Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2017-11-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1-3397-806/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2017-11-29
Bylos Nr.
1-3397-806/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-20111-2017-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
Kaltinamasis
E., B.
Nukentėjusysis
A. A.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-3397-806/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20111-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.9.9; 1.1.7.2.3 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 29 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė, išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorės Alos Petrenko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje E. (E.) B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini) nedirbantis, nevedęs, teistas:

2017 m. sausio 12 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalį, ir nuteistas laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu: būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu; atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą: Valstybinei ligonių kasai už nukentėjusiojo gydymą - 1313,91 Eur ir nukentėjusiajam A. A. - 700 Eur neturtinės žalos; per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje ir uždraudžiant visą bausmės laiką naudoti alkoholį ar kitas psichiką veikiančias medžiagas; vadovaujantis BK 64(1) straipsniu, bausmė sumažinta 1/3 d., t. y. iki 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo; Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutartimi Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 12 d. nuosprendžiu paskirta 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto, bausmę atliekant areštinėje;

kaltinamas pagal BK 164 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. B., būdamas darbingas ir sveikas, vengė pareigos išlaikyti vaiką, t. y. žinodamas, jog pagal 2016 m. rugsėjo 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą privalo mokėti priteistą išlaikymą dukrai G. P., gim. (duomenys neskelbtini), mokant po 175 eurus kas mėnesį periodinėmis išmokomis, pradedant mokėti nuo 2016-02-04 iki dukters pilnametystės - nuo 2016-02-04 iki 2017-05-01 nevykdė teismo sprendimo ir tyčia vengė pareigos išlaikyti savo vaiką, tokiu būdu tyčia pagal teismo sprendimą vengė mokėti lėšas savo dukters išlaikymui, dėl ko per šį laikotarpį nuo 2016-02-04 iki 2017-05-01 susidarė bendras 2606,78 eurų įsiskolinimas.

Apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu E. B. parodė, kad savo kaltę pripažįsta, gailisi. D. P. pažįsta, su ja ankščiau gyveno kartu. Gyvendami kartu susilaukė dukros G. P., gim. (duomenys neskelbtini). Laikui bėgant jų santykiai pašlijo ir jis su D. 2014 m. išsiskyrė. Su D. susitarė, kad jis jai padės išlaikyti dukrą, susitarė dėl 120 eurų sumos. Iš pradžių jis D. mokėjo po 120 eurų kas mėnesį, po to kai negalėjo pats jam padėdavo jo motina. Jie mokėdavo D. pinigus, duodavo į rankas, o D. rašydavo pakvitavimus. Po to kai jis nedirbo, nemokėjo, nes neturėjo tam pinigų. Jam atrodo 2016 m. jis iš savo motinos sužinojo, kad D. kreipėsi į teismą tam, kad jam priteistų alimentus. Kad buvo teismo posėdis jis nežinojo, teismo posėdyje nedalyvavo, kiek jam reikia mokėti jis nežino. D. jam apie tai nieko nesakė, nes jie nebendrauja, jų santykiai nėra geri. Nuo 2012 m. niekur nedirba, todėl neturi pajamų, pinigų. Gyvena pas motiną, pragyvenimui uždarbiauja laikinais darbais. Su savo dukra bendravo ir bendrauja, ji savaitgaliais būna pas jį. Jo motina savaitgaliais paima jo dukrą pas juos namo. Pripažįsta, kad nemokėjo savo vaikui išlaikymą, tačiau tai buvo dėl to, jog neturėjo pinigų pragyvenimui, negalėjo užsidirbti. Tačiau kiek galėdavo tiek mokėdavo jo motina. Šiuo metu bando įsidarbinti, todėl turėdamas pinigų prisidės prie vaiko išlaikymo. Kiek galės tiek mokės dukrai pinigus. Apklaustas papildomai parodė, kad pasilieka prie ankščiau savo duotų parodymų. Šiuo metu ieškosi darbo, todėl suradus pradės mokėti vaikui išlaikymą. Dukra dažnai būna pas jį, su dukra bendrauja. Daugiau nieko paaiškinti negali (b. l. 86-87, 92).

