Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

2017-10-04 · Civilinė byla Nr. e2A-799-180/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-10-04
Bylos Nr.
e2A-799-180/2017
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00681-2016-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Gasiūnienė, Konstantinas Gurinas, Nijolė Piškinaitė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Irgita“
Atsakovas
Kauno miesto savivaldybei, Kauno miesto savivaldybės administracijai, uždarajai akcinei bendrovei „Kauno švara“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-799-180/2017Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00681-2016-0Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.4.5. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 4 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Konstantino Gurino ir Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Irgita“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-931-657/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Irgita“ patikslintą ieškinį atsakovėms Kauno miesto savivaldybei, Kauno miesto savivaldybės administracijai, uždarajai akcinei bendrovei „Kauno švara“, dalyvaujant išvadą teikiančioms institucijoms – Konkurencijos tarnybai, Viešųjų pirkimų tarnybai, dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2016 m. gegužės 3 d. sprendimo Nr. T-207 panaikinimo ir sutarties pripažinimo negaliojančia, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Irgita“ prašė panaikinti 2016 m. gegužės 3 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimą Nr. T-207 ir pripažinti negaliojančia 2016 m. gegužės 19 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Kauno švara“ sudarytą vejų šienavimo Kauno mieste paslaugų pirkimo sutartį.Ieškovė nurodė, kad 2016 m. gegužės 3 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimas Nr. T-207 prieštarauja Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – KĮ) 4 straipsnio 2 daliai, nes ginčijamu sprendimu buvo suteikta privilegija ūkio subjektui UAB „Kauno švara“ ir diskriminuojama UAB „Irgita“ bei kiti ūkio subjektai, teikiantys analogiškas – vejų šienavimo paslaugas; sprendimu, kuriuo pritarta sudaryti sutartį su UAB „Kauno švara“ dėl analogiškų, kaip ir ieškovės teikiamų paslaugų Kauno mieste, buvo sukurti konkurencijos sąlygų skirtumai Kauno miesto želdinių ir želdynų tvarkymo rinkoje konkuruojantiems subjektams. Be to, atsakovė neturėjo konkrečiame Lietuvos Respublikos įstatyme įtvirtinto reikalavimo (įpareigojimo) pavesti savo įsteigtai bendrovei teikti vejų šienavimo paslaugas atitinkamoje teritorijoje. UAB „Irgita“, būdama viešojo konkurso laimėtoja, įgijo išimtinę teisę teikti vejų šienavimo paslaugas Kauno miesto savivaldybės teritorijoje ne mažiau kaip 36-ių mėnesių laikotarpiui, t. y. iki 2017 m. kovo 14 d. Atsakovės sprendimas, nepasibaigus paslaugų pirkimo sutarties terminui, sudaryti sutartį su kitu ūkio subjektu, kuriam apskritai suteikiama iš kito subjekto atimta teisė teikti paslaugas, pažeidžia VPĮ 3 straipsnio 1 dalies principus bei VPĮ paskirtį ir viešųjų pirkimų turinį bei esmę. Toks sprendimas prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, todėl negali būti paliktas galioti ir turi būti panaikintas.Ieškovė nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra sąlygų sudaryti vidaus sutartį, atitinkančią VPĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Kauno miesto savivaldybė galėjo pavesti UAB „Kauno švara“ sudaryti sutartį, jeigu ji teisės aktų nustatyta tvarka atliktų šias paslaugas teikiančių asmenų atranką, ir būtų nustačiusi, kad nėra kitų asmenų, galinčių teikti vejų šienavimo paslaugą Kauno mieste, arba kad tokią paslaugą teikiant kitiems asmenims nebūtų užtikrinamas šios viešosios paslaugos nuolatinis teikimas, gera kokybė, prieinamumas ir kad yra pasibaigusi paslaugų pirkimo sutartis.Ginčo sutartis turi būti pripažinta negaliojančia CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu, nes ji prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms – KĮ 4 straipsnio 2 daliai, VPĮ 10 straipsnio 5 daliai, 3 straipsnio 1 daliai, o taip pat VPĮ paskirčiai ir turiniui. Taip pat ginčo sutartis turi būti pripažinta negaliojančia CK 1.81 straipsnio 1 dalies pagrindu, kadangi ji prieštarauja Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai – pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir KĮ įtvirtintą sąžiningos konkurencijos laisvę.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apygardos teismas 2017 m. kovo 13 d. sprendimu patikslintą ieškinį atmetė.Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, priėjo išvados, kad atsakovė Kauno miesto savivaldybės taryba, priimdama ginčijamą sprendimą ir atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija, sudarydama vidaus sandorį su UAB „Kauno švara“ nepažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų bei KĮ 4 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų, kad viešojo administravimo subjektams, įgyvendinant pavestus uždavinius, draudžiama priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, aukščiau nurodyti atsakovių priimtas sprendimas ir sudarytas sandoris neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 str. 1 d.) ar viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 str. 1 d.), todėl nėra pagrindo ieškinio tenkinti.Viešųjų pirkimų tarnyba, duodama sutikimą vidaus sandoriui, patikrino ir įvertino aplinkybių, leidžiančių taikyti vidaus sandorio išimtį, buvimą. Teismo vertinimu, tokių aplinkybių buvimo paneigimo įrodinėjimo pareigos prezumpcija perkeliama ieškovei UAB „Irgita“, t. y. pareiga nuo sutikimo gavimo momento įrodyti, kad nebuvo aplinkybių, leidžiančių sudaryti vidaus sandorį, tenka tai ginčijančiam subjektui, o būtent ieškovei.Teismas sprendė, kad būtinybę sudaryti ginčijamą sandorį lėmė 2016 m. Kauno mieste žymiai padidėję vejų šienavimo plotai. 