Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. Š. ieškinį atsakovui S. S. dėl žalos padarytos neteisėtais veiksmais.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje nagrinėjamas klausimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovas pateikė ieškinį, juo prašė priteisti iš atsakovo turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą dėl nepagrįstai pradėto ikiteisminio tyrimo prie ieškovą, dėl kurio ieškovas patyrė tiek finansinių nuostolių, tiek stiprių išgyvenimų.

CK 6.245 str. 4 d. nurodyta, kad deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais.

Prievolė atlyginti turtinę ir (ar) neturtinę žalą atsakovui kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.: 1) jis neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai, 2) yra padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas (išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis). Turtinė žala pagal CK 6.249 str. 1 d. – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Pagal CK 6.250 str. 2 d. neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteisiamas, jeigu įrodyta, kad ji padaryta ir pasireiškė kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas, ir kitais teismo pripažintais ar įstatymų nustatytais būdais (CK 6.250 str. 1 d.). Neturtinės žalos padarymo faktą ir tą aplinkybę, kad yra įstatymo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo atvejis (CK 6.263 str. 2 d.), turi įrodyti ieškovas ((duomenys neskelbtini) str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011).

Viena iš privalomų ir šiai bylai aktualių deliktinės atsakomybės sąlygų yra žalą padariusio asmens veikos ar neveikimo neteisėtumas, išskyrus atvejus, jei įstatymas nustato pareigą atlyginti žalą, padarytą teisėtais veiksmais, todėl šios deliktinės civilinės atsakomybės taikymo sąlygos paneigimas tais atvejais, kai prievolė atsakovui atlyginti padarytą žalą kyla tik nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas, yra pakankamas teisinis pagrindas pripažinti, kad reikalavimai atlyginti turtinę ir neturtinę žalą negali būti tenkinami, nes veikos teisėtumas savaime paneigia tokio pobūdžio turtinės prievolės egzistavimą.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašė priteisti iš atsakovo tiek turtinės, tiek neturtinės žalos, atsiradusios dėl atsakovo kreipimosi į ikiteisminio tyrimo įstaigą, atlyginimą. Pagal kasacinio teismo praktiką vertinant, ar naudojimasis įstatymų suteikta teise kreiptis dėl teisminės gynybos gali būti pripažįstamas neteisėta veika CK 6.246 str. aspektu, pažymėtina, kad esminę reikšmę turi ne ne ikiteisminio tyrimo nutraukimo faktas, o nukentėjusiojo kreipimosi dėl teisminės gynybos aplinkybės, kurios vertintinos tuo aspektu ir tik tiek, kiek tai reikšminga konstatuojant, ar nėra aiškiai išreikšto piktnaudžiavimo teise, atidumo ir rūpestingumo imperatyvų sąmoningo nepaisymo - tai teismui būtų pagrindas spręsti dėl civilinės atsakomybės už žalą, padarytą piktnaudžiaujant teise, taikymo (CK 1.137 str. 3 d.). Šiuos imperatyvus pažeidžiančiais veiksmais būtų pagrindas pripažinti tokį kreipimąsi dėl baudžiamojo persekiojimo, kai atsakovo teisinis statusas ir kitos aplinkybės rodytų, kad normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, tokioje situacijoje teisminės gynybos nesikreiptų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011).

