- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-02-10
- Bylos Nr.
- 2-907-595/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-19363-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vita Valeckaitė
- Ieškovas
- UAB „S.M.T.“
- Atsakovas
- AB „Lietuvos draudimui“
- Kategorijos
- 44.5.28pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „S.M.T.“ ieškinį atsakovui AB „Lietuvos draudimui“ dėl draudimo išmokos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 16728,96 Eur draudimo išmoką, 5% dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Procesiniuose dokumentuose - ieškinyje bei dublike (1t., 1-6, 140-143) nurodė, kad jų įmonė su atsakovu yra sudarę transporto priemonės draudimo sutartį, kuria buvo apdrausta ieškovui priklausanti transporto priemonė (duomenys neskelbtini) vals. Nr. (duomenys neskelbtini) 2015-02-19 ryte buvo pastebėta, kad apdrausta priemonė yra apgadinta. Apie įvykį nedelsiant buvo pranešta Mažeikių rajono policijos komisariatui bei įvykis buvo užregistruotas draudimo kompanijoje. Su atsakovu buvo sutarta, kad automobilį apžiūrės BMW atstovai Klaipėdoje „Krasta Auto“ ir išvados bus pateiktos atsakovui. Automobilį apžiūrėjo UAB „Krasta Auto“ ir pateikė pasiūlymą, kad vien automobilio detalės be remonto darbų kainuos 15513,18 Eur. Po automobilio apžiūros nuvyko į Klaipėdos AB „Lietuvos draudimas“ žalų skyrių ir informavo, kad automobilį nusprendė parduoti bei užpildė prašymą išmokėti draudimo išmoką. Atsakovo atstovas apžiūrėjo automobilį, nufotografavo ir surašė apžiūros aktą, su kuriuo jie nesutiko, nes sugadintos detalės turi būti keičiamos, o ne remontuojamos, ką patvirtino ir BMV atstovai Klaipėdoje. Ieškovas kreipėsi į nepriklausomus ekspertus, kad tiksliai nustatytų žalą. IĮ „A. P. firma“ vertintojas A. P. turintis teismo eksperto statusą atliko nepriklausomą vertinimo ataskaitą, kurioje žalos dydis išmokai nustatytas 16700 Eur. Atsakovas neatlygino eksperto nustatytos žalos, nepateikė motyvuoto paaiškinimo dėl atleidimo nuo žalos atlyginimo. Atsakovas neginčijo atliktos vertinimo ataskaitos ir nepateikė jokio dokumento, įrodančio, kad ataskaita yra negaliojanti. Sutarčiai galiojančių taisyklių Nr. 21 9.6.2.1. punktas nustato, kad jei transporto priemonė apdrausta su sąlyga „remontas organizuojamas draudėjo pasirinkimu“, atkūrimo išlaidos apskaičiuojamos pagal draudėjo pateiktus remonto išlaidas patvirtinančius dokumentus.
Atsiliepimas
Atsakovas teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose- atsiliepime į ieškinį (e. b., 1t., 67-75p.) bei triplike (e.b., 1t., 127-131p.) su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Procesiniuose dokumentuose atsakovas nurodo, kad pagal šalių sudarytą draudimo sutartį buvo pradėtos administravimo procedūros dėl 2015-02-19 įvykio, kurio metu (duomenys neskelbtini) buvo apvogtas ir apgadintas ieškovui priklausantis automobilis. Atsakovui buvo pateiktas prašymas dėl draudimo išmokos išmokėjimo, tačiau atsakovas pranešė, kad dėl šio įvykio vis dar atliekamos žalos administravimo procedūros ir galutinis sprendimas nėra priimtas. Draudimo įstatymo 96 str. 2 d. įpareigoja draudiką tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dedant reikiamas pastangas. Todėl atsakovas norėdamas tinkamai ištirti draudžiamąjį įvykį vis dar administruoja žalą ir tiria aplinkybes būtinas draudžiamojo įvykio draudimo išmokos dydžiui nustatyti. Atsakovui administruojant žalą transporto priemonės sugadinimų pobūdis sukėlė įtarimų dėl įvykio tikrumo ir aplinkybių, todėl jis kreipėsi į Telšių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariatą su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo sukčiavimo. Dėl šio prašymo 2015-05-06 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, todėl atsakovas remiantis ankščiau minėtų teisės aktų nuostatomis vis dar administruoja ieškovo nurodomą žalą. Ieškovas net nesulaukęs iš atsakovo atsakymo dėl pateikto prašymo išmokėti draudimo išmoką, kreipėsi į nepriklausomus turto vertintojus. Mano, kad ieškovas visų pirma turėjo sulaukti atsakovo eksperto išvadų ir įvertinimo dėl transporto priemonės apgadinimų ir tik sužinojęs apie galimai pažeistas savo teises, jei priimtas sprendimas būtų netenkinęs ieškovo lūkesčių, galėjo atsirasti teisė kreiptis