išdavusios institucijos (asmenys), o registro tvarkytojo pareiga užtikrinti, kad Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalis, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 4 straipsnio 2 dalis). Teritorinis registratorius, vykdydamas jam teisės aktais pavestas viešojo registro tvarkytojo funkcijas ir pareigas, privalo griežtai vadovautis įstatymais ir poįstatyminiais teisės aktais. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 straipsnio normos yra imperatyvios – nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai gali būti registruojami tik tuo atveju, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas. Tvirtino, jog konkrečiu atveju Nekilnojamojo turto registre gyvenamasis namas nebuvo įregistruotas, taip pat nebuvo pateikta nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla, parengta galiojančių teisės aktų nustatyta tvarka, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pažyma apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo statinio projekto, todėl nebuvo pagrindo prašymo tenkinimui.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Administracinėje byloje ginčas kilo dėl valstybės įmonės Registrų centro Alytaus filialo 2017 m. lapkričio 8 d. sprendimo Nr. (2.16.13.)R5-442 (b. l. 10) teisėtumo ir pagrįstumo.
Administracinės bylos duomenimis, pareiškėjas A. G. 2017 m. spalio 18 d. su prašymu (paslaugų apskaitos sistemoje prašymo įregistravimo Nr. 15880305) (b. l. 39) kreipėsi į VĮ Registrų centro Alytaus filialą dėl nuosavybės teisių įregistravimo į žemės sklypą ir statinius, esančius (duomenys neskelbtini), pagal 2017 m. rugsėjo 7 d. pardavimo iš varžytinių aktą Nr. S-17-151-15987, išduotą antstolės A. M. (toliau – ir Varžytinių aktas).
Byloje nustatyta, jog Alytaus filialas 2017 m. lapkričio 8 d. sprendimu Nr. (2.16.13.)R5-442 pareiškėjo prašymą patenkino iš dalies. Buvo nuspręsta įregistruoti nuosavybės teises į žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (1p.), tačiau atsisakyta įregistruoti nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (2 p.).
Pareiškėjas, pasinaudojęs ikiteismine ginčo tvarka, apskundė Teritorinio registratoriaus priimtą sprendimą dėl atsisakymo įregistruoti gyvenamąjį namą Centriniam registratoriui, kuris 2018 m. sausio 10 d. sprendimu Nr. csprl-4 (b. l. 8) paliko galioti VĮ Registrų centro Alytaus filialo 2017 m. lapkričio 8 d. sprendimą.
Žemės, statinių ir kitų nekilnojamųjų daiktų (toliau – nekilnojamieji daiktai), daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus, šių teisių suvaržymų, įstatymų nustatytų juridinių faktų registravimą Nekilnojamojo turto registre reglamentuoja Nekilnojamojo turto registro įstatymas (toliau – ir NTRĮ, Registro įstatymas). Nekilnojamųjų daiktų, registruojamų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre, kadastro duomenų nustatymą, jų įrašymą į nekilnojamojo turto kadastrą, nekilnojamojo turto kadastro statusą reglamentuoja Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas (toliau – ir NTKĮ, Kadastro įstatymas).
Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą bei daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus, šių teisių suvaržymų ir juridinių faktų įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą procedūra yra paprastai pradedama suinteresuotam asmeniui pateikus prašymą ir teisės aktuose nustatytus dokumentus (Kadastro įstatymo 12 straipsnio 2 dalis, 13 straipsnis; Registro įstatymo 23 straipsnis). Nekilnojamojo daikto įregistravimu Nekilnojamojo turto registre yra laikomas Kadastro įstatymo nustatyta tvarka to daikto duomenų įrašymas į Nekilnojamojo turto kadastrą (Registro įstatymo 9 straipsnio 2 dalis, Kadastro įstatymo 3 straipsnio 3 dalis).
Registro įstatymo 22 straipsnyje įtvirtinti daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymų ir juridinių faktų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre teisiniai pagrindai, tarp kurių numatytas ir nekilnojamojo daikto pardavimo varžytynėse, aukcione aktas (8 p.), kurį pateikė pareiškėjas teritoriniam registratoriui, kreipdamasis dėl daiktinės (nuosavybės) teisės įregistravimo.
Konkrečiu atveju atsisakant registruoti nuosavybės teises į namą buvo vadovaujamasi Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu pagrindu. Registro įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai gali būti registruojami tik tuo atveju, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas.