2014 m. kovo 18 d. Vejų šienavimo paslaugų pirkimo sutartyje Nr. SR-0407 yra numatytas planuojamas maksimalus paslaugų kiekis per metus, kuris gali būti išnaudotas ir tuomet bus reikalinga rengti naują viešojo pirkimo konkursą, todėl nebūtų galima tinkamai, laiku ir nenutrūkstamai atlikti vejų šienavimo paslaugas iki ginčijamo sprendimo nešienaujamose teritorijose.Pagal 2014 m. kovo 18 d. Vejų šienavimo paslaugų pirkimo sutarties Nr. SR-0407, sudarytos tarp Kauno miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Irgita“ 5 punktą ir priedąpaslaugų gavėjas neįsipareigojo užsakyti visų lentelėje „Įkainiai ir maksimalios apimtys” nurodytų paslaugų ir kiekių. Paslaugų gavėjas pagal sutartį įsipareigojo paslaugų teikėjui UAB „Irgita“ sumokėti už faktiškai suteiktas paslaugas sutartyje nustatytais įkainiais. Galutinė kaina, kurią paslaugų gavėjas turi sumokėti paslaugų teikėjui, priklauso nuo vykdant sutartį suteiktų paslaugų apimties, kurie nustatomi pateikiant užsakymus raštu, nurodant paslaugų kiekius (apimtį), suteikimo vietą ir terminus (Sutarties 9.1 p.). Taip pat sutartyje numatyta, kad apmokama tik už tinkamai suteiktas paslaugas (Sutarties 9.3 p.). Be to, už UAB „Kauno švara“ teikiamas paslaugas yra nustatyti mažesni įkainiai. Sutartis su UAB „Irgita“ bei vidaus sandoris su UAB „Kauna švara” skiriasi teikiamų paslaugų pobūdžiu (pavyzdžiui, Vidaus sandorio priede nėra nurodyta, kad turės teikti augalų naikinimo cheminėmis priemonėmis paslaugas ar plotų šienavimui paruošimo išrenkant ir išvežant akmenis, kitas atliekas paslaugas). Mažesni įkainiai leidžia savivaldybei racionaliau panaudoti viešųjų paslaugų pirkimui skirtas lėšas. Ieškovė ne visą laiką tinkamai ir kokybiškai teikdavo paslaugas, ką patvirtina Kauno miesto savivaldybės administracijos 2016 m. birželio 17 d. pretenzija Nr. (33.200)R-2584 Dėl vejų šienavimo paslaugų, 2016 m. liepos 8 d. raštas Nr. (33.200)R-3071, 2016 m. rugpjūčio 8 d. raštas Nr. (33.200)R-3438, Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus 2016 m. birželio 14 d. raštas Nr. 43-2-649, pateiktos fotonuotraukos. Tai, kad pretenzijos raštu buvo išsiųstos po ieškinio pateikimo teismui dienos, neturi reikšmės ir nepaneigia atsakovių nurodytų aplinkybių, kad vejų šienavimo paslaugas ieškovė UAB „Irgita“ ne visada teikė kokybiškai, tinkamai ir laiku. Priešinga išvada, reikštų, jog ieškovė visada paslaugas teikė tinkamai ir laiku, tik atsakovei sudarius vidaus sandorį, teikiamų paslaugų kokybė suprastėjo. Be to, ieškovė teismui nepateikė jokių įrodymų paneigiančių šiuos atsakovių byloje pateiktus įrodymus. Sutartis su ieškove UAB „Irgita“ nebuvo nutraukta. Iš atsakovės pateiktų užsakymų – reikalingų atlikti paslaugų sąrašų – nustatyta, jog atsakovė Kauno miesto savivaldybė ir toliau vykdė įsipareigojimus pagal 2014 m. kovo 18 d. Vejų šienavimo paslaugų pirkimo sutartį Nr. SR-0407, sudarytą su ieškove UAB „Irgita“. Tuo tarpu, ieškovė, teigdama, kad vidaus sandoriu buvo suteikta privilegija vienam ūkio subjektui, kad ji neteko pajamų dėl sudaryto vidaus sandorio, jokių įrodymų nepateikė, savo reikalavimus grįsdama vien tik deklaratyviais teiginiais (CPK 178 str.). Kauno miesto savivaldybės administracijos viešojo pirkimo komisijos 2017 m. vasario 1 d. protokolo Nr. 32-16-11 duomenimis nustatyta, kad atsakovė taip pat paskelbė Vejų įrengimo, šienavimo ir priežiūros paslaugų pirkimo supaprastintą atvirą konkursą, kurio laimėtoja pripažinta UAB „Irgita“ (pasiūlymo kaina – 1 613 297,96 Eur) ir su ja sudaroma pirkimo sutartis, kas suponuoja išvadą, jog viešąsias teritorijų tvarkymo paslaugas teikiantis ūkio subjektas iš esmės buvo parinktas ne konkurenciją eliminuojančiu, o konkurso būdu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Ieškovė UAB „Irgita“ apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti ir įskaityti skundžiamu sprendimu grąžintą 506 Eur žyminio mokesčio dalį į žyminį mokestį mokėtiną už apeliacinį skundą.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:Teismas netaikė arba netinkamai taikė teisės normą, įtvirtintą KĮ 4 straipsnio 2 dalyje. Minėtos teisės normos pažeidimas pasireiškė tuo, kad teismas privalėjo nustatyti esmines aplinkybes, susijusias su KĮ 4 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisės norma ir šio draudimo taikymo išimtis suformuluotas Konstitucinio Teismo justicijos (2015 m. kovo 5 d. Konstitucinio Teismo nutarime Nr. KT9-N5/2015 „Dėl Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (2002 m. liepos 1 d. redakcija) 30 straipsnio 4 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai). Tik nustačius išimtį sudarančių aplinkybių visumą, vidaus sandorio sudarymas būtų pateisinamas.Galiojant 2014 m. kovo 18 d. Vejų šienavimo paslaugų pirkimo sutarčiai su ieškove, ieškovei iš esmės tinkamai vykdant savo įsipareigojimus pagal sutartį, nebuvo jokios būtinybės sudaryti vidaus sandorį su UAB „Kauno švara“. Ieškovė nuo 2014 m. kovo 18 d. nepertraukiamai, prieinamai ir kokybiškai teikė paslaugas, ir nebuvo jokių aplinkybių, patvirtinančių priešinga: iki vidaus sandorio pretenzijų dėl paslaugų kokybės nebuvo, byloje esančių pretenzijų negalime laikyti pagrįstomis ir sudarančiomis pagrindą nepaisyti KĮ 4 straipsnio 2 dalies draudimo, kadangi jos atsirado jau po vidaus sandorio sudarymo, pretenzijos visiškai mažareikšmės ir tiek nereikšmingos, kad nepateisina būtinybės sudaryti vidaus sandorį. Pagal teismų praktiką atvejai, kada galima nepaisant KĮ 4 straipsnio 2 dalies draudimo sudaryti vidaus sandorį, yra išimtiniai, iš esmės susiję su viešuoju interesu. Pirmosios instancijos teismas tokių aplinkybių nenustatė, labai abstrakčiai pateikdamas savo argumentaciją, kuri yra nelogiška, nepagrįsta įrodymais ir orientuota į savivaldybės interesą.Tarybos sprendimas ir ginčo sutartis tiesiogiai ir akivaizdžiai diskriminuoja UAB „Irgita“, nes šiam ūkio subjektui nebuvo suteikta jokių galimybių konkurencinėmis sąlygomis dalyvauti dėl papildomų vejų šienavimo paslaugų užsakymų. Kauno miesto savivaldybės administracija vienašališkai ne konkurso tvarka ir kitomis ne konkurencinėmis sąlygomis nusprendė dalį vejų šienavimo paslaugų perduoti jos kontroliuojamam ūkio subjektui UAB „Kauno švara“. Tai buvo padaryta