- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-02-14
- Bylos Nr.
- 1-28-446/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-67-1-00305-2011-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vilma Raščiuvienė
- Nukentėjusysis
- A. L.
- Kaltinamasis
- V. K.
- Advokatai
- Genadijus Lukminas
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs 1964 m. kovo 23 d. Šiaulių rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 8 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, neįgalus, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas :
1995-11-21 Šiaulių rajono apylinkės teismo pagal BK 271 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 m., pritaikius BK 47¹ str. bausmės vykdymas atidėtas 1 m.;2000-02-22 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal BK 201 str. 1 d. laisvės atėmimu 5 mėn.;2005-11-30 Radviliškio rajono apylinkės teismo pagal BK 140 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 m., pritaikius BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 m.;2011-10-13 Kelmės rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 m., pritaikius BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 m., įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms ir per vienerius metus atlyginti nusikaltimu padarytą žalą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis V. K. 2011 m. rugpjūčio 11 d. Šiaulių apskrities VPK Kelmės rajono policijos komisariatui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, 2011 m. rugpjūčio 11 d. protokolu-pareiškimu melagingai įskundė A. L. kaip asmenį, padariusį nusikalstamą veiką, t.y. pareiškime policijai nurodė, apklausiamas liudytoju bei parodymų patikrinimo metu parodė, kad jį sumušė A. L., dėl to 2011 m. rugpjūčio 11 d. Šiaulių apskrities VPK Kelmės rajono PK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 67-1-00299-11, 2011 m. rugpjūčio 11 d. A. L. buvo sulaikytas, 2011 m. rugpjūčio 12 d. jam buvo pateiktas pranešimas apie įtarimą pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. dėl V. K. sumušimo ir paskirta kardomoji priemonė – suėmimas.
Kaltinamasis V. K. kaltu prisipažino pilnumoje ir paaiškino, kad jis įvykių tą dieną, kai buvo sumuštas, neprisimena, nes buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Grįžęs iš teismo posėdžio, kuriame buvo nagrinėjama jo baudžiamoji byla dėl kuoliukų vagystės iš ganyklos, su draugais A. N. namuose gėrė alkoholinius gėrimus. Ryte jis prabudo sumuštas netoli A. N. namų esančioje daržinėje. Dėl ko ir kas jį sumušė, neprisimena. Kadangi jis pyko ant A. L., kurio sodyboje jis kurį laiką gyveno ir dirbo, jo įsitikinimu, dėl A. L. nesąžiningumo, jis buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn dėl kuoliukų vagystės, draugo pakurstytas, jis sugalvojo pranešti policijai, kad jį sumušė A. L., tokiu būdu, atkeršyti jam. Jis policijos pareigūnui melavo apklausos metu, melagingai parodė parodymų patikrinimo vietoje. Dėl tokio savo elgesio labai gailisi.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo V. K. kaltė įrodyta pilnumoje.
Nukentėjusysis A. L. parodė, kad V. K. kelis mėnesius gyveno jo buvusios sutuoktinės sodyboje, šėrė gyvulius. Smurto V. K. atžvilgiu niekada nenaudojo. Tą dieną, kai jis buvo apkaltinas V. K. sumušimu, jis jo net nebuvo sutikęs. Kas V. K. sumušė, jam nežinoma. Dėl melagingų V. K. parodymų jis buvo sulaikytas, jam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Savaitę laiko jis praleido areštinėje, dėl nervinės įtampos jam pablogėjo sveikata, patyrė nuostolių, nes buvo priverstas kreiptis į advokatę dėl teisinės pagalbos ir gynybos baudžiamojoje byloje, negalėjo nudirbti ūkio darbų, kuriuos buvo įsipareigojęs atlikti buvusiai sutuoktinei, dėl ko jo šeima patyrė nuostolių.
Iš protokolo-pareiškimo (b.l. 4) matyti, kad 2011 m. rugpjūčio 11 d. 9 val. V. K. kreipėsi į Šiaulių apskrities VPK Kelmės rajono PK, prašydamas nubausti A. L., kuris 2011 m. rugpjūčio 8 d. apie 17 val. sumušė jį.
Apklausiamas liudytoju V. K., būdamas įspėtas pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str. už melagingų parodymų davimą, parodė, kad A. L. Kelmės autobusų stotyje jėga jį įsisodino į savo automobilį ir, pavežęs keletą kilometrų link Užvenčio, sumušė jį, spardydamas kojomis (b.l. 5).
Iš nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo (b.l. 6-9) matyti, kad V. K. parodė vietą Kelmės autobusų stotyje, kur jis stovėjo tuo metu, kai jį A. L. jėga tempė į automobilį, vietas, kur pavažiavęs A. L. sustabdė automobilį, iš kurio jį ištempė, kur jį sumušė.
2011 m. lapkričio 8 d. Kelmės rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro nutarimu (b.l. 16-19) nutrauktas ikiteisminis tyrimas A. L. atžvilgiu, nesant jo veikoje nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., požymių. Nutarime konstatuota, jog ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad V. K. melagingai pranešė pareigūnams apie jo sužalojimo aplinkybes, nurodydamas, kad sužalojimus jam padarė A. L., dėl ko pastarajam buvo pareikštas įtarimas padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 138 str. Vėliau nukentėjusysis paneigė pirminius savo parodymus, paaiškindamas, kad taip darė norėdamas pakenkti A. L., V. B. patvirtino, kad V. K. po teismo posėdžio net nebuvo susitikęs A. L..
Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad kaltinamasis V. K. įstaigai, turinčiai teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, - Kelmės rajono policijos komisariatui melagingai įskundė A. L. kaip asmenį, padariusį nusikalstamą veiką, dėl ko A. L. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, t.y. jam pareikštas įtarimas, jis sulaikytas, jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, jis apklaustas įtariamuoju, todėl V. K. veikoje yra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 236 straipsnio 1 dalyje, sudėtis.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. L. pareiškė civilinį ieškinį (b.l. 13), kuriuo prašė priteisti iš kaltinamojo 1300 Lt turtinės ir 10000 Lt neturtinės žalos. Teisiamojo posėdžio metu jis palaikė savo ieškinį.
Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Iš nukentėjusiojo parodymų, pateikto kvito (b. l. 14) matyti, kad A. L. sutuoktinė advokatei už A. L. gynybą sumokėjo 1300 litų. Ši suma laikytina nuostoliais, patirtais dėl baudžiamosios bylos iškėlimo A. L., susijusiais su melagingu nukentėjusiojo įskundimu, todėl priteistina iš kaltinamojo.
Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata, gyvybė yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą, tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę. Pagal CK 6.250 str. 2 d. vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Jeigu jos susijusios su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Dar vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė. Jeigu ji pasireiškia didžiausio pavojaus visuomenei forma - darant tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš asmenį, priverčiant žmogų išgyventi fizines ir dvasines kančias žalojimo metu, neturtinę žalą padariusio asmens tokiu būdu pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti didesnį, ir atvirkščiai, neatsargiais nesmurtiniais veiksmais pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti mažesnį. Žalą padariusio asmens turtinė padėtis yra dar vienas iš kriterijų, galinčių turėti įtakos nustatomam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui. Šiuo atveju reikia atsižvelgti į žalą padariusio asmens finansavimo šaltinius ir turtinę būklę, turimą turtą ir lėšas, įvertinti jo turtinę padėtį. Nukentėjusysis tvirtindamas, kad dėl kardomosios priemonės – suėmimo – paskyrimo jam ženkliai pablogėjo sveikata, jokių įrodymų dėl sveikatos pablogėjimo, gydymosi, vaistų įsigijimo ar lankymosi gydymo įstaigose nepateikė. A. L. paaiškinimai dėl nenudirbtų ūkio darbų, patirtų nuostolių taip pat neparemti įrodymais. Todėl teismas neturi pagrindo manyti, kad suėmimas turėjo esminės žalos nukentėjusiojo sveikatai, namų ūkiui. Teismas neabejoja, kad A. L. dėl sulaikymo ir suėmimo patyrė stresą, diskomfortą, nepatogumus, tačiau neturtinė 10000 Lt žala, kurią prašo priteisti iš kaltinamojo, atsižvelgiant į CK 6.250 str. 2 d. nustatytus kriterijus - nusikalstamos veikos padarinius, nukentėjusiojo bei kaltinamojo interesų pusiausvyrą, į formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, yra aiškiai per didelė, todėl mažintina. Atsižvelgiant į tą aplinkybę, kad nukentėjusiajam sveikatos pablogėjimas nenustatytas, kaltinamojo turtinė padėtis itin sunki, jis neįgalus, turintis psichinės sveikatos sutrikimų, todėl, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais ir atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos nustatant neturtinės žalos dydį analizę, darytina išvada, kad teisingas, protingas ir sąžiningas būtų 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimas, priteistinas iš kaltinamojo.
Kaltinamojo V. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis nuoširdžiai prisipažino ir gailisi nusikaltęs.
Kaltinamojo V. K. nusikalstamos veikos padrymo metu ankstesni teistumai buvo išnykę, tačiau jam buvo pareikšti įtarimai dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., padarymu, už ką nuteistas laisvės atėmimo bausme 2011 m. spalio 13 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, jis niekur nedirba, pastovaus pragyvenimo šaltinio neturi, yra neįgalus, todėl jam skirtina griežčiausia bausmės rūšis, numatyta BK 236 straipsnio 1 dalies sankcijoje. Atsižvelgiant į tai, kad jis įvykdė nesunkų nusikaltimą, būdamas neteistas, todėl yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, t.y. atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Atsižvelgiant į tai, kad teistumas išnykęs, kaltu V. K. prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, teismo posėdžio metu nukentėjusiojo atsiprašė, todėl jam skirtina vidutinio griežtumo laisvės atėmimo bausmė. Šiuo nuosprendžiu paskirtoji bausmė LR BK 63 str. pagrindu bendrinama su 2011 m. spalio 13 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, jos vykdymą atidedant ankstesniu nuosprendžiu paskirtam terminui.
Proceso išlaidos, kurios šioje byloje sudaro 18,60 Lt, išmokamos iš teismo lėšų liudytojui V. B., priteistinos iš kaltinamojo (BPK 105 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 2 d., teismas
nusprendžia:
V. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 236 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., bausmę, paskirtą šiuo nuosprendžiu, subendrinti su bausme, paskirta 2011 m. spalio 13 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, bausmes iš dalies sudedant, galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 2 p., 7 p., laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, atlyginti nukentėjusiajai D. B. padarytą turtinę žalą.
Civilinį ieškinį tenkinti dalinai. Priteisti iš V. K. 1300 (vieną tūkstantį tris šimtus) litų turtinės ir 1000 (vieną tūkstantį) litų neturtinės žalos atlyginimo A. L..
Priteisti iš V. K. 18,60 Lt (aštuoniolika litų 60 ct.) proceso išlaidų valstybei.
Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.