Kauno apygardos teismo nutartis

2013-02-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-51-579-2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-02-15
Bylos Nr.
1A-51-579-2013
Teisminio proceso Nr.
1-05-3-00139-2011-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Evaldas Gražys (pirm.), Gytis Večerskas, Jurgis Kiškis
Nukentėjusysis
L. B.
Nuteistasis
R. B.
Advokatai
Aleksander Višnevski, Marijus Velička
Kategorijos
Teisėja Dalia Kursevičienė Baudž. byla Nr. 1A-51-579/2013Pranešėjas Evaldas Gražys (Proceso Nr. 1-05-3-00139-2011-6)
Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.8.2.;2.1.15.7.;2.4.6.3.4.; (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. vasario 15 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Evaldo Gražio, teisėjų Jurgio Kiškio, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant privačiam kaltintojui bei nukentėjusiajai L. B., jos atstovui advokatui Marijui Veličkai, nuteistojo gynėjui advokatui Aleksander Višnevski, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. B. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžio, kuriuo

R. B. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 6 (šešeriems) mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu bei įpareigojant R. B. be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Iš R. B. L. Burlėgienei priteista 5000 Lt (penki tūkstančiai litų) neturtinei žalai atlyginti. Taip pat iš R. B. nukentėjusiosios naudai išieškota 1500 Lt (tūkstantis penki šimtai litų) advokato paslaugoms apmokėti.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis 2011 m. rugsėjo 21 d., apie 21 val., savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), vieną kartą spyrė savo sutuoktinei L. B. į koją, vieną kartą sudavė kumščiu į dešinę ranką, o jai nuo smūgio pasvirus ir galva atsitrenkus į sieną, smaugė nukentėjusiąją, tuo padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą.

Šalies argumentai

R. B. apeliaciniu skundu prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 5 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį; L. B. civilinį ieškinį atmesti; atnaujinti įrodymų tyrimą byloje ir papildomai ištirti 2011-09-23 specialisto išvadą Nr. G2602/11(02); išreikalauti iš Kauno apskrities VPK Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato medžiagą, pagal kurią buvo priimtas 2011-09-28 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir prijungti šį tyrimą prie šios bylos; paskirti teismo medicinos ekspertizę sužalojimų pobūdžiui, mastui ir laikui nustatyti; priteisti iš L. B. R. B. naudai bylinėjimosi išlaidas ir išlaidas advokato pagalbai pamokėti.

Apeliantas mano, jog jis patrauktas atsakomybėn nepagrįstai, nesant jo veikoje nusikaltimo sudėties, neįvertinus aplinkybių visumos, pažeidžiant apelianto teisę į gynybą ir perkeliant jam nekaltumo įrodinėjimo naštą bei priteisiant neadekvačiai didelę neturtinės žalos kompensaciją.

Apelianto manymu, teismas nepagrįstai vadovavosi L. B. ir liudytojos K. M. parodymais, nes jie neatitinka tikrovės ir 2011-09-23 specialisto išvadoje užfiksuotų aplinkybių bei objektyvių duomenų.

L. B. privataus kaltinimo bylos procesą naudoja kaip priemonę civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir turto padalinimo byloje, nes L. B. yra atsakovė, kaltinama neištikimybe.

Be to, jos parodymai neatitinka 2011-09-23 specialisto išvadoje užfiksuotų aplinkybių. L. B. teismo posėdžio metu teigė, kad R. B. grįžo neblaivus ir ją sumušė. Duodama parodymus teigė, kad atsiklaupus rinko sudaužyto buteliuko šukes, o L. B. jai spyrė kelis kartus su koja į jos koją. Po to trenkė smūgį į dešinę ranką ir ji nuo smūgio trenkėsi su galva į sieną, tada jis pradėjo ją smaugti (b. l. 60). Atsakydama į klausimus ir paprašyta patikslinti įvykio aplinkybes bei nurodyti kaip ir kuo R. B. smūgiavo, L. B. negalėjo konkrečiai įvardinti, kaip ją sumušė sutuoktinis (b. l. 61). 2011-09-23 specialisto išvadoje užfiksuota, kad pas L. B. ant dešinės blauzdos priekiniame paviršiuje viduriniame trečdalyje 7*4 cm violetinės spalvos su žalsvais pakraščiais poodinė kraujosruva. Anot L. B., kai R. B. jai neva smūgiavo, ji buvo atsiklaupusi ant kelių, todėl darytina išvada, kad kraujosruvos nuo smūgių turėjo atsirasti ant kojų šoninių paviršių, tačiau 2011-09-23 išvadoje užfiksuota, kad poodinė kraujosruva yra dešinės blauzdos priekiniame paviršiuje, o tai neatitinka logikos ir smūgio trajektorijos, nes klūpančio žmogaus kojų blauzdos priekinis paviršius yra nukreiptas į apačią ir liečiasi su grindimis. Be to, specialisto išvada nepatvirtina, kad jai buvo smūgiuota kelis kartus, nes rasta tik viena kraujosruva. Specialisto išvadoje taip pat nefiksuota jokių galvos sumušimo ar smaugimo žymių. Nukentėjusioji dar tą patį vakarą bei dvi dienas po to vairavo be jokių apribojimų, nors iš jos pasakojimų sumušimas ir smaugimas turėjo būti stiprus. Tai, kad iš kaltinimo pašalinta nuteistojo girtumo aplinkybė tik dar kartą verčia abejoti jos parodymų tikrumu.

