Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko bei pranešėjo Evaldo Burzdiko, kolegijos teisėjų Galinos Blaževič ir Rūtos Palubinskaitės, sekretoriaujant Vaidai Urbonavičienei, dalyvaujant ieškovo UAB “Žemieji Šančiai” atstovui adv. Tomui Vildžiūnui, atsakovo Liongino Gerulskio įmonės atstovui adv. Vaidučiui Paliukui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo L. Gerulskio įmonės apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 30 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-7393-521/2006, pagal ieškovo UAB “Žemieji Šančiai” ieškinį dėl iškeldinimo iš neteisėtai užimamų patalpų atsakovui L. Gerulskio įmonei ir atsakovo L. Gerulskio įmonės priešieškinį dėl sutarties patvirtinimo ieškovui UAB “Žemieji Šančiai”.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2004 m. spalio 1 d. panaudos sutartis nėra nutraukta, joje numatytas 5 metų panaudos terminas, todėl vėlesnė 2004 m. lapkričio 10 d. panaudos sutartis, kurioje numatytas 1 metų panaudos terminas, nepakeitė ankstesnės sutarties. Iškilus neaiškumams dėl termino turi būti vadovaujamasi CK 6.193 str. 1 d., pagal kurią, kai šalių tikrųjų ketinimų negalima nustatyti, sutartis turi būti aiškinama, atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys;Teismas išėjo už ieškinio ribų, konstatuodamas, jog 2004 m. spalio 1 d. sutartis buvo pasirašyta neįgalioto asmens, nes toks reikalavimas nebuvo pareikštas ieškovo (CPK 265 str.2 d.), be to, tokia aplinkybė nebuvo tiriama teismo posėdyje;Teismas neteisingai aiškino faktines aplinkybes, konstatuojant jog 2004 m. lapkričio 10 d. sutartimi šalys susitarė pakeisti 2004 m. spalio 1 d. sutarties sąlygas, nors šioje sutartyje šalys tokios valios neišreiškė, todėl teismas neteisingai aiškino CK 6.223 str. nuostatas (sutarties keitimas). Teismas ignoravo įrodymus, patvirtinančius tikrąją sutarties šalių valią sudaryti sutartį ilgesniam nei vieneri metai laikotarpiui bei atsakovo atstovo paaiškinimus dėl antros sutarties sudarymo aplinkybių;Pasibaigus 2004 m. lapkričio 10 d. sutarties terminui atsakovas ir toliau naudojosi patalpomis, o ieškovas per įstatymu nustatytą terminą nepareiškė prieštaravimų, todėl teismas neturėjo įstatyminio pagrindo ignoruoti šios aplinkybės ir nepripažinti, jog 2004 m. lapkričio 10 d. sutartis tapo neterminuota ir atsakovą iškeldinti iš užimamų patalpų galima tik įstatymu nustatyta tvarka nutraukus sutartį (CK 6.629 str. 2 d., CK 6.481 str.).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Byloje nustatyta, kad tarp ieškovo ir atsakovo 2004 m. spalio 1 d. buvo sudaryta nekilnojamojo turto panaudos sutartis 5 metų laikotarpiui, kurią už ieškovą (bendrovės direktorių) pasirašė bendrovės darbuotojas neturintis tokios teisės. 2004 m. lapkričio 10 d. tarp šalių sudaryta kita to paties nekilnojamojo turto panaudos sutartis 1 metų laikotarpiui, kurią pasirašė ieškovo UAB „Žemieji šančiai“ direktorius. Pasibaigus 2004 m. lapkričio 10 d. sutarties terminui (2005 m. lapkričio 10 d.), atsakovas 2005 m. gruodžio 5 d., 2006 m. sausio 10 d. ir 2006 m. balandžio 5 d. raginimais, buvo informuotas apie sutarties pasibaigimą ir prašomas išsikelti.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto argumentai, jog 2004 m. spalio 1 d. negyvenamųjų patalpų panaudos sutartis yra galiojanti ir, kad teismas peržengė byloje pareikštus reikalavimus - nepagrįsti. Lietuvos Respublikos CK 6.632 str. numatyta, kad perduoti daiktą neatlygintinai naudotis kitam asmeniui turi teisę tik to daikto savininkas arba kiti įstatymų ar daikto savininko įgalioti asmenys. Tai imperatyvi įstatymo norma. Nagrinėjamu atveju, ginčo patalpų savininkas yra ieškovas UAB „Žemieji šančiai“ (b. l. 10-11), kurios direktorius - V. K. , tačiau 2004 m. spalio 1 d. sutartį už direktorių pasirašė bendrovės darbuotojas (prie direktoriaus vardo ir pavardės parašas yra ne direktoriaus, o bendrovės darbuotojo), todėl laikytina, kad pažeistas CK 6.632 str. Lietuvos Respublikos CK 1.80 str. 1 d. numatyta, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Lietuvos Respublikos CK 1.78 str. 1 d. numatyta, kad sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis, vadovaujantis įstatymais, negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu, o šio straipsnio 5 d. numatyta, kad <...> niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva). Taigi, nustačius, kad 2004 m. spalio 1 d. negyvenamųjų patalpų panaudos sutartimi, ginčo patalpos buvo perduotos ne jų savininko ar jo įgalioto asmens, teisėjų kolegija savo iniciatyva konstatuoja, kad ši sutartis yra niekinė (CK 1.80 str.) ir nesukuria šalims jokių civilinių teisių ir pareigų.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas priešieškinį netinkamai pritaikė materialinės teisės normas (CK 6.497 str. 3 d.), nes teismo pritaikyta materialinė teisės norma netaikytina panaudos teisiniams santykiams (CK 6.629 str. 2 d.), ji reguliuoja nuomos sutarties pabaigą ir tai tik esant sutarties pažeidimams ar nevykdant prievolės (CK 6.497 str.), ko šioje byloje nėra nustatyta. Tačiau iš esmės teismo sprendimas atmesti priešieškinį yra teisingas, todėl paliktinas galioti, nurodant kitus teisinius motyvus. Priešieškinis atmestinas, nes konstatuota, kad 2004 m. spalio 1 d. negyvenamųjų patalpų panaudos sutartis yra niekinė, o pripažinti tokią sutartį galiojančia teismas negali, kaip negali jos patvirtinti ir šalys (CK 1.78 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad 2004 m. lapkričio 10 d. negyvenamųjų patalpų panaudos sutartis po 2005 m. lapkričio 10 d. tapo neterminuota sutartimi, nes byloje nėra įrodymų, jog ieškovas prieštaravo tam, kad atsakovas toliau naudotųsi ginčo patalpomis (CK 6.481 str., 6.629 str. 2 d.). Tačiau nesutinka su tuo, jog ieškovas nori iškeldinti atsakovą iš ginčo patalpų pažeisdamas įstatymus. Teisė atsisakyti daikto neatlygintino naudojimo sutarties numatyta Lietuvos Respublikos CK 6.642 str., kuriame nurodyta, kad kiekviena daikto neatlygintinio naudojimo sutarties šalis bet kada turi teisę nutraukti neterminuotą panaudos sutartį įspėjusi apie tai kitą šalį prieš tris mėnesius, jeigu sutartis nenustato kitokio termino. Nagrinėjamu atveju 2004 m. lapkričio 10 d. negyvenamųjų patalpų panaudos sutartyje nenumatytas nutraukimo terminas, todėl taikytinas įstatymo numatytas terminas. Byloje nustatyta, kad ieškovas jau 2005 m. gruodžio 5 d. pranešimu pranešė atsakovui, jog atsisako panaudos sutarties ir prašo atlaisvinti patalpas, 2006 m. sausio 10 d. raginimu pakartotinai prašo išsikelti iš ginčo patalpų, 2006 m. balandžio 5 d. raginimu trečią kartą prašo išsikelti iki 2006 m. balandžio 15 d., (atsakovas į tai nereagavo, iki šiol užima ginčo patalpas), todėl laikytina, kad ieškovo valia nutraukti ginčo patalpų panaudos santykius su atsakovu yra aiškiai išreikšta bei suprantama atsakovui ir, kad ieškovas laikėsi įstatymo nustatyto termino įspėti šalį prieš tris mėnesius apie atsisakymą nuo sutarties (nuo pirmojo pranešimo iki trečiojo raginimo išsikelti iki 2006 m. balandžio 15 d. praėjo daugiau kaip trys mėnesiai). Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą sprendimą – iškeldinti atsakovą iš ginčo patalpų.

Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, kiti apeliacinio skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl tenkinti apeliacinį skundą, jame nurodytais argumentais, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str.

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.