Kauno apygardos teismo nutartis

2017-12-15 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-680-238/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-12-15
Bylos Nr.
AN2-680-238/2017
Teisminio proceso Nr.
4-20-3-00081-2017-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Danguolė Šiugždinytė
Pažeidėjas
L. F.
Kategorijos
Byla Nr. AN2-680-238/2017
Teisminio proceso Nr. 4-20-3-00081-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 16.9.6; 21.11.10 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 15 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. F. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 10 d. nutarimo L. F. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. F. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 10 d. nutarimu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalį ir 422 straipsnio 7 dalį, vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, buvo nubaustas galutine 1 600 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams už tai, kad jis 2017 m. birželio 26 d., 14.30 val., Kaišiadorių r. sav., vairavo automobilį „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir sustabdytas policijos pareigūnų vengė nustatyta tvarka tikrintis neblaivumą, taip pat su savimi neturėjo ir policijos pareigūnui nepateikė vairuotojo pažymėjimo, transporto priemonės registracijos liudijimo, privalomos transporto priemonės techninės apžiūros talono, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 16, 17 punkto reikalavimus.Apeliaciniame skunde (toliau – Skundas) administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo L. F. prašo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 10 d. nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo bylos teiseną jo atžvilgiu nutraukti arba nutarimą pakeisti ir už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 7 dalyje, padarymą paskirti mažesnę baudą bei neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba sutrumpinti jos terminą.Skunde nurodo, kad apylinkės teismas tinkamai, visapusiškai neišanalizavo ir neįvertino visų bylai svarbių jo atsakomybę lemiančių aplinkybių, byloje esančius įrodymus vertino tendencingai ir selektyviai, atrinkdamas jį kaltinančius įrodymus, bet ignoruodamas jį teisinančius. Apylinkės teismas įrodymus vertino šališkai, nevertino jų visumos, byloje buvusius prieštaravimus ir abejones dėl jo kaltės vertino ne jo, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, o kaltinimo naudai, todėl padarė nepagrįstą bei nemotyvuotą išvadą, kad jo padaryta veika atitinka ANK 422 straipsnio 7 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymius.Skunde taip pat nurodo, kad teismas nutarime teigė, jog teismui nenurodytos jokios objektyvios priežastys, dėl kurių liudytojai Kauno apskrities VPK Kaišiadorių r. PK policijos pareigūnai V. Č., Ž. Š. galėtų L. F. apkalbėti, nėra nustatytas joks šių liudytojų neprocesinis suinteresuotumas bylos baigtimi. Tačiau su šia išvada apeliantas kategoriškai nesutinka, kadangi tarp jo ir šių pareigūnų susidarė konfliktinė situacija, dėl ko pareigūnas V. Č. parašė pareiškimą ir jam buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje dėl pasipriešinimo policijos pareigūnui. Tačiau ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Melagingi parodymai, duoti pareigūno, kurie ikiteisminiame tyrime nepasitvirtino, negali būti teismo vertinami šioje byloje kaip nešališki, neturint tikslo jo apkalbėti. Akivaizdu, kad policijos pareigūnas, vedamas vidinių ambicijų dėl nepasitvirtinusių jo melagingų parodymų ikiteisminiame tyrime, galėjo jį apkalbėti, kad jis būtų nubaustas bent administracine tvarka. Pareigūnas Ž. Š. yra V. Č. kolega, todėl jis yra suinteresuotas apkalbėti jį, o ne savo kolegą. Teismas visiškai nekreipė dėmesio ir į jo teiginius, kad pareigūnai komisariate tyčiojosi iš jo, tarnybiniame