L. B. nesistengė surinkti įkalčių, duomenų apie tariamą apelianto girtumą, tačiau sąmoningai ir tendencingai kreipėsi į policiją ir med. ekspertus, nieko nepranešusi sutuoktiniui. L. B. teismui davė melagingus parodymus, kad į medicinos ekspertus kreipėsi su policijos siuntimu, nes 2011-09-23 išvadoje nurodyta, kad tyrimas atliktas asmeniniu prašymu. Neigė, kad gyvena su kitu vyru, nors K. M. parodė, kad L. B. turi draugą. Nepateikė teismui įrodymų, kad iš karto po įvykio kreipėsi į gydytojus, kad vartojo vaistus nuo galvos skausmo ar pykinimo bei nepateikė įrodomų, kad jos sumušimui buvo reikalinga reabilitacija. Visa tai, apelianto manymu, rodo nukentėjusiosios siekį pakenkti apeliantui ir verčia abejoti jos parodymų tikrumu.

Apelianto manymu, nepagrįstas ir nukentėjusiosios reikalavimas atlyginti jai 20 000 litų neturtinę žalą dėl patirtų išgyvenimų, nes, nukentėjusioji nors ir teigia, kad ji nebepasitiki vyrais, tačiau turi draugą ir yra nėščia, todėl L. B. nurodytos aplinkybės dėl patirto skausmo, dvasinių išgyvenimų neatitinka tikrovės. Jau vien tai, kad teismas tik iš dalies rėmėsi nukentėjusiosios parodymais, verčia abejoti jų teisingumu. Be to, teismas nepasisakė dėl jos parodymų apie kelis smūgius į koją, apie smaugimą ir smūgį su galva į sieną, netyrė šių aplinkybių ir jų neeliminavo iš kaltinimo.

Šalies argumentai

Apeliantas teigia, jog teismas nepagrįstai rėmėsi ir liudytojos K. M. parodymais, nes ji su nukentėjusiąja yra geros draugės, be to, liudytoja įvykio nematė ir parodymus davė iš aplinkybių, kurias jai papasakojo L. B.. Specialisto išvadoje neužfiksuota jokių sumušimų ar smaugimo žymių ant kaklo, kurias neva matė K. M., o liudytojos nurodytas sumušimų dešinėje rankoje mastas taip pat neatitinka specialisto išvadoje užfiksuotų sužalojimų masto. K. M. parodymai, kad nukentėjusiajai skaudėjo galvą, yra tik prielaida, nes ji neparodė, kad L. B. būtų prašiusi vaistų ir pan. Apeliantas taip pat pažymi, jog nukentėjusioji ir liudytoja teigė, kad pas K. M. L. B. atvyko apie 22 val., nors R. B. teigė, konfliktas tęsėsi nuo 21 val. apie 15 min, tačiau teismas nesiaiškino aplinkybių, kur buvo ir ką veikė nukentėjusioji 45 min. iki 22 val.

Apeliantas atkreipia dėmesį į liudytojo A. L. parodymus ir pažymi, jog būdamas geru šeimos draugu jis būtų apie konfliktus šeimoje žinojęs, tačiau sutuoktiniai B. jam apie tai nepasakojo, todėl darytina išvada, jog konfliktų, ypač su smurto atvejais, nebuvo. Ir tai, anot apelianto, kelia abejonių L. B. bei K. M. parodymų tikrumu.

Liudytoja E. B. patvirtino, jog D. B. tėvo nebijojo ir tai paneigia L. B. parodymus, kad mergaitė būtų buvusi išsigandusi. Be to, E. B. parodė, jog jokių sumušimų pas kaltintoją nepastebėjo, nors bendravo ir gėrė arbatą.

Šalies argumentai

Apeliantas teigia, jog teismas nepagrįstai nurodė, kad L. B. parodymus patvirtina specialisto išvada, nes 2011-09-23 specialisto išvadoje nėra nustatyta L. B. nurodytų sužalojimų (galvos sumušimo, smaugimo žymių), nenustatyta, kad į koją smūgiuota kelis kartus. Teismo nurodytas argumentas, jog 2011-09-23 specialisto išvadoje nurodyta, kad „duomenų, prieštaraujančių tiriamosios nurodytam traumos laikui ir aplinkybėms nėra“, yra subjektyvus ir negali būti tinkamu įrodymu byloje, nes apžiūrą atlikęs specialistas vadovavosi tik šališkais nukentėjusiosios parodymais apie įvykio aplinkybes. Specialistas nerinko jokios informacijos apie traumos laiką ir kitas aplinkybes, todėl jų ir negalėjo nurodyti. Specialistas nedaro kategoriškos išvados, kad nustatyti sužalojimai atsirado tiriamosios nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Be to, pas nukentėjusiąją nustatytos trys violetinės spalvos su žalsvais pakraščiais poodinės kraujosruvos, iš kurių viena kairio dilbio nugariniame paviršiuje apatiniame trečdalyje, nors nukentėjusioji specialistui ir teismo posėdžio metu patvirtino, kad jai smūgiavo tik į dešinę ranką ir į dešinę koją, todėl šis sužalojimas su incidentu niekaip nesusijęs. Esant šiems prieštaravimams, apelianto manymu, teismas nepagrįstai netenkino prašymo skirti kompleksinę trasologinę medicininę ekspertizę sužalojimų pobūdžiui ir laikui nustatyti. Teismas formaliai ir nemotyvuotai atmetė R. B. prašymą iškviesti į teismo posėdį teismo medicinos ekspertę M. K., surašiusią specialisto išvadą Nr. G2602/ll(02), arba paskirti papildomą teismo medicinos ekspertizę. Šie pažeidimai užkirto kelią į teisingą gynybą ir objektyvų bylos nagrinėjimą ir jie turi būti ištaisyti.

