- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-22
- Bylos Nr.
- 1S-666-1049/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-15121-2022-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Audrius Meilutis, Judita Sungailaitė, Jurga Vasiliauskienė
- Advokatai
- Ingrida Maldeikienė
Įžanginė dalis
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Juditos Sungailaitės ir Jurgos Vasiliauskienės,
asmens, kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, P. N. gynėjai advokatei Ingridai Maldeikienei,
neviešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo asmens, kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, P. N. gynėjos advokatės Ingridos Maldeikienės skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 24 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gauta baudžiamoji byla, kurioje prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones P. N., dėl baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) BK 178 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje (3 veikos), 178 straipsnio 4 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje, o būtent:
1.1. P. N. atiduotas teismui dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo dėl to, kad jis 2022 m. balandžio 29 d. laikotarpiu nuo 22.35 val. iki 23.05 val., (duomenys neskelbtini) parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ paėmė nukentėjusiajai V. G. priklausantį elektrinį paspirtuką „Xiomi Mi Pro 2“, kurio vertė 439,00 eurai ir pasišalino iš parduotuvės, tokiu būdu pagrobė svetimą nukentėjusiajai V. G. priklausantį turtą;
1.2. Be to, P. N. atiduotas teismui dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo dėl to, kad jis, laikotarpyje nuo 2022 m. gegužės 5 d. 00.00 val. iki 2022 m. gegužės 6 d. 1.00 val., ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatytu laiku, nesaugojamoje automobilių aikštelėje, prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą turtą, t. y. „(duomenys neskelbtini)“ lažybų punkte, esančiame (duomenys neskelbtini), nuo stalo paėmė automobilio raktą ir atrakinęs, įsibrovė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 10 000,00 eurų ir jį pagrobė;
1.3. Taip pat, P. N. atiduotas teismui dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo dėl to, kad jis 2022 m. gegužės 19 d. 15.35 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) poliklinikoje, paėmė nukentėjusiajam M. V. priklausantį elektrinį paspirtuką „Xiomi M365“, kurio vertė 220,00 eurų ir pasišalino iš poliklinikos, tokiu būdu pagrobė svetimą nukentėjusiajam M. V. priklausantį turtą.
1.4. Be to, P. N. atiduotas teismui dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo dėl to, kad 2022 m. gegužės 21 d. apie 1.00 val., išlaužęs buto (duomenys neskelbtini) plastikinį langą ir patekęs į buto priklausančio nukentėjusiajai J. K. vidų pagrobė ten buvusį svetimą turtą t. y. nukentėjusiajam S. Š. priklausančius daiktus: MRT „Samsung“, kurio vertė 100,00 eurų, „Nike“ firmos striukę, kurios vertė 170,00 eurų ir kurios dešinėje išorinėje kišenėje buvo 300,00 eurų, kelioninį lagaminą, kurio vertė 100,00 eurų, juodos spalvos rankinę per petį, kurios vertė 30,00 eurų, kuprinę, kurios vertė 30,00 eurų, „Nike“ firmos juodos spalvos sportines kelnes, kurių vertė 99,00 eurai, elektroninę cigaretę „EXEED PRO“, kurios vertė 30,00 eurų, tuo padarydamas nukentėjusiajam S. Š. 689,00 eurų turtinę žalą. Taip pat jis iš buto pagrobė nukentėjusiajai J. K. priklausantį turtą: televizorių „LG“, kurio vertė 185,00 eurų, šviesios spalvos arbatinuką, kurio vertė 15,00 eurų, tuo padarydamas nukentėjusiajai J. K. 689,00 eurų turtinę žalą;
