- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-11-15
- Bylos Nr.
- 1-3248-957/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-59193-2017-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Marijus Kursevičius
- Kaltinamasis
- T. Č.
- Nukentėjusysis
- T. Č.
- Advokatai
- Aldevinas Antanas Švedas
kaltinamajam T. Č., jo gynėjui advokatui Aldevinui Antanui Švedui
viešame teismo posėdyje žodinio ir pagreitinto proceso bei sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. Č., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), vedęs, 9 klasių išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) šaltkalviu, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 9toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
T. Č. 2017 m. lapkričio 12 d., apie 21 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1.78 promilių girtumas), bute, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su žmona T. Č. metu, elgėsi agresyviai, abiem rankomis sugriebė jai už kaklo ir spaudė, taip sukėlė nukentėjusiajai T. Č. fizinį skausmą ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis T. Č. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2017 m. lapkričio 12 d., apie 21 val., jis su sutuoktine grįžo iš svečių. Namuose tarp jo ir sutuoktinės kilo konfliktas dėl to, kad ši jam nedavė jo uždirbtų pinigų, t. y. žmona nerado rankinės su pinigais, nors jam jų reikėjo, kadangi kitą dieną jis ruošėsi eiti pas dantistą. Jie abu buvo neblaivūs, todėl susipykęs su žmona T. Č. prašydamas pinigų sugriebė jai už kaklo nelabai stipriai, tačiau jai galėjo skaudėti. Sutuoktinės atsiprašė, gailisi dėl to, ką padarė, savo elgesį vertina blogai. Norėtų taikytis.
Nukentėjusioji T. Č. apklausiama teisme parodė, kad sutuoktinis T. Č. jos atsiprašė, ji nori su juo taikytis, jam nei turtinių, nei neturtinių pretenzijų neturi, jam atleido, nors ikiteisminio tyrimo metu galvojo, kad neatleis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka:
Nukentėjusioji T. Č. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. lapkričio 12 d., apie 21.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), ji kartu su savo šeima sugrįžo iš svečių. Jos vyras T. Č., gimęs (duomenys neskelbtini) buvo neblaivus. Būdamas namie jis pradėjo prašyti pinigų, taip tarp jų kilo konfliktas. Ji jam pinigų nedavė, tada jis pradėjo ją smaugti dviem rankomis, taip ji patyrė fizinį skausmą. Visą įvykį matė sūnus D. Č., gimęs (duomenys neskelbtini). Sūnus pribėgo prie tėvo ir pradėjo prašyti, kad jisai liautųsi ją smaugti ir T. Č. paklausęs sūnaus, nustojo ją smaugti. Tuomet ji iš karto iškvietė policiją (t. 1, b. 1. 22).
Papildomai ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji T. Č. parodė, kas T. Č. yra jos vyras. Jie gyvena kartu jau 13 metų. Jie gyvena vieno kambario bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Minėtas butas yra nuomojamas. Jie moka už butą iš jų pajamų. Ji dirba, vyras irgi dirba. 2017 m. lapkričio 12 d., apie 21 val. jos vyras buvo išgėręs. Vyras pradėjo žodžiu su ja bartis, reikalavo atiduoti jam jo pinigus, kuriuos jis jai buvo davęs po savo atlyginimo į jų bendrą šeimos biudžetą. Namuose tuo metu buvo jų sūnus D. Č., jam 12 metų. Kai ji atsisakė vyrui atiduoti pinigus, pastarasis ją rankomis sugriebė iš priekio už kaklo ir pradėjo smaugti. Ji negalėjo dėl smaugimo nei kalbėti, nei šaukti. Viską matė jų mažametis sūnus, jis pribėgo prie vyro ir verkdamas paprašė savo tėvo ją paleisti. Tik tada T. Č. ją paleido, o ji iškart iškvietė policiją. Toks konfliktas tarp jų įvyko pirmą kartą, t. y. kai jos vyras jos atžvilgiu „pakelė ranką“. Netrukus atvažiavo policijos pareigūnai ir sulaikė T. Č. Dėl šio įvykio jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Jos vyras yra neblogas žmogus, tačiau kai išgeria, tampa agresyvus. Ji civilinio ieškinio nereiškia, nors patyrė fizinį skausmą. Į ligoninę po įvykio nesikreipė. Dabar jaučiasi neblogai, jokių komplikacijų dėl sveikatos būklės nepastebėjo, į med. apžiūrą eiti kategoriškai atsisako. Taikytis su T. Č. atsisako. Yra informuota, kad byla bus nagrinėjama teisme pagreitinto proceso tvarka. Prašo bylą nagrinėti teisme be jos dalyvavimo, tačiau jeigu reikės, tai būtinai atvyks į teismą (t. 1, b. 1. 27).