Liudytoja D. P. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog nuo 2011 metų gyveno kartu su E. B., gim. (duomenys neskelbtini), vedė bendrą ūkį, tačiau susituokę nebuvo, gyveno pas E. adresu (duomenys neskelbtini) Gyvenant kartu, (duomenys neskelbtini) gimė dukra G. P.. Nuo 2013 metų tarp jų santykiai pašlijo, pradėjo dažnai bartis ir nuo 2014 metų išsiskyrė. Ji išvažiavo gyventi pas savo tėvus. Kai išsiskyrė su E. buvo susitarimas, kad jis padės išlaikyti jų bendrą dukrą. Iš pradžių E. motina kiekvieną mėnesį duodavo jai po 120 eurų vaiko išlaikymui. Duodavo pinigus į rankas, o ji rašydavo pakvitavimus. Nuo 2015 metų E. motina nustojo mokėti ir pasakė, kad jos sūnus turi pats išlaikyti savo dukrą. Po ko 2016 metais kreipėsi į teismą dėl vaiko išlaikymo priteisimo iš E. B.. 2016-09-06 teismo sprendimu E. B. buvo priteista kiekvieną mėnesį mokėti dukros išlaikymui po 175 eurus nuo 2016 m. vasario 4 d. iki dukros pilnametystės. Po teismo sprendimo E. nemokėjo paskirto vaiko išlaikymo. 2016 m. vasarą buvo atvykęs pas dukrą, atvežė jai gėlių, lyg tai norėjo taikytis ir gyventi kartu, buvo davęs po 15-20 eurų, buvo su vaiku nuvykęs į parduotuvę. Tačiau po to atvykimo daugiau nepasirodė. Su dukra E. nebendrauja, neskambina, nesidomi dukros gyvenimu, jokios materialinės pagalbos nesuteikia. Kadangi jai E. nemokėjo vaiko išlaikymo ji 2016 metų spalio mėnesį kreipėsi į I. B. antstolių kontorą dėl alimentų išieškojimo, tačiau iki šiol jokių pinigų iš E. B. nėra gavusi. 2017 metų kovo mėnesį kreipėsi į Vaikų išlaikymo fondą dėl materialinės pagalbos, nes vienai yra labai sunku išlaikyti dukrą. Fondo sprendimu jai yra mokamos išmokos. Šiuo metu ji niekur nedirba, nes turi prižiūrėti savo sergančią motiną, kadangi ji yra II-os grupės invalide ir jai reikalinga priežiūrą, taip pat turi prižiūrėti dukrą, kadangi ji irgi dažnai serga ir retai lanko darželį. Dėl to, kad dukra dažnai serga ir ją reikia prižiūrėti šiuo metu niekur negali įsidarbinti, nes dėl to, kad dažnai paima nedarbingumą niekas nenori priimti į darbą. Buvo registruota darbo biržoje, kur jai mokėjo išmokas ir iš tų pinigų išlaikė savo šeimą. Dukros tėvas niekaip neprisideda prie dukros išlaikymo, jos auklėjimo, nebendrauja su vaiku, neperka jai jokių dovanų, nesidomi vaiko sveikata, gyvenimu. Kaip pradeda su E. kalbėti apie pinigus jis iškart pyksta, sako, kad pinigų neturi, niekur nedirba, turi savo problemų. Kiek jai yra žinoma jis gyvena su savo motina, ar šiuo metu jis dirba nežino (b. l. 8-9).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. sprendime nurodyta, kad teismas nusprendė priteisti iš E. B. nepilnametės dukters G. P. gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 175 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2016 m. vasario 4 d. iki dukters pilnametystės (b. l. 13-16).

Antstolės I. B. raštu dėl informacijos pateikimo informuota, jog, vadovaujantis vykdomojoje byloje Nr. 0011/16/02267 esančiais duomenimis, E. B. išlaikymo įsiskolinimas G. P. už laikotarpį nuo 2016-02-04 iki 2017-05-01 yra 2606,78 eurų (b. l. 18-71).

VMI prie LR FM duomenimis, pagal trečiųjų asmenų VMI pateiktus duomenis apie E. B. 2016 m. išmokėtas išmokas ir išskaičiuotą pajamų mokestį, 2016 m. UAB „L.“ išmokėjo E. B. 990,88 eurų (išskaičiuoto mokesčio suma 3 Eur) (b. l. 73-74).

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos rašte nurodyta, kad duomenų apie E. B. nustatytą darbingumo lygį ar bendruosius pirminius specialiuosius poreikius, institucija neturi (b. l. 76).

Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kokybės vadybos ir kontrolės skyriaus duomenimis, E. B. teritorinėse darbo biržose, laikotarpiu nuo 2016 m. iki 2017 m. gegužės nebuvo registruotas (b. l. 78).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis E. B. laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gegužės nedarbingumo pažymėjimai nebuvo išduoti ir ligos išmokos už šį laikotarpį jam nebuvo mokamos (b. l. 80).

Motyvuojamoji dalis

BK 164 straipsnis numato atsakomybę už pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui vengimą. Baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką kyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną materialią paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo. BK 164 straipsnyje esanti norma vengimo išlaikyti vaikus tiesiogiai nesieja su pareigos nevykdymo piktybiškumu, tokio neveikimo sistemingumu. Tačiau šio nusikaltimo sudėties veikoje buvimui svarbu nustatyti, kad kaltininkas sąmoningai, būdamas darbingas ar turėdamas kitokias turtines galimybes, be pateisinamų priežasčių vengia išlaikyti vaiką.