1.5. Taip pat, P. N. atiduotas teismui dėl priverčiamųjų priemonių taikymo dėl to, kad jis laikotarpyje nuo 2022 m. gegužės 26 d. 18.00 val. iki 2022 m. gegužės 27 d. 2.15 val., ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatytu laiku, veikdamas su nenustatytu asmeniu, išlaužęs žaliuzes ir išdaužęs durų stiklą patekto į MB „(duomenys neskelbtini)“ saugomas parduotuvės patalpas esančias (duomenys neskelbtini), ir pagrobė patalpose buvusį svetimą turtą t. y. elektrinį paspirtuką „VSETT 11+“, kurio vertė 1 375,00 eurai, elektrinį paspirtuką „VSETT 10+ 28 LG“, kurio vertė 1650,00 eurų, elektrinį paspirtuką „Duatron Thunder“, kurio vertė 3 250,00 eurų, elektrinį paspirtuką „Zero 10 x 60“, kurio vertė 2 200,00 eurų, kamerą „Gopro 8“ su papildomu akumuliatoriumi, kurios vertė 320,00 eurų, kamerą „Sony ZV-1“, kurios vertė 599,43 eurų, krepšį su logotipu ,,Orlaivis“, kurio vertė 7,00 eurai, 3 vienetus kortelių ,,Micro SD 64GB“, kurių bendra vertė 30,00 eurų, kortelę ,,Micro SD canvas 128“, kurios vertė 21,00 euras, laikiklį ,,Sony grip“, kurio vertė 135,00 eurų, bateriją ,,Sony“, kurios vertė 37,71 eurų, 3 vienetus prožektorių ,,V9DP 1800“ 3, kurių bendra vertė 133,68 eurai, tuo padarydamas MB „(duomenys neskelbtini)“ 9 758,82 eurų turtinę žalą;
1.6. Be to, P. N. atiduotas teismui dėl priverčiamųjų priemonių taikymo dėl to, kad jis nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos dienos iki 2022 m. birželio 2 d. 9.45 val., adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje, spintoje rastoje dėžutėje, neturėdamas leidimo, neteisėtai laikė 1 (vieną) 7,92 kalibro šovinį, tinkamą šaudyti, kuris yra pramoninės gamybos, 7,92x57 mm (sin. 8x57 mm) kalibro, Mauser tipo šovinys, skirtas šaudyti iš tokio kalibro šautuvų, karabinų, kulkosvaidžių – A ir B kategorijų šaunamųjų ginklų.
2. 2022 m. liepos 22 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi P. N. atiduotas į specialią įstaigą – Viešąją įstaigą (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninę iki 2022 m. lapkričio 1 d., šį terminą skaičiuojant nuo perkėlimo dienos. 2022 m. spalio 31 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi P. N. buvimas specialiojoje įstaigoje – VšĮ (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje pratęstas iki 2022 m. lapkričio 29 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2022 m. lapkričio 24 d. nutartimi pratęsdami procesinės prievartos priemonės taikymo terminą, nustatė, kad P. N. šiuo metu serga psichiniu sutrikimu, negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, yra pavojingas visuomenei, linkęs sistemingai daryti nusikalstamas veikas, jam rekomenduojamas priverstinis gydymas. Įvertinęs šias aplinkybes teismas sprendė, kad procesinės prievartos priemonės taikymas yra būtinas, todėl jos taikymo terminą pratęsė dar 3 mėnesiams.
3. Skundu asmens, kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, P. N. gynėja advokatė Ingrida Maldeikienė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 24 d. nutartį.
3.1. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas nepagrįstai pratęsė procesinės prievartos priemonės terminą, pažeisdamas tiek BPK 122 straipsnio, tiek ir BPK 141 straipsnio nuostatas. Pratęsiant procesinės prievartos priemonę turėjo būti atsižvelgta į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalį ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos 5 straipsnio nuostatas, numatančias, kad niekam negali būti atimama laisvė kaip tik įstatymuose nustatytiems pagrindams esant.
