Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2020-12-22 · Civilinė byla Nr. e2YT-38907-863/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-12-22
Bylos Nr.
e2YT-38907-863/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kristina Lysionok
Pareiškėjas
L. F.
Suinteresuotas asmuo
Valstybė, atstovaujama Valstybės įmonės Turto banko, Vilniaus miesto 20-ojo notarų biuro
Advokatai
Jolanta Voroneckienė
(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 22 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Lysionok,sekretoriaujant Vilmai Aleksandravičiūtei,

dalyvaujant nuotoliniu būdu per Zoom programą pareiškėjos atstovei advokatei Jolantai Voroneckienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. F. pareiškimą dėl praleisto įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys – Valstybė, atstovaujama Valstybės įmonės Turto banko ir Vilniaus miesto 20-ojo notarų biuro notarė J. Š..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja kreipėsi į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXVIII skyriuje nustatyta tvarka, prašydama atnaujinti įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti po E. A. mirties.

Pareiškėja pareiškime ir jos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog į notarą pareiškėja kreipėsi įstatymo nustatytu terminu, tačiau neturėjo mirties liudijimo, būtino paveldėjimo procedūroms pradėti. Mirties liudijimo gavimo procesas užtruko, nes reikėjo išversti testamentą, suteikti įgaliojimą advokatei Izraelyje gauti mirties liudijimo dokumentą ir jį apostilizuoti, o dėl COVID-19 pandemijos visų institucijų darbas Izraelyje buvo labai apribotas. Pažymėjo, jog gavus mirties liudijimą, mirties faktą užregistravo Civilinės metrikacijos skyriuje, ir tik tuomet galėjo kreiptis į notarę, tačiau jau buvo suėjęs trijų mėnesių terminas palikimui priimti.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo notarė J. Š. atsiliepime į pareiškimą pareiškėjos prašymą palaikė. Nurodė, jog pareiškėja į biurą pirmą kartą konsultacijai kreipėsi 2019 m. liepos 11 d. ir nurodė visas tas pačias pareiškime minimas esmines aplinkybes, jog: 201 m. birželio 9 d. užsienyje mirė E. A., jis jos naudai yra surašęs testamentą, pareiškėja pageidauja priimti palikimą ir pan., tačiau kreipimosi metu pareiškėja negalėjo pateikti jokių originalių dokumentų. Pareiškėja jau tuomet labai pergyveno, jog gali nespėti visko surinkti, minėjo, jog Izraelyje yra labai ilgos ir sudėtingos procedūros dokumentų gavimui ir legalizavimui. Kadangi mirties liudijimo pareiškėja neturėjo ir atitinkamai mirties faktas net nebuvo registruotas Lietuvos Respublikos gyventojų registre, pirmo vizito nei priimti pareiškimo dėl palikimo priėmimo, nei pradėti vesti paveldėjimo bylą notaro biure negalėjo. Papildomai paaiškino, jog Gyventojų registre neįregistravus mirties fakto, žmogus laikomas gyvu ir dėl techninių priežasčių neįmanoma sutikrinti ir perduoti duomenų kitiems valstybiniams registrams, kurių dėka teisės aktų nustatyta tvarka notaras privalo sutikrinti duomenis pradėdamas paveldėjimo bylą ir kuriems atlikus notariniams veiksmus paveldėjimo byloje notaras privalo perduoti duomenis. Pavyzdžiui, įpėdiniui pageidaujant priimti palikimą pagal testamentą, testamentų registre privaloma sutikrinti, ar įpėdinio pateiktas testamentas yra paskutinis ir galiojantis, ar pradėta paveldėjimo byla, kokie įpėdiniai ir kur priėmė palikimą ar jo atsisakė ir pan. Atitinkamai vizito metu pareiškėjai buvo suteikta išsami konsultacija dėl paveldėjimo, paaiškinti dokumentų pateikimo tvarka ir terminai, pasekmės dėl jų praleidimo, patikslinti dokumentų legalizavimo, vertimo ir kiti reikalavimai, ir rezultate priimtas prie gautų raštų jos pareiškimas. Taip pat pažymėjo, jog nuo pirmo kreipimosi pareiškėja ar jos prašymu kiti suinteresuoti asmenys (ar atstovai jos vardu) tiek telefonu, tiek gyvai vizitų į notaro biurą metu papildomai per visą tą laiką iki pareiškimo pateikimo teismui dar keletą kartų konsultavosi, aktyviai domėjosi, kas tiksliai turi būti teikiama notaro biurui (kokie konkrečiai dokumentai), kokie reikalavimai keliami dokumentų legalizavimui, išvertimui ir pan. Mano, jog atsižvelgiant į šių metų realijas dėl pandemijos ir ribojimus dokumentų originalų surinkimui / išdavimui iš skirtingų įstaigų bei papildomai dar jų legalizavimui Izraelyje, tikėtina, jog pareiškėja bei jos atstovai atliko visus būtinus ir reikalingus veiksmus bei užtruko pateikti notarų biurui Lietuvos Respublikoje visus palikimui priimti reikalingus dokumentus dėl pagrįstų priežasčių.

