Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Evaldo Gražio ir Daivos Jankauskienės,

nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo A. M. (toliau – A. M.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2020 m. sausio 9 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. lapkričio 25 d. priimtą nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam A. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. M. Biržų rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 26 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 1 dalį – 5 metams laisvės atėmimo. Paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 3, 9 dalimis, subendrinta su Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 26 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 5 m. laisvės atėmimo ir 22 MGL dydžio bauda.

2. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2016 m. kovo 27 d., bausmės pabaiga – 2021 m. kovo 27 d.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo A. M. skundas atmetamas.

6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

6.1. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. M. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, kaip teisingai pažymėta ir skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, vien šių formalių pagrindų jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nepakanka. Remiantis aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, viena esminių lygtinio paleidimo taikymo sąlygų – tai manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

6.2. Atlikus nuteistojo A. M. pakartotinio teistumo rizikos įvertinimą pagal OASys metodiką nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika atitinka 94 balus, kas atitinka vidutinę rizikos grupę, todėl šiuo atveju būtina įvertinti ir A. M. pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri, analizuojamu atveju, turi būti itin akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas). Šiame kontekste, atsakant į nuteistojo skundo argumentus, pažymėtina, kad atliekant nuteisto asmens, atliekančio laisvės atėmimo bausmę, nusikalstamo elgesio pokyčių vertinimą, tuo pačiu ir sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, neabejotinai atsižvelgiama ir į Komisijos konstatuotas nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes, tačiau, jų neišskiriant, t. y. nesuteikiant joms jokio prioriteto. Jos vertinamos visų nuteistojo asmens byloje esančių ir jo asmenybę charakterizuojančių duomenų, tame tarpe ir nustatytų teismo, plotmėje, kas leidžia pagrįstai spręsti, jog nei Komisijos nutarime, nei Socialinio tyrimo išvadoje konstatuotos išvados teismo neriboja. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas Komisijos nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, aptarė ir kitas, Komisijos nutarime nepaminėtas, nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, bei atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam, BPK 360 straipsnio 2 dalies nuostatų nepažeidžia ir teisinio pagrindo abejoti skundžiamos nutarties pagrįstumu bei teisėtumu, nesudaro.

7. Įvertinus A. M. skundo argumentus ir teismui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu A. M. vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra 9 kartus skatintas, galiojančių drausminių nuobaudų neturi, dirba, palaiko socialinius ryšius su savo artimaisiais, lygtinio paleidimo atveju turės gyvenamą vietą, galimybę įsidarbinti lentpjūvėje, laisvalaikį leidžia prasmingai, dalyvauja įvairiose reabilitacijos programose, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, priešingai nei savo skundu tai iš esmės suvokia nuteistasis, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Ji nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog išėjęs į laisvę A. M. laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals, kas visiškai pagrįstai konstatuota ir skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje. Sutikti su nuteistojo skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į nuteistojo pastangas resocializuotis, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad buvo vertinami visi tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių pirmosios instancijos teismo vertinimu, A. M. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako.

8. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, visų pirma pažymėtina, kad Socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar išskiriami A. M. asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai – išsilavinimas, mokymasis, ir galimybė įsidarbinti, lėšų tvarkymas ir pajamos, gyvenimo stilius ir draugai, mąstymas ir elgesys, alkoholio vartojimas, kurie neabejotinai gali turėti neigiamos įtakos nuteistojo pakartotiniam nusikalstamumui jo lygtinio paleidimo atveju. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui, tačiau teigti, jog nuteistojo pastangų šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra. Juo labiau, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika šiuo metu atitinka 94 balus, o tai leidžia pagrįstai spręsti, jog nuteistojo elgesio korekcija išimtinai teigiama linkme vis dar yra galima.