automobilyje kalbėjo pasityčiodami, rodydami savo pranašumą prieš jį, pašaipiai kalbėjo tarpusavyje, kokį straipsnį jam dar inkriminuoti, o jam pasakius, kaip jūs drįstate taip kalbėti prie jo, buvo atsakyta „tu nieko neįrodysi“. Pareigūnai, žinodami, kad paprastam žmogui sunku įrodyti savo tiesą, drąsiai savivaliauja, kas šiuo atveju ir atsitiko, t. y. pareigūnai apkalbėjo jį, o pirmosios instancijos teismas jais patikėjo. Apylinkės teismas, kaip jo kaltę įrodančiais įrodymais, rėmėsi ir liudytojo A. C. parodymais, duotais teismo posėdžio metu, tačiau šio liudytojo parodymai nebuvo nuoseklūs, liudytojas taip pat nepatvirtino, kad jam atvažiavus į parduotuvę, jis atrodė neblaivus.Apeliantas teigia, kad tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek apklausiami pareigūnai teisme nurodė, kad jis stabdomas nestojo, tačiau tai netiesa, kadangi jo niekas nestabdė. Byloje yra duomenys apie 2017 m. birželio 26 d. švyturėlių ir garso signalų panaudojimą, kurie įrodo, kad reikalavimas sustoti nebuvo aiškiai išreikštas (šviesos signalai panaudoti 2 sek., garso 1 sek.). Be to, jeigu jis stabdomas pareigūnų nestojo, nesuprantama, kodėl jam nebuvo inkriminuojamas nusižengimas, numatytas ANK 426 straipsnio 5 dalyje, kuris numato atsakomybę už nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę.Apelianto nuomone, nagrinėjamoje byloje jo teiginiai, kad jis 2017 m. birželio 26 d. vairavo blaivus, o alkoholį vartojo tik sustojęs ir išjungęs automobilio variklį, liko nepaneigti. Teigia, kad prie parduotuvės išgirdo nemalonių dalykų apie savo sugyventinę, kurie labai jį sukrėtė, todėl jis sėdo už automobilio vairo, parvažiavo atgal pas dėdę į kiemą ir, sėdėdamas sustojusiame, su išjungtu varikliu, automobilyje, išgėrė butelį degtinės. Išgėręs degtinės jis niekur neketino važiuoti. Būdamas automobilyje pamatė pareigūnus, stovinčius už kiemo vartų, maždaug už 12 metrų. Vėliau tarp jų prasidėjo dialogas, peraugęs į konfliktą. Kadangi jis nebuvo vairuotojas, pasitikrinti neblaivumą jis atsisakė, to daryti neturėjo pareigos. Kai jis įvažiavo į kiemą, pareigūnai negalėjo matyti, ką jis veikia automobilyje, kadangi jie iki kiemo vartų atvažiavo po tam tikro laiko, kiemo keliukas vingiuotas ir vaizdą užstoja sode augantys medžiai, taip pat jo automobilio langai yra tamsinti. Šiuo atveju tvirtinti, kad jis vairavo neblaivus, po to vengė neblaivumo patikrinimo ir taip padarė administracinį nusižengimą, nėra pagrindo.Skunde apeliantas taip pat prašo už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 7 dalyje, padarymą paskirti mažesnę baudą bei neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba sutrumpinti jos terminą. Nurodo, kad jau 4 mėnesius neturi teisės vairuoti. Dirbo tolimųjų reisų vairuotoju, tačiau šį darbą prarado, o šiuo metu dirba UAB pagalbiniu darbuotoju. Teisė vairuoti jam būtina, kad jis galėtų pilnavertiškai rūpintis savo vieniša ir sveikatos problemų turinčia mama. Jis turi tris vaikus, sūnui moka 110 eurų kasmėnesinį išlaikymą, taip pat padeda ir kitam sūnui. Turi ir skolinių įsipareigojimų, siekiančių 2000 eurų. Per 26 metų vairavimo stažą niekada nebuvo vairavęs neblaivus, anksčiau paskirtos baudos sumokėtos laiku, teigiamai charakterizuojamas buvusio darbdavio, taip pat skiria ir paramą. Pirmosios instancijos teismas visiškai ignoravo šią teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visumą. Prašo įsigilinti į teisės vairuoti būtinumą jo atžvilgiu, į turimus įsipareigojimus, ir realizuoti konstitucinį proporcingumo principą, kuris reikalauja asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje.Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininkas Andrius Bubulis prašo L. F. apeliacinio skundo netenkinti ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 10 d. nutarimą L. F. administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą.

Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

L. F. apeliacinis skundas netenkinamas.Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo L. F. nesutinka su jo patraukimu administracinėn atsakomybėn pagal ANK 422 straipsnio 7 dalį, ginčija byloje esančius duomenis, todėl aukštesnysis teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina apylinkės teismo priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs ir įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktą medžiagą, konstatuoja, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismas L. F. pagrįstai pripažino padariusį ANK 422 straipsnio 7 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Administracinio nusižengimo byloje ištirtų ir nutarime išdėstytų įrodymų visuma leido teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad L. F. kaltė padarius ANK 422 straipsnio 7 dalyje numatytą nusižengimą yra įrodyta.Apeliantas skunde teigia, kad tarp jo ir pareigūnų susidarė konfliktinė situacija, todėl teigia, kad pareigūnai jį apkalbėjo, o administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 7 dalyje, jis nepadarė, kadangi būdamas neblaivus automobilio nevairavo, todėl neprivalėjo ir tikrintis neblaivumo. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo nuomone, šis L. F. paaiškinimas laikytinas jo gynybine versija siekiant išvengti savo atžvilgiu administracinės atsakomybės, kadangi byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių, kad jis sustabdytas policijos pareigūnų vengė nustatyta tvarka tikrintis neblaivumą. Liudytojas V. Č. pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad 2017 m. birželio 26 d., apie 14.08 val. jis dirbo su policijos pareigūnu Ž. Š. ir iš Kauno VPK budėtojo gavo pranešimą apie galimai neblaivų vairuotoją, kuris nuo Vilūnų kaime esančios parduotuvės bando važiuoti baltos spalvos automobiliu „Audi“. Jis su kolega nuvažiavo į Vilūnų kaimą, Lankų gatvėje pamatė šį automobilį, prisivijus buvo įjungti garso ir šviesos signalai ir jis buvo stabdomas. Stabdomo automobilio vairuotojas nestojo ir įvažiavo į privataus namo kiemą. Tuomet jis priėjo prie automobilio vairuotojo ir paprašė pateikti dokumentus. Nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas, todėl jis paprašė jo pasitikrinti blaivumą. Vairuotojas atsisakė tikrintis blaivumą, vartojo jo ir pareigūno Ž. Š. atžvilgiu necenzūrinius žodžius. Po to, kaip vėliau sužinojo, L. F. bandė nuo jo pabėgti, todėl jis L. F. atžvilgiu panaudojo kovinius veiksmus ir su Ž. Š. uždėjo antrankius bei pasodino į tarnybinį automobilį. Vėliau L. F. buvo nuvežtas į Kaišiadorių ligoninę paimti kraujo mėginius. Ten jis elgėsi agresyviai, nesutiko tikrintis blaivumo, todėl jo atžvilgiu buvo panaudotas elektrošokas. Baltos spalvos automobilį „Audi“, kurį vairavo L. F., jis kartu su policijos pareigūnu Ž. Š. tarnybiniu automobiliu persekiojo keliasdešimt metrų su įjungtais garso ir šviesos signalais. Stabdomas L. F. vairuojamas automobilis nestojo, sustojo tik įvažiavęs į namo kiemą. Sustojusiame automobilyje, be vairuotojo L. F., daugiau asmenų nebuvo. Apklaustas teismo posėdžio metu liudytojas Ž. Š. davė analogiškus parodymus, kaip ir teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. Č..Liudytojas A. C. pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad 2017 m. birželio 26 d., apie 14.00 val. jis buvo prie Vilūnų kaime esančios parduotuvės ir pamatė dideliu greičiu atvažiuojantį baltos spalvos „Audi“ automobilį. Atvažiavęs automobilio „Audi“ vairuotojas nuėjo į parduotuvę. Vėliau vairuotojas išėjo iš parduotuvės ir jį pastūmęs pasakė, kad yra desantininkas. Kadangi asmuo, kuris vairavo baltos spalvos automobilį „Audi“, elgėsi neadekvačiai, jis pagalbos telefonu 112 pranešė apie jį policijos pareigūnams. Anksčiau šio asmens jis matęs nebuvo.Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, leidžiančių manyti, jog liudytojas A. C. yra suinteresuotas melagingai apkalbėti L. F., o policijos pareigūnai apkaltinti jį nebūto administracinio nusižengimo padarymu, todėl teismui nebuvo jokios priežasties liudytojų paaiškinimais netikėti. Pažymėtina ir tai, kad visos liudytojų V. Č. ir Ž. Š. nurodytos aplinkybės yra analogiškos ir toms, kurias jie nurodė tirdami administracinio nusižengimo bylą savo tarnybiniuose pranešimuose. Nors liudytojo A. C. parodymai patys savaime nepatvirtina L. F. padaryto administracinio nusižengimo, tačiau teismui šio liudytojo parodymai sudaro prielaidas atitinkamai vertinti jo veiksmus, iki kol jis buvo sulaikytas policijos pareigūnų, ir daryti išvadą, kad minėto liudytojo parodymai sudaro vieningą visumą duomenų apie neadekvatų L. F. elgesį paprašius pateikti dokumentus ir pasitikrinti blaivumo laipsnį. Vien tai, kad pareigūnas V. Č. parašė pareiškimą ir L. F. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje dėl pasipriešinimo policijos pareigūnui, ir vėliau šis ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, savaime nepatvirtina pareigūno suinteresuotumo bylos baigtimi. Apeliantas taip pat nurodė, kad jis nebuvo stabdomas policijos pareigūnų, priešingu atveju jam būtų inkriminuojamas ir nusižengimas, numatytas ANK 426 straipsnio 5 dalyje, kuris numato atsakomybę už nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Tačiau aukštesnysis teismas pažymi, kad šiuo atveju administracinio nusižengimo byla buvo nagrinėjama dėl nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 7 dalyje, taigi ta aplinkybė, kad apeliantui nebuvo inkriminuojama daugiau administracinių nusižengimų, šioje byloje neturi jokios reikšmės. Iš bylos duomenų matyti, kad L. F. policijos pareigūnams įjungus policijos automobilyje esančias garso ir šviesos sistemas nestojo neilgą laiko tarpą ir įsuko į gyvenamojo namo kiemą, todėl, policijos pareigūnų nuomone, nebuvo pakankamo pagrindo L. F. traukti administracinėn atsakomybėn už ANK 426 straipsnio 5 dalyje nustatytą nusižengimą. Iš byloje esančių duomenų akivaizdžiai matyti, kad policijos pareigūnai V. Č. ir Ž. Š. vizualiai pamatė L. F. vairuotą automobilį „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jį sekė, iki kol jis įsuko į gyvenamojo namo kiemą, ir neabejotinai nustatė, kad automobilį vairavo L. F., todėl pareigūnų reikalavimai pasitikrinti blaivumą buvo teisėti. Sutiktina su apelianto argumentu, jog šiuo atveju tvirtinti, kad jis vairavo neblaivus, nėra pagrindo, tačiau šis administracinis nusižengimas jo atžvilgiu ir nebuvo inkriminuotas – L. F. patrauktas administracinėn atsakomybėn ne už tai, kad vairavo transporto priemonę neblaivus, o už tai, kad vengė blaivumo patikrinimo. Byloje neginčytinai nustačius, kad L. F. 2017 m. birželio 26 d., 14.30 val., Kaišiadorių r. sav., vairavo automobilį „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir sustabdytas policijos pareigūnų vengė nustatyta tvarka tikrintis neblaivumą, jo veika buvo teisingai kvalifikuota pagal ANK 422 straipsnio 7 dalį.Apeliaciniame skunde taip pat prašoma už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 7 dalyje, padarymą paskirti mažesnę baudą bei neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba sutrumpinti jos terminą, kadangi teisė vairuoti jam būtina, kad jis galėtų pilnavertiškai rūpintis savo vieniša ir sveikatos problemų turinčia mama, be to, jis turi tris vaikus, moka kasmėnesinį išlaikymą, turi ir skolinių įsipareigojimų, niekada nebuvo vairavęs neblaivus, anksčiau paskirtos baudos sumokėtos laiku, teigiamai charakterizuojamas buvusio darbdavio, taip pat skiria paramą.Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui bei siekiant atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis). Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.Aukštesnysis teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad tokių aplinkybių L. F. administracinio nusižengimo byloje nėra. Apeliantas padarė vieną šiurkščiausių administracinių nusižengimų, už kurio padarymą įstatymo leidėjas, sankcijoje numatęs griežtą nuobaudą, tuo tik pabrėžė pažeidimo sunkumą ir jo galimų pasekmių svarbą visuomenėje. Pažymėtina, kad skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nėra ypatingai jo atsakomybę švelninančios aplinkybės, galinčios lemti išskirtinį administracinės nuobaudos švelninimą, tačiau yra vertinamos sprendžiant, kokio dydžio nuobauda turėtų būti skiriama jos sankcijos ribose (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Tai, kad teisė vairuoti transporto priemones yra susijusi su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir jo šeimos gerove, nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti jo naudai, nes šią aplinkybę prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus privalėjo įvertinti pats apeliantas, o to nepadaręs jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto pažeidimo, riziką. Taip pat teismų praktikoje yra išaiškinta, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, lemiančia išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. Be to, kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, L. F. jau daug kartų buvo baustas už KET pažeidimus, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 18-20), taigi išvadų dėl savo elgesio nedaro, ignoruoja teisės aktų reikalavimus, visuomenėje priimtas elgesio taisykles. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes nėra pagrindo manyti, kad paskyrus L. F. administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą mažesnei nei vidutinė trukmė, tačiau jai artimą, ji būtų akivaizdžiai per griežta ir neproporcinga. Konstatuojama, kad apeliantui L. F. taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir sušvelninti jam paskirtą nuobaudą, netaikant ANK 422 straipsnio 9 dalyje numatytos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba sutrumpinti jos terminą, pagrindo nėra.Aukštesnysis teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė paskirta nepažeidus ANK 32, 34 straipsnio reikalavimų, nėra per griežta, ji proporcinga padarytam administraciniam teisės pažeidimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, L. F. apeliacinis skundas netenkinamas, o Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 10 d. nutarimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 10 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą ir L. F. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Danguolė Šiugždinytė