Byloje nustatyta, kad 2015-01-12 Kauno AVPK gautas atsakovo S. S. pareiškimas, kuriame nurodoma, kad jis dirbo vairuotoju UAB „Sinėja“. 2014-12-02 pateikė prašymą atleisti iš darbo nuo 2014-12-02, tačiau darbdavys su juo pilnai neatsiskaitė, todėl atsakovas kreipėsi į Darbo ginčų komisiją. Darbo ginčų komisijai UAB „Sinėja“ direktorius pateikė 2014-02-21 darbo sutarties kopiją, priedo prie šios sutarties kopiją ir 2014-02-21 visiškos materialinės atsakomybės sutarties kopiją. Atsakovas pareiškime nurodė, kad visi šie dokumentai yra suklastoti, nes šių dokumentų jis nepasirašė, o juose esantys parašai yra tik panašūs į jo, akivaizdžiai nukopijuoti nuo originalių atsakovo parašų esančių pas buvusį darbdavį. Taip pat pareiškime nurodyta, jog pateiktuose dokumentuose yra tikrovės neatitinkanti informacija dėl komandiruotpinigių dydžio. 2015-01-22 Kauno AVPK Dainavos PK pareiškimo pagrindu pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 300 str. 1 d. dėl dokumentų suklastojimo ir disponavimo suklastotu dokumentu (baudžiamoji byla Nr.01-1-04999-15, b. l. 1). 2015-02-19 S. S. išduota pažyma apie pradėtą ikiteisminį tyrimą (baudžiamoji byla Nr.01-1-04999-15, b. l. 52). Išduotą pažymą atsakovas pateikė Darbo ginčų komisijai, kuri nagrinėdama tarp ieškovo ir atsakovo kilusį darbo ginčą bei remdamasi S. S. pateikta pažyma apie pradėtą ikiteisminį tyrimą priėmė sprendimą darbdaviui darbuotojo veiksmais padarytą žalą atlyginti dalinai taikant ribotą materialinę atsakomybę (b. l. 15-19). 2015-10-16 ekspertizės akto išvadoje konstatuota, kad 2014-02-21 visiškos materialinės atsakomybės sutartį pasirašė pats atsakovas S. S. (baudžiamoji byla Nr.01-1-04999-15, b. l. 95). 2015-12-10 specialisto išvadoje konstatuota, kad 2014-02-21 darbo sutartyje pirmame ir antrame lapuose, bei sutarties priede esančius S. S. vardu pasirašytus parašus tikriausiai pasirašė pats S. S., kategoriškai atsakyti į klausimą nėra galimybės dėl parašų mažos grafinės apimties kiekio, jų variacijos (baudžiamoji byla Nr.01-1-04999-15, b. l. 120). 2015-03-26 ieškovas ikiteisminiame tyrime buvo apklaustas kaip specialusis liudytojas (baudžiamoji byla Nr.01-1-04999-15, b. l. 179). 2016-01-15 ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (baudžiamoji byla Nr.01-1-04999-15, b. l. 191).

Ikiteisminio tyrimo byloje apklaustas atsakovas nurodė, kad jis pasirašė su darbdaviu darbo sutartį, kuria nustatomas 2 mėn. bandomasis laikotarpis ir jo metu darbdavys mokės 50 proc. darbo užmokesčio. Darbo sutartį visada vežiojosi automobilyje kartu su automobilio dokumentais. Automobilį atidavus remontui atsakovas darbdaviui perdavė automobilio dokumentus, tarp kurių liko atsakovo darbo sutarties egzempliorius, darbdavys darbo sutarties jam negrąžino. Materialinės atsakomybės sutarties jis nepasirašė. Darbdavys mokėdavo mažiau dienpinigių, negu atsakovo nuomone priklausė, vėliau pradėjo reikalauti žalos atlyginimo, todėl atsakovas nusprendė išeiti iš darbo. Ieškovas su atsakovui pilnai neatsiskaitė, todėl atsakovas kreipėsi į Darbo ginčų komisiją. Komisijoje ieškovas nurodė, kad su atsakovu buvo sutarta darbo sutartimi mokėti 50 proc. dienpinigių ir pateikė darbo ir materialinės atsakomybės sutarčių kopijas. Peržvelgęs dokumentus atsakovas pamatė, kad jis įdarbintas terminuotam laikotarpiui bei sutartis papildyta ir pakeista atskiru priedu, kur numatyta mokėti 50 proc. dienpinigių. Su tokiomis sąlygomis jis supažindintas nebuvo, todėl suabejojo dėl savo parašų. Pasirašant sutartį į jos sąlygas labai nesigilino. Teigė, jog nepasirašė ir materialinės atsakomybės sutarties. Atsakovas apklausoje nurodė, kad parašai yra tik panašūs į jo tikruosius parašus, bei tekstas prie atsakovo parašo yra rašytas ne jo ranka. Atsakovui kilo įtarimų, kad ieškovas vengdamas su atsakovu pilnai atsiskaityti perrašė sutarties sąlygas ir suklastojo darbo sutartį bei atsakovo parašus ant sutarčių (baudžiamoji byla Nr.01-1-04999-15, b. l. 59-60). Atsakovo atstovė nurodė, kad atsakovas neturėjo savo sutarčių egzempliorių, todėl neturėjo su kuo palyginti parašų, o būdamas įsitikinęs, kad materialinės atsakomybės sutarties nepasirašė, sąžiningai klydo dėl parašų tikrumo. Sąžiningai klysdamas atsakovas kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl galimo nusikaltimo padarymo. Atsakovas sąžiningai naudojosi tokia savo teise siekdamas išsiaiškinti ar nebuvo padaryta nusikalstama veika, o ne nepagrįstai apkaltinti ieškovą. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas dėl dokumentų klastojimo, o ne prieš ieškovą konkrečiai, ieškovui nebuvo pareikšti įtarimai ar taikytos kokios nors prievartos priemonės.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog ieškovas ikiteisminiame tyrime buvo apklaustas kaip specialus liudytojas (baudžiamoji byla Nr.01-1-04999-15, b. l. 185-187), įtarimai jam pareikšti nebuvo .

