- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-01-22
- Bylos Nr.
- e2YT-72-420/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-54-3-00161-2025-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vladimiras Kurasovas
- Pareiškėjas
- E. J.
- Suinteresuotas asmuo
- V. J.
- Advokatai
- Valdas Levinas, Valdas Biveinis
uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. J. pareiškimą suinteresuotam asmeniui V. J. (V. J.) dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse, globos nustatymo, globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo, išvadą teikianti institucija – Visagino savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja prašo pripažinti savo sutuoktinį V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) neveiksniu tam tikrose turtinių ir neturtinių santykių srityse. Nurodė, jog V. J. dėl blogos sveikatos būklės, (duomenys neskelbtini) ligos ir kitų turimų sveikatos sutrikimų neterminuotai nustatytas specialiųjų poreikių lygis, Dalyvumo lygis yra tik 15 proc. Dėl ligų sutuoktinis negali pasirūpinti savimi daugelyje gyvenimo sričių – reikalinga pagalba higienos srityje, reikalinga pagalba maisto pasigaminime, apsirengti, buities tvarkymesi, vaistų reguliaraus vartojimo pagalba, pagalba nuvykti į sveikatos priežiūros įstaigas, negali dirbti, negali dalyvauti jokiuose prievoliniuose teisiniuose santykiuose, sutartiniuose santykiuose, finansiniuose santykiuose, negali valdyti/naudoti/disponuoti nekilnojamojo turto ir t. t. Dėl savo sveikatos būklės jis negali suprasti savo veiksmų ir jų valdyti visose turtinių santykių ir neturtinių santykių srityse. Taip pat prašo nustatyti V. J. globą ir jo globėju bei turto administratoriumi paskirti pareiškėją. Pareiškėja sutinka būti savo sutuoktinio globėja, mano, kad sugebės tinkamai vykdyti globėjos pareigas. Kitų asmenų, kurie galėtų pasirūpinti V. J. nėra.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens V. J., kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikrose srityse, atstovas advokatas Valdas Biveinis atsiliepimu su pareiškimu sutiko ir prašė pripažinti V. J. neveiksniu tam tikrose turtinių ir neturtinių santykių srityse. Kartu nurodė, kad pareiškime išvardintos sritys dėl asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), darbo santykių V. J. nėra aktualios. Taip pat neturėtų būti jam ribojama teisė dalyvauti rinkimuose. Sutinka, kad V. J. būtų nustatyta globa, o jo globėja ir turto administratore būtų paskirta pareiškėja E. J.
Visagino savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad su pareiškimu sutinka. Sutuoktiniai E. J. ir V. J. Gyvena (duomenys neskelbtini). Pagal VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą butas nuosavybės teise priklauso E. J. Butas tvarkingas, švarus, gyvenimo sąlygos labai geros, atitinka V. J. poreikius. V. J. visiškai negali savimi pasirūpinti ar save apsitarnauti, jam reikalinga nuolatinė kito asmens priežiūra. Jo žmona E. J. nedirba, nuo 2023-05-18 registruojasi Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, prižiūri bei slaugo savo vyrą. E. J. vyksta į sveikatos priežiūros įstaigas, perka ir gamina maistą, atlieka visus buities darbus, faktiškai atlieka globėjos pareigas. V. J. sunkiai kalba, tačiau suprato jam pateiktus klausimus, patvirtino, kad nori, jog jo žmona E. J. taptų jo globėja ir turto administratore, spręstų ir tvarkytų visus, jo piniginius reikalus, jį atstovautų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovas prašė pareiškimą patenkinti pareiškime nurodytais motyvais ir argumentais. Pareiškėja papildomai paaiškino, jog sutuoktinio būklė negerėja. Pareiškėja sutinka ir pasiruošusi globoti savo sutuoktinį.