į nepriklausomus turto vertintojus. Galutinis sprendimas dėl šios žalos bus priimtas tik teisėsaugos institucijoms atlikus tyrimą ir pateikus išvadas. Pažymi, jog net įvykį pripažinus draudžiamuoju, išmoka remiantis atsakovo žalos administravimo metu surinkta medžiaga būtų akivaizdžiai mažesnė nei nurodyta ieškinyje. Atsakovas yra apskaičiavęs nuostolio dydį remdamasis Taisyklių nuostatomis ir ji sudaro 9811,82 Eur. Ieškovo pateikta nepriklausomų ekspertų vertinimo ataskaita yra sudaryta remiantis teoriniais skaičiavimais (nėra pagrįsta jokiais duomenimis, kurie patvirtintų realiai egzistuojant atitinkamas remonto kainas rinkoje) ir, įvertinus surinktą informaciją, akivaizdžiai neatspindi faktinio padarytos žalos dydžio. Atsakovas apskaičiuodamas draudimo išmoką atliko rinkos tyrimą, kurio metu kreipėsi į servisus, kurie pateikė remonto darbų apskaičiavimo sąmatas. Atsakovo apskaičiuota draudimo išmoka yra objektyvi, atitinkanti rinkos kainas, apskaičiuota remiantis Taisyklių nuostatomis. Įvertinus atsakovo gautus komercinius pasiūlymus dėl automobilio remonto, matyti, kad ieškovas objektyviai gali susiremontuoti automobilį mažesnėmis išlaidomis, nei yra nurodoma ieškinyje.
Teismo posėdyje ieškovo atstovas ieškinį palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais ir prašė jį tenkinti. Nesutiko su atsakovo paskaičiuotu draudimo išmokos dydžiu. Prašė priteisti nepriklausomo turto vertintojo nustatytą žalą, kadangi jie sudarydami draudimo sutartį pasirinko variantą, kad remontas organizuojamas draudėjo pasirinkimu, todėl ir draudimo įmoka buvo ženkliai didesnė. Jie iš karto nesutiko su atsakovo atliktu transporto priemonės techninės apžiūros aktu, kuriame nurodyta, kad detalės turi būti remontuojamos, todėl ir kreipėsi į nepriklausomą ekspertą. Tokia teisė yra nustatyta draudimo taisyklėse.
Teismo posėdyje atsakovo atstovas nurodė, kad šiuo metu, nors dar ir nebaigtas ikiteisminis tyrimas, yra priimtas sprendimas įvykį pripažinti draudžiamuoju ir yra išmokėta ieškovui 9811,82 Eur draudimo išmoka. Nesutiko su ieškovo reikalavimu draudimo išmoką išmokėti pagal nepriklausomo turto vertintojo, kadangi to nenustato draudimo sutartį reglamentuojančios draudimo taisyklės. Tokią pat poziciją palaiko ir Lietuvos bankas 2014 metais išnagrinėtų ginčų apžvalgoje. Ieškovo pasirinktas variantas „remontas organizuojamas draudėjo pasirinkimu“ reiškia tik tai, kad ieškovas savo transporto priemonę po įvykio galėjo remontuoti bet kuriame jo pasirinktame, o ne jų nurodytame servise. Kadangi ieškovas nusprendė automobilio neremontuoti, buvo vadovaujamasi taisyklių 9.6.1.1. punktu ir pats draudikas paskaičiavo draudimo išmoką. Turto vertinimo metodika nustatyta tik vertintojams ir nėra privaloma draudimo bendrovėms. Turto vertintojai visada pateikia turto vertinimo ataskaitą palankią užsakovui. Krasto auto pateikė tik detalių kainas, tačiau nepasisakė ar visos detalės turi būti keičiamos, ar jos gali būti remontuojamos. Pagal atsakovo atliktą žalos įvertinimą, ieškovas realiai galėjo susiremontuoti automobilį, ką patvirtina ir į bylą pateikiami trijų autoservisų paskaičiavimai.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis (CK 6.987 str.). Turto draudimo sutartis yra rizikos sutartis. Draudėjas, sudarydamas turto draudimo sutartį, siekia apsaugoti savo ar trečiojo asmens (jei sutartis sudaryta trečiojo asmens naudai) turtinius interesus, susijusius su apdraudžiamu turtu, nuo rizikų, galinčių sukelti tam tikro dydžio nuostolius. Nuostolių atsiradimo riziką pagal sutartį perima draudikas, suteikdamas draudimo apsaugą – įsipareigodamas mokėti draudimo išmoką įvykus draudžiamajam įvykiui (Draudimo įstatymo 2 str. 11 d.). Tačiau draudimo sutartimi draudimo objektui (draudėjo ar naudos gavėjo turtiniams interesams) suteikiama apsauga nėra absoliuti – draudikas prisiima ne visą įmanomą, bet ribotą draudimo riziką, suteikiamos draudimo apsaugos ribos nustatomos draudimo sutartyje bei draudiko parengtomis draudimo rūšies taisyklėmis, tiek draudimo liudijime aptartomis individualiomis sąlygomis. Draudimo sutartis paprastai sudaroma draudiko parengtų draudimo rūšies taisyklių, t. y. standartinių sutarties sąlygų, pagrindu prisijungimo būdu (Draudimo įstatymo 2 str. 22 d., CK 6.992 str.).
