- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-08
- Bylos Nr.
- 1S-196-530/2024
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Danutė Giačaitė
- Nuteistasis
- K. P.
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo K. P. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2024 m. balandžio 4 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam K. P.“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. K. P. nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 3 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 260 straipsnio 3 dalį (2 veikos), BK 199 straipsnio 2 dalį, BK 260 straipsnio 1 dalį, BK 261 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos ir K. P. paskirta galutinė subendrinta 5 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
2. Bausmės pradžia – 2019 m. gegužės 23 d., pabaiga – 2025 m. vasario 22 d., likusi neatlikta bausmės dalis Komisijos posėdžio dieną (2024 m. kovo 1 d.) – 11 mėnesių 21 diena.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisijos 2024 m. kovo 4 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam K. P. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą, motyvuojant tuo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, tačiau nuteistasis per bausmės atlikimo laikotarpį drausmine tvarka nebaustas, skatintas tris kartus, motyvuotai tęsia darbinę veiklą, turi teigiamas nuostatas taikomas priežiūros atžvilgiu, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, turi tinkamas gyvenimo sąlygas laisvėje, bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, periodiškai yra išleidžiamas į trumpalaikes išvykas. Nuteistasis vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas, todėl nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
4. Kauno apylinkės teismas 2024 m. balandžio 4 d. nutartimi Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam K. P. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakė patvirtinti, konstatavęs, kad nuteistojo K. P. daroma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
5. Nuteistasis K. P. skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 4 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
5.1. Skunde akcentuojama, kad iš Komisijos nutarimo matyti, jog nuteistasis K. P. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos anksčiau paskirtas rekomendacijas. Daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, noriai įsitraukė į resocializacijos procesą – dirba, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse, nepalaiko kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų. Be to, turi tinkamas gyvenimo sąlygas laisvėje, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, elgiasi motyvuotai, stengiasi rodyti teigiamus pokyčius. Taip pat iš 5 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmės jau yra atlikęs daugiau kaip 4 metus ir 11 mėnesių. Ir ją atlieka atviros grupės sąlygomis. Tačiau apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nutartį rėmėsi ankstesniu Komisijos nutarimu, kuriuo buvo nutarta netaikyti lygtinio paleidimo instituto. Skundžiamoje nutartyje cituojami kriminogeniniai veiksniai, kurie šiuo metu jau išnykę ir nebedaro jokios neigiamos įtakos nuteistajam. Be to pažymėtina, kad bausmės atlikimo metu nėra fiksuota duomenų dėl K. P. piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotikais, smurto atvejų ar įkalinimo subkultūros propagavimo. Bausmės atlikimo metu K. P. drausmine tvarka taip pat nebuvo baustas. Už gerą elgesį, sąžiningą darbą skatintas du kartus.
5.2. Skunde teigiama, kad apylinkės teismas nepagrįstai vertino, jog K. P. linkęs nusikalsti dėl 2-3 teistumų bei padarytų nusikaltimų, už kuriuos atlieka laisvės atėmimo bausmę. Tačiau iš procesinių sprendimų matyti, kad K. P. buvo teisiamas pirmą kartą, todėl laikytina, kad šiai dienai jis turi 1 teistumą. Be to nuo padarytų nusikaltimų (2015 m. - 2016 m.) praėjo beveik 9 metai. Ir per šį laikotarpį naujų baudžiamųjų bylų jam nėra iškelta. Teismai, taikę išimtį ir skyrę švelnesnę bausmę, konstatavo, kad K. P. nusikalto jauno amžiaus, t. y. būdamas nepilnametis bei netrukus sulaukęs pilnametystės. Jo elgesys baudžiamojo proceso metu buvo pozityvus. Per pirmą apklausą ikiteisminio tyrimo metu pripažino kaltę bei davė išsamius parodymus apie padarytas nusikalstamas veikas. Vėliau teismuose patvirtino anksčiau duotus parodymus. Ši aplinkybė – prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis – teismų buvo pripažinta kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė.
Žemesnės instancijos teismas
5.3. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė K. P. darbinę patirtį nestabilia bei konstatavo, jog jis neturi pastovios gyvenamosios vietos. Remiantis bylos duomenimis, iki įkalinimo nuteistasis mokėsi „(duomenys neskelbtini)“ progimnazijoje, (duomenys neskelbtini), po to (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, kur įgijo vidurinį išsilavinimą. (Duomenys neskelbtini) profesinio rengimo centre įgijo automobilių mechaniko specialybę. Vasaromis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ dviračių nuomos punkte, taip pat pas ūkininkus (padėdavo laukuose rinkti akmenis). Dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ operatoriaus pareigose. Darbdavio buvo charakterizuojamas teigiamai. Šiaulių tardymo izoliatoriuje dirbo ūkio aptarnavimo brigadoje, valgykloje, o po perkėlimo į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją – šios įstaigos valgykloje. 2022 m. sausio 18 d. įsidarbino ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“, o nuo 2022 m. kovo 31 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbininku (darbo sutarties terminas — iki 2024 m. balandžio 1 d.). Nuo 2023 m. spalio mėn. UAB „(duomenys neskelbtini)”, kur dirba iki šiol. K. P. taip pat neturi finansinių įsipareigojimų. Taigi, šios darbinės aplinkybės liudija, kad jis tinkamai integruojasi į visuomenę, o darbovietės pakeitimas dėl geresnio užmokesčio gali turi būti vertinamas tik kaip pažangus veiksnys.