šiurkščiai pažeidžiant KĮ 4 straipsnio 2 dalį.Sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams prieštarauja teismo teiginiai, kad pareikštos pretenzijos duoda pagrindą manyti, kad UAB „Irgita“ atlieka paslaugas nekokybiškai ir ateityje jas atliks nekokybiškai dėl to, savivaldybei pagrįstai iškilo būtinybė sudaryti vidaus sandorį. Jokių įrodymų apie tai, kad ieškovė dėl pretenzijų buvo įspėjamas žodžiu byloje nėra.Atsakovė iki Tarybos sprendimo priėmimo ir ginčo sutarties sudarymo, neatliko jokių veiksmų tam, kad įsitikintų, jog vidaus sandoris su UAB „Kauno švara“ yra objektyviai būtinas, pateisinamas tuo, kad mieste bus užtikrinta paslaugų teikimo gera kokybė, prieinamumas, nepertraukiamumas. Nebuvo jokių pasitarimų, derybų ar bendravimo su ieškove.Ekonominis kriterijus paprastai negali būti išimtį pateisinantis faktorius. UAB „Kauno švara“ tarifai yra vienašališkai primesti kontroliuojančio subjekto organo – Tarybos, nepaisant jokių ekonominių dėsnių bei logikos. Šie tarifai neturi jokio racionalaus pagrindimo, jie dirbtinai sumažinti lyginant su ieškovės tarifais, vien siekiant formalaus savo veiksmų pateisinimo, be to, tikėtinai tokie tarifai UAB „Kauno švara“ yra nuostolingi.Teismo nurodyta aplinkybė, kad vidaus sandorio sudarymą nulėmė 2016 m. padidėję šienavimo plotai Kauno mieste yra nepagrįsta. 2016 m. Kauno mieste padidėjo šienavimo plotai, tačiau jie nepasiekė maksimalių 2014 m. kovo 18 d. Vejų šienavimo paslaugų pirkimo sutartimi Nr. SR-0407 nustatytų plotų, kas duoda pagrindą išvadai, kad šiuos plotus turėjo aptarnauti ieškovė. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė VPĮ 10 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą teisės normą ir dėl to priėmė neteisėtą teismo sprendimą. Ginčo atveju nebuvo jokių pateisinamų sąlygų sudaryti vidaus sandorį, atitinkantį VPĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Šios teisės normos pažeidimas yra išvestinis iš KĮ 4 straipsnio 2 dalies pažeidimo, t. y. KĮ 4 straipsnio 2 dalies pažeidimas sąlygojo šios normos pažeidimą. Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas sudaryti vidaus sandorį jo neligitemizuoja.Kauno miesto savivaldybė, suteikdama privilegiją vienam ūkio subjektui, taip pat pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus pagrindinius pirkimo principus: lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo, o taip pat VPĮ paskirtį ir viešųjų pirkimų turinį bei esmę. Viešojo konkurso laimėtojas, su kuriuo sudaroma pirkimo sutartis, įgyja išskirtines teises pirkimo sutartyje nustatytomis sąlygomis teikti paslaugas, dėl kurių buvo vykdomas viešasis pirkimas.Skundžiamu sprendimu teismas netinkamai, pažeisdamas CPK 178 straipsnio reikalavimus, paskirstė įrodinėjimo pareigą šalims ir nustatė, kad ieškovei tenka pareiga įrodyti ne tik KĮ 4 straipsnio 2 dalies pažeidimą sudarančių aplinkybių visumą, bet ir tai, kad vidaus sandoris nepatenka į išimtinius atvejus.Teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas (CPK 185 straipsnis). Faktines aplinkybes, kad ieškovė UAB „Irgita“ ne visada teikė paslaugas kokybiškai, tinkamai ir laiku, dėl ko buvo ne kartą įspėta žodžiu ir vėliau raštu, teismas nustatė nesivadovaudamas byloje surinktais įrodymais, o remdamasis atsakovų procesiniuose dokumentuose išdėstytais teiginiais, dėl ko teismo padarytos išvados neatitinka byloje surinktų įrodymų.Ieškovė šioje byloje sumokėjo žyminio mokesčio daugiau negu numato įstatymai. Ji reiškia du reikalavimus – panaikinti sprendimą ir pripažinti sandorį negaliojančiu. Pirmasis reikalavimas yra akivaizdžiai neturtinis, todėl jam taikytinas CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytas 41 Eur žyminis mokestis. Ginčijamas sandoris – paslaugų sutartis yra turtinio pobūdžio. CPK 85 straipsnio 1 dalies 11 punktas nustato, kad ieškinio suma bylose dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais nustatoma pagal atsakovo grąžintinas sumas arba atsakovo grąžintino turto rinkos vertę, jeigu pripažinus sandorį negaliojančiu būtų taikoma restitucija. Ieškovas nereikalauja grąžinti jokių piniginių lėšų, neprašo taikyti restitucijos, todėl ieškovės reikalavimas nors ir yra turtinio pobūdžio, tačiau ieškinio suma šiuo atveju sudaro 0 Eur, todėl šis reikalavimas negali būti apmokestinamas pagal spėjamą sandorio sumą 86 800 Eur. Teismas netinkamai taikė CPK 85 straipsnio 1 dalies 11 punktą, nustatydamas žyminio mokesčio dydį, ir dėl to buvo neteisingai nustatyta ieškinio suma.Teismas neturėjo teisės vadovautis ieškovei nežinomo ir byloje nesančio sandorio suma, kadangi šioje byloje ginčijamas kitas sandoris. Teismas vadovavosi prielaida, teigdamas, kad internete paskelbtas sandoris ir šioje byloje ginčijamas sandoris pagal laikotarpį ir paslaugas yra panašaus pobūdžio, todėl jų apimtis yra panaši. Teismas pažeidė žyminio mokesčio nustatymo tvarką reglamentuojančiais teisės normas, numatytas CPK 80-86 straipsniuose (pažeidimas pasireiškia tuo, kad teismas neturi teisės vadovautis interneto straipsniais nustatydamas žyminio mokesčio dydį), netinkamai taikė CPK 177 straipsnį (pažeidimas pasireiškia tuo, kad teismas vadovavosi byloje nesančiu įrodymu, bei tuo, kad straipsnis internete negali būti laikomas įrodymu), o taip pat CPK 263 straipsnį (teismo sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis). Todėl ieškovei turėjo būti sugrąžintas visas permokėtas 2025 Eur dydžio žyminis mokestis (ieškovė iš viso sumokėjo 28+13+2025 Eur žyminio mokesčio).Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo analogiškoje byloje (2016 m. kovo 29 d. LVAT nutartis Nr. A-347-552/2016 ir Lietuvos apeliacinis teismo 2016m. gegužės 3d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-627-302/2016) nustatytomis bylos nagrinėjimo taisyklėmis, nukrypo nuo tokių bylų nagrinėjimo praktikos ir dėl to, sprendimas šioje byloje negali būti paliktas galioti.Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovės Kauno miesto savivaldybė ir Kauno miesto savivaldybės administracija prašė ieškovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai ir teisėtai nustatė, kad įrodyti, jog nebuvo aplinkybių, leidžiančių sudaryti vidaus sandorį, tenka tai ginčijančiam subjektui, o būtent ieškovei. Išvada pagrįsta tuo, kad ieškovei nėra suteikta teisė ginčyti viešąjį interesą, todėl reikšdama ieškinį dėl Tarybos sprendimo ir sutarties panaikinimo, ieškovė privalo įrodyti, kad šiais dokumentais yra pažeidžiami jos interesai. Byloje esantys dokumentai įrodo, kad jokie ieškovės interesai, galimybė ir teisė konkuruoti atitinkamoje rinkoje pažeisti nebuvo.2014 m. kovo 18 d. sutartis su ieškove vykdoma nuosekliai, netgi teikiant didesnės apimties užsakymus nei iki vidaus sandorio sudarymo.Ieškovė teigdama, kad jokios būtinybės sudaryti vidaus sandorį nebuvo, nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų ir rėmėsi tik savo samprotavimais ir išvedžiojimais. Pretenzijos su pateiktomis fotonuotraukomis įrodo, kad ieškovės teiginiai apie kokybiškai teikiamas paslaugas yra netikslūs, jokių jas paneigiančių argumentų ieškovė nepateikė. Tai, kad pretenzijos pradėtos fiksuoti raštu po bylos iškėlimo, nepaneigia fakto, kad paslaugos ne visada buvo teikiamos kokybiškai. Atsakovės pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nekonstatavo, kad pretenzijos buvo pagrindas sudaryti vidaus sandorį, tačiau vertino jas kitų byloje surinktų įrodymų kontekste.Ieškovė neįrodė, kad Tarybos sprendimas ir sutartis teikia privilegijas ir diskriminuoja ją, ar kad dėl tokių aktų gali atsirasti ar atsirado konkurencijos sąlygų skirtumai ieškovei atitinkamoje rinkoje (KĮ 4 straipsnio 2 dalis). Priimtas sprendimas ir pasirašyta sutartis niekaip neįtakoja ieškovės teisių ir pareigų, jie priimti laikantis įstatyme nustatytos tvarkos, gavus Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą. Sutartis su ieškove nėra nutraukta, sustabdyta ar nevykdoma, dėl ko ieškovei tektų varžytis rinkoje dėl paslaugų teikimo, priešingai ji buvo tinkamai įvykdyta ir ieškovė dalyvavo naujai paskelbtame viešajame konkurse dėl vejų šienavimo Kauno mieste.Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visus byloje surinktus rašytinius įrodymus ir vertino juos nepažeisdamas įrodymų vertinimo principų ir taisyklių. Teismas nurodė, kad sprendžiant dėl vidaus sandorio pagrįstumo, būtina įvertinti tokio sandorio įtaką konkurencijos sąlygoms.Teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovė savo argumentų dėl būtinybės sudaryti sutartį su UAB „Kauno švara“ nebuvimo neįrodė. Priešingai, atsakovių pateikti įrodymai (Paslaugų teikimo sutarčių nuostatos, pretenzijos, Tarybos sprendimo aiškinamasis raštas ir sprendimas, UAB „Irgita“ teikiamų užsakymų apimtys, 2017 m. vasario 1 d. viešojo pirkimo protokolas) vienareikšmiškai patvirtina vidaus sandorio sudarymo būtinybę ir tai, kad jokios ieškovės teisės nebuvo pažeistos ir teisė konkuruoti apribota nebuvo.Teismas pagrįstai vertino ir atsižvelgė į Viešųjų pirkimų tarnybos 2017 m. sausio 25 d. pateiktą išvadą šioje byloje, kurioje kompetentinga institucija konstatavo, kad nei VPĮ 3 straipsnis, nei 10 straipsnio 5 dalis pažeisti nebuvo. Nustatyti įkainius savo kontroliuojamoms įmonėms savivaldybių tarybas imperatyviai įpareigoja Lietuvos Respublikos teisės aktai (Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 37 punktas). UAB „Kauno švara“ įkainiai yra ekonomiškai pagrįsti, ženkliai skiriasi nuo UAB „Irgitos“ šiai dienai taikomų vejų šienavimo įkainių. Todėl Kauno miestas galėdamas įsigyti analogiškas paslaugas pigiau užtikrina viešąjį interesą, nes yra taupomi pinigai ir sudaromos galimybės prižiūrėti daugiau plotų bei juos šienauti dažniau. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, tiek Konstitucinio teismo praktika, tačiau tik tame kontekste, kiek jis aktualus šiai bylai.

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Kauno švara“ prašė Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:Ieškovė, teigdama kad vidaus sandoriu buvo suteikta privilegija vienam ūkio subjektui, kad ji neteko pajamų dėl sudaryto vidaus sandorio, jokių įrodymų nepateikė, savo reikalavimus grįsdama tik deklaratyviais teiginiais (CPK 178 str.).Pagal VPĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus, gavusi Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą vidaus sandorio sudarymui, perkančioji organizacija priėmė 2016 m. gegužės 3 d. sprendimą Nr. T-207 ir sudarė 2016 m. gegužės 19 d. Sutartį, nerengdama viešojo pirkimo procedūrų. Dėl nurodytų priežasčių nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, jog priimant 2016 m. gegužės 3 d. sprendimą Nr. T-207 ir sudarant 2016 m. gegužės 19 d. Sutartį, buvo pažeista Viešųjų pirkimų įstatymo 10 straipsnio 5 dalis.Tarp ieškovės ir atsakovo sudaryta 2014m. kovo 18 d. paslaugų pirkimo sutartimi Nr. SR-0407 paslaugos gavėjas ieškovui įsipareigojo tik tai, jog pirkdamas paslaugas pagal šią sutartį už suteiktas paslaugas atsiskaitys sutartyje nustatyta tvarka, tačiau joje nėra sąlygų, kad paslaugos gavėjas paslaugas pirks išimtinai tik iš ieškovės ar sutarties galiojimo laikotarpiu paslaugos gavėjui draudžiama pirkti paslaugas iš kito tiekėjo. Kadangi Viešųjų pirkimų tarnyba duodama sutikimą vidaus sandoriui patikrina ir įvertina aplinkybių, leidžiančių taikyti vidaus sandorio išimtį, buvimą, tai reiškia, kad tokių aplinkybių buvimo paneigimo įrodinėjimo pareigos prezumpcija perkeliama ieškovei UAB „Irgita“, t.y. pareiga nuo sutikimo gavimo momento įrodyti, kad nebuvo aplinkybių, leidžiančių sudaryti vidaus sandorį, tenka tai ginčijančiam subjektui.Ginčijami Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimas Nr. T-207 ir 2016 m. gegužės 19 d. sutartis, pilnai atitinka Europos Sąjungos, o tuo pačiu ir Lietuvos teisę, bei LVAT suformuotą praktiką dėl vidaus sandorio sudarymo be konkurencingos procedūros, todėl nėra pagrindo sutikti, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka teismų praktikos.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK320str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis (CPK 423⁸ str. 2 d.).Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „Irgita“ 2014 m. kovo 12 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos viešojo pirkimo komisijos posėdyje (Protokolas Nr. 36-16-12) paskelbta supaprastinto atviro konkurso „Kauno miesto želdinių, miškų, miško parkų priežiūros ir tvarkymo paslaugų pirkimas“ laimėtoja visose trijose pirkimo dalyse (I pirkimo dalis – Gėlių, medžių bei krūmų sodinimo ir priežiūros paslaugų pirkimas, II pirkimo dalis – Miesto želdinių, miškų ir miško parkų priežiūros ir tvarkymo paslaugų pirkimas, III pirkimo dalis – Vejų šienavimo paslaugų pirkimas). 2014 m. kovo 18 d. tarp atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos ir ieškovės UAB „Irgita“ buvo sudaryta Vejų šienavimo paslaugų pirkimo sutartis Nr. SR-0407 (toliau – Sutartis). Jos 5 punkte numatyta, kad Sutarties priede nurodyti paslaugų kiekiai yra maksimalūs. Paslaugų gavėjas neįsipareigoja pirkti visų Sutarties priede nurodytų paslaugų ar jų kiekio, įsipareigoja Sutartyje nustatytais įkainiais sumokėti paslaugų teikėjui už faktiškai suteiktas paslaugas. Galutinė kaina, kurią paslaugų gavėjas turi sumokėti paslaugų teikėjui priklauso nuo vykdant sutartį pateiktų paslaugų apimties. Tuo atveju, kai paslaugų gavėjui reikalingos paslaugos viršija nurodytus maksimalius paslaugų kiekius, bus vykdomas atskiras pirkimas VPĮ nustatyta tvarka (Sutarties 6 p.). Sutarties galiojimo terminas 36 mėnesiai (Sutarties 17 p.), t. y. iki 2017 m. kovo 14 d.2016 m. balandžio 1 d. Kauno miesto savivaldybės administracija kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą, prašydama leisti vykdyti vejų šienavimo Kauno mieste paslaugų pirkimą VPĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatytu būdu, t. y. sudarant vidaus sandorį su UAB „Kauno švara“. 2016 m. balandžio 20 d. Viešųjų pirkimų tarnyba, įvertinusi atsakovės prašyme nurodytas aplinkybes ir jas pagrindžiančius dokumentus bei atsižvelgdama į tai, kad vidaus sandorio sudarymas dėl Vejų šienavimo Kauno mieste paslaugų pirkimo atitinka VPĮ 10 straipsnio 5 dalies nuostatų reikalavimus, vadovaudamasi VPĮ 8² straipsnio 2 dalies 7 punkto nuostatomis, sutiko, kad Kauno miesto savivaldybės administracija sudarytų vidaus sandorį su UAB „Kauno švara“ dėl Vejų šienavimo Kauno mieste paslaugų pirkimo. Viešųjų pirkimų tarnyba pažymėjo, kad Perkančioji organizacija, siekdama racionaliai naudoti lėšas ir užtikrinti tiekėjų konkurenciją prieš sudarydama vidaus sandorį, turėtų spręsti klausimą dėl minėtų paslaugų pirkimo, vykdant viešųjų pirkimų procedūras. Perkančiajai organizacijai vis tik nusprendus sudaryti vidaus sandorį, Viešųjų pirkimų tarnyba pabrėžė, kad atsakovė turi pareigą užtikrinti, kad priimtas sprendimas atitiktų KĮ 4 straipsnio 2 dalies reikalavimus. 2016 m. gegužės 3 d. Kauno miesto savivaldybės taryba sprendimu „Dėl vejų šienavimo Kauno mieste paslaugų įkainių nustatymo ir pritarimo sudaryti sutartį su UAB „Kauno švara“, Nr. T-207, nusprendė nustatyti UAB „Kauno švara“ vejų šienavimo Kauno mieste paslaugų įkainius bei pritarė, kad su UAB „Kauno švara“ būtų sudaryta sutartis dėl Vejų šienavimo Kauno mieste paslaugų pirkimo pagal nustatytus įkainius.2016 m. gegužės 19 d. tarp Kauno miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Kauno švara“ buvo sudaryta Vejų šienavimo Kauno mieste paslaugų teikimo sutartis Nr. SR-0436 (toliau – Ginčo sutartis), kurios 16 punkte numatyta, kad ji tampa negaliojančia netekus galios Kauno miesto savivaldybės tarybos 2016 m. gegužės 3 d. sprendimui Nr. T-207.Ieškovė UAB „Irgita“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti 2016 m. gegužės 3 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimą Nr. T-207 (toliau – Tarybos sprendimas), nes jis prieštarauja KĮ 4 straipsnio 2 daliai, VPĮ 10 straipsnio 5 daliai. Ieškovė prašė pripažinti šio Tarybos sprendimo pagrindu sudarytą sutartį tarp Kauno miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Kauno švara“ negaliojančia CK 1.80 straipsnio 1 dalies bei CK 1.81 straipsnio 1 dalies pagrindais. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė.Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje byloje šalys nesutaria dėl vienos esminės aplinkybės, ar atsakovė sudarydama vidaus sandorį su savo įmone nepažeidė KĮ 4 straipsnio 2 dalies reikalavimų.KĮ 4 straipsnio 2 dalis nustato, kad viešojo administravimo subjektams draudžiama priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant įstatymų reikalavimus. Išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. birželio 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1581-502/2015 pažymėjo, kad KĮ 4 straipsnio 2 dalies pažeidimas gali būti konstatuojamas, kai nustatomas šių trijų aplinkybių visuma: 1) valstybės valdymo ar savivaldos institucijos teisės aktas ar sprendimas teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes; 2) dėl tokio sprendimo atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams; 3) skirtingos konkurencijos sąlygos nėra sąlygotos Lietuvos Respublikos įstatymų vykdymu.Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog atsakovės vykdydamos Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 26 punkte įtvirtintą vieną iš savarankiškųjų (Konstitucijos ir įstatymų nustatytų (priskirtų)) savivaldybių funkcijų – kraštovaizdžio, nekilnojamųjų kultūros vertybių ir savivaldybės įsteigtų saugomų teritorijų tvarkymas ir apsauga, savivaldybės teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsauga, tvarkymas ir kūrimas, inventorizacijos, apskaitos, atskirųjų želdynų žemės sklypų kadastrinių matavimų ir įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą organizavimas ir stebėsena – 2016 m. gegužės 3 d. sudarė vidaus sandorį su UAB „Kauno švara“. Vidaus sandorio sudarymo galimybes ir sąlygas nustato VPĮ 10 straipsnio 5 dalis, kurioje apibrėžta, kad VPĮ reikalavimai netaikomi pirkimams, jeigu perkančioji organizacija sudaro sutartį su atskirą juridinio asmens statusą turinčiu subjektu, kurį ji kontroliuoja kaip savo pačios tarnybą ar struktūrinį padalinį ir kuriame ji yra vienintelė dalyvė (arba įgyvendina valstybės ar savivaldybės, kaip vienintelės dalyvės, teises ir pareigas), ir jeigu kontroliuojamas subjektas ne mažiau kaip 80 proc. pardavimo pajamų per paskutinius finansinius metus (arba per laiką nuo subjekto įsteigimo dienos, jeigu subjektas vykdė veiklą mažiau kaip vienus finansinius metus) gauna iš veiklos, skirtos perkančiosios organizacijos poreikiams tenkinti ar perkančiosios organizacijos funkcijoms atlikti. Pirkimas šioje dalyje nurodytu būdu gali būti pradedamas tik gavus Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą. Byloje esančiais duomenimis UAB „Kauno švara“ yra atskirą juridinio asmens statusą turintis subjektas ir jį Kauno miesto savivaldybė kontroliuoja kaip savo struktūrinį padalinį – jai priklauso 100 proc. bendrovės akcijų. 