Suinteresuotą asmenį Lietuvos valstybę atstovaujanti institucija - VĮ Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog neprieštaraus pareiškėjos prašymo tenkinimui, jei bus nustatyta, jog įstatymo nustatytas terminas palikimui priimti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių; bylą prašė nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė 2019 m. birželio 9 d. Izraelyje. Iš Izraelyje išduoto Mirties liudijimo ir Lietuvos Gyventojų registro tarnybos duomenų nustatyta, kad E. A. mirė ištuokoje, duomenų apie vaikus nėra. 1995 m. birželio 13 d. Testamentu E. A. jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini) Vilniuje, paliko pareiškėjai. Pareiškėja, kaip testamentinė įpėdinė įstatymo nustatytu laiku kreipėsi į notarų biurą dėl palikimo po testatoriaus mirties priėmimo, tačiau palikimo priėmimas laiku negalėjo būti įformintas, nes Lietuvos valstybėje testatoriaus mirties juridinis faktas nebuvo įregistruotas. Pareiškėja prašo atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą palikimui po E. A. mirties priimti.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas pradėjus faktiškai jį valdyti arba padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Pagal šio straipsnio 3 dalies nuostatas nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pažymėtina, kad CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas nėra naikinamasis. Pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį teismas gali praleistą terminą pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Įstatyme nenurodyta, kokios priežastys pripažįstamos svarbiomis, taigi kiekvienoje byloje teismas, įvertinęs konkrečias byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai.

Iš pareiškime išdėstytų faktinių aplinkybių ir į bylą pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, jog pareiškėja dėl objektyvių, nuo jos valios nepriklausančių, aplinkybių praleido įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui po E. A. priimti, į teismą dėl pastarojo termino pratęsimo kreipėsi iš karto po to, kai 2020 m. lapkričio 13 d. iš Vilniaus civilinės metrikacijos skyriaus gavo pranešimą apie E. A. mirties įtraukimą į apskaitą. Byloje nenustatyta, kad įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimas pažeistų kitų asmenų teisėtus interesus ar viešąjį interesą, todėl įvertinus nustatytų aplinkybių ir padarytų išvadų visetą laikytina, jog įstatymo nustatytas terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

Pareiškėjos nurodytas termino palikimui priimti praleidimo priežastis pripažinus svarbiomis, praleistas terminas palikimui priimti atnaujintinas, nustatant pareiškėjai naują trijų mėnesių terminą palikimui, atsiradusiam po testatoriaus E. A. mirties priimti, kurio eiga prasideda nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos (CK 5.57 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 576-578, 290-292 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjos prašymą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai L. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą terminą palikimui, atsiradusiam po 2019 m. birželio 9 d. E. A. (E. A.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties, priimti, nustatant naują trijų mėnesių terminą veiksmams, numatytiems CK 5.50 straipsnyje atlikti.

Naujo termino eigos pradžia laikyti šios nutarties įsiteisėjimo dieną.

Ši nutartis per 7 dienas nuo nutarties priėmimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Kristina Lysionok