Skunde taip pat nurodoma, jog teismas nepagrįstai 2011-09-28 nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą laikė įrodymu byloje, nes medžiaga, kurios pagrindu buvo priimtas minėtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, iš policijos neišreikalauta ir prie nagrinėjamos bylos neprijungta, todėl negalima objektyviai nustatyti, ar policijos pareigūnai išsamiai išnagrinėjo visas įvykio aplinkybes ir atliko visus procesinius veiksmus, kad atlikti tokį konstatavimą. Be to, R. B., gyvendamas JAV ir nieko nežinodamas apie jam inkriminuojamą nusikaltimą, net negalėjo pasinaudoti savo procesine teise nustatytais terminais apskųsti policijos nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.

Šalies argumentai

Apeliantas taip pat teigia, jog teismas neteisingai išsprendė neturtinės žalos dydžio klausimą, priteisdamas nepagrįstai didelę neturtinės žalos sumą. Pažymi, kad jokios turtinės žalos L. B. nenurodė ir ieškinio nepareiškė. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį, netinkamai taikė įstatymą – Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio nuostatas. Vadovavosi ne įrodymais, o nukentėjusiosios išsakytomis prielaidomis apie patirtą skausmą ir dvasinius išgyvenimus, kai tuo tarpu į bylą nebuvo pateikta jokių duomenų apie patirtą skausmą (jokių dokumentų apie įsigytus vaistus ar gydymą, reabilitaciją), o nukentėjusiosios nėštumas ir gyvenimas su kitu vyru, paneigia nukentėjusiosios teiginius apie patirtus dvasinius išgyvenimus, įtampą, nepasitikėjimą vyrais, pažeminimą ir nuolatinį nerimo jausmą. Nukentėjusiosios gyvenimo kokybė nepasikeitė, ji neprarado darbingumo ir bendravimo galimybių, neatsirado jokių liekamųjų reiškinių, dėl kurių pasikeistų nukentėjusiosios gyvenimo kokybė. Be to, iš 2011-09-23 specialisto išvados matyti, kad padaryti sužalojimai - nedidelės trys kraujosruvos, kurios neaišku ar susijusios su šia byla. Atsižvelgiant į tai, priteistos neturtinės žalos dydis aiškiai per didelis, prieštarauja protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principams ir teismų praktikai.

Atsiliepimas

Nukentėjusioji L. B. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo nuteistojo R. B. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 5 d. nuosprendį bei priteisti L. B. iš R. B. apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teigiama, jog teismas teisingai įvertino surinktus įrodymus. Taip pat nurodoma, jog nėra jokio pagrindo keisti nuosprendžiu priteistą 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo sumą. Nukentėjusioji taip pat teigia, jog apeliantui paskirta per švelni bausmė.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusioji ir jos atstovas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. B. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Apeliantas savo skundą grindžia tuo, jog teismas nepilnai ištyrė bylos aplinkybes ir netinkami įvertino įrodymus.

Pažymėtina, jog pagal Baudžiamojo Proceso Kodekso (toliau tekste BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Būtina sąlyga vertinant įrodymus yra tai, kad vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Taigi išvadas apie nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, asmens kaltumą ar nekaltumą pirmosios instancijos teismas daro vadovaujantis BPK 20 str. 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, įvertinęs byloje surinktų, tiesiogiai ištirtų ir patikrintų duomenų visumą. Tik toks nuosprendis gali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

Išanalizavus apeliacinio skundo motyvus ir atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes nekyla abejonių, kad apylinkės teismas išsamiai išnagrinėjo bylos duomenis. Nepažeidžiant minėtų teisės normų išanalizavo ir įvertino surinktus įrodymus ir teisingai nustatė faktines veikos aplinkybes bei pagrįstai nuteistojo veiką kvalifikavo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Pirmosios instancijos teismas nurodė trumpus, tačiau konkrečius byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų vertinimo motyvus, pagrįstus surinktų duomenų visumos analize, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su jais nesutikti. Nukentėjusiosios parodymus dėl smurto vartojimo aplinkybių patvirtino ne tik liudytojos K. M. parodymai, tačiau ir objektyvūs duomenys – specialisto išvada, todėl teismas pagrįstai šiuos duomenis laikė patikimais ir jais vadovavosi nustatydamas faktines aplinkybes, o nuteistojo parodymus vertino kritiškai, kaip visiškai neatitinkančius faktinių aplinkybių ir rodančius nuteistojo siekį išvengti atsakomybės.