Iš fotonuotraukų matyti, kad jose užfiksuoti ant T. Č. kaklo esantys paraudimai (b. l. 30-32).
Šalies argumentai
T. Č. rašytiniame 2017 m. lapkričio 12 d. pareiškime nurodė, kad lapkričio 12 d., apie 21.30 val. ji su vyru T. Č. bei sūnumi grįžo į namus. Vyras pradėjo rėkti, keikėsi necenzūriniais žodžiais, liepė atiduoti pinigus ir pradėjo smaugti. Visa tai matė sūnus, kuris pradėjo verkti, prašė tėvo nesmaugti. Tada vyras ją paleido, o ji iškvietė policiją (b. l. 17).
Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad 2017 m. lapkričio 12 d., apie 21.24 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešėjos T. Č. pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), neblaivus jos vyras T. Č. ją puola, smaugia, reikalauja atiduoti algą, namuose yra mažametis vaikas (b. l. 3).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos vyriausiojo patrulio A. Č. 2017 m. lapkričio 12 d. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad 2017 m. lapkričio 12 d., apie 21.26 val., patruliuojant iš budėtojo buvo gautas pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), neblaivus pranešėjos vyras T. Č. puola pranešėją, smaugia, reikalauja atiduoti algą, yra mažametis vaikas. Atvykus į įvykio vietą nustatyta, kad policiją kvietė T. Č. gyv. (duomenys neskelbtini). Smurtą patyręs asmuo T. Č. paaiškino, kad smurtas pasireiškė tuo, jog girtas vyras ją smaugė, keikėsi necenzūriniais žodžiais, visa tai įvyko vaiko akivaizdoje. Protokole lentelėje pažymėti smurtą galintys rodyti požymiai: Nr. l - paraudimas kaklo srityje (dėl smaugimo rankomis), sužalojimo kodas (09). Smurtu įtariamas asmuo įvykio vietoje paaiškino, kad žmona nedavė pinigų, todėl jis ją smaugė (t. 1, b. 1. 6-7).
Iš alkotesterio kvito rodmenų matyti, kad 2017 m. lapkričio 12 d., 22.11 val. T. Č. nustatytas 1,78 prom. girtumas (b. l. 58).
Iš asmens duomenų matyti, kad T. Č. yra T. Č. sutuoktinė (t. 1, b. l. 46, 81).
Iš 2017 m. lapkričio 14 d. nutarimo matyti, kad T. Č. iš laikinojo sulaikymo paleistas 2017 m. lapkričio 14 d. 9.16 val.
Motyvuojamoji dalis
T. Č. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nurodyti veikų objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šiuos BK straipsnius.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą konstatuoja, kad kaltinamojo T. Č. kaltė, padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą.
Kaltinamasis T. Č. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2017 m. lapkričio 12 d., apie 21 val., jis su sutuoktine grįžo iš svečių. Namuose tarp jo ir sutuoktinės kilo konfliktas dėl to, kad ši jam nedavė jo uždirbtų pinigų, t. y. žmona nerado rankinės su pinigais, nors jam jų reikėjo, kadangi kitą dieną jis ruošėsi eiti pas dantistą. Jie abu buvo neblaivūs, todėl susipykęs su žmona T. Č. prašydamas pinigų sugriebė jai už kaklo nelabai stipriai, tačiau jai galėjo skaudėti. Tokie kaltinamojo T. Č. parodymai atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir kitų byloje surinktų ir teisme BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka ištirtų įrodymų visuma. Štai iš nukentėjusiosios T. Č. ikiteisminio tyrimo metu duotų paaiškinimų bei parodymų matyti, jog nukentėjusioji itin detaliai bei nuosekliai nurodė visas įvykio aplinkybes bei įvykio situaciją. Iš jos paaiškinimų matyti, kad 2017 m. lapkričio 12 d., apie 21 val., būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), jos neblaivus vyras T. Č. pradėjo su ja bartis, reikalavo jam atiduoti pinigus, kuriuos jis jai buvo davęs po savo atlyginimo į šeimos biudžetą. Nukentėjusiosios teigimu, kai ji atsisakė savo vyrui atiduoti pinigus, pastarasis ją rankomis sugriebė iš priekio už kaklo ir pradėjo smaugti, dėl šio įvykio jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Vyras ją paleido tuomet, kai to verkdamas paprašė jų mažametis sūnus. Nukentėjusiosios teigimu, ji iš karto apie tai pranešė pareigūnams (b. l. 22, 27). Iš esmės analogiškus paaiškinimus apie įvykio aplinkybes nukentėjusioji T. Č. nurodė