Teismo posėdžio metu V. J. atstovas nurodė, kad susipažinęs su bylos medžiaga ir teismo psichiatrijos ekspertizės aktu, su pareiškėjos prašymu sutinka. Pareiškime nurodytas aplinkybes patvirtina bylos medžiaga, teismo ekspertų išvada, todėl yra įrodyta, kad V. J. negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Todėl sutinka, kad V. J. būtų pripažintas neveiksniu, kad jam būtų nustatyta globa, o jo globėja ir turto administratore būtų paskirta pareiškėja E. J., kuri tinka būti sutuoktinio globėja ir jau ilgą laiką faktiškai jį globoja. Taip pat nurodė, kad siūlomos turtinių ir neturtinių santykių sritys, tokios kaip gebėjimas būti globėju (rūpintoju), darbo santykių srityje, nėra aktualios, tačiau galėtų būti aktuali naudojimosi rinkimų teise sritis.
Šalies argumentai
Institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovė teismo posėdžio metu patvirtino anksčiau pateiktą rašytinę išvadą ir nurodė, kad prašymas yra pagrįstas. V. J. yra neįgalus ir dėl sveikatos būklės negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių bei vykdyti savo pareigų. Pripažinus jį neveiksniu tam tikrose srityse, jam būtina nustatyti globą ir globėju bei turto administratoriumi tikslinga paskirti pareiškėją, kuri tinkamai juo rūpinasi. Kitų asmenų, kurie galėtų pasirūpinti V. J., nėra. Prašė pareiškimą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Dėl V. J. pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse
Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) asmens veiksnumas apibrėžiamas kaip fizinio asmens galimybė savarankiškai ir visa apimtimi įgyti, įgyvendinti savo teises ir prisiimti pareigas bei savarankiškai atsakyti už jų nevykdymą (CK 2.5 straipsnis). Pagal CK 2.6 straipsnį civilinis teisnumas ir veiksnumas niekam negali būti apribojamas kitaip, kaip tik įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka. Fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje (CK 2.10 straipsnio 1 dalis). Neveiksniu ir globos reikalingu iš esmės gali būti pripažintas tik toks asmuo, kuriam konstatuojami patys sunkiausi ir nuolat egzistuojantys jo psichinės sveikatos sutrikimai, t. y. toks asmuo, kurio psichinė ar proto negalia nuolat ir visiškai apriboja galimybę jam orientuotis, dirbti, integruotis, būti ekonomiškai savarankiškam, pačiam daryti sprendimus ir už juos atsakyti.
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad V. J. yra pareiškėjos E. J. sutuoktinis. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (nuo 2024-01-01 – Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos I teritorinio skyrius nuo 2022-11-10 iki 2024-11-02 nustatė V. J. antrojo lygio specialųjį nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikį, o nuo 2024-10-15 šį poreikį nustatė neterminuotai. Nuo 2022-11-10 jam nustatytas 15 procentų dalyvumo lygis. 2025-02-26 išvadoje dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nurodyta, kad dėl savo psichinės/fizinės sveikatos būklės V. J. yra nesavarankiškas, negeba pasirūpinti savimi, negali apsirengti, pasigaminti maisto, pasirūpinti asmens higiena, pasinaudoti tualetu, tvarkytis buityje, vartoti vaistų, nesupranta kilnojamojo ir nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo principų, komunalinių mokesčių, kreditų, lizingų esmės, jam reikalinga nuolatinė kito asmens priežiūra.
2025-11-19 – 2025-12-19 teismo psichiatrijos ekspertizės aktu Nr. 75U-A-129/2025 nustatyta, kad V. J. serga silpnaprotyste sergant (duomenys neskelbtini), ko pasėkoje jis negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti visose turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, negali dalyvauti teismo posėdyje ir negali duoti paaiškinimų.