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2014-06-10 šalys sudarė Transporto priemonių savanoriškojo draudimo sutartį, tai patvirtina Transporto priemonių draudimo liudijimas Nr. 101656726, kurios pagrindu buvo apdrausta ieškovui priklausanti transporto priemonė BMW 730 D, 2008 metų gamybos, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) (1t., b.l. 8-9). Draudimo sutartis galioja nuo 2014-07-15 iki 2015-07-14.
Draudimo sutarčiai galiojo Transporto priemonių draudimo taisyklės Nr.021 (toliau-Taisyklės) (1t. b. l.10-41).
Iš į bylą pateikto ieškovo pareiškimo Mažeikių rajono policijos komisariatui, nustatyta, kad 2015-02-19 apie 7.30 atvykus adresu (duomenys neskelbtini) buvo pastebėta, kad jiems priklausantis automobilis (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) apvogtas ir apgadintas- nuo automobilio priekinio ir galinio bamperio pagrobtos apdailos juostos su parkavimo sistemos davikliais, galinio dangčio ženklinimas ir apgadintas automobilis iš lauko (1t. b.l. 44). 2015-02-27 Telšių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariatas priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kadangi nebuvo gautas nukentėjusio asmens skundas, o ieškovo pranešimas laikytas tik informaciniu, kadangi UAB „S.M.T.“ direktorius nurodė, kad įmonei žala nepadaryta, nes visus nuostolius atlygins draudimo bendrovė (1t., b.l. 104).
2015-02-19 ieškovas kreipėsi į atsakovą su prašymu išmokėti draudimo išmoką (1t. b.l. 48).
2015-02-19 atsakovo žalų ekspertas apžiūrėjo automobilį ir sudarė transporto priemonės techninės apžiūros aktą, kuriame nurodė transporto priemonės sugadinimus bei keičiamas ir remontuojamas dalis (1 t., b.l. 49, 2t., b.l. 30-44). Ieškovo atstovas Transporto priemonės techninės apžiūros akte nurodė, kad nesutinka, jog detalės būtų keičiamos.
Iš Valstybės įmonės „Regitra“ pažymos nustatyta, kad ieškovas 2015-03-05 pranešė apie transporto priemonės perleidimą (1 t., b.l. 98).
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovas iki ieškinio pateikimo teismui dienos nebuvo priėmęs sprendimo dėl įvykio pripažinimo draudiminiu ir ieškovui nebuvo išmokėjęs draudimo išmokos. 2015-04-27 raštu atsakovas informavo ieškovą, kokie veiksmai yra atlikti žalos administravimo byloje ir nurodė, kad vyksta visų įvykio aplinkybių tyrimas (1 t. b.l. 107). Taip pat nustatyta, kad remiantis AB „Lietuvos draudimas“ prašymu Mažeikių rajono policijos komisariate 2015-05-06 pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-25636-15 dėl apgadinto automobilio (duomenys neskelbtini), v/Nr. (duomenys neskelbtini) pagal LR BK 182 str. (1 t., b.l. 129, 163-165).