3.2. Skunde teigiama, kad apylinkės teismas nepagrįstai nurodė, kad P. N. būdamas laisvėje yra pavojingas visuomenėje ir gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Gynėja teigia, kad P. N. turi draugę, su kuria gyveno (duomenys neskelbtini), lankėsi pas psichiatrus ir psichologus, gydėsi ambulatoriškai ir toliau galėtų tęsti gydymą Kalniečių psichikos sveikatos centre. Tokia griežta procesinė prievartos priemonė P. N. taikoma nepagrįstai, ir neatitinka jam diagnozuoto psichikos sutrikimo sunkumo, jo socialinio pavojingumo nei pačiam sau, nei visuomenei, ir neatitinka jo padarytų veikų pavojingumo.
3.3. Skunde nurodoma, kad teismas turėjo įvertinti visus duomenis, o ne tik neigiamai P. N. ir jo padarytas veikas apibudinančius duomenis. Juolab, kad P. N. neketina daryti jokių naujų nusikalstamų veikų. Teismas privalėjo apsvarstyti ir švelnesnių procesinių prievartos priemonių taikymą. PBK 119 straipsnyje numatyti kardomųjų priemonių tikslai gali būti pasiekti šiuo atveju ir taikant ambulatorinį gydymą.
4. Teismo posėdyje prokuroras prašė skundo netenkinti, o P. N. gynėja palaikė skundą išdėstytą prašymą ir jį pagrindžiančius argumentus bei prašė apylinkės teismo nutartį panaikinti.
Asmens, kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, P. N. gynėjos advokatės Ingridos Maldeikienės skundas atmetamas.
5. Teisėjų kolegija, išanalizavusi pateiktą bylos medžiagą, skundžiamą apylinkės teismo nutartį, įvertinusi asmens, kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, P. N. gynėjos skundo argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria P. N. taikomos procesinės prievartos priemonės – atidavimo į specialią įstaigą – VšĮ (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninę, terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams, yra pagrįsta ir teisėta. Pirmosios instancijos teismas, pratęsdamas procesinės prievartos priemonės – atidavimo į sveikatos priežiūros įstaigą taikymo terminą, visas šio klausimo teisingam išsprendimui reikšmės turinčias aplinkybes įvertinto tinkamai, baudžiamojo proceso įstatymo nepažeidė.
6. BPK 141 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tokiu atveju, jei teismo psichiatrijos ekspertizė nustato, kad įtariamasis dėl psichinės ligos yra pavojingas visuomenei, teisėjo nutartimi jo buvimo laikas ekspertizės įstaigoje gali būti pratęstas arba įtariamasis gali būti perkeltas į kitą specialią įstaigą, kol teismas nuspręs dėl priverčiamųjų medicinos priemonių skyrimo. Komentuojamo straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad įtariamasis atiduodamas į ekspertizės įstaigą, taip pat laikymo joje terminai nustatomi ar pratęsiami laikantis tokios pačios tvarkos, kaip ir skiriant, pratęsiant ar apskundžiant suėmimą.
7. Atidavimo į sveikatos priežiūros įstaigą, kaip procesinės prievartos priemonės, neabejotinai lemiančios tam tikrą asmens teisių ir laisvių ribojimą, kontekste pažymėtina, kad siekiant užtikrinti, jog teisinis procesas dėl nesavanoriško asmens patalpinimo į psichiatrijos įstaigą atitiktų Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 5 straipsnio 1 dalies e punkto reikalavimus, turi būti užtikrintos veiksmingos procesinės garantijos nuo savivalės. Pagal Konvencijos 5 straipsnio 1 dalies e) punktą laisvė gali būti atimta tik įvykdžius tris minimalias sąlygas: turi būti patikimai įrodyta, kad asmuo yra psichiškai nesveikas; psichikos sutrikimas turi būti tokios rūšies ar laipsnio, kad dėl to būtų būtinas priverstinis gydymas; besitęsiančio laisvės atėmimo pagrįstumas priklauso nuo to, ar toks psichikos sutrikimas asmeniui išlieka ir toliau (Liuiza v. Lithuania, no. 13472/06, judgment of 31 July 2012).