Įvertinus teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadas, socialinio darbuotojo išvadą dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus, kitus byloje surinktus rašytinius įrodymus, pareiškėjos paaiškinimus, globos ir rūpybos institucijos išvadą, nebejotinai nustatyta, kad V. J. diagnozuoti sunkūs psichiniai sutrikimai, jis visiškai negali pats savimi pasirūpinti ir priimti kasdieninius sprendimus, yra nuolat slaugomas, negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Todėl yra pakankamas ir medicininis, ir juridinis kriterijus ir pagrindas pripažinti jį neveiksniu turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, siekdamas apsaugoti ir užtikrinti neįgalaus asmens visapusišką bei lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, taip pat skatinti pagarbą šių asmenų prigimtiniam orumui, turi pripažinti asmenį neveiksniu tik konkrečiai jam aktualiose srityse (Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos 1 straipsnio 1 dalis, CK 2.10 straipsnio 1 dalis), įvertinus jo būklę, gebėjimus, suvokimą, parenkant mažiausiai jo veiksnumą ribojančias priemones (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 467 straipsnio 5 dalis).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad būtent asmens psichikos sutrikimo pobūdis ir intensyvumas bei to nulemtas asmens negalėjimas suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ir jų valdyti lemia asmens veiksnumo ribojimo mastą, o ne hipotetinis svarstymas, kurios iš gyvenimo sričių asmeniui, negalinčiam suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, būtų aktualios ar neaktualios. Tik tais atvejais, kai teismui kyla abejonių dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje tikslingumo, visos abejonės turi būti vertinamos asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje, naudai ir visais atvejais turi būti taikomos kuo mažiau asmens veiksnumą ribojančios priemonės. Asmens veiksnumo ribojimas gali būti pripažintas neproporcingu tik tada, kai teismui kyla abejonių, ar asmuo iš tikrųjų yra visiškai neveiksnus, nors tai patvirtina medicininiai neveiksnumo nustatymo kriterijai, ar vis dėlto, įvertinus ir teisinius neveiksnumo nustatymo kriterijus, teismas nusprendžia, kad tam tikrose santykių srityse asmuo gali suprasti tam tikrų savo veiksmų prasmę ir juos valdyti. Tačiau jei iš byloje pateiktų įrodymų visumos aišku, kad asmuo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti visose srityse, teismas sprendimu gali pripažinti asmenį neveiksniu visose srityse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-684/2019).
Ištyręs ir įvertinęs civilinėje byloje esančius aukščiau nurodytus rašytinius įrodymus, teismas konstatuoja, kad V. J. dėl savo psichikos būklės nesugeba savarankiškai rūpintis savo socialiniais poreikiais, negali tinkamai savarankiškai įgyvendinti jokių savo socialinių teisių ir pareigų turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, dėl ko yra pagrindas pripažinti jį neveiksniu visose pareiškime nurodytose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, išskyrus asmens gebėjimo būti globėju (rūpintoju) srityje, darbo teisinių santykių (gebėjimas sudaryti darbo sutartis atitinkančias jo galimybes, poreikius ir pan.) srityje, kurios, įvertinus V. J. amžių ir sveikatos būklę, teismo vertinimu, jam yra neaktualios, taip pat naudojimosi rinkimų teise (teisė rinkti) srityje (CK 2.10 straipsnio 1 dalis, CPK 176 straipsnis, 185 straipsnis, 468 straipsnio 1 dalis).
Dėl globos V. J. nustatymo, globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo
Teismas, pripažinęs asmenį neveiksniu tam tikroje srityje, privalo nedelsdamas paskirti šio asmens globėją ar rūpintoją toje srityje (CK 3.242 straipsnio 1 dalis). CPK 468 straipsnio 4 dalis numato galimybę reikalavimą dėl globos nustatymo ir globėjo paskyrimo nagrinėti toje pačioje byloje kaip ir pareiškimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje. Globa nustatoma siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus fizinio asmens teises bei interesus (CK 3.238 straipsnio 1 dalis, CPK 505 straipsnio 3 dalis). Globa yra viena iš priemonių, padedanti neveiksniam tam tikroje srityje fiziniam asmeniui užtikrinti jo, kaip teisės subjekto, teisių įgyvendinimą, sukurti tinkamą aplinką jo ekonominiams, socialiniams ir doroviniams interesams tenkinti. Pažymėtina, jog globos nustatymo tikslas lemia, kad skiriant globėją turi būti siekiama maksimaliai įvertinti neveiksnaus asmens interesus ir užtikrinti jo teisių apsaugą. Skiriant globėją yra ginamas ne globėju siekiančio tapti asmens interesas globoti neveiksnų asmenį, o neveiksnaus asmens interesas gauti jo interesus labiausiai atitinkančią globą.