9. Atmetant nuteistojo skundą pažymėtina ir tai, kad šis teistumas A. M. nėra pirmas, praeityje jis daug kartų teistas. Šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka už sunkaus nusikaltimo įvykdymą, kurio pobūdis ir padarymo aplinkybės neabejotinai atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, antivisuomenines jo nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Darant šią išvadą, jos kontekste sprendžiant A. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu paminėti ir tai, kad praeityje nuteistajam buvo skirtos tiek laisvės atėmimo, tiek ir švelnesnio pobūdžio bausmės (baudos), tačiau tai nesulaikė nuteistojo nuo nusikalstamų veiksmų, jis padarė smurtinį - seksualinio pobūdžio nusikaltimą. Pažymėtina, kad asmenį paleidžiant lygtinai siekiama, kad jis laikytųsi įstatymų imperatyvų ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu, bet ir toliau rinktųsi socialiai pozityvius savo elgesio veikimo būdus, kas esant aptartoms aplinkybėms, teisėjų kolegijai vis dar kelia pagrįstų abejonių. Nors šios aplinkybės, kaip tai pagrįstai savo skunde pažymi ir nuteistasis, negali būti laikomos absoliučiu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau, tiek kiek jos atskleidžia A. M. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Nors nuteistasis skunde itin akcentuoja savo daromą pažangą, tačiau įvertinus Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotus duomenis, matyti, kad atsakomybės už paskutinį padarytą nusikaltimą A. M. neprisiima ir yra linkęs save pateisinti. Tai rodo, jog nuteistasis vis dar nesuvokia savo atliktų veiksmų nusikalstamo pobūdžio, jų neanalizuoja, negalvoja apie padarinius, nesupranta, dėl ko yra nubaustas, nesvarsto jam paskirtos bausmės paskirties ir tikslų. Kaltės pripažinimas bei gailėjimasis rodo nuteistojo psichologinį santykį su padarytomis nusikalstamomis veikomis, už kurias jis atlieka bausmę, todėl neabejotina, kad asmuo, nepripažįstantis savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų ar pripažįstantis ją tik iš dalies, negali suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobūdžio, jam paskirtą bausmę laiko ne pelnyta tokio savo elgesio pasekme, o neteisėtu valstybės prievartos taikymu jo atžvilgiu. Esant tokiam požiūriui, tikėtis, jog nuteistasis negrįš prie nusikalstamų įpročių, nėra jokio objektyvaus pagrindo.

10. Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir tai, kad pataisos namuose už gerą elgesį nuteistasis buvo 9 kartus skatintas. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nuteistam asmeniui pataisos namuose skiriami paskatinimai tik patvirtina, jog nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas asmuo, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, todėl vien paskatinimų skyrimas pagrindo spręsti dėl pakankamos nuteistojo elgesio korekcijos jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nesudaro. Be to, pažymėtina, kad teigiamas nuteistojo elgesys, tame tarpe ir nuteistajam skirti paskatinimai, jau buvo įvertinti, nes jam nuo 2018 m. spalio 4 d. leista atlikti bausmę lengvosios grupės sąlygomis. Vis dėlto, nuteistojo elgesys atliekant laisvės atėmimo bausmę nebuvo nepriekaištingas, jis net 4 kartus buvo baustas drausminėmis nuobaudomis. Nors nuobaudos ir negalioja, tačiau jos neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, o Socialinio tyrimo išvados duomenų, kuriuose nurodyta, kad A. M. neapgalvoja savo elgesio pasekmių, kartoja tas pačias klaidas, visą dėmesį sutelkia į teigiamas pasekmes ir ignoruoja neigiamas, labiau linkęs pasitikėti savo patyrimu, kontekste tai kelia pagrįstų abejonių lygtinio paleidimo efektyvumu nuteistajam.

