- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-13
- Bylos Nr.
- 1A-27-719-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-50-1-00229-2012-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Gaputis, Ričardas Gilys
- Nuteistasis
- A. P.
- Nukentėjusysis
- A. M.
- Advokatai
- Kristina Rutkauskienė
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Artūro Ridiko, teisėjų Algirdo Gapučio ir Ričardo Gilio,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 15 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ? BK) 138 str. 1 d. paskiriant laisvės apribojimą vieneriems metams, įpareigojant jį per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti 326,28 Lt turtinę žalą nukentėjusiajai A. M. ir per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Nuosprendžiu taip pat tenkinta dalis nukentėjusiosios A. M. civilinio ieškinio ir iš A. P. A. M. naudai priteista 3326,28 Lt turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, o taip pat iš A. P. nuspręsta išieškoti 50 Lt proceso išlaidų į valstybės pajamas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. P. nuteistas už tai, kad 2012 m. gegužės 8 d., tarp 19.30 val. ir 22.00 val., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) kieme, Panevėžyje, nesunkiai sutrikdė A. M. sveikatą, o būtent, tyčia, kelis kartus nukentėjusiąją A. M., kuri sėdėjo ant dėžės, tampė už dešinės rankos riešo, po to tarpduryje spaudė jos dešiniąją ranką, o nukentėjusiajai vėl atsisėdus ant dėžės, vieną kartą rankoje turėtu laužtuvu sudavė A. M. į dešiniąją blauzdą, taip padarydamas poodines kraujosruvas dešiniame žaste, dešinėje alkūnėje, dešinėje plaštakoje, dešiniame rieše ir dešinėje blauzdoje, dešiniojo peties minkštųjų audinių sumušimą bei dešinio peties sukamųjų raumenų sausgyslių plyšimą, nes dėl šio sausgyslių plyšimo A. M. sveikata buvo sutrikdyta ilgiau, nei 10 dienų laikotarpiui.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu A. P. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-10-15 nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Nurodo, jog skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, procesinių teisės normų pažeidimo vertinant įrodymus, pagrįstas prieštaringais įrodymais, o taip pat yra išnagrinėtas šališko teismo. Teigia, kad apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, šališkai vertino jo duotus parodymus, nepagrįstai rėmėsi nenuosekliais nukentėjusiosios A. M. parodymais, visiškai neatsižvelgė į byloje esančius rašytinius įrodymus, prieštaraujančius A. M. duotiems parodymams teisme, nelygino šių parodymų su liudytojų parodymais, nepašalino prieštaravimų tarp ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotų parodymų, rėmėsi tik dalimi kaltinančių parodymų, tačiau nebuvo vertinti teisinantys parodymai, dėl ko buvo pažeistos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ? BPK) 20 str. nuostatos tokiu būdu padarant esminį proceso pažeidimą ir priimant neteisingą sprendimą. Pabrėžia, jog nagrinėjamu atveju liudytojai yra suinteresuoti bylos baigtimi, kadangi yra nukentėjusiosios giminaičiai bei turi pagrindą jį apkalbėti. Pastebi, kad teismas visiškai nepagrįstai besąlygiškai nukentėjusiosios A. M. parodymus laikė nuosekliais ir patikimai, nors šių parodymų net nelygino tarpusavyje bei su kita bylos medžiaga, iš ko būtų matyti šių parodymų nenuoseklumas ir nepatikimumas. Atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas net nemėgino šalinti iškilusių prieštaravimų ir apkaltinamąjį nuosprendį priėmė nepagrįstai konstatavęs, jog ekspertas patvirtino kad dešinio peties sausgyslių plyšimas A. M. galėjo atsirasti tiek ją tampant už dešinės rankos riešo, tiek ir staiga suspaudus durimis, t.y. teismas net nenustatė A. M. padarytų sužalojimų mechanizmo ir nemėgino pašalinti kilusių prieštaravimų. Pažymima, jog byloje esančių liudytojų parodymai taip pat nepatvirtina nukentėjusiosios nurodytų aplinkybių, o pirmosios instancijos teismas darydamas išvadas dėl nusikaltimo padarymo aplinkybių rėmėsi A. M. parodymais, kurie nėra užfiksuoti teismo posėdžio protokole ir tokiu būdu juos tendencingai iškraipė. Pabrėžia, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo gauta duomenų, jog būtent jis suspaudė A. M. ranką jai nespėjus praeiti pro duris, juo labiau kad byloje išvadą davęs specialistas nesugebėjo pašalinti visų neaiškumų. Atkreipia dėmesį, kad pačios A. M. parodymai dėl patirtų sužalojimų aplinkybių yra prieštaringi: ikiteisminio tyrimo metu ji išvis nenurodo, kad tempiant už rankos jai skaudėjo, o apklausiama teisme jau tvirtina, kad labai skaudėjo, tačiau atvažiavus policijos pareigūnams, ji jiems apie tai nieko