2016 m. vasario 2 d. Pažymos dėl 2015 m. UAB „Kauno švara“ gautų pajamų iš veiklos skirtos savivaldybės poreikiams tenkinti ar funkcijoms atlikti duomenimis bendrovė 90,7 proc. pardavimo pajamų per 2015 m. gavo iš veiklos skirtos Kauno miesto savivaldybės poreikiams tenkinti. Remdamasi šiais duomenimis Viešųjų pirkimų tarnyba 2016 m. balandžio 20 d. sprendė, jog nėra pagrindo nesutikti, kad Perkančioji organizacija įsigytų reikalingas Vejų šienavimo paslaugas Kauno mieste VPĮ 10 straipsnio 5 dalyje nurodytu būdu. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės nėra pakankamas pagrindas spręsti, kad tokiu būdu nėra pažeidžiamas KĮ 4 straipsnio 2 dalyje reikalavimas. Viešųjų pirkimų tarnyba šioje byloje 2017 m. sausio 25 d. pateiktoje išvadoje Nr. 4S-279 nurodė, kad priimant sprendimą sutikti/ nesutikti, kad Perkančioji organizacija vykdytų pirkimą VPĮ 10 straipsnio 5 dalyje nurodytu būdu gali būti įvertinama tik tai, ar perkančiosios organizacijos pateikta informacija, dokumentai įrodo, jog egzistuoja minėtame straipsnyje nurodytos sąlygos.Taigi kaip teisingai nurodė Lietuvos Respublikos konkurencijos tarnyba savo 2016m. gruodžio 22 d. išvadoje Nr. (1.26-32)6V-2830, esančioje byloje, Vietos savivaldos įstatymas ir VPĮ įtvirtindami vidaus sandorių sudarymo išimtis, numato savivaldybių bendro pobūdžio galimybes pasirinkti, kaip organizuoti teritorijų tvarkymo paslaugų teikimą. Tačiau vien tai, kad VPĮ 10 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta vidaus sandorio išimtis suteikia teisę paslaugų teikėju pasirinkti ūkio subjektą netaikant VPĮ numatytos konkurencingos procedūros, nereiškia, kad savivaldybės neprivalo laikytis KĮ 4 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų užtikrinti sąžiningą konkurenciją ir nediskriminuoti rinkos dalyvių. 2016 m. balandžio 21 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Aiškinamajame rašte dėl Vejų šienavimo Kauno mieste paslaugų įkainių nustatymo ir pritarimo sudaryti sutartį su UAB „Kauno švara“ skirtame Kauno miesto savivaldybės tarybai, atsakovė nurodė, kad KĮ nebus pažeistas dėl šių priežasčių, pirma, vejų šienavimo paslaugų įkainiai, kuriuos pateikė UAB „Kauno švara“ yra mažesni, nei UAB „Irgita. Antra, 2016 m. Kauno mieste žymiai padidėjo vejų šienavimo plotai. Vejų šienavimo paslaugų pirkimo sutartyje sudarytoje su UAB „Irgita“ yra numatytas planuojamas maksimalus paslaugų kiekis per metus, kuris gali būti išnaudotas ir tuomet bus reikalinga rengti naują viešojo pirkimo konkursą, kurio procedūros užtruktų gana ilgai. Sudarius sutartį su UAB „Kauno švara“, galima būtų padidinti vejų šienavimo plotus iki šiol nešienaujamose teritorijose. Trečia, su UAB „Irgita“ sudarytos sutarties priede yra nurodyta, kad paslaugų gavėjas neįsipareigoja užsakyti visų nurodytų paslaugų ir kiekių.Teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje esančius duomenis nustatė, kad 2014 m. kovo 18 d. Vejų šienavimo paslaugų pirkimo sutarties, sudarytos su UAB „Irgita“ priede bei 2016 m. gegužės 19 d. Vejų šienavimo Kauno mieste paslaugų teikimo sutarties, sudarytos su UAB „Kauno švara“, priede nustatyti įkainiai skiriasi. Sutarties su UAB „Kano švara“ priede nustatyti įkainiai yra mažesni, pavyzdžiui, UAB „Irgita“ teikia vejų šienavimo traktorine šienapjove paslaugas už 105,71 Eur (1 ha kaina), o UAB „Kauno švara“ – 83,65 Eur (1 ha kaina); vejų šienavimo mažąją technika paslaugų 1 ha kaina taip pat skiriasi, t. y. ieškovės teikiamų paslaugų kaina yra 216,35 Eur, atsakovės teikiamų paslaugų kaina sudaro 171,79 Eur. Atitinkamai skiriasi ir kitų paslaugų kainos. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kokiais skaičiavimais, teisės aktais ir aplinkybėmis rėmėsi Kauno miesto savivaldybės taryba, nustatydama UAB „Kauno švara“ įkainių dydį. Abejonių, jog tokių būdu atsakovė siekia taupyti savivaldybės biudžeto lėšas nekyla, tačiau vien ta aplinkybė, kad UAB „Kauno švara“ teikiamos paslaugos yra pigesnės, nėra pakankamas pagrindas sudaryti vidaus sandorį, jei nėra kitų aplinkybių, kurios pagrįstų tokio sandorio sudarymo objektyvų būtinumą. Nors tiek nurodytame Kauno miesto savivaldybės administracijos Aiškinamajame rašte, tiek procesiniuose dokumentuose atsakovė tvirtino, kad vidaus sandoris buvo sudarytas dėl to, kad Kauno mieste žymiai padidėjo vejų šienavimo plotai, tačiau byloje esantys atsakovės pateikti dokumentai tokios aplinkybės ne tik neįrodo, bet ją paneigia. Byloje esančiais duomenimis ieškovė UAB „Irgita“ 2014 m. gegužės – rugsėjo mėn. suteikė atsakovei vejų šienavimo paslaugas 4491,0962 ha plote, 2015 m. gegužės – rugsėjo mėn. – 3568,8224 ha plote, 2016 m. gegužės – rugsėjo mėn. – 3860,5928 ha plote. Atsakovė UAB „Kauno švara“ 2016 m. gegužės – rugsėjo mėn. suteikė vejų šienavimo paslaugas 495,336 ha plote. Nors atsakovė teigia, kad šienavimo plotai žymiai padidėjo, tačiau nurodytais duomenimis 2016 m. gegužės – rugsėjo mėn. Kauno mieste iš viso buvo nušienauta 4355,9288 ha plotas, kuris yra mažesnis nei 2014 m. gegužės – rugsėjo mėn. vienos ieškovės nušienautas plotas – 4491,0962 ha, t. y. 2014 m. gegužės – rugsėjo mėn. ieškovė nušienavo 135,1674 ha didesnį plotą, nei 2016 m. gegužės – rugsėjo mėnesį abiejų įmonių nušienautas plotas. Be to, pagal UAB „Irgita“ 2014 m. birželio 26 d. Vejų šienavimo atliktų paslaugų