Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal S. R. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2019 m. sausio 17 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-1584-2019.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. R. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2019 m. sausio 17 d. nutarimu pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, ir jam paskirta 300 Eur bauda bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 (dvylikai) mėnesių. S. R. nubaustas už tai, kad 2019 m. sausio 1 d. 10.37 val. Vilniuje, Pavilnionių g., vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,47 promilių girtumo laipsnis, šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalį pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra ANK 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 str.).

Skundžiamą nutarimą priėmusi institucija tinkamai ištyrė visas bylos aplinkybes, teisingai įvertino surinktus įrodymus ir pagrįstai S. R. pripažino kaltu padarius ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Skunde S. R. savo kaltės neneigia, nesutinka tik su jam paskirta administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu 12 mėnesių, prašydamas neskirti administracinio poveikio priemonės arba sutrumpinti šios specialios teisės atėmimo terminą. Skundžiamo nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas skundo ribose (ANK 642 str. 2 d.).

Iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, kad jį priėmusi institucija, skirdama administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę S. R., atsižvelgė į atsakomybę lengvinančią aplinkybę (kaltininkas pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti, ANK 35 str. 1 d. 1 p.) ir į tai, kad nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Skundžiamu nutarimu S. R. paskirta ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda ir teisė vairuoti transporto priemones atimta ANK 422 straipsnio 9 dalyje numatytam minimaliam terminui.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 2 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-4-2013).

Teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, mano, kad nagrinėjamu atveju S. R. taikytinos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos, skiriant jam administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimą trumpesniam nei ANK 422 straipsnio 9 dalyje numatytam minimaliam terminui. Taikydamas šias nuostatas, teismas atsižvelgia į S. R. skunde ir teismo posėdyje nurodytas aplinkybes, taip pat bylos medžiagą. S. R. teigimu, jis alkoholį vartojo iš vakaro, o ne tą pačią dieną įvykus nusižengimui. Kadangi kitos dienos ryte manė, kad yra išsiblaivęs, nusprendė vairuoti automobilį. Teismas neturi pagrindo netikėti S. R. versija dėl alkoholio vartojimo tik iš vakaro. Ši aplinkybė yra svarbi sprendžiant dėl asmens padarytos veikos pavojingumo laipsnio. Teismo vertinimu, tai, kad alkoholis buvo vartojamas iš vakaro, o vairuojama kitos dienos ryte, veiką daro mažiau pavojingą už veiką, kai vairuojama pavartojus alkoholio tą patį vakarą. Pažymėtina ir tai, kad S. R. neblaivumo laipsnis yra 0,47 promilės, t. y. artimas įstatyme nustatytai minimaliai lengvo neblaivumo ribai. Įvertinus alkotesterio patikros sertifikate nurodytą matavimo paklaidą administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai, matyti, kad S. R. neblaivumo laipsnis buvo 0,453 promilės (b. l. 15). Be to, S. R. realios galimybės naudotis specialia teise neturi jau nuo 2019 m. sausio 1 d., kai nusižengimo padarymo dieną iš jo buvo paimtas vairuotojo pažymėjimas (b. l. 12). Teismo posėdyje paaiškėjo, kad S. R. įvykdė jam paskirtą administracinę nuobaudą, t. y. 2019 m. sausio 29 d. sumokėjo 300 Eur baudą. Tai reiškia, kad tiek administracinės nuobaudos, tiek administracinės poveikio priemonės tikslai iš dalies jau įgyvendinti. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad S. R. sutuoktinei nustatytas neterminuotas neįgalumas (specialiųjų poreikių lygis – vidutinis), o motinai – specialusis nuolatinės slaugos poreikis (b. l. 7, 8). Pripažintina, kad šios aplinkybės, kaip ir S. R. akcentuojama aplinkybė, kad specialioji teisė jam labai reikalinga gyvenant vietovėje, kurioje yra sudėtingas susisiekimas viešuoju transportu, nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies, todėl teismas į tai neatsižvelgia, nes šios aplinkybės neabejotinai buvo žinomos S. R. anksčiau, tačiau tai nesulaikė jo nuo vairavimo. Teismas labiau akcentuoja S. R. elgesį skundo teisminio nagrinėjimo metu, iš kurio matyti, kad jis nuoširdžiai gailisi ir neigiamai vertina padarytą administracinį nusižengimą, išgyvena dėl to. Iš Administracinių nusižengimo registro matyti, kad S. R. neturi galiojančių administracinių nuobaudų.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, skundžiamas nutarimas keistinas, paskiriant S. R. teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trumpesniam nei ANK 422 straipsnio 9 dalyje numatytam minimaliam terminui. Iš viso neskirti šios administracinio poveikio priemonės, atsižvelgiant į skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos atsiliepime nurodytus argumentus, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

S. R. (S. R.) skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2019 m. sausio 17 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-1584-2019 dalį dėl administracinio poveikio priemonės skyrimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalimi, paskiriant S. R. teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.