ir savo rašytiniame 2017 m. lapkričio 12 d. pareiškime (b. l. 17). Be to, iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos vyriausiojo patrulio A. Č. 2017 m. lapkričio 12 d. tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad analogiškus paaiškinimus nukentėjusioji T. Č. davė ir iš karto po įvykio atvykusiems policijos pareigūnams (b. l. 6-7). Šiame tarnybiniame pranešime esantys duomenys apie tai, kad kaklo srityje nukentėjusiajai nustatytas paraudimas (t. 1, b. l. 6-7), taip pat fotonuotraukose užfiksuoti paraudimai ant nukentėjusiosios kaklo (t. 1, b. l. 30-32) patvirtina nukentėjusiosios parodymus apie tai, kad kaltinamasis T. Č. jai buvo sugriebęs už kaklo, jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Be to, nukentėjusiosios tyrimo metu duotus paaiškinimus patvirtina ir policijos įvykių registro išraše užfiksuoti duomenys,, iš kurių matyti, kad 2017 m. lapkričio 12 d., apie 21.24 val. Bendrajame pagalbos centre iš tiesų buvo gautas pranešėjos T. Č. pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), neblaivus jos vyras T. Č. ją puola, smaugia, reikalauja atiduoti algą, namuose yra mažametis vaikas (b. l. 3). Tuo tarpu byloje esantys alkotesterio kvito rodmenys patvirtina aplinkybę, jog T. Č. įvykio metu buvo neblaivus, jam nustatytas 1,78 prom. girtumas (b. l. 58).
Teismas konstatuoja, kad šių byloje esančių įrodymų visiškai pakanka konstatuoti, kad T. Č. 2017 m. lapkričio 12 d. nukentėjusiajai T. Č. sukėlė fizinį skausmą. Tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji patvirtino, jog jie yra sutuoktiniai, veda bendrą ūkį, gyvena kartu, augina mažametį vaiką. Be to, iš byloje esančių asmens duomenų matyti, kad T. Č. yra T. Č. sutuoktinė (t. 1, b. l. 46, 81). Kadangi T. Č. smurtavo prieš kartu su juo gyvenančią sutuoktinę, pastaroji aplinkybė sudaro pagrindą kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką kvalifikuoti kaip padarytą prieš šeimos narį. Pirmiau išdėstytų įrodymų ir aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad T. Č. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Dėl BK 38 straipsnio nuostatų taikymo T. Č.
BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant šioms būtinoms sąlygoms: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu 4) yra pagrindo manyti, jog jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Kaltinamasis T. Č. padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris pagal BK 11 straipsnio nuostatas laikomas nesunkiu. Teismo posėdžio metu kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo jis pripažino visiškai (BK 38 straipsnio 1 dalies 1 punktas), savo poelgį vertino kritiškai, nukentėjusiosios sutuoktinės atsiprašė. Nukentėjusioji T. Č. teismo posėdžio metu patvirtino, jog su kaltinamuoju susitaikė (BK 38 straipsnio 1 dalies 3 punktas), jam atleidžia, jam neturi nei turtinių, nei neturtinių pretenzijų. Iš bylos medžiagos matyti, jog teisei priešingu elgesiu turtinė žala nebuvo padaryta, nukentėjusioji civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo taip pat nepateikė (BK 38 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamasis T. Č. anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas (b. l. 84), dirbantis, (b. l. 78), jokių duomenų, kurie leistų spręsti, kad jis ateityje darys naujas nusikalstamas veikas, byloje nėra. Be to, teismo vertinimu, šis baudžiamasis procesas pats savaime turės įtakos T. Č. elgesiui kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė, o jo elgesys proceso metu rodo, kad jis nelinkęs nusikalsti, todėl yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog yra teisinis pagrindas T. Č. taikyti BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius.
Kaltinamajam T. Č. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 432 straipsniu,
nusprendžia:
T. Č., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiąja T. Č. ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti T. Č. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.