5.4. Skunde pažymima, kad K. P. turi šeimą: 2018 m. vedė E. P., su kuria augina 2 metukų sūnų. Bendrauja su žmona, mažamečiu vaiku bei mama, broliu ir močiute. Todėl nuteistojo glaudus ryšys su laisvėje esančia šeima turėtų būti vertinamas kaip apsauginis veiksnys nuo galimybės pakartotinai nusikalsti. Iki suėmimo nuteistasis kartu su žmona gyveno išsinuomotame bute, (duomenys neskelbtini) mieste. Nuo (duomenys neskelbtini) nuteistojo gyvenamoji vieta deklaruota mamos bute, (duomenys neskelbtini). Mama sutinka, kad K. P. taip pat gyventų jos bute. Be to galimai dėl darbo ir didesnių pajamų nuteistasis kelsis gyventi į (duomenys neskelbtini) miestą, tačiau tai jokiu būdu negali būti traktuojama kaip nesugebėjimas susirasti nuolatinę gyvenamąją vietą.
5.5. Skunde pabrėžiama, kad nuteistasis K. P. sutinka, jog jo atžvilgiu būtų taikomas lygtinis paleidimas su intensyvia priežiūra. Bei atkreipiamas dėmesys, kad lygtinis paleidimas nereiškia, jog nuteistasis besąlygiškai atleidžiamas nuo likusios laisvės atėmimo bausmės. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikant intensyvią priežiūrą gali būti veiksminga ir efektyvi priemonė, padėsianti K. P. laikytis resocializacijos, jį drausmins ir tuo padės užtikrinti tolimesnius teigiamus elgesio pokyčius.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimų į nuteistojo K. P. skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo K. P. skundas atmetamas.
7. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi, pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Tačiau įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
8. Teismas, išnagrinėjęs nuteistojo K. P. skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas, netvirtindamas Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam K. P. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju dar nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis gali būti paleistas lygtinai ir toliau būti taisomas probacijos metu. Nutartis yra argumentuota ir pagrįsta byloje esančiais duomenimis, tinkamai išaiškintos BVK nuostatos, reglamentuojančios lygtinio paleidimo institutą. Apylinkės teismo motyvai, kuriais nutarta netvirtinti Komisijos nutarimo taikyti lygtinį paleidimą K. P. yra tinkami, teismas įvertino visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes. Nėra pagrindo konstatuoti, jog apylinkės teismas klaidingai įvertino nuteistojo asmenybės charakteristiką, netinkamai taikė ar aiškino lygtinį paleidimą reglamentuojančius teisės aktus, iškraipė kuriuos nors asmens byloje esančius duomenis ar juos vertino turėdamas išankstinį nusistatymą. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo K. P. lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ir nepagrįstu.
9. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog K. P. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tačiau pažymėtina, kad įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. BVK 82 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai įtvirtinta, kokius kriterijus, be atliktos bausmės dalies, dar turi atitikti nuteistasis, kad galėtų būti paleistas lygtinai (žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga riziką mažinant, kai nustatyta rizika nepriskiriama žemai). Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad K. P. nustatyta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, todėl šiuo atveju norint nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu skundo nagrinėjimui pateikti duomenys pagrindo tokiai išvadai nesuteikia.
10. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistajam K. P. per visą bausmės atlikimo laiką buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką. Ir nors vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika savaime neeliminuoja galimybės taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tačiau nuteistajam K. P. nustatomi kintamieji (dinaminiai) kriminogeniniai veiksniai, ypač susiję su nusikalstamo elgesio pateisinimu bei negebėjimu tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, apygardos teismui kelia pagrįstų abejonių, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu savo mąstymą bei nuostatas pakeitė iš esmės ir paleistas lygtinai laikysis įstatymų bei nenusikals. Pažymint, kad nuteistajam K. P. nustatomi apsauginiai veiksniai egzistavo dar prieš jam nusikalstant, tačiau tai nuteistojo nuo teisei priešingo elgesio nesustabdė, todėl vien aplinkybės, kad nuteistasis turi gyvenamąją vietą ir palaikančius socialinius ryšius nesudaro pagrindo išvadai, kad pataisos procesas jam jau yra baigtas.
11. Skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga patvirtina, kad nuteistasis bausmę atlieka atvirojo tipo bausmės atlikimo vietoje, tris kartus skatintas, turi šeimą bei palaikančius socialinius ryšius, periodiškai vyksta trumpalaikių išvykų už pataisos įstaigos ribų. Taip pat sutiktina su skundo argumentais, kad apeliantas turi pastovią gyvenamąją vietą, bausmės atlikimo metu nuolat dirbo, finansinių įsipareigojimų neturi. Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad nuteistasis stengiasi vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei dalyvauja įvairiose programose ir užimtumo priemonėse, tačiau vien šių K. P. charakterizuojančių aplinkybių egzistavimo nepakanka išvadai, jog nuteistasis savo elgesiu jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės bei, kad jam taikoma probacija bus sėkminga.
12. Iš asmens byloje esančių duomenų matyti, kad K. P. 2019 m. gruodžio 5 d. buvo svarstytas drausmės komisijos posėdyje už tai, kad bendravo su kitais suimtaisiais ir į jaunesniosios specialistės pastabas nebendrauti nereagavo (1 t., asmens b. l. 71, 73). O 2021 m. kovo 10 d. jam buvo skirta drausminė nuobauda dėl to, kad gyvenamosiose patalpose turėjo mobilaus ryšio telefoną (1 t., asmens b. l. 119). Ir nors nuteistajam K. P. skirta nuobauda negalioja, tačiau tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį bei paneigia apelianto skunde nurodytas aplinkybes, kad jis bausmės atlikimo metu drausmine tvarka nebuvo baustas. Byloje esanti informacija susijusi su nuteistojo mąstymu bei nuostatomis aukštesniajam teismui taip pat kelia pagrįstų abejonių, jog K. P. išėjęs į laisvę laikysis jam paskirtų įpareigojimų, visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių ir vėl nenusikals. Kadangi Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistasis K. P. analizuodamas padaryto nusikaltimo aplinkybes yra linkęs minimalizuoti savo vaidmenį bei kaltę nusikaltime. Teigia, kad jei ne jis, narkotikus būtų platinęs kas nors kitas. Tai rodo, kad apeliantui būdingas nusikalstamo elgesio neutralizavimas. Taip pat jis negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, todėl išlieka rizika klaidų kartojimo ir pasekmių suvokimo srityje. Pažymint, kad K. P. 2015-2016 m. padarė tris sunkius (BK 199 straipsnio 2 dalyje, BK 199 straipsnio 3 dalyje ir BK 260 straipsnio 1 dalyje) ir tris labai sunkius nusikaltimus (BK 260 straipsnio 3 dalyje (dvi veikos) ir BK 261 straipsnyje) siekdamas finansinės naudos, veikdamas bendrininkų grupe. O po šių nusikalstamų veikų padarymo, 2017 m. pažeidė viešąją tvarką ir nesunkiai sutrikė sveikatą. Ir šių aplinkybių egzistavimas apygardos teismo vertinimu didina nuteistojo pavojingumą visuomenei ir sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes.
13. Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad nuteistojo elgesio prognozavimas ateityje yra paremtas per jo elgesio praeityje retrospektyvą bei jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes (Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-352-348/2023; Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-123-1058/2023). Tuo tarpu bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant. Todėl nuteistojo skundo argumentai, kad lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo tolimesnės bausmės ir taikant intensyvią priežiūrą būtų galima užtikrinti teigiamus jo elgesio pokyčius, nesudaro pagrindo skundžiamą apylinkės teismo nutartį naikinti ir K. P. taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Pažymėtina, kad lygtinis paleidimas nėra paskatinamoji priemonė skiriama nuteistajam už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą ar mokymąsi. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės turi leisti neabejoti, kad bausmės tikslai yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės. Apygardos teismo vertinimu aukščiau aptartos aplinkybės rodo, kad K. P. elgesio, mąstymo ir nuostatų korekcija dar nėra pakankama ir nurodytų reikalavimų dar neatitinka, todėl jis toliau privalo resocializuotis struktūrizuotoje aplinkoje.
14. Atsižvelgus į paminėtas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, pažeidė teisės normas, reglamentuojančias bei rekomenduojančias lygtinio paleidimo taikymą, pagrindo nėra. Aukštesniojo teismo nuomone, nuteistasis K. P. atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis ir tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Būtent apylinkės teismo akcentuojama nekintanti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nuo jos pirminio vertinimo, rodo, kad nuteistojo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nėra akivaizdi bei įtikinanti, jog taikius lygtinį paleidimą K. P. jis gyvenimo tikslų laisvėje sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis, todėl nuteistojo skundas atmetamas, o apylinkės teismo nutartis, kuria atsisakyta patvirtinti Komisijos nutarimą, paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo K. P. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. balandžio 4 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.