nesakė, pretenzijas jiems reiškia tik dėl plėšiamų lentų, apie jokį smurtą jos atžvilgiu, net neužsiminė. Pabrėžia, kad vertinant A. M. parodymus dėl smūgio sudavimo įrankiu vinims traukti jai į koją, atsižvelgtina į tai, jog A. M. apie šį sužalojimą nei 2012-05-08 rašytame prašyme, nei ją 2012-05-10 apžiūrint ekspertui, nenurodė, o jos dukters parodymai dėl šio sužalojimo padarymo motinai yra prieštaringi ir turi būti vertintini kritiškai. Atkreiptinas dėmesys jog visi sužalojimai - tiek peties tiek kojos yra dešinėje pusėje, todėl neatmestina galimybė, jog koja taip pat galėjo būti sužalota tuo pačių metu, A. M. siekiant sulaikyti užsidarančias duris. Pažymi ir tai, kad teismas taip pat nebandė išsiaiškinti, ar nukentėjusioji negalėjo susižaloti pati, ką iš dalies patvirtina ir eksperto paaiškinimai. Apeliantas pabrėžia ir tai, kad teismas, tenkindamas dalį nukentėjusiosios civilinio ieškinio neatsižvelgė ir neįvertino aplinkybių, jog nukentėjusiosios pateiktas 2012-10-18 40 Lt pinigų priėmimo kvitas yra už riešo ultragarso tyrimą, todėl akivaizdu, jog šis tyrimas visiškai nesusijęs su pareikštais kaltinimais, todėl nėra jokio pagrindo šią sumą priteisti. Be to, apeliantas nurodo ir tai, kad iš 2012-10-29 VšĮ „Respublikinė Panevėžio ligoninė“ teismui pateiktos pažymos matyti, jog A. M. į konsultacijų polikliniką nuo 2012-05-23 iki 2012-10-18 kreipėsi net penkis kartus, nusiskundimai nuolat keitėsi ir jai buvo nustatytos labai įvairios diagnozės - nuo peties sumušimo iki stuburo osteochondrozės su šakneliniais skausmais ir būtent dėl šių skausmų 2012-08-30 jai buvo išrašyti vaistai, už kuriuos nukentėjusioji pagal pateiktą kasos čekį sumokėjo 67,01 Lt, tačiau akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai šią sumą priteisė atlyginti A. M..
Teismo posėdyje nuteistasis ir gynėja prašė skundą tenkinti, o prokurorė – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog A. P. padarė BK 138 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką. Pripažindamas apeliantą kaltu, pirmosios instancijos teismas, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisiamojo posėdžio metu patikrintais įrodymais, nuosprendyje nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Kaip matyti iš skundžiamo Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžio, teismas išsamiai bei detaliai aptarė A. P. veikos kvalifikavimo, bausmės skyrimo bei civilinių ieškinių išsprendimo klausimą.
Kaip pagrįstai skundžiamame nuosprendyje nurodė apylinkės teismas, A. P. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką įrodyta, priešingai nei teigia apeliantas, nuosekliais ir vieningais ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu duotais nukentėjusios A. M. parodymais, kad įvykio metu A. P. ją už dešinės rankos traukė nuo dėžės, vėliau stipriai durimis suspaudė petį bei po kurio laiko jai sėdint ant dėžės laužtuvu sudavė į dešinę blauzdą (1 t., 149-151, 153-154, 157-158 b. l., 2 t., 148-149 b. l.). Šiuo atveju pažymėtina tai, jog nukentėjusios A. M. parodymuose esantys prieštaravimai iš esmės nepaneigia jos nuoseklių ir vieningų įvykio aplinkybių liudijimo, juo labiau kad šiuos patvirtina kita bylos medžiaga – liudytojos D. M. parodymai, jog įvykio metu A. P. A. M. tarp durų laikė prispaudęs petį bei pastarajai sėdint laike ant dėžės trenkė į blauzdą; liudytojų A. P. ir B. P. parodymais, iš kurių matyti, kad B. P. tuo metu, kai vyko konfliktas tarp A. P. ir A. M., jis kalbėjo su A. M. telefonu, girdėjo kaip A. M. rėkė, kad jai skauda, iš A. M. pokalbio ir šauksmo suprato, kad A. P. durimis prispaudė jai dešinę ranką; liudytojos M. N. parodymais, kad nuėjus pas A. M. ši skundėsi, kad jai A. P. sužalojo petį, prispausdamas durimis, jai labai skaudėjo, ji gėrė vaistus, tepė tepalais skaudamą vietą; liudytojo A. R. parodymais, kad tą vakarą buvo pagal iškvietimą (duomenys neskelbtini) Panevėžyje, kur vyko konfliktas tarp A. P. ir A. M.; specialisto ir eksperto išvados, kuriomis konstatuoti A. M. padaryti sužalojimai, kurie pagal jų atsiradimo mechanizmą atitinka nukentėjusios nurodytas aplinkybes; eksperto G. Serbentos paaiškinimais, kad dešinio peties sausgyslių plyšimas A. M. galėjo atsirasti tiek ją tampant už dešinės rankos riešo, tiek ir staiga suspaudus durimis. Be to, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, teismas taip pat pažymėjo bei aptarė, kodėl nagrinėjamu atveju yra atmetami A. P. gynėjos argumentai, jog A. P. A. M. durimis prispaudė petį netyčia, tai yra iš neatsargumo, nurodydamas, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog A. M., prispaudus jai ranką rėkė, kad jai skauda, o A. P. dar laikė kelias sekundes duris.
Apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, jog skundžiamame nuosprendyje teismas, aprašydamas nukentėjusiosios parodymus, nurodė juos netiksliai, t. y. ne tokius, kokie yra užfiksuoti teisiamojo posėdžio protokole, yra atmetami, kaip nepagrįsti, kadangi teismas, aprašydamas nukentėjusiosios parodymus skundžiamame nuosprendyje šių parodymų esmės nepakeitė, o tik juos perfrazavo. Be to, formuluodamas tokį apeliacinio skundo argumentą ir cituodamas nukentėjusiosios parodymus pats A. P. nenurodė dalies A. M. parodymų, kuriuose nukentėjusioji kaip tik pabrėžė, jog mano, kad A. P. negalėjo sužaloti peties netyčia ir viską darė tyčia (2 t., 148 b. l.).
Teisėjų kolegija, kaip nepagrįstus atmeta ir apeliacinio skundo argumentus, jog byloje nesant nustatyto nukentėjusiajai padarytų sužalojimų mechanizmo nebuvo pašalinti egzistuojantys prieštaravimai, dėl ko negalima daryti išvados dėl apelianto kaltės padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką. Kaip matyti iš byloje esančių specialisto išvados, ekspertizės akto ir eksperto G. Serbentos paaiškinimų teisiamojo posėdžio metu, nukentėjusiajai padaryto sveikatos sutrikdymo sužalojimo mechanizmas iš esmės yra nustatytas, t. y. nustatyta, jog dešinio peties sausgyslių plyšimas A. M. galėjo atsirasti tiek ją tampant už rankos, tiek ir staiga suspaudus durimis. Šiuo atveju byloje yra neginčijami nustatyta, jog apeliantas tiek tempė nukentėjusiosios ranką, tiek jos petį suspaudė durimis, kas, atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybės bei A. M. padarytų sužalojimų pobūdį bei laiką, leidžia daryti išvadą, jog byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad apeliantas pagrįstai pripažintas kaltu dėl jam inkriminuotame kaltinime nurodytomis aplinkybėmis nukentėjusiajai A. M. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Nagrinėjamu atveju taip pat pažymėtina ir tai, jog apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, jog nukentėjusiajai nustatyti kūno sužalojimai galėjo atsirasti ir kitomis aplinkybėmis, yra atmetami, kaip nepagrįsti, kadangi tokie apeliacinio skundo motyvai yra tik prielaidos, nagrinėjamoje byloje yra pakankamai įrodymų, jog kaltinime numatytomis aplinkybėmis būtent A. P. nesunkiai sutrikdė A. M. sveikatą, o be to, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad nukentėjusiajai sveikatos sutrikdymas galėjo būti padarytas kitais būdais.
Apeliacinį skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija taip pat atmeta skundo argumentus, jog nukentėjusiajai skundžiamu nuosprendžiu yra nepagrįstai priteista 40 Lt už riešo ultragarso tyrimą ir 67,01 Lt už vaistus, kadangi šios pinigų sumos yra nesusijusios su A. M. padarytu nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusiajai apeliantas įvykio metu taip pat už riešo tampė dešinę ranką, dėl ko atliktas dešinio riešo ultragarso tyrimas yra tiesiogiai susijęs su nuteistojo veiksmais, atliktais nukentėjusiosios atžvilgiu bei dėl ko šio tyrimo atlikimo išlaidos yra pagrįstai priteistos iš A. P.. Be to, nagrinėjamu atveju taip pat nėra pagrindo tvirtinti, jog nepagrįstai iš apelianto buvo priteisti 67,01 Lt už vaistus, kadangi, kaip matyti iš teisiamojo posėdžio metu kaip liudytojos apklaustos šeimos gydytojos A. M. P. ir byloje esančių vaistų pirkimo kvitų, A. M. 67,01 Lt suma vertinamus vaistus pirko 2012-08-30, t. y. po A. P. jos atžvilgiu atliktų neteisėtų veiksmų, o šie preparatai buvo skirti skausmo malšinimui (1 t., 116 b. l.; 3 t., 6 b. l.).
Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį apelianto atžvilgiu, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nuosprendyje nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas, kas rodo, jog A. P. apeliacinio skundo teiginiai dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžio yra nepagrįsti, o skundžiamo nuosprendžio naikinti ar keisti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo A. P. apeliacinį skundą atmesti.