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2016-01-11 raštu Nr. 1553401 atsakovas informavo ieškovą, jog apskaičiavo draudimo išmoką už 2015-02-19 įvykį ir 9811,82 Eur draudimo išmoka išmokama į ieškovo sąskaitą AB Šiaulių banke Mažeikių filiale (2 t., b.l. 29).
Byloje iškilęs ginčas dėl draudimo išmokos dydžio.
Draudimo įstatymo 105 str. apibrėžia, kad draudimo išmokos dydis yra lygus dėl draudžiamojo įvykio patirtų draudėjo, apdraustojo ar naudos gavėjo nuostolių ir (ar) kitų išlaidų (draudimo intereso) dydžiui, jei šalių susitarimu nenustatyta, kad draudikas privalo atlyginti tik dalį nuostolių (kitų išlaidų). Draudiko pareiga atlyginti žalą kyla iš draudimo sutarties, todėl žala atlyginama vadovaujantis ne bendraisiais žalos atlyginimo principais, o draudimo teisinius santykius reglamentuojančiomis normomis bei pačia draudimo sutartimi.
Ginčo atveju šalys, sudarydamos Draudimo sutartį, susitarė, kad transporto priemonė yra draudžiama išskaitant nusidėvėjimą, o remontas organizuojamas apdraustojo pasirinkimu.
Iš rašytinės bylos medžiagos bei šalių atstovų paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad ieškovas po įvykio nusprendė neremontuoti transporto priemonės, o ją pardavė. Ieškovas 2015-02-20 kreipėsi į I. Į. A. P. firmos vertintoją A. P. nustatyti transporto priemonės rinkos ir likutinę vertes bei apskaičiuoti atkūrimo kaštus. Turto vertintojas A. P. sudarė kelių transporto priemonės BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertinimo ataskaitą Nr. 15-0204 (1t., b.l. 50-95). Minėtoje ataskaitoje nustatyta, kad transporto priemonės rinkos vertė prieš apgadinimą yra 21300 Eur, o likutinė vertė 4600 Eur. Ieškovas nurodo, kad jis kreipėsi į nepriklausomą turto vertintoją dėl nuostolių nustatymo, kadangi nesutiko su atsakovo apžiūros akte nurodyta aplinkybe, kad dalis detalių turi būti remontuojamos, o ne keičiamos. Tačiau turto vertinimo išvadoje nurodoma, kad išvada apie turto vertės parengta ne dėl to, kad tarp užsakovo, šiuo atveju ieškovo, ir turto vertinimo įmonės arba kitų asmenų iškilo ginčas dėl turto vertės nustatymo.
Ieškovas remdamasis atlikta turto vertinimo pažyma prašo priteisti iš atsakovo 16700 Eur nuostolių bei 144,81 Eur išlaidų už turto vertinimą, išskaičius 115,85 besąlyginę išskaitą, kas viso sudaro 16728,96 Eur.
Ieškovas savo reikalavimą grindžia Taisyklių 9.6.2.1 punktu, kuriame nustatyta, kad jei transporto priemonė apdrausta su sąlyga „remontas organizuojamas draudėjo pasirinkimu“, atkūrimo išlaidos apskaičiuojamos pagal draudėjo pateiktas remonto išlaidas patvirtinančius dokumentus, bet neviršijant tos transporto priemonės gamintojo atstovo Lietuvoje (ar draudiko nurodyto atstovo) nustatytų įkainių.
Pažymėtina, kad Taisyklių 9.1. punktas nustato, kad nuostolio dydį nustato draudikas, vadovaudamasis draudimo sutarties sąlygomis ir surinktais dokumentais, pagrindžiančiais nuostolį ir jo dydį. Apskaičiuojant nuostolio dydį atsižvelgiama tik į įvykio metu tiesiogiai padarytus matomus sugadinimus, atsiradusius dėl tiesioginio ryšio su įvykio priežastimi. Taisyklių 9.6. punktas nustato, kad jeigu draudikas nustato, kad sugadintos detalės ir (ar) dalys gali būti remontuojamos, bet neprivalo būti keičiamos, atkūrimo išlaidos atlyginamos įvertinant remontuojamos detalės ir dalies atstatymo kaštus. Jeigu draudikas nustato, kad sugadintas dalis ir detales reikia keisti, atkūrimo išlaidos atlyginamos įvertinant sugadintų detalių ir dalių keitimo kaštus.