Nukentėjusioji nuosekliai tiek keipdamasi į policiją (kaip matyti iš nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą), tiek ir savo skunde teismui bei teisme nurodė tas pačias konflikto priežastis bei įvykių eigą, tas pačias sužalojimo aplinkybes, tai yra, kad konfliktas kilo dėl to, jog ji pasakiusi, kad į kaimą nuteistąjį veš tik jei jis užpils degalų, o nuteistasis dėl to supyko, sudaužė kvepalų buteliuką ir jai atsiklaupus, berenkant šukes nuo žemės, R. B. spyrė į koją, trenkė į ranką, o, jai nuo smūgio atsitrenkus į sieną, smaugė. Nukentėjusioji dar tą patį vakarą su mažamete dukra išvyko pas draugę K. M., kuri patvirtino mačiusi paraudimą kakle bei mėlynę ant rankos, o nukentėjusioji papasakojo, jog tai padarė R. B.. 2011-09-23 specialisto išvadoje, kuri pateikta praėjus dviem dienoms po įvykio, objektyviai apžiūrėjus L. B. konstatuota poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, kairiame dilbyje, dešinėje blauzdoje. Duomenų, prieštaraujančių tiriamosios nurodyta laikui ir aplinkybėms, nėra. Sužalojimai padaryti ketais bukais daiktais ir atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Nukentėjusiosios paaiškinimai, parodymai dėl įvykio aplinkybių nuo pat pradžių buvo nuoseklūs ir išsamūs, jie patvirtinti kitais aptartais duomenimis, kurie patikrinti juos gretinant ir lyginant tarpusavyje, todėl apylinkės teismas neturėjo pagrindo jais netikėti. Skunde nurodytos aplinkybės, jog nukentėjusioji siekia sukelti nepatogumų nuteistajam dėl pradėtos skyrybų bylos nelogiški ir nepagrįsti jokiais faktiniais duomenimis, nes tiek nuteistasis, tiek ir nukentėjusioji parodė, jog skyrybų procesas buvo pradėtas dar iki konflikto, o konflikto priežastis buvo ne skyrybos, tačiau tai, kad nukentėjusioji sutiko nuveži nuteistąjį į kaimą tik su sąlyga, kad jis užpils kuro ir tai jam nepatiko. Be to, iš byloje surinktų duomenų matyti, jog nukentėjusioji taip pat buvo suinteresuota greitesne skyrybų bylos eiga.

Skunde nurodoma, jog teismas nepagrįstai nukentėjusiosios parodymus laikė patikimais, nes jų nepatvirtina specialisto išvada. Šis skundo argumentas grindžiamas tuo, kad nukentėjusioji teigė, jog į koją jai spyrė kelis kartus, tačiau specialistas išvadoje nustatė tik vieną kraujosruvą, o tai pat ir tuo, jog klūpant objektyviai neįmanoma įspirti į priekinį blauzdos paviršių. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog šie skundo argumentai nepagrįsti ir turi būti atmesti. Pažymėtina, jog teisminis bylos nagrinėjimas ir vyksta tam, kad būtų išaiškintos tikrosios veikos aplinkybės. Nukentėjusioji teigė, jog jai į koją spyrė kelis kartus, tačiau teismas, išnagrinėjęs bylą, nustatė, kad pasitvirtino kaltinimas tik dėl vieno smūgio į koją, ši aplinkybė patvirtinta ir kitais bylos duomenimis, R. B. nuteistas tik dėl vieno smūgio į koją. Kaltinimas dėl kelių smūgių į koją nepatvirtintas kitais duomenimis, be to nukentėjusioji nurodė, kad buvo spirta į koją kelis kartus, tačiau nenurodė kiek kartų pataikė, todėl ši aplinkybė nesudaro pagrindo nukentėjusiosios parodymus laikyti nepatikimais.