8. Pažymėtina, kad sprendžiant dėl procesinės prievartos priemonės taikymo termino pratęsimo nėra sprendžiama, ar asmuo padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas. Ši aplinkybė yra įrodinėtina nagrinėjant bylą iš esmės BPK XXIX skyriuje nustatyta tvarka. Šioje proceso stadijoje, kai sprendžiamas BPK 141 straipsnyje įtvirtintos procesinės prievartos priemonės taikymo klausimas, vertinamas tik duomenų pagrįsti manymui, kad asmuo galėjo padaryti baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, pakankamumas. Skundžiamoje nutartyje šie duomenys (nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, kiti rašytiniai bylos duomenys) aptarti ir pagrįstai įvertinti, kaip pakankami manymui, kad P. N. galėjo padaryti baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje (3 veikos), 178 straipsnio 4 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje.
9. P. N. 2022 m. gegužės 19 d. buvo paskirta ambulatorinė teismo psichiatrijos ekspertizė. 2022 m. birželio 16 d. – 2022 m. liepos 14 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad Kauno teismo psichiatrijos skyriuje atlikus ekspertizę nustatyta, kad baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu P. N. sirgo psichikos sutrikimu – Rezidualine šizofrenija (F20.5). Baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu P. N. negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti. Šiuo metu P. N. taip pat serga šiuo sutrikimu - Rezidualine šizofrenija (F20.5), jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Su P. N. negalima atlikti tyrimo veiksmų, jis negali dalyvauti teismo posėdžiuose. P. N. rekomenduojamas priverstinis gydymas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis (7 t., b. l. 46–49). Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti specialisto išvada, kadangi ekspertai, vertinę P. N. būklę, yra būtent šios srities specialistai, turintys tinkamą išsilavinimą bei didelę darbo šioje srityje patirtį, įspėti dėl atsakomybės už melagingos išvados pateikimą.
10. Remdamasis ekspertizės aktu ir jau gavęs baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pirmosios instancijos teismas dar iki teisiamojo posėdžio, kurios šioje baudžiamojoje byloje paskirtas 2023 m. sausio 18 d., pagrįstai sprendė, jog yra tikslinga pratęsti minėtos procesinės prievartos priemonės taikymo terminą, kadangi P. N. išlieka socialiai pavojingas, savo būklės atžvilgiu nekritiškas, jo veiksmai neprognozuojami, o duomenų apie reikšmingą jo sveikatos būklės pasikeitimą nėra gauta. BPK 127 straipsnio 9 dalyje, kuriam šiuo atveju taikytina įstatymo analogija, nurodyta, kad kai byla perduota teismui, suėmimo termino pratęsimo klausimą sprendžia teismas, kurio žinioje yra byla, o toks terminas gali būti pratęstas ne ilgiau kaip iki trijų mėnesių, taigi, nei minėtos procesinės prievartos priemonės skyrimo ir jos taikymo pratęsimo tvarkos, nei terminų pirmosios instancijos teismas nepažeidė. Teismo posėdyje, taip pat ir skunde išsakyta P. N. gynėjos nuomonė dėl gydymosi ambulatoriškai, neteikia pagrindo išvadai, kad P. N. psichinės sveikatos būklė nereikalauja tolesnio procesinės prievartos priemonės taikymo. Vertinamo klausimo kontekste pažymima, kad asmens psichinės sveikatos būklės vertinimas yra specialių medicininių žinių reikalaujanti sritis, todėl sprendžiant klausimą dėl atidavimo į sveikatos priežiūros įstaigą asmens, galimai padariusio baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, psichinės sveikatos būklės įvertinimas teismo psichiatrijos teismo psichologijos ekspertizės akte turi ypatingą reikšmę. Taigi, esant aptartų aplinkybių visumai ir nesant jokių duomenų, kad P. N. psichinė sveikata šiuo metu yra pagerėjusi tiek, kad taikyti vertinamą procesinę prievartos priemonę būtų nebetikslinga, nėra pagrindo konstatuoti, kad apylinkės teismas procesinės prievartos priemonės taikymo terminą pratęsė nesant tam pagrindo. Ambulatorinio gydymo taikymas, atsižvelgiant į aukščiau aptartų duomenų ir aplinkybių visumą ir vertinant šiuos duomenis baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų, dėl kurių padarymo P. N. atiduotas teismui dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, pavojingumo kontekste, neužtikrintų BPK 141 straipsnyje įtvirtintos procesinės prievartos priemonės tikslų ir paskirties.