Įvertinus aplinkybę, kad ieškovas po eismo įvykio nusprendė neremontuoti transporto priemonės ir atsakovui nepateikė remonto išlaidas patvirtinančių dokumentų, turi būti taikomas ne ieškovo nurodytas Taisyklių 9.6.2.1. punktas, o 9.6.1. punktas, kuris nustato nuostolių nustatymo ir draudimo išmokos apskaičiavimo tvarką tuo atveju jeigu nepateikiami transporto priemonės remonto išlaidas ir apmokėjimą patvirtinantys dokumentai. Tokiu atveju vadovaujantis Taisyklių 9.6.1.1. punktu būtinos remonto išlaidos apskaičiuojamos be PVM pagal gamintojo rekomenduojamus laiko normatyvus, bet ne didesnius nei draudiko rekomenduojamo autoserviso valandiniai įkainiai, ir draudiko nurodytus keičiamų detalių ir (ar) dalių (naujų neoriginalių, naudotų, o jų nesant rinkoje, naujų originalių), atitinkančių sugadintos transporto priemonės technologijos lygį, atsižvelgiant į kainą, kurią už detales ir (ar) dalis sumokėtų draudikas. Taisyklių 9.7. punktas nustato, kad transporto priemonės dalių vagystės atveju nuostoliai atlyginami tik pateikus remonto faktą bei apmokėjimą patvirtinančius dokumentus. Nepateikus minėtų dokumentų, nuostoliai atlyginami vadovaujantis 9.6.1. punkto nuostatomis.
Vadovaujantis aukščiau aptartomis Taisyklių sąlygomis atsakovas 2015-02-26 sudarė ieškovo apdrausto automobilio ekspertizės sąmatą Nr. 1553401 (2 t.b.l. 71-80) ir nustatė nuostolio sumą 10902.02 Eur, iš kurios išskaičius 10 procentų besąlyginę išskaitą išmokėjo ieškovui 9811,82 Eur draudimo išmoką.
Pažymėtina, kad Taisyklėse nėra nustatyta, kad draudimo išmoka gali būti apskaičiuojama vadovaujantis nepriklausomų turto vertintojų atlikta vertinimo ataskaita. Turto vertintojas paskaičiuodamas ieškovo automobiliui padarytos žalos dydį nesivadovavo draudimo sutarties sąlygomis bei sutarties vykdymo ekonomiškumo principu. Vien ta aplinkybė, kad ieškovas nesutiko su atsakovo įvertinimu, jog po transporto priemonės apgadinimų dalis detalių būtų remontuojamos, nesudaro pagrindo teigti, kad nuostoliai turi būti atlyginami pagal turto vertintojo sudarytą vertinimo ataskaitą. Tuo labiau, kad turto vertintojas, savo išvadoje nevertino, ar tam tikros detalės gali būti remontuojamos, o jeigu ne, dėl kokių priežasčių. Ieškovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad atsakovo sudarytame Transporto priemonės techninės apžiūros akte nurodytos detalės negali būti remontuojamos. Teismas pažymi, kad Taisyklių 9.6. punkte nustatyta, kad jeigu draudikas nustato, kad sugadintos detalės ir (ar) dalys gali būti remontuojamos, bet neprivalo būti keičiamos, atkūrimo išlaidos atlyginamos įvertinant remontuojamos detalės ir dalies atstatymo kaštus.
Draudimo įstatymo 96 straipsnio 2 dalis įpareigoja draudiką tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dedant reikiamas pastangas. Minėto straipsnio trečioje dalyje nustatyta, kad draudikas neturi teisės išmokėti draudimo išmoką ar atsisakyti ją išmokėti, neįsitikinęs, kad draudžiamasis įvykis buvo. Taisyklių 9.15. punkte nurodyta, kad draudimo išmoka išmokama per 15 darbo dienų, kai draudikas gauna visą informaciją, reikšmingą draudžiamojo įvykio fakto, aplinkybių ir pasekmių bei draudimo išmokos dydžio nustatymui. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovas tinkamai atliko žalos administravo procedūras ir nėra jokio pagrindo teigti, kad neišmokėdamas ieškovui draudimo išmokos per jo nurodytą laiką būtų pažeidęs Draudimo įstatymo ar šalių sudarytos Draudimo sutarties nuostatas.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus bei į tai, kad atsakovas išmokėjo ieškovui Taisyklių nustatyta tvarka paskaičiuotą draudimo išmoką, ieškinys yra atmestinas.
Iš ieškovo priteistina valstybės naudai 17,93 Eur išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262, 268-270, 430 straipsniais,
nusprendė:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo UAB „S.M.T.“, j.a.k. 301150924, valstybės naudai 17,93 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.