Teisėjų kolegijos nuomone pilnai išnagrinėtas ir teisingai nustatytas tiek sužalojimo žaste, tiek ir sužalojimo kojoje mechanizmas ir būdas. L. B. nuosekliai teigė, kad jai spyrė į kojas tada, kai ji rinko šukes. Specialisto išvadoje nurodyta, jog nustatytas sužalojimas neprieštarauja tokiomis aplinkybėms. Apeliantas skunde teigia, jog nukentėjusioji teigė, kad ji šukes rinko klūpėdama, todėl toks sužalojimas priekinėje blauzdos dalyje objektyviai negalėjo būti padarytas. Apeliacinės instancijos teisme specialistė savo išvadą patvirtino ir nurodė, jog tuo atveju, jei klūpima ne ant abiejų kelių, tačiau ant vieno kelio, tokį sužalojimą spiriant įmanoma padaryti. Nukentėjusioji apeliacinės instancijos teisme parodė, jog šukės buvo išsibarsčiusios, todėl ji šukes rinkdama, judėjo – buvo priklaupusi ir ant vieno, ir ant abiejų kelių. Nurodė, jog anksčiau taip smulkiai jos niekas neklausinėjo, todėl nenurodė kaip tiksliai ji rinko šukes. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad šukės buvo plačiai pažirusios, nukentėjusiosios parodymus, jog ji rinkdama šukes neklūpėjo vienoje vietoje, o judėjo, todėl buvo priklaupusi ir ant vieno kelio, vertina kaip logiškus ir pagrįstus, todėl neturi pagrindo jais netikėti. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, jog teismas teisingai nustatė, kad R. B. spyrė nukentėjusiajai vieną kartą į koją (priekinį paviršių). Nors pirmosios instancijos teisme nukentėjusioji negalėjo pasakyti kaip tiksliai įvykio metu buvo apsirengęs R. B. ir negalėjo pasakyti detalių, kaip jai sumušė dešinę ranką, tačiau nuosekliai tiek pati pasakodama apie įvykio aplinkybes, tiek ir klausinėjama nurodė, jog tai buvo smūgis, o ne spyris, detaliau apklausiama netgi parodė, jog tikriausiai dėjo kumščiu, nes liko „mėlynė“. Tokį sužalojimo mechanizmą iš esmės patvirtino ir specialisto išvada bei specialistės paaiškinimai. Specialistė M. K. patvirtino savo išvadą ir nurodė, jog net ir tokia nedidelė kraujosruva galėjo atsirasti trenkiant kumštimi ir pataikius su krumpliu (t1, b. l. 142).

Pažymėtina, jog nukentėjusiosios parodymus patvirtino liudytojos K. M. parodymai. Nors ji yra gera nukentėjusiosios draugė ir pati ji įvykio tiesiogiai nematė, tai nėra absoliutus pagrindas jos parodymus laikyti nepatikimais, ypač atsižvelgiant į tai, kad šios liudytojos parodymai patvirtinami kitais įrodymais – nukentėjusiosios parodymais bei objektyvais duomenimis – specialisto išvada. Be to, nukentėjusioji pas liudytoją nuvyko netrukus po įvykio, o K. M. pati matė sumuštą ranką bei paraudusį kaklą. Liudytoja patvirtino, jog nukentėjusioji pas ją atvyko iš anksto neįspėjusi, buvo išsigandusi, papasakojo jai apie konfliktą su vyru dėl kelionės į kaimą. Atsižvelgiant į tai, kad liudytoja nukentėjusiąją matė netrukus po konflikto, o jos parodymus dėl smurto žymių patvirtino specialisto išvada, jie neprieštaravo ir nukentėjusiosios parodymams, teismas pagrįstai šiuos parodymus laikė patikimais ir jais rėmėsi nustatydamas faktines įvykio aplinkybes bei nuteistojo kaltę. Tai, kad K. M. nurodė mačiusi ne atskiras žaizdas, o „mėlynę“, skirtingai nei skunde teigia apeliantas, negali būti vertinama kaip kardinaliai prieštaraujantys duomenys specialisto išvadoje užfiksuotam sužalojimo mastui. Tai tik subjektyvus apelianto įrodymų vertinimas, prieštaraujantis faktinėms aplinkybėms. Priešingai, tai, kad K. M. pati matė kraujosruvą, kuri užfiksuota ir specialisto išvadoje, tik patvirtina, jog buvo vartotas smurtas ir patvirtina nukentėjusiosios parodymus. Tai, kad specialisto išvadoje nefiksuotos objektyvios smurto žymės kakle, negali būti absoliutus pagrindus visus kitus įrodymus dėl smaugimo atmesti kaip nepagrįstus. Specialistė M. K. paaiškino, jog jei būtų poodinės kraujosruvos ar nubrozdinimai, kitą dieną jie matytųsi, tačiau paraudimas kitą dieną galėjo ir nesimatyti. Taigi, nei specialistės išvada, nei paaiškinimai negali būti vertinami kaip paneigiantys nukentėjusiosios aiškinimus dėl smaugimo. Šiuo atveju vieninteliai duomenys dėl smaugimo yra nukentėjusiosios ir liudytojos K. M. parodymai. Kadangi nukentėjusioji šias aplinkybes nuosekliai teigė nuo pat proceso pradžios, tai nurodė ir kreipdamasi į policiją, netrukus po įvykio liudytoja K. M. pati ant nukentėjusiosios kaklo pastebėjo paraudimus, kai nukentėjusioji atvyko jos iš anksto neįspėjusi, darytina išvada, jog teismas pagrįstai šių asmenų parodymus vertino kaip patikimus ir sprendė, jog ši kaltinimo dalis nustatyta ir įrodyta. Specialistė M. K. paaiškino, jog jos objektyviai užfiksuoti sužalojimai nukentėjusiajai negalėjo sąlygoti galvos skausmo, svaigimo ir pykinimo, tačiau tai nepaneigia, jog galėjo būti fizinis poveikis į galvą, kaklą, kuris išorinių sužalojimų nesukėlė, o paraudimas galėjo ir išnykti. Taigi, nei specialisto išvada, nei specialistės paaiškinimai nepaneigia nukentėjusiosios parodymų dėl smaugimo.