11. Abejonių tinkamu nuteistojo pasirengimu išėjus į laisvę savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis teisėjų kolegijai kelia ir galimas A. M. finansinis nestabilumas. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, nuteistasis turi vidurinį išsilavinimą, stabilios darbinės patirties neturi, daugiausiai jo darbinė patirtis yra įgyta dirbant pataisos namuose. Kaip nurodo pats nuteistasis, laisvėje jam dirbti oficialiai neapsimokėjo, nes jis turėjo didelių finansinių įsipareigojimų. Skundo nagrinėjimui pateikti duomenys patvirtina, kad nuteistasis, būdamas laisvėje dalį lėšų gaudavo iš nusikalstamos veikos, kai kurie jo ankstesni teisės pažeidimai, susiję su finansinės naudos siekimu, todėl darytina išvada, kad iškilusius finansinius sunkumus nuteistasis yra linkęs spręsti ir nusikalstamu būdu. Nors pataisos namuose A. M. dirba, tačiau įvertinus turimus didelius finansinius įsipareigojimus (pataisos namuose gauta vykdomųjų raštų 10501,08 eurų sumai, iš kurių padengta 1322,79 eurai) bei oficialios darbinės patirties stoką, galima pagrįstai abejoti, jog išėjęs į laisvę nuteistasis sugebės tinkamai integruotis į visuomenę ir savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir nuteistojo skundo teiginys kad lygtinio paleidimo atveju jis turės darbą lentpjūvėje, kadangi tai pagrindžiančių duomenų nėra pateikta.

12. Netaikant lygtinio paleidimo nuteistajam, tuo pačiu atmetant ir jo skundą, atkreiptinas dėmesys ir į A. M. alkoholio vartojimo problemas. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistasis smurtinį-seksualinį nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dalis anksčiau jo įvykdytų nusikaltimų, tarp jų ir smurtinių, taip pat padaryti esant apsvaigus nuo alkoholio. Nors skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje netinkamas nuteistojo elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, nefiksuotas, už alkoholio ar jo surogatų vartojimą nuteistasis drausmine tvarka nebaustas, tačiau teigti, jog šis, neabejotinai neigiamai charakterizuojantis ir ypatingai neigiamą įtaką nuteistojo elgesiui darantis veiksnys, šioje proceso stadijoje jau yra nebeaktualus, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Juolab, kad ši sritis Socialinio tyrimo išvadoje taip pat yra išskiriama kaip probleminė, tačiau sprendžiant iš socialinio tyrimo išvadoje nurodytų duomenų, nuteistasis savo neigiamų savybių neįžvelgia, kas neabejotinai nuteistąjį charakterizuoja labiau neigiamai ir suponuoja pagrįstą išvadą, jog jis rimtai nevertina savo turimų problemų. Nors nuteistasis teigia, kad savikontrolės problemų neturi, tačiau jis, pavartojęs alkoholio, yra ne kartą išreiškęs savo pyktį. Visos šios aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti jo pasirengimu išėjus į laisvę savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

13. Nors nuteistasis skunde pabrėžia, kad lygtinio paleidimo atveju turės nuolatinę gyvenamąją vietą ir palaiko glaudžius santykius su artimaisiais, tačiau pažymėtina, kad sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, nuteistojo socialiniai ryšiai neabejotinai turėtų būti vertinami kompleksiškai, t. y. visų kitų nuteistojo asmenybę bei jos pokytį charakterizuojančių aplinkybių kontekste, todėl aukščiau minėtos aplinkybės, visų nuteistąjį charakterizuojančių duomenų visumoje, teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pakankamo pagrindo jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.

14. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių kontekste atmetant nuteistojo skundą svarbu paminėti, kad kiekvienas lygtinio paleidimo taikymo atvejis yra individualus, todėl tiek Komisija, tiek teismai, priima sprendimus, remdamiesi visuma konkrečioje situacijoje reikšmingų aplinkybių. Būtent šios individualios aplinkybės lėmė sprendimą atsisakyti tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam A. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Pripažinti, jog apylinkės teismas netinkamai įvertino lygtinio paleidimo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymo institutą, rėmėsi tik prielaidomis, nėra pagrindo. A. M. vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šios išvados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad A. M. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 9 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais, teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo A. M. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. sausio 9 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.