priėmimo aktą Nr. 01, 2014 m. liepos 1 d. Vejų šienavimo atliktų paslaugų priėmimo aktą Nr. 03, 2014 m. rugpjūčio 1 d. Vejų šienavimo atliktų paslaugų priėmimo aktą Nr. 07, 2014 m. rugsėjo 1 d. Vejų šienavimo atliktų paslaugų priėmimo aktą Nr. 10 bei pagal UAB „Kauno švara“ Suteiktų paslaugų perdavimo – priėmimo aktą Nr. 5/VŠ už 2016 gegužės mėn., Suteiktų paslaugų perdavimo – priėmimo aktą Nr. 6/VŠ už 2016 m. birželio mėn., Suteiktų paslaugų perdavimo – priėmimo aktą Nr. 7/VŠ už 2016 m. liepos mėn., Suteiktų paslaugų perdavimo – priėmimo aktą Nr. 8/VŠ už 2016 m. rugpjūčio mėn., Suteiktų paslaugų perdavimo – priėmimo aktą Nr. 9/VŠ už rugsėjo mėn. ir Suteiktų paslaugų perdavimo – priėmimo aktą Nr. 10/VŠ už 2016 m. spalio mėn. yra akivaizdu, kad UAB „Kauno švara“ suteikia vejų šienavimo paslaugas Eigulių seniūnijoje bei dalyje Žaliakalnio seniūnijos, kuriose iki Sutarties su UAB „Kauno švara“ sudarymo paslaugas teikė būtent ieškovė. Tai patvirtina ir UAB „Irgita“ 2015 m. ir 2016 m. gegužės – rugsėjo mėn. reikalingų atlikti paslaugų sąrašai. Akivaizdu, kad sudarius Sutartį su UAB „Kauno švara“ ieškovė prarado pajamas iš 87-88 ha šienaujamo ploto. Nurodytos aplinkybės paneigia atsakovės teiginius, kad neva sudarius sutartį su UAB „Kauno švara“ buvo padidinti vejų šienavimo plotai ir iki tol nešienautose teritorijose. Be to, UAB „Kauno švara“ perdavus šienauti Eigulių seniūniją ir dalį Žaliakalnio seniūnijos plotų, perduotas plotas kitais plotais ieškovei kompensuotas nebuvo.Paminėta, kad tarp UAB „Irgita“ bei Kauno miesto savivaldybės sudarytoje 2014 m. kovo 18 d. Vejų šienavimo paslaugų pirkimo sutartyje šalys susitarė, kad paslaugų gavėjas neįsipareigojo pirkti visų Sutarties priede nurodytų paslaugų ar jų kiekio (Sutarties 5 punktas). Tačiau toje pačioje Sutartyje buvo numatyta, kad tuo atveju, kai paslaugų gavėjui reikalingos paslaugos viršys nurodytus maksimalius paslaugų kiekius, bus vykdomas atskiras pirkimas VPĮ nustatyta tvarka (Sutarties 6 punktas). Ginčo, kad vejų šienavimo paslaugų kiekiai, kuriuos Kauno miesto savivaldybės administracija užsakinėjo iš ieškovės, Sutarties su UAB „Kauno švara“ sudarymo metu, nepasiekė maksimalių kiekių, byloje nėra. Paneigus aplinkybę, kad Sutartis su UAB „Kauno švara“ buvo sudaryta dėl žymiai padidėjusio šienavimo plotų, nekyla abejonių, kad Kauno miesto savivaldybės administracija sudarė Sutartį su savo kontroliuojama įmone tam neesant objektyvaus poreikio. Tokiu būdu Kauno miesto savivaldybės administracija suteikė privilegijas savo kontroliuojamai bendrovei, dėl ko galėjo atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje (Kauno miesto želdinių ir želdynų tvarkymo rinkoje) konkuruojantiems ūkio subjektams. Minėta, kad Vietos savivaldos įstatymas ir VPĮ tik numato savivaldybių bendro pobūdžio galimybes pasirinkti, kaip organizuoti teritorijų tvarkymo paslaugų teikimą, todėl atmetami atsakovės teiginiai, kad Sutartis su UAB „Kauno švara“ sudarymą nulėmė ir Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 26 punkte įtvirtintos vienos iš savarankiškųjų savivaldybių funkcijų vykdymas. Skelbdama viešąjį pirkimą bei sudarydama Sutartį su ieškove, Kauno miesto savivaldybės administracija šią funkciją ir vykdė. Savivaldybė įgyvendindama teisę pasirinkti, kaip bus teikiamos viešosios paslaugos, visais atvejais privalo užtikrinti, kad sprendimas viešųjų paslaugų teikimo vykdymą pavesti savo įsteigtai įmonei, nepažeistų Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos sąžiningos konkurencijos laisvės.Nei vienas teisės aktas nenumato, kad galiojant viešųjų pirkimų sutarčiai, esant poreikiui, negali būti sudaroma kita paslaugų teikimo sutartis, laikantis įstatyme nustatytos tvarkos. Tačiau šiuo atveju tokio poreikio akivaizdžiai nebuvo. Atsakovės po ieškinio teismui pateikimo, UAB „Irgita“ pareikštos Pretenzijos dėl ieškovės teikiamų paslaugų kokybės (2016 m. birželio 7 d. Pretenzija dėl vejų šienavimo paslaugų, 2016 m. birželio 14 d. raštas Dėl sugadintos asfalto dangos prie Partizanų g. 34, 2016 m. liepos 8 d. Pretenzija dėl neatliktų šienavimo paslaugų, 2016 m. liepos 8 d. Pretenzija dėl sugadinto asfalto, 2016 m. rugpjūčio 8 d. Pretenzija dėl vejų šienavimo paslaugų atlikimo) niekaip nepaneigia šios byloje nustatytos aplinkybės. Visos pretenzijos buvo pateiktos po to, kai ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu. Nors atsakovė teigė, kad turėjo nusiskundimų dėl ieškovės darbo ir iki tol, tačiau jokių įrodymų dėl to nepateikė. Be to,net ir esant nusiskundimams dėl paslaugų kokybės, 2017 m. vasario 1 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos viešojo pirkimo komisijos posėdžio protokolo Nr. 32-16-11 duomenimis, atsakovė nutarė dėl viešuoju pirkimu „Vejų įrengimo, šienavimo ir priežiūros paslaugų pirkimas“ įsigyjamų vejų įrengimo, šienavimo ir priežiūros paslaugų pirkimo pateiktų pasiūlymų eilę sudaryti, primą vietą skiriant UAB „Irgita“ pasiūlymui ir skelbiant ją laimėtoja. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas tenkinti apeliacinį skundą bei panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimą Nr. T-318 bei pripažinti negaliojančia 2016 m. gegužės 19 d. tarp Kauno miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Kauno švara“ sudarytą vejų šienavimo Kauno mieste paslaugų teikimo sutartį Nr. SR-0436 pripažinti negaliojančia, kaip pažeidžiančius KĮ 4 straipsnio 2 dalies nuostatas, VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus VPĮ principus (CK 1.80 str. 1 d. bei 1.81 str. 1 d. ).Iš to, kas pasakyta, teisėjų kolegija prieina išvados, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės ieškinį, netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas reglamentuojančias viešuosius pirkimus dėl vidaus sandorio sudarymo, pažeidė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias taisykles, netinkamai bei neatidžiai ištyrė byloje esančius įrodymus, nesiėmė priemonių reikalingų bei trūkstamų įrodymų byloje rinkimui, tokiu būdu priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą (CPK 263 str. 1 d.).