Šiuo teismo sprendimu pripažinus V. J. neveiksniu tam tikrose srityse, būtina nustatyti jai nuolatinę globą bei paskirti jam globėją ir turto administratorių.
Pareiškėja prašė paskirti ją sutuoktinio V. J. globėja ir turto administratore. Visagino savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius taip pat pasiūlė V. J. globėja paskirti jo sutuoktinę E. J., nurodė, kad ji tinkamai rūpinasi sutuoktiniu, kitų asmenų, kurie norėtų globoti V. J., nėra. E. J. charakterizuojama teigiamai, neteista, administracine tvarka nebausta. Ji nuo ligos pradžios rūpinasi ir prižiūri kartu gyvenantį sutuoktinį, sutinka būti jo globėja, supranta globėjo ir turto administratoriaus teises ir pareigas, mano turinti galimybes tinkamai jas įgyvendinti. Todėl teismas neabejoja, kad E. J. moralinės ir kitokios savybės atitinka globėjui keliamus reikalavimus. Byloje esanti sveikatos pažyma patvirtina, jog ji gali būti sutuoktinio globėja.
Įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes, teismas laiko, jog E. J. galės tinkamai įgyvendinti globėjo funkcijas, apsaugos ir apgins sutuoktinio teises ir interesus atsižvelgiant į sutuoktinio interesų prioriteto principą, todėl neveiksniu tam tikrose srityse pripažįstamo V. J. globėja ir turto administratore skirtina jo sutuoktinė E. J., nustatant paprastąjį turto administravimą (CK 3.238 straipsnis, 3.242 straipsnio 1, 3 dalys, 3.277 straipsnio 1 dalis, 3.245 straipsnis, 239 straipsnio 1 dalis, 4.240 straipsnis, CPK 507 straipsnio 4 dalis).
Globėjai išaiškintinos teisės ir pareigos, numatytos CK 3.240–3.247 straipsniuose.
Pagal CPK 468 straipsnio 3 dalį, bylinėjimosi dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje išlaidos, išskyrus atstovavimo išlaidas, padengiamos iš valstybės lėšų. Atsižvelgiant į tai, išlaidos už teismo ekspertizės atlikimą ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš pareiškėjos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Pripažinti V. J. (V. J.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) neveiksniu šiose turtinių santykių srityse:
- asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.),
- asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su lizingo, daiktų pirkimo pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymų, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymo ir pan.,
- kilnojamojo turto naudojime, valdyme disponavime juo (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.),
- dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.),
- visose kitose asmeninių turtinių santykių srityse;
- sveikatos priežiūros srityje (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.),
- šeimos santykių srityje (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią ir pan.),
- politinė teisė dalyvauti rinkimuose (būti renkamam).
- visose kitose asmeninių neturtinių santykių srityse, išskyrus asmens gebėjimo būti globėju (rūpintoju) srityje, darbo teisinių santykių srityje (gebėjimas sudaryti darbo sutartis atitinkančias jo galimybes, poreikius ir pan.) ir naudojimosi rinkimų teise (teisė rinkti) srityje.
Nustatyti neveiksniam V. J. (V. J.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) globą ir jo globėja bei turto administratore paskirti E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatant paprastąjį turto administravimą.