Apeliantas dėl liudytojos K. M. parodymų patikimumo skunde kelia abejones motyvuodamas tuo, jog nenustatytas realus L. B. nuvykimo pas liudytoją K. M. laikas. Teisėjų kolegija pažymi, jog 45 min. laiko tarpas, vertinamas kaip protingas laikas susiruošti ir nuvykti pas kitą asmenį, gyvenantį tame pačiame mieste, be to, šis laiko tarpas nėra esminė, bylai reikšminga aplinkybė, nes nukentėjusioji nuosekliai teigė, kad ją sumušė L. B. ir ji iš karto po to nuvyko pas liudytoją K. M.. Jokių kitų duomenų, kad nukentėjusioji galėjo patirti smurtą kitomis aplinkybėmis, nėra, todėl teismas neturi pagrindo abejoti šių duomenų pagrįstumu.

Kaip vieną iš liudytojos K. M. parodymų nepatikimumo kriterijų apeliantas nurodo tai, kad liudytoja nenurodė objektyvių kriterijų, kaip ji nustatė, kad nukentėjusiajai skaudėjo galvą. Šis skundo argumentas laikytinas nepagrįstu ir turi būti atmestas. Liudytoja parodė, jog nukentėjusioji skundėsi galvos skausmu. Ji nukentėjusiajai jokių vaistų nedavė, o nukentėjusioji neprašė, tačiau tai negali paneigti aplinkybės, jog nukentėjusioji iš tiesų skundėsi galvos skausmu. Šiuo atveju dėl galvos skausmo liudytojos parodymai yra išvestiniai, todėl jie vertinami kartu su kitais objektyvais duomenimis ir negali būti pagrindas liudytojos parodymus dėl kitų aplinkybių – smurto vartojimo, pačios liudytojos matytų faktų atmesti ar vertinti kaip nepatikimus.

Tai, kad liudytojos K. M. parodymų apie L. B. pasakojimus dėl anksčiau R. B. vartoto smurto nepatvirtino liudytojas A. L. taip pat nesudaro pagrindo abejoti liudytojos parodymų dėl šio konkretaus įvykio patikimumu, nes bylai esminę reikšmę turi ne parodymai apie praeities įvykius, tačiau parodymai, kurie susiję su šiuo konkrečiu nagrinėjamu įvykiu, kurių patikimumą teismas, kaip jau aptarta anksčiau, tinkamai nustatė ir motyvavo.

Liudytojos E. B. parodymai dėl nukentėjusiosios dukters D. B. elgesio sekančią dieną nėra esminiai ir negali būti pagrindu abejoti nukentėjusiosios parodymais ir spręsti buvo ar ne konfliktas, vartojo R. B. smurtą ar ne. Be to, E. B. kalbėjo apie 3 m. vaiko elgseną ne iš karto po įvykio, o sekančią dieną ir tai nepaneigia nukentėjusiosios parodymų apie vaiko būseną iš karto po įvykio. Skunde pateiktas apelianto, kuris nėra mažamečių vaikų psichologijos specialistas, vaiko elgsenos vertinimas, yra paremtas vien subjektyviu interpretavimu ir tai negali paneigti nukentėjusiosios parodymų bei kitų aptartų duomenų apie įvykį tikrumo ir patikimumo. Tai, kad E. B. sekančią dieną bendravo su nukentėjusiąja ir nepastebėjo jokių sumušimo žymių taip pat nepaneigia nukentėjusiosios parodymų dėl įvykio, nes nei nukentėjusioji, nei E. B. nenurodė, kad jos būtų kalbėjusiosios apie R. B. smurtą ar L. B. būtų rodžiusi kokias nors kraujosruvas, paraudimus. Objektyviai specialistas užfiksavo tik nedideles kraujosruvas ant rankos ir ant blauzdos. Tokiose vietose esančių nedidelių kraujosruvų liudytoja galėjo ir nepastebėti. Todėl šios liudytojos parodymai negali būti pagrindas paneigti nukentėjusiosios ar liudytojos K. M. parodymus nei dėl sumušimo nei dėl smaugimo, ypač atsižvelgiant į specialistės paaiškinimus, jog paraudimai ant kaklo sekančią dieną gali būti ir išnykę.