Šioje byloje būtina nustatyti atsakovo neteisėtą veikimą ar neveikimą, t. y., kad atsakovas neteisėtai, tyčia pranešė apie nebūtą nusikaltimą. Aplinkybė, jog buvo siekiama ištirti dokumento suklastojimą ir buvo nustatyta, kad ant materialinės atsakomybės sutarties pasirašė atsakovas, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovo veiksmai buvo tyčiniai ir ieškovui buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala. Ieškovo teigimu atsakovas turėjo elgtis atidžiai ir rūpestingai ir tik būdamas įsitikinęs, kad tai ne jo parašai (pvz. iki kreipiantis į ikiteisminio tyrimo institucijas atlikti rašysenos ekspertizę), kreiptis į teisėsaugos institucijas. Šie argumentai atmestini. Vertinant, jog atsakovas sąžiningai klydo dėl parašų tikrumo, jis pasinaudojo savo teise kreiptis teisinės gynybos į institucijas, kurioms suteiktos visos teisės atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus – tame tarpe ir rašysenos ekspertizę. Be to pažymėtina, kad 2015-12-10 specialisto išvada konstatuota, jog 2014-02-21 darbo sutartyje pirmame ir antrame lapuose, bei sutarties priede esantys S. S. vardu pasirašyti parašai tikriausiai pasirašyti paties S. S., kategoriškai atsakyti į klausimą nėra galimybės dėl parašų mažos grafinės apimties kiekio, jų variacijos (baudžiamoji byla Nr.01-1-04999-15, b. l. 120). Vertinant šią išvadą negalima teigti, jog atsakovo veiksmuose yra aiškiai išreikštas piktnaudžiavimas teise, atidumo ir rūpestingumo imperatyvų sąmoningas nepaisymas. Taip pat byloje nėra pateikta duomenų dėl neteisėto baudžiamojo persekiojimo vykdymo.

Atmestinas ieškovo argumentas, jog teismai yra konstatavę, kad praktika, kai darbuotojai panašiais atvejais teigia, kad nėra pasirašę materialinės atsakomybės sutarčių tam, jog išvengtų materialinės atsakomybės, yra darbuotojų tarpe paplitusi. Šie argumentai nesudaro pagrindo ieškiniui tenkinti, kadangi kiekvienas atvejis yra individualus ir negalima kategoriškai teigti, jog atsakovas elgėsi turėdamas nurodytų tikslų.

Nepakankamas pagrindas įrodyti neteisėtiems atsakovo veiksmams yra ir pažymos iš ikiteisminio tyrimo įstaigos pateikimas Darbo ginčų komisijai (b. l. 23). Atsakovas į ikiteisminio tyrimo institucijas kreipėsi tik po to, kai darbdavys pateikė galimai suklastotas sutartis ir suprantama, kad nagrinėjant darbo ginčą, atsakovas apie pradėtą tyrimą informavo Darbo ginčų komisiją. Duomenų, jog tai buvo padaryta tyčiniais veiksmais, siekiant išvengti materialinės atsakomybės byloje nėra. Jog atsakovui buvo žinoma iš kitų dokumentų apie jo materialinę atsakomybę, taip pat nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovas negalėjo sąžiningai klysti dėl pasirašytos materialinės atsakomybės sutarties. Baudžiamojoje byloje apklaustas liudytoju A. R., taip pat teigė, jog <...kiek aš pamenu pasirašiau tik vieną dokumentą – darbo sutartį...> (baudžiamoji byla Nr.01-1-04999-15, b. l. 174).