11. Pagrindžiant šią išvadą, pažymėtina, kad teisėjų kolegijai pateiktais duomenimis nustatyta, jog P. N. praeityje dėl tyčinių nusikalstamų veikų buvo teistas. Jam nuo 1995 m. gruodžio 12 d. iki šiol taikomos priverčiamosios medicinos priemonės. P. N. kaltinamas per trumpą laiką, t. y. nuo 2022 m. balandžio 29 d. iki 2022 m. gegužės 26 d. padaręs net penkis apysunkius nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 2 dalyje, vieną nesunkų nusikaltimą bei baudžiamąjį nusižengimą. P. N. 11 kartų baustas ir administracinėmis nuobaudomis. Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoją įtariamąjį bei rodo jo nenorą laikytis įstatymų ir keisti savo elgesį teigiama linkme. Nors gynėja skunde pabrėžia, kad P. N. turi draugę, su kuria gyveno (duomenys neskelbtini), lankėsi pas psichiatrus ir psichologus, gydėsi ambulatoriškai ir toliau galėtų tęsti gydymą (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centre, tačiau kaip matyti iš teisėjų kolegijai pateiktų duomenų, gydymas ambulatoriškai nebuvo efektyvus ir nesulaikė P. N. nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, kai jis per trumpą laiką kaltinamas padaręs net 5 nusikalstamas veikas. Šiame kontekste pažymėtina, kad kaip matyti iš ekspertizės akto duomenų P. N. ne kartą gydytas stacionare, jam nuo 1995 m. taikomos priverčiamosios medicininės priemonės, nuo 2020 m. liepos 7 d. buvo pakeistas gydymas iš stacionaraus į ambulatorinį, kuris vėlesnėmis teismų nutartimis buvo tęsiamas, tačiau 2022 m. birželio 1 d. P. N. buvo sulaikytas dėl naujai padarytų net penkių nusikalstamų veikų. Kaip matyti iš ekspertizės akto, P. N. yra socialiai pavojingas ir nėra kritiškas aplinkai, teisiniams savo veiksmų padariniams, vengia kalbėti apie galimai įvykdytus nusikaltimus, išsisukinėja, meluoja. Atsižvelgiant į visa tai, darytina išvada, kad šiuo atveju apylinkės teismas teisingai apsvarstė tiek procesinės prievartos priemonės taikymo proporcingumą, tiek nurodė faktines aplinkybes, kurios pateisina iš esmės pritaikytą P. N. laisvės suvaržymą. Skundą nagrinėjančio teismo įsitikinimu, kaltinamojo atžvilgiu taikoma procesinė prievartos priemonė nelaikytina neproporcinga siekiamiems tikslams.
12. Atsižvelgiant į aptartų aplinkybių ir duomenų visumą, BPK 141 straipsnyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, duomenų, šioje proceso stadijoje sudarančių pakankamą pagrindą manyti, kad P. N. galėjo padaryti baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, visumą, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas BPK 141 straipsnyje numatytos procesinės prievartos priemonės taikymo terminą pratęsė pagrįstai ir teisėtai. Todėl skundžiamą nutartį naikinti, kaip to prašoma skunde, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu, 141 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
asmens, kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, P. N. gynėjos advokatės Ingridos Maldeikienės skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 24 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.