Iš viešų Nekilnojamojo turto registro duomenų (2018-06-14 Nekilnojamojo turto Centrinio duomenų banko išrašo) (b. l. 66) matyti, jog pastatas– gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pažymėtas plane 1Ap, 90.53 kv. m bendro ploto, 25 proc. baigtumo, esantis (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre neįregistruotas (jo statusas nurodytas kaip formuojamas, o ne suformuotas). Pareiškėjas teismo posėdžio metu patvirtino, jog nei buvę savininkai, nei jis nesikreipė su prašymu dėl jo įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą, todėl byloje nustačius, jog Nekilnojamojo turto registre nebuvo įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas (gyvenamasis namas) ir pareiškėjas 2017 m. spalio 18 d. prašymu, kurio pagrindu priimtas Skundžiamas sprendimas, neprašė įregistruoti pastato viešame registre, atsakovas turėjo pagrįstą ir teisėtą pagrindą atsisakyti įregistruoti daiktinę teisę (nuosavybės teisę), vadovaudamasis NTRĮ 13 straipsnio 1 dalies nuostata, nepaisydamas to, kad buvo pateiktas Varžytinių aktas, patvirtinantis pareiškėjo nuosavybės teisę į pastatą, nes priešingu atveju būtų pažeisti Viešojoje teisėje galiojantys teisėtumo ir teisinio apibrėžtumo principai, kurie viešojo administravimo subjektą VĮ Registrų centrą įpareigoja veikti tik pagal įstatymo jam suteiktus įgaliojimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1660/2012, 2013 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1990/2013).
Teismas pritaria Centrinio registratoriaus sprendime išreikštai pozicijai, jog Varžytinių aktas yra tinkamas dokumentas pareiškėjo nuosavybės teisių įregistravimui, tačiau konkrečiu atveju nebuvo įregistruotas viešame registre pats nekilnojamasis daiktas, o jo nesant, pagal NTRĮ 13 straipsnio 1 dalyje imperatyviai įtvirtintą nuostatą, negalėjo būti registruojamos daiktinės teisės. Teisės aktų nuostatos nenumato jokių išimčių iš principinės nuostatos, kad neįregistravus nekilnojamojo daikto viešajame registre, teisiškai būtų pagrįsta viešajame registre registruoti daiktines teises į neįregistruotą nekilnojamąjį daiktą. Tai konstatavęs ir dėl šios normos taikymo pasisakęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., 2016 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-506-525/2016).
Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nekilnojamieji daiktai formuojami šiais būdais: 1) suformuojant naują nekilnojamąjį daiktą; 2) padalijant Nekilnojamojo turto registre įregistruotą nekilnojamąjį daiktą į atskirus nekilnojamuosius daiktus; 3) atidalijant Nekilnojamojo turto registre įregistruoto bendrosios nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo daikto dalis ir jas suformuojant kaip atskirus nekilnojamuosius daiktus; 4) sujungiant kelis Nekilnojamojo turto registre įregistruotus nekilnojamuosius daiktus į vieną nekilnojamąjį daiktą; 5) atliekant nekilnojamojo daikto amalgamaciją. To paties įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog statiniai formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka, o 4 dalyje pažymėta, kad nekilnojamasis daiktas laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas nekilnojamąjį daiktą suformuoti.
Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad atskiru nekilnojamojo turto kadastro objektu formuojamo nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo dokumentai yra: 1) valstybės valdžios ar valdymo institucijos sprendimas; 2) teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis; 3) rašytiniai sandoriai; 4) kitų valstybės kadastrų ir registrų dokumentai; 5) kiti įstatymų ir Vyriausybės nustatyti dokumentai. To paties įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje teigiama, kad kartu su dokumentais dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą ar jų pakeitimo, Kadastro tvarkytojui turi būti pateikiamas prašymas įrašyti Nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla.
Bylos duomenys patvirtina, jog 1990 m. balandžio 24 d. individualaus gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybai ūkio būdu buvo išduotas statybos leidimas Nr. 41/90 (b. l. 77), 2006 m. birželio 5 d. išduotas naujas statybos leidimas Nr. 66/06, kuris galiojo iki 2016-06-05 (b. l. 45). Varžytinių akte nurodyta, jog pareiškėjui buvo parduoti gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pamatai, registro išraše jo baigtumas nurodytas 25 proc., kadastro duomenų nustatymo data 2003-11-21.
Konkrečiu atveju akivaizdu, jog statinys formuojamas Statybos įstatymo nustatyta tvarka. Pareiškėjui siekiant įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą duomenis apie nebaigtą statyti statinį, kadastro tvarkytojui jis turėtų pateikti šio pobūdžio prašymą, duomenis iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos apie statinio statybą, kadastro duomenų byloje užfiksuotus aktualius pagal statybos situaciją kadastrinius duomenis.
Pareiškėjas tvirtino, jog Teritorinis registratorius, priimdamas Skundžiamą sprendimą, turėjo pastato, esančio (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų bylą, kurią pateikė teismui. Byloje objektyvių tai patvirtinančių įrodymų nėra. Tačiau net ir nustačius šią aplinkybę, nebūtų pagrindo Skundžiamo sprendimo panaikinimui, nes pareiškėjas nesikreipė su prašymu dėl nekilnojamojo daikto įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą, be to, iš teismui pateiktos Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos kopijos matyti, jog kadastriniai matavimai atlikti 2003 m., o šio objekto statybai buvo išduoti vėlesni dokumentai, todėl jų laikyti objektyviais įrodymais nėra pagrindo.
Atsižvelgdama į nustatytas faktines aplinkybes ir išdėstytą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad VĮ Registrų centro Alytaus filialo sprendimas, kuriuo buvo atsisakyta patenkinti pareiškėjo prašymą dėl nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo panaikinimui ir išvestinio reikalavimo dėl įpareigojimo atlikti veiksmus tenkinimui. Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo A. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.