Išaiškinti E. J., kad globėjas turi šias teises ir pareigas: 1) įgyvendinti ir ginti globotinio teises ir interesus be specialaus pavedimo; 2) sudaryti atstovaujamojo neveiksnaus tam tikroje srityje asmens vardu ir interesais visus būtinus sandorius toje srityje (CK 3.240 straipsnis); 3) informuoti globos (rūpybos) instituciją apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą (CK 3.243 straipsnio 5 dalis); 4) neveiksnaus tam tikroje srityje asmens turtą ir jo duodamas pajamas turi naudoti išimtinai neveiksnaus tam tikroje srityje asmens interesais; 5) sandoriams, kurių suma didesnė kaip vienas tūkstantis penki šimtai eurų, sudaryti yra reikalingas išankstinis teismo leidimas; 6) visais atvejais privalo gauti išankstinį teismo leidimą, jeigu globėjas nori parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti globotinio nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, jį išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti teises į nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, taip pat sudaryti bet kokį kitą sandorį, jeigu dėl šio sandorio globotinio turtas sumažėtų ar būtų perleistos ar suvaržytos globotinio daiktinės teisės; 7) globėjas, jų artimieji giminaičiai negali sudaryti sandorių su globotiniu, išskyrus atvejus, kai turtas globotiniui yra dovanojamas ar perduodamas neatlygintinai naudotis, jeigu tai atitinka globotinio interesus (CK 3.244 straipsnis); 8) asmens globa apima ir jo turto globą (CK 3.238 straipsnio 2 dalis).
Turto paprastojo administravimo atveju administratorius privalo priimti turto duodamus vaisius ir pajamas, registruoti skolas ir jas apmokėti iš administruojamo turto, taip pat įgyvendinti kitas teises, susijusias su turto valdymu ir naudojimu. Iš administruojamo turto gaunamas lėšas administratorius turi teisę saugiai investuoti pagal šio skyriaus normas. Administratorius neturi teisės keisti turto tikslinės paskirties, išskyrus atvejus, kai tokiems veiksmams leidimą išduoda teismas. Teismui leidus, administratorius gali turtą perleisti kitiems asmenims atlygintinai arba jį įkeisti, jeigu tai yra būtina skoloms apmokėti arba turto vertei išlaikyti. Greitai gendantį turtą administratorius gali realizuoti be teismo leidimo (CK 4.240 straipsnio 1, 3, 4 dalys). Administratorius savo prievoles privalo vykdyti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjo interesais. Administratorius negali jam suteiktų teisių panaudoti savo asmeniniams poreikiams ar trečiųjų asmenų poreikiams tenkinti. Administratorius turi teisę pareikšti su turto administravimu susijusius ieškinius, taip pat įstoti į kitų asmenų pradėtą bylą, susijusią su administruojamu turtu (CK 4.242 straipsnio 2, 4 dalys). Administratoriui draudžiama panaudoti savo funkcijas asmeniniams interesams. Apie kiekvieną interesų konfliktą administratorius privalo nedelsdamas pranešti naudos gavėjui. Administratorius neturi teisės sujungti ar sumaišyti administruojamo turto su savo turtu, naudoti administruojamo turto ar informacijos, susijusios su turto administravimu, savo interesams, išskyrus atvejus, kai tai leidžia daryti naudos gavėjas ar administravimą nustatęs aktas. Administratorius neturi teisės perleisti administruojamo turto neatlygintinai kitiems asmenims, taip pat negali atsisakyti teisių, kurias naudos gavėjas turi į administruojamą turtą. Administratorius neturi teisės administruojamo turto įsigyti nuosavybėn, išskyrus atvejus, kai tai leidžia naudos gavėjas ar teismas arba kai administruojamą turtą jis paveldi (CK 4.243 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalys).
Teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jo įsiteisėjimo išsiųsti Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai.
Sprendimas dalyje dėl globos nustatymo ir globėjo paskyrimo vykdytinas skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.