Dėl žyminio mokesčio dydžio ir bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė ieškinio sumą bei žyminio mokesčio dydį, kurį ieškovė sumokėjo paduodama ieškinį teismui. Ieškovė pareiškė du reikalavimus – panaikinti sprendimą ir pripažinti sandorį negaliojančiu. Pirmasis reikalavimas (panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2016 m. gegužės 3 d. sprendimą Nr. T-207) yra neturtinis, kuris, vadovaujantis CPK 85 straipsnio 1 dalies 5 punktu, įkainotas 41 Eur žyminiu mokesčiu. Antrasis ieškinio reikalavimas (pripažinti negaliojančia 2016 m. gegužės 19 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Kauno švara“ sudarytą vejų šienavimo Kauno mieste paslaugų pirkimo sutartį) yra turtinio pobūdžio, tačiau bylose dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais žyminis mokestis nustatomas pagal atsakovo grąžintinas sumas arba atsakovo grąžintino turto rinkos vertę, jeigu pripažinus sandorį negaliojančiu būtų taikoma restitucija (CPK 85 str. 1 d. 11 p.). Šiuo atveju ieškovė prašydama pripažinti tarp atsakovių sudarytą sandorį restitucijos taikyti neprašė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atribodamas turtinius ginčus nuo neturtinių, 2011 m. gegužės 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2011, yra konstatavęs, kad jeigu ieškinyje ieškovas reiškia reikalavimą, kurio patenkinimo atveju jam tiesiogiai priteisiamas turtas (lėšos, akcijos, daiktas, kt.), toks ieškinys kvalifikuotinas kaip turtinis. Jeigu ieškiniu ieškovas neprašo priteisti jam lėšų ar kito turto, ieškinys yra tik susijęs su turtiniu reikalavimu (turtu) ir jo patenkinimo atveju ieškovui nepriteisiama turto, toks ieškinys kvalifikuotinas kaip neturtinis. Atsižvelgiant į nustatytą aplinkybę, ieškovės reikalavimas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu yra neturtinis, todėl remiantis CPK 85 straipsnio 1 dalies 5 punktu už šį reikalavimą ieškovė turėjo sumokėti 41 Eur dydžio žyminį mokestį. Byloje esantys duomenys įrodo, kad ieškovė 2016 m. gegužės 11 d. sumokėjo 28 Eur (mokėjimo nurodymo Nr.499), 2016 m. gegužės 19 d. – 13 Eur (mokėjimo nurodymo Nr. 587), 2016 m. birželio 1 d. 2 025 Eur (mokėjimo nurodymo Nr. 600) žyminio mokesčio, viso – 2 066 Eur, reikšdama ieškinį pirmosios instancijos teismui. Dėl antrojo reikalavimo ieškinio sumą bei žyminio mokesčio dydį nustatė pirmosios instancijos teismas 2016 m. birželio 1 d. nutartimi, klaidingai nustatydamas reikalavimą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu esant turtinį. Kauno apygardos teismas 2017 m. kovo 13 d. sprendime, atsižvelgdamas į tai, kad ieškinys buvo pateiktas teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis (CPK 80 str. 1 d. 7 p.) grąžino ieškovei 506 Eur žyminio mokesčio. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į sprendimo 39 punkte nurodytas aplinkybes bei vadovaudamasi CPK 80 straipsnio 1 dalies 7 punktu (procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos), konstatuoja, kad už ieškinį bei atitinkamai už apeliacinį skundą (CPK 80 str. 4 d.) ieškovės mokamas žyminis mokestis sudaro 61,50 Eur. Todėl ieškovei grąžintinas už ieškinį permokėtas 1 498,50 Eur (2066 – 506 – 61,50) žyminis mokestis (CPK 87 str. 1 d. 1 p.).Ieškovė, pateikdama apeliacinį skundą, 2017 m. balandžio 11 d. sumokėjo 1013 Eur žyminį mokestį (mokėjimo nurodymo Nr. 496), o likusią 506 Eur dydžio žyminio mokesčio dalį, kurią pirmosios instancijos teismas grąžino ieškovei, prašė įskaityti į žyminį mokestį mokėtiną už apeliacinį skundą. Atsižvelgiant į sprendimo 39-40 punktuose nustatytas aplinkybes, ieškovei grąžintinas už apeliacinį skundą permokėtas 951,50 Eur (1013 – 61,50) žyminis mokestis (CPK 87 str. 1 d. 1 p.).Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija remdamasi teismo nutartimi (sprendimu) (CPK 87 str. 3 d.).Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.)Ieškovė UAB „Irgita“ prašė teismo priteisti jai 2 700 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, patirtų pirmosios instancijos teisme ir 1 080 Eur išlaidų – apeliacinės instancijos teisme. Teismui pateikti dokumentai (sąskaitos, atliktų darbų išklotinės, mokėjimo nurodymai) įrodo, kad ieškovė UAB „Irgita“ pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose patyrė 3 780 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas)“ nustatytų maksimalių dydžių. Atsakovai lygiais pagrindais naudojasi įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis ir vykdo pareigas. Dėl to iš bylą pralaimėjusių proceso bendrininkų (bendraatsakovių) bylinėjimosi išlaidos turi būti priteistos lygiomis dalimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2012). Dėl to bylinėjimosi išlaidos iš atsakovų Kauno miesto savivaldybės, Kauno miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Kauno švara“ priteisiamos iš kiekvieno atsakovo lygiomis dalimis, t. y. po 1 260 Eur.Į esminius apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus atsakyta. Kiti nėra reikšmingi.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies2 punktu, 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

Panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2016 m. gegužės 3 d. sprendimą Nr. T-207.

2016 m. gegužės 19 d. tarp Kauno miesto savivaldybės ir UAB „Kauno švara“ sudarytą Vejų šienavimo Kauno mieste paslaugų teikimo sutartį Nr. SR-0436 pripažinti negaliojančia.

Grąžinti uždarajai akcinei bendrovei „Irgita“ (j. a. k. 135277442) permokėtą žyminio mokesčio sumą – 1 498,50 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus penkiasdešimt euro centų) (sumokėta 2016 m. birželio 1 d. mokėjimo nurodymu Nr. 600, AB Šiaulių banke).

Grąžinti uždarajai akcinei bendrovei „Irgita“ (j. a. k. 135277442) už apeliacinį skundą permokėtą žyminio mokesčio sumą – 951,50 Eur (devynis šimtus penkiasdešimt vieną eurą penkiasdešimt euro centų) (sumokėta 2017m. balandžio 11d. mokėjimo nurodymu Nr. 496, AB DNB banke).

Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Irgita“ (j. a. k. 135277442) iš Kauno miesto savivaldybės (j. a. k. 111106319), Kauno miesto savivaldybės administracijos (j. a. k. 188764867) ir uždarosios akcinės bendrovės „Kauno švara“( j. a. k. 132616649) po 1 260 Eur (vieną tūkstantį du šimtus šešiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Teisėjai Danutė GasiūnienėKonstantinas GurinasNijolė Piškinaitė