Apeliantas skunde kaip vieną iš kriterijų, rodančių nukentėjusiosios parodymų nepatikimumą nurodo tai, kad nukentėjusioji neva melagingai teismui nurodė, jog į medicinos ekspertus kreipėsi policijos siuntimu bei nurodė, kad su kitu vyru negyvena, nors yra nėščia, o liudytoja K. M. patvirtino, jog nukentėjusioji turi draugą. Aukštesnysis teismas konstatuoja, jog šis skundo argumentas nepagrįstas ir turi būti atmestas. Pažymėtina, jog nukentėjusiosios parodymų dėl konkrečių įvykio aplinkybių patikimumui neturi esminės reikšmės tai, kieno ji siuntimu kreipėsi į medicinos ekspertus, šie parodymai nėra reikšmingi nustatant faktines veikos aplinkybes. Be to, nukentėjusioji teisme paaiškino, jog būtent policijoje jai paaiškino, kur kreiptis dėl sužalojimų, todėl tai, kad ji nurodė, jog į ekspertus kreipėsi policijos siuntimu, o specialisto išvadoje nurodyta, jog pačiam asmeniui prašant, negali paneigti nukentėjusiosios parodymų patikimumo. Tai, kad ji nėščia ir turi draugą nepatvirtina, jog ji kartu gyvena su tuo asmeniu, todėl tai pat negali būti pagrindas abejoti nukentėjusiosios parodymais.

Apelianto manymu nukentėjusiosios parodymų nepatikimumą rodo ir tai, kad ji nepateikė jokių duomenų dėl vaistų nuo galvos skausmo vartojimo, kreipimosi į gydytojus. Teisėjų kolegija pažymi, jog sukeltas skausmas yra subjektyvus pojūtis ir objektyviais požymiais jį sunku įvertini. Natūralu, kad ne dėl kiekvieno skausmo asmuo kreipiasi į gydytojus ar ima vartoti vaistus, todėl tai, kad nukentėjusioji nesikreipė iš karto po įvykio į gydytojus, nevartojo skausmą malšinančių vaistų ir jų neprašė liudytojos K. M. nepaneigia tų aplinkybių, kad ją smaugė, ji jautė fizinį skausmą, ypač atsižvelgiant į tai, kad jos atžvilgiu buvo atliktas ne vienas, tačiau keletas smurtinio pobūdžio veiksmų. Be to, kaip jau minėta anksčiau, specialistė paaiškino, jog fizinio poveikio į kaklą žymių, jei tai buvo tik paraudimas, sekančią dieną galėjo ir nelikti. Smaugimo aplinkybė nustatyta ne vien nukentėjusiosios parodymais.

Iš bylos duomenų matyti, jog į policijos įstaigą nukentėjusioji kreipėsi praėjus dviems dienoms po įvykio. Tai pakankamai nedilelis laiko tarpas. Įstatyme nėra apibrėžtas laikas, per kurį asmuo privalo kreiptis dėl jo atžvilgiu vartoto smurto. Tai kiekvieno asmens apsisprendimo teisė, todėl tai, kad nukentėjusioji į policiją iš karto po įvykio nesikreipė, nerinko duomenų apie R. B. neblaivumą, nereiškia, jog įvykio apskritai nebuvo ir nepaneigia nukentėjusiosios parodymų dėl paties įvykio aplinkybių, kurias teismas pripažino nustatytomis ir įrodytomis.

Skunde apeliantas išreiškia abejones ir dėl specialisto išvadoje pateiktų duomenų, vertinant sužalojimų laiką, patikimumo. Teigia, jog pagal nustatytą kraujosruvų spalvą nukentėjusiajai sužalojimai buvo padaryti ne prieš dvi dienas, o daugiau kaip prieš penkias dienas. Šie skundo argumentai nepagrįsti, todėl atmetami. Apylinkės teismas pagrįstai rėmėsi specialisto išvada, nes ji pateikta asmens, kuris turi reikalingą patirtį ir išsilavinimą medicinos srityje ir turi įstatymų suteiktą teisę tokias išvadas teikti. Be to, specialistas, teikdamas išvadą, yra įspėtas dėl atsakomybės už melagingos išvados teikimą, todėl abejoti išvadoje pateiktais vertinimais, kurie yra išimtinai specialisto kompetencija, teismas neturi pagrindo. Apeliacinės instancijos teisme išvadą pateikusi specialistė M. K. šią išvadą patvirtino, ir nurodė, jog kraujosruva spalvą keičia labai įvairiai, tai priklauso nuo individualių žmogaus savybių, pažaliavimo intervalas yra nuo dviejų iki keturių parų, todėl specialistė apaiškino, jog nemato prieštaravimų, kad sužalojimai buvo padaryti prieš dvi dienas, tai yra rugsėjo 21 d. Esant šiom aplinkybėms, skundo argumentai dėl netinkamai įvertintos specialisto išvados nepagrįsti ir turi būti atmesti.

Skunde apeliantas nurodo, jog teismas nepagrįstai rėmėsi 2011-09-28 nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Šį argumenttą nuteistasis motyvuoja tuo, jo teismas neišsireikalavo visos medžiagos, todėl nėra galimybės patikrinti, ar atsisakant ikiteisminį tyrimą buvo tinkamai išaiškintos bylai reikšmingos aplinkybės. Šį skundo argumentą kolegija laiko nepagrįstu, nes visos privataus kaltinimo bylai reikšmingos aplinkybės tirtos teisme teisminio nagrinėjimo metu, todėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą medžiaga šiuo atveju neturi esminės reikšmės. Pats nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą bylai reikšmingas tiek, kiek jame matyti, kad dėl įvykio nukentėjusioji kreipėsi į policiją, kada kreipėsi į policiją ir tai, kad nukentėjusiosios nurodytoje veikoje yra požymiai veikos, dėl kurios gali būti pradėtas procesas privataus kaltimo tvarka.

