- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-03-21
- Bylos Nr.
- AN2-51-350/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-50-3-00304-2018-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Algirdas Gaputis
- Pažeidėjas
- J. L.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Algirdas Gaputis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – J. L., a.k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019 m. vasario 12 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau Institucijos) 2018 m. lapkričio 2 d. nutarimu J. L. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso ( toliau ANK) 432 straipsnio 1 dalį 35 eurų bauda už tai, kad jis, 2018 m. spalio 3 d., 12.53 val. U. mieste vairavo transporto priemonę būdamas neužsisegęs saugos diržo, kai saugos diržai automobilyje įrengti, tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių 196 punkte nurodytus reikalavimus.
2. Institucijos nutarimą J. L. skundė Utenos apylinkės teismo Utenos rūmams, tačiau skundžiama Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019 m. vasario 12 d. nutartimi jo skundas buvo atmestas.
3. J. L. skundžia Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019 m. vasario 12 d. nutartį, prašo ją bei Institucijos nutarimą panaikinti. Nurodo, kad jis nubaustas nepagrįstai, nes Institucijos nutarime nurodytu laiku transporto priemonę vairavo prisisegęs saugos diržus ir jokių teisės aktų reikalavimų nepažeidė. Priimdamas skundžiamą nutartį teismas rėmėsi prieštaringais pareigūnų parodymais, jie skirtingai aiškino aplinkybes apie aptariamą įvykį ir prieštaravimai liko nepašalinti, tuo labiau, kad jis ir kartu važiavusi liudytoja J. M. tvirtino, kad jis ( apeliantas) vairavo prisisegęs saugos diržus. Tuo tarpu automobilio apžiūros ir atlikto eksperimento metu nebuvo atkurtos tapačios sąlygos, buvusios įvykio metu, nes automobilis buvo apžiūrimas stovintis, įvykio metu jis judėjo, o jo ( apelianto) pozicija transporto priemonė taip pat kito, įvykio metu jis dėvėjo striukę su kapišonu, šalia sėdėjo keleivė, todėl visuma paminėtų aplinkybių nebuvo atkurtos ir remtis automobilio apžiūros ir atlikto eksperimento metu gautais tariamais įrodymais teismas neturėjo remtis.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į J. L. apeliacinį skundą Institucija su skunde išdėstytais argumentais nesutinka, skundą prašo atmesti, nes J. L. buvo nubaustas pagrįstai, teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
5. Skundas tenkinamas.
6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
7. Remiantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.
8. Kaip matyti iš skundo turinio, apelianto teigimu, jis teisės pažeidimo, už kurį nubaustas Institucijos nutarimu, nepadarė, KET nepažeidė, protokole nurodytu metu transporto priemonę vairavę užsisegęs saugos diržus.
9. Aukštesnės instancijos teismui patikrinus skundžiamos nutarties administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą pagal byloje esančią medžiagą, iš naujo įvertinus pirmosios instancijos teisme ištirtus įrodymus – apelianto J. L., liudytojų J. M., policijos pareigūnų J. K., D. N. parodymus, kitus surinktus rašytinius įrodymus ir įvykio metu darytą garso įrašą, daro išvadą, kad apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl J. L. kaltės padarius pažeidimą, numatytą ANK 432 straipsnio 1 dalyje, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, neatsižvelgė į byloje surinktų įrodymų visumą, pernelyg didelę reikšmę suteikė policijos pareigūnų parodymams, neatsižvelgdamas į jų prieštaringumą.
10. Kaip jau buvo pasisakyta, administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Tai yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį teisės pažeidimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn.
10.1 J. L. Institucijos nutarimu nubaustas už tai, kad protokole nurodytu metu vairavo transporto priemonę neužsisegęs saugos diržo, t.y. kaltinamas pažeidęs KET 196 punkto (važiuodami transporto priemone vairuotojas ir keleiviai privalo juos užsisegti) reikalavimus.
11. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad pirmosios instancijos teismas, palikdamas galioti Institucijos nutarimą, kaip J. L. kaltę patvirtinančiais įrodymais rėmėsi teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų policijos pareigūnų J. K., D. N. parodymais, kurie teigė, jog patruliuojant tarnybiniu automobiliu U. mieste jie sustojo V. K. ir K. sankryžoje ketindami sukti į pagrindinę gatvę, praleido ja tiesiai važiuojantį automobilį, kurio vairuotojas nebuvo užsisegęs saugos diržo. Tačiau remiantis vien šiais parodymais negalima kategoriškai teigti, kad apeliantas transporto priemonę vairavo be saugos diržų, nes minimų policijos pareigūnų parodymai viso proceso metu iš esmės nebuvo nuoseklūs.
11.1 Apklausiamas liudytoju pirmosios instancijos teisme policijos pareigūnas J. K. teigė, kad faktą, jog apeliantas vairuoja neprisisegęs saugos diržo, jis pamatė tarnybiniam automobiliui įsukus į pagrindinę gatvę ir važiuojant paskui apelianto automobilį, ir jam buvo akivaizdu, kad priekyje važiuojantis vairuotojas neužsisegęs saugos diržo, nes saugos diržas kabėjo laisvas (kabalavo) ir tuomet vairuotojas jį persimetė per petį. Tačiau po įvykio surašytame tarnybiniame pranešime pareigūnas J. K. nurodė, kad saugos diržą per petį vairuotojas persimetė pamatęs policijos pareigūnus - stovinčius ties sankryža. Tuo tarpu apylinkės teisme apklausiamas D. N. nurodė, kad J. L. vairavo neužsisegęs saugos diržo, nes jis tai aiškiai matė važiuodamas paskui pažeidėją, kuris buvo palinkęs ties vairuojamo automobilio vairu. J. K. nurodomų aplinkybių apie tai, kad J. L. jiems matant bandė užsisegti saugos diržą, D. N. nenurodė.
