- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-10-31
- Bylos Nr.
- e2YT-20568-1144/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-01729-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ignas Podlipskas
- Pareiškėjas
- R. U.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė „Turto bankas“
dalyvaujant pareiškėjui R. U., jo atstovei advokato padėjėjai Donatai Slavinskaitei Gargasei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. U. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo senelis M. P. priėmė palikimą, atsiradusį po savo sutuoktinės J. P. mirties (duomenys neskelbtini), pradėdamas faktiškai paveldimą turtą valdyti bei nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas priėmė palikimą, atsiradusį po savo senelio M. P. mirties (duomenys neskelbtini), pradėdamas faktiškai paveldimą turtą valdyti.
Pareiškime nurodė ir teismo posėdžio metu pareiškėjas bei jo atstovė paaiškino, kad gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), pasistatė pareiškėjo seneliai M. P. ir J. P.. Pareiškėjas šiuose namuose gyveno maždaug nuo 1991 m. Po J. P. mirties (duomenys neskelbtini), M. P. dėl sutuoktinės palikimo priėmimo į notarą nesikreipė dėl teisinių žinių neturėjimo, tačiau toliau liko gyventi name, jį prižiūrėjo ir faktiškai priėmė sutuoktinės palikimą. Po M. P. mirties (duomenys neskelbtini), likusį namą prižiūrėjo pareiškėjas, jame toliau gyveno ir faktiškai priėmė senelio palikimą. Pareiškėjas anksčiau dėl juridinę reikšmę turinčių faktų palikimų priėmimo į teismą nesikreipė, nes neturėjo visų reikalingų dokumentų patvirtinančių asmenų giminystės ryšį.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas pateiktame atsiliepime nurodė pareiškimą spręsti teismo nuožiūra. Bylą prašė nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkinamas.
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas R. U., gimęs (duomenys neskelbtini), yra A. U., gimusio (duomenys neskelbtini) ir V. T. P., M. ((duomenys neskelbtini)), gimusios (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), sūnus. V. T. P., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas M. P., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), motina J. P. ((duomenys neskelbtini)), gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) V. T. U., M., mirė (duomenys neskelbtini) Kėdainių rajono 1-ojo ir 2-ojo notarų biuruose paveldėjimo bylos po M. P. ir J. P. mirčių neužvestos. (duomenys neskelbtini) ūkinėje knygoje M. P. vardu užregistruotas gyvenamasis namas ir pastatai, esantys (duomenys neskelbtini).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 2000 m. liepos 18 d. Nr. VIII-1864 38 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, jog civilinio kodekso penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui (CK įsigaliojo 2001 m. liepos 1 d.). J. P. palikimo atsiradimo metu, t. y. J. P. mirties dieną ((duomenys neskelbtini)) ir M. P. palikimo atsiradimo metu, t. y. M. P. mirties dieną ((duomenys neskelbtini)), galiojo 1964 m. Civilinis kodeksas, pagal kurio 587 straipsnio nuostatas įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui. Paveldint pagal įstatymą, įpėdiniai lygiomis dalimis yra: 1) pirmosios eilės – mirusiojo vaikai (tarp jų ir įvaikiai), sutuoktinis ir tėvai (įtėviai); 2) antrosios eilės – mirusiojo senoliai iš tėvo ir iš motinos pusės, mirusiojo vaikaičiai (1964 m. Civilinis kodeksas 573 straipsnio 1 dalis). Palikėjo vaikaičiai ir provaikaičiai yra įstatyminiai įpėdiniai, jeigu palikimo atsiradimo metu nebėra gyvo to iš jų tėvų, kuris būtų buvęs įpėdinis; jie lygiomis paveldi tą dalį, kuri būtų priklausiusi mirusiajam jų tėvui (motinai), paveldint pagal įstatymą (1964 m. Civilinio kodekso 573 straipsnio 4 dalis).
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016).
Pareiškime nurodytos aplinkybės, pareiškėjo, jo atstovės paaiškinimai bei liudytojo V. M. parodymai duoti teismo posėdžio metu, leidžia teismui spręsti, kad pareiškėjo senelis M. P. pergyvenęs savo sutuoktinę J. P. ((duomenys neskelbtini)), po jos mirties ((duomenys neskelbtini)) likusį palikimą – santuokoje įgytą gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjo valdyti, tame name toliau gyvendamas, tuo turtu naudodamasis, prižiūrėdamas ir rūpindamasis kaip savo. Tokiais aktyviais veiksmais M. P., per 1964 m. Civilinio kodekso 587 straipsnio 3 dalyje nustatytą šešių mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo palikimo atsiradimo dienos, aiškiai išreiškė valią įgyti teises į sutuoktinės palikimą ir tokiu būdu faktiškai jį priėmė. Pareiškėjas R. U. būdamas savo senelio M. P. įstatyminis įpėdinis, nesant gyvos pareiškėjo motinos V. T. U., M. (mirusios (duomenys neskelbtini)), po M. P. mirties ((duomenys neskelbtini)), toliau gyveno name, esančiame (duomenys neskelbtini), mokėjo mokesčius, turtu naudojosi, jį prižiūrėjo ir rūpinosi kaip savo bei perėmė senelio daiktus – baldus. Tokiais aktyviais veiksmais pareiškėjas R. U., per 1964 m. Civilinio kodekso 587 straipsnio 3 dalyje nustatytą šešių mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo palikimo atsiradimo dienos, aiškiai išreiškė valią įgyti teises į senelio M. P. palikimą ir tokiu būdu faktiškai jį priėmė.
Esant nustatytoms aplinkybėms, pareiškimas laikomas pagrįstu ir tenkinamas (CK 5.13 straipsnis, 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis). Nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas sukels teisines pasekmes pareiškėjui, jis galės įgyvendinti savo, kaip įpėdinio, teises paveldėjimo byloje (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–270 straipsniais, 448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), po sutuoktinės J. P. ((duomenys neskelbtini)), gimusios (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė sutuoktinės palikimą faktinio valdymo būdu.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas R. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po senelio M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą faktinio valdymo būdu.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.