Aptartų aplinkybių pagrindu darytina išvada, jog teismas išsamiai ištyrė bylai reikšmingas aplinkybes, įrodymus įvertino nepažeidžiant BPK 20 str. 5 d. nustatytų reikalavimų ir pagrįstai pripažino, jog R. B. 2011-09-21 apie 21 val. spyrė sutuoktinei L. B. į koją, vieną kartą sudavė kumščiu į dešinę ranką, o jai nuo smūgio pasvirus ir galva trenkusis į sieną, smaugė nukentėjusiąją, tuo padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą. Nuteistojo veika pagal BK 140 str. 1 d. kvalifikuota teisingai.

Skiriant bausmę R. B. bendrosios bausmių skyrimo taisyklės, įtvirtintos BK 54 straipsnyje, 61 straipsnyje, nepažeistos. Teisėjų kolegijos nuomone, teismas pagrįstai atsižvelgė ir tinkamai įvertino veikos pavojingumą (nesunkus tyčinis smurtinis nusikaltimas), nuteistojo asmenybę ir pavojingumą (anksčiau neteistas, vedęs), tai, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ir paskyrė su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešeriems) mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu. Taip pat R. B. įpareigotas be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Apeliantas skunde taip pat nesutinka su teismo nustatyta pinigų suma, kuri priteista kaip neturtinės žalos kompensacija nukentėjusiajai. Teigia, jog civilinis ieškinys neįrodytas. Teisėjų kolegija su šiuo skundo argumentu sutinka iš dalies.

Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.).

LR CK 6.283 straipsnio 1 dalyje (žalos atlyginimas sveikatos sužalojimo atveju) įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Jo taikymas reiškia, kad nukentėjusįjį reikia grąžinti į tokią padėtį, kokioje jis buvo iki nusikaltimo padarymo. Be turtinės, šiuo atveju atlyginama ir neturtinė žala (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Tačiau pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Tuo pačiu negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai, nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės kompensacijos. Nukentėjusiojo - ieškovo padėtis negali būti nepagrįstai pagerinta, o kaltininko - atsakovo nepagrįstai pabloginta.

Apylinkės teismas, spręsdamas dėl nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydžio, teisėjų kolegijos manymu, netinkamai pritaikė CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas ir nustatė neteisingą neturtinės žalos piniginę kompensaciją.

Neturtinės žalos dydžio nustatymą pirmiausia lemia nusikalstama veika sukeltus padarinius apibūdinančios aplinkybės, iš kurių sprendžiama apie nukentėjusio skausmingų išgyvenimų dydį, neigiamų padarinių perspektyvas, jų ilgalaikiškumą ir kt. Teismas netinkamai įvertino pareikšto ieškinio pagrįstumą, neatsižvelgė į patirtų neigiamų išgyvenimų dydį, apimtį bei pobūdį. Tik formaliai konstatavo, jog nukentėjusioji patyrė stresą, fizinį skausmą, išgąstį bei visiškai nepagrįstai spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, esant nežymiam sveikatos sutrikdymui, rėmėsi teismų praktika bylose dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje nukentėjusiosios, liudytojos K. M. parodymais, specialisto išvada nustatyta ir įrodyta, jog nukentėjusioji iš tiesų patyrė fizinį smurtą teismo nurodytomis aplinkybėmis, jautė skausmą, išgąstį, be to, buvo pažeminta, tačiau šios pasekmės nebuvo ilgalaikės, nes į gydytojus ji nesikreipė, vaistų nuo skausmo nevartojo, sekančią dieną galėjo vairuoti automobilį pakankamai ilgos kelionės metu. Įvertinus neigiamų padarinių pobūdį, trukmę, tai, kad jie ilgą laiką neužtruko, net ir atsižvelgiant į patirto smurto pobūdį, į tai, kad veika tyčinė, padaryta artimoje aplinkoje, darytina išvada, jog neigiamiems padariniams kompensuoti priteista nepagrįstai didelė suma. Atsižvelgiant į tai, kad patirti neigiami padariniai buvo trumpalaikiai, didesnių neigiamų išgyvenimų nesukėlė, vadovaujantis teisingumo principu bei siekiant nepažeisti ne tik nukentėjusiosios teisių į adekvatų, proporcingą atsiradusiems padariniams neturtinės žalos atlyginimą, bet ir protingos abiejų šalių skirtingų interesų pusiausvyros, nukentėjusiajai patirtai neturtinei žalai kompensuoti priteistina suma mažinama iki 1 000 Lt.

Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 5 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręsto civilinio ieškinio klausimo (BPK 328 str. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., kolegija

nutaria:

R. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 5 d. nuosprendį dalyje dėl civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti priteisimo pakeisti.

Nukentėjusiajai L. B. iš nuteistojo R. B. priteisti 1 000 Lt (vieną tūkstantį litų) nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Kitoje dalyje nuosprendžio nekeisti.

Kolegijos pirmininkas teisėjas Evaldas GražysTeisėjai: Jurgis KiškisGytis Večerskas