12. Apeliantas J. L. viso proceso metu kategoriškai neigė padaręs jam inkriminuotą pažeidimą. Kad važiavo užsisegęs saugos diržą, jis nurodė administracinio nusižengimo protokole. Prie bylos pridėtame įvykio metu darytame garso įraše taip pat užfiksuota, kad jį sustabdžiusiems pareigūnams apeliantas iš karto nurodė nesuprantantis sustabdymo priežasties, teigė važiavęs užsisegęs saugos diržą ir šias jo nurodomas aplinkybes patvirtina teisme apklaustos kartu su apeliantu įvykio metu važiavusios liudytojos J. M. parodymai, kuri analogiškas aplinkybes nurodė ir po įvykio rašytame paaiškinime.
13. Šiuo atveju svarbu ir tai, kad apklausiamas apylinkės teisme D. N. teigė, jog sustabdžius J. L. pastarasis aiškino, kad jis nenori būti nubaustas todėl, kad yra medžiotojas ir nuobaudų turėjimas gali pakenkti jam ateityje, tačiau iš byloje esančio įvykio metu daryto nepertraukiamo garso įrašo akivaizdu, kad jokios kalbos apie medžioklę ar aplinkybes, dėl kurių baustumas galėtų pakenkti apeliantui, nebuvo.
14. Nors nagrinėjant bylą apylinkės teisme buvo atlikta automobilio apžiūra ir eksperimentas, kurio metu buvo siekiama išsiaiškinti, ar vairuotojui sėdint užsisegus/neužsisegus saugos diržą tai matyti iš tokio pat bei didesnio atstumo, kuriuo nuo apelianto vairuojamo automobilio buvo policijos pareigūnai ir kurio metu buvo padaryta išvada, kad akivaizdžiai matyti, kada asmuo užsisegęs ir kada neužsisegęs saugos diržą, tačiau šis įrodymas vienareikšmiškai nepatvirtina, kad aptariamo įvykio metu J. L. transporto priemonę vairavo neužsisegęs saugos diržo. Kaip matyti, atliekamo eksperimento metu nebuvo atkurtos tapačios sąlygos, kurios buvo įvykio metu, nes veiksmas buvo atliekamas ne su važiuojančia, o su stovinčia transporto priemone, kurioje sėdėjo tik vairuotojas, nesant keleivio, kuris buvo J. L. vairuojamoje transporto priemonėje įvykio metu. Apeliantas teigė, kad įvykio metu jis dėvėjo striukę su kapišonu, kas galėjo apsunkinti pareigūnų galimybę matyti, ar jis vairuoja su saugos diržu, ar be ir šios skunde nurodytos aplinkybės nėra paneigtos.
15. Be kita ko, šio veiksmo metu buvo nustatyta, kad vairuotojui sėdint transporto priemonėje neužsisegus saugos diržo, jo visiškai nematyti, nes diržas būna prisišliejęs prie vidinės automobilio salono sienelės, kas paneigia teisme apklausto pareigūno J. K. parodymus apie tai, kad įvykio metu J. L. vairavo be saugos diržo, nes diržą jis matė kabantį prie salono sienelės palaidą. Nors apklausiami apylinkės teisme policijos pareigūnai kategoriškai tvirtina matę apeliantą vairuojantį be saugos diržo, tačiau jų parodymuose esant aukščiau aptartų prieštaravimų, kurių pašalinti nėra galimybės, remtis jais negalima, nes, teismo nuomone, neatmetama, kad pareigūnai galėjo sąžiningai suklysti fiksuodami, kad J. L. nesegi saugos diržo. Kitų įrodymų – vaizdo įrašų ar fotonuotraukų, kurie patvirtintų apeliantui inkriminuoto pažeidimo padarymą, byloje nėra.
16. Tokiu būdu esant išvardintiems prieštaringiems įrodymams, bei nesant kitų neginčitinų įrodymų, negalima daryti kategoriškos išvados, kad įvykio metu apeliantas vairavo transporto priemonę be saugos diržo.
17. Taigi, vertinant byloje esančius įrodymus, kuriais buvo grindžiamas administracinis kaltinimas dėl teisės pažeidimo padarymo, akivaizdu, kad minėti įrodymai nepakankami pagrįsti apelianto kaltę. Teismų praktikoje laikomasi principo, kad visos abejonės dėl teisės pažeidimo padarymo, kurių neįmanoma pašalinti, vertintinos teisės pažeidimu kaltinamo asmens naudai.
18. Įvertinus byloje surinktus duomenis, konstatuotina, kad J. L. inkriminuojamas pažeidimas, nesant pakankamai neginčijamų to įrodymų, negali būti laikomas įrodytu, o tuo pačiu negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta skundžiama nutartis. Dėl to teismo nutartis naikinama ir administracinio nusižengimo teisena J. L. atžvilgiu nutraukiama (ANK 591 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019 m. vasario 12 d. nutartį ir J. L. administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
Šis nutarimas neskundžiamas.