Taip pat teismas pažymi, kad ikiteisminio tyrimo nutraukimas pats savaime nėra pagrindas preziumuoti, kad atsakovas kreipdamasis į ikiteisminio tyrimo įstaigą ir pranešdamas apie galimai padarytą nusikalstamą veiką elgėsi neteisėtai. Sprendžiant žalos atlyginimo klausimą, reikšminga aplinkybė yra ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagrindas. Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nes buvo konstatuota, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, tačiau tai savaime nesudaro teisinio pagrindo tenkinti ieškinį ir konstatuoti, kad tarp atsakovo veiksmų, atlikto ikiteisminio tyrimo ir ieškovo patirtos turtinės žalos, sveikatos, emocinės būklės pablogėjimo yra priežastinis ryšys, kad ieškovas patyrė neturtinę žalą.

Pagal CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais. Kitaip tariant, neturtine žala yra laikomas pakenkimas teisės saugomoms ir ginamoms neturtinėms, nematerialiosioms vertybėms – asmens garbei, orumui, privačiam gyvenimui ir pan. Rūpesčiai ginant savo teises yra neišvengiama būtinybė. Pagrindas neturtinei žalai atsirasti yra tada, kai tokie rūpesčiai peržengia įprastas pastangas ir konstatuojamas dvasinių sukrėtimų, emocinės depresijos, asmens garbės, orumo pažeidimo faktas, tačiau nagrinėjamoje byloje ieškovas tokių duomenų nepateikė. Šioje byloje nėra įrodymų, kad ieškovas patyrė nurodytus išgyvenimus, nepatogumus. Ieškovas, reikalaudamas atlyginti neturtinę žalą, nėra atleidžiamas nuo (duomenys neskelbtini) str. įtvirtintos pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t. y. jam tenka pareiga įrodyti šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas. Ieškovas neįvykdė procesinės pareigos įrodyti civilinės atsakomybės rūšies sąlygų, apsiribodamas deklaratyviais teiginiais apie neigiamas emocijas, poveikį sveikatai, emocinei būsenai, gebėjimui bendrauti bei dirbti tiesioginį darbą, Tai patvirtinančių duomenų byloje nėra. Pažymėtina, kad kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymu saugoma teisinė vertybė, taigi neturtinė žala patiriama individualiai, todėl, be CK 6.250 str. 2 d. išvardytų ir teismo konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintų aplinkybių, kaip į vieną iš kriterijų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti teismas privalo atsižvelgti į pažeistos teisinės vertybės pobūdį, specifiką. Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, teismo nuomone, neturtinės žalos ieškovas teismui neįrodė, todėl jos priteisimas prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams ((duomenys neskelbtini) str., 180 str., 185 str., CK 1.5 str., 1.137 str.).

Atsakovo pasinaudojimas įstatyme įtvirtinta teise kreiptis teisinės gynybos nagrinėjamu atveju negali būti pripažįstamas neteisėtu veikimu CK 6.246 str. prasme, nes byloje nustatytos aplinkybės neįrodo aiškiai išreikšto atsakovo piktnaudžiavimo teise, atidumo ir rūpestingumo imperatyvų sąmoningo nepaisymo. Atkreiptinas dėmesys, jog byloje nenustatyta, kad atsakovo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl melagingo įskundimo ar pranešimo apie nebūtą nusikaltimą, už melagingų parodymų davimą.

Nesant teisinių pagrindų atsakovo veiksmus pripažinti neteisėtais, teismas konstatuoja, kad nėra sąlygų atsakovo deliktinei civilinei atsakomybei dėl neteisėto kreipimosi teisminės gynybos kilti, taigi – ir teisinio pagrindo dėl to priteisti iš atsakovo ieškovo prašomą turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, todėl ieškinys atmestinas ((duomenys neskelbtini) str., 185 str., CK 6.246 – 6.249 str.).

Nenustačius, jog atsakovas neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai, dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų teismas nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas patyrė 150 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti (b. l. 52-53). Ieškinį atmetus iš ieškovo atsakovui priteistinos 150 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 88 str., 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti ieškovo S. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) atsakovui S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.