Ištyręs byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs jų visumą, teismas daro išvadą, kad E. B. vengė pareigos pagal teismo sprendimą mokėti lėšas vaikui išlaikyti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. sprendime nurodyta, kad teismas nusprendė priteisti iš E. B. nepilnametės dukters G. P. gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 175 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2016 m. vasario 4 d. iki dukters pilnametystės. Pats E. B. paaiškino, jog iš pradžių jis vaiko motinai mokėjo po 120 eurų kas mėnesį, po to, kai negalėjo pats, jam padėdavo jo motina. Kai nedirbo, nemokėjo, nes neturėjo tam pinigų. Pripažino, jog 2016 m. iš savo motinos sužinojo, kad jo vaiko motina kreipėsi į teismą tam, kad jam priteistų alimentus. Teismo posėdyje nedalyvavo, kiek jam reikia mokėti jis nežino. Vaiko motina jam apie tai nieko nesakė, nes jie nebendrauja, jų santykiai nėra geri. Nuo 2012 m. niekur nedirba, todėl neturi pajamų, pinigų, gyvena pas motiną, pragyvenimui uždarbiauja laikinais darbais. Pripažįsta, kad nemokėjo savo vaikui išlaikymo, tačiau tai buvo dėl to, jog neturėjo pinigų pragyvenimui, negalėjo užsidirbti. Liudytoja D. P. parodė, jog kai išsiskyrė su E., buvo susitarimas, kad jis padės išlaikyti jų bendrą dukrą. Iš pradžių E. motina kiekvieną mėnesį duodavo jai po 120 eurų vaiko išlaikymui. Nuo 2015 metų E. motina nustojo mokėti ir pasakė, kad jos sūnus turi pats išlaikyti savo dukrą. Ji 2016 metais kreipėsi į teismą dėl vaiko išlaikymo priteisimo iš E. B.. Po teismo sprendimo E. nemokėjo paskirto vaiko išlaikymo. Kadangi E. nemokėjo vaiko išlaikymo, ji 2016 metų spalio mėnesį kreipėsi į I. B. antstolių kontorą dėl alimentų išieškojimo, tačiau iki šiol jokių pinigų iš E. B. nėra gavusi. 2017 metų kovo mėnesį kreipėsi į Vaikų išlaikymo fondą dėl materialinės pagalbos, nes vienai yra labai sunku išlaikyti dukrą. Fondo sprendimu jai yra mokamos išmokos. Kaip matyti iš kitos rašytinės bylos medžiagos, E. B. darbo biržoje aktualiu laikotarpiu neregistruotas, per 2016 m. UAB „L.“ išmokėjo E. B. 990,88 eurų, jokios kitos išmokos jam nebuvo mokamos, tačiau paties kaltinamojo teigimu, jis uždarbiauja dirbdamas laikinus darbus, byloje nėra jokių duomenų apie jam nustatytą nepilną darbingumo lygį, kitokių aplinkybių, sudarančių pagrindą spręsti, jog jis dėl rimtų priežasčių negali dirbti ir atitinkamai vykdyti pareigą išlaikyti vaiką.

Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad E. B. sąmoningai, būdamas darbingas, be pateisinamų priežasčių vengė teismo paskirtos pareigos mokėti periodines įmokas savo nepilnametės dukros išlaikymui. Tokie E. B. veiksmai (neveikimas) kvalifikuotini pagal BK 164 straipsnį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Paskelbus E. B. apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, pastarasis tam neprieštaravo, su prokuroro siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko (b. l. 109-111).

Skirdamas bausmę E. B., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, veika baigta). Be to, teismas atsižvelgia į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį E. B. – jauno amžiaus, teistas kartą, baustas administracine tvarka, nevedęs, nedirbantis, Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitoje neįrašytas, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė. Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, kartu nustatant jam tam tikrus įpareigojimus. Teismo vertinimu, valstybinio kaltintojo siūlomas bausmės dydis – 12 mėnesių, atsižvelgus į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, šiuo atveju, yra per didelis. Teismo vertinimu 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei kaltinamojo asmenybę.

Pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus, naikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas nusprendžia:

E. (E.) B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per šį laikotarpį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, per 3 (tris) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos užsiregistruoti darbo biržoje arba pradėti dirbti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64(1) straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. B. skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per šį laikotarpį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, per 3 (tris) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos užsiregistruoti darbo biržoje arba pradėti dirbti.

Bausmės pradžią E. B. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

E. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti E. B., kad:

Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė