Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Irma Čuchraj, sekretoriaujant Viktorijai Budvytytei – Bedalienei, dalyvaujant pareiškėjui N. A., atsakovų – Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovui R. A., tretiesiems suinteresuotiems asmenims – V. U., B. R., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. A. skundą atsakovams – Lietuvos valstybei, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, tretiesiems suinteresuotiems asmenimis – V. U., B. R., Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biurui dėl pareigūno neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas N. A. 2009-05-20 pateikė skundą atsakovams – Lietuvos valstybei, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, tretiesiems suinteresuotiems asmenimis – V. U., B. R., Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biurui, prašydamas priteisti pareigūnų neteisėtais veiksmais jam padarytą 400 Lt dydžio žalą. Skunde pareiškėjas nurodo, kad jo vairuojamą automobilį sustabdė policijos pareigūnė V. U.; jis pareigūnams nepateikė vairuotojo pažymėjimo, nes iš jo atimta teisė vairuoti transporto priemones; pareigūnas reikalavo 200 Lt už tai, kad automobilis priverstinai nebūtų nuvežtas. Mano, kad pareigūnai, nusprendę priverstinai nuvežti jo vairuojamą transporto priemonę, pasielgė neteisėtai, nes jis vairavo automobilį būdamas blaivus, jokio eismo įvykio nepadarė, o šalia buvo draugas, kuris turėjo teisę vairuoti transporto priemones. Teigia, kad dėl neteisėto transporto priemonės priverstinio nuvežimo jis patyrė 400 Lt žalą (b.l. 4-5).

Tretiesiems suinteresuotiems asmenimis – Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biurui apie bylos nagrinėjimą teismo posėdyje pranešta tinkamai. Iš šių institucijų atsiliepimų į skundą negauta. Į teismo posėdį paminėtų institucijų atstovai neatvyko. Byla nagrinėtina paminėtų proceso dalyvių atstovams nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir LR ABTĮ) 123 straipsnio 1 dalis).

Tretysis suinteresuotas asmuo V. U. teismo posėdyje nurodė su skundu nesutinkanti. Paaiškino, kad ji dirbo viename ekipaže su kolega, sustabdė pareiškėjo vairuojamą automobilį tikslu patikrinti vairuotojo ir transporto priemonės dokumentus. Patikrinimo metu nustatė, kad pareiškėjas vairuoja transporto priemonę, nors ši teisė iš jo atimta, be to, automobilis neapdraustas. Buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, pareiškėjas nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo. Kadangi iš pareiškėjo teisė vairuoti transporto priemones atimta, vadovavosi teisės aktų reikalavimais ir nutarė automobilį priverstinai nuvežti į saugojimo aikštelę.

Tretysis suinteresuotas asmuo B. R. teismo posėdžio metu palaiko pareiškėjo skundą. Paaiškino, kad: pareiškėjas yra jos sugyventinis; pinigus už automobilio saugojimą aikštelėje sumokėjo asmeniškai; ji yra automobilio „Mercedes Benz 200“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė; automobilis jai buvo grąžintas, kai ji kreipėsi į pareigūnus su prašymu grąžinti automobilį. Nurodo, kad jos sumokėti 400 Lt – pinigai, jos gaunami kaip pašalpa už vaikus. Paaiškino, kad pažeidimo padarymo dieną N. A. nuvežė ją pas gydytoją, po to važiavo savo reikalais.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas kaip nepagrįstas (LR ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas ginčija policijos pareigūnų atlikto veiksmo – transporto priemonės priverstinio nuvežimo teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas – institucija, formuojanti vienodą teismų praktiką administracinėse bylose, yra pažymėjęs, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonių taikymas yra veiksmas; vykstant administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai viešojo administravimo aktai nepriimamai, o administracinių teisės pažeidimų bylų tyrimas ir nagrinėjimas nelaikytinas viešuoju administravimu; skirtingai nuo administracinio akto, veiksmas negali būti pripažintas negaliojančiu, nes negalima pripažinti negaliojančiais jau įvykusių realaus gyvenimo pokyčių (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-10-05 nutartis administracinėje byloje Nr. N1-1736/2007).

Taigi šiuo atveju būtina nustatyti, ar pareigūnų veiksmai taikant vieną iš administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonių – transporto priemonės priverstinį nuvežimą – yra teisėti ir pagrįsti.

Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais, bylos rašytiniais duomenimis nustatyta, kad 2009-05-08 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės viršila A. G. (A. G.) surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. F 245584, kuriame užfiksavo, kad: 2009-05-08 12.00 val. Artojų g. 3, Klaipėdos m. (prie įvažiuojamojo kelio į mašinų stovėjimo aikštelę prie parduotuvės), N. A. vairavo automobilį „Mercedes Benz 200“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kai ši teisė iš jo atimta iki 2009-05-28, bei neturėjo transporto priemonės privalomojo civilinės atsakomybės draudimo poliso. Tokiais veiksmais N. A. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14, 238 punktų reikalavimus, atsakomybė už tai numatyta LR ATPK 128 straipsnio 2 dalyje, 123 straipsnio 5 dalyje (b.l. 8, žr. prijungtos administracinės bylos Nr. A2.6.-2509-108/2009 b.l. 3, 7, 8, 12).

Automobilio „Mercedes Benz 200“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė yra B. R. (b.l. 8). Surašius 2009-05-08 transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktą Nr. F 245584, automobilis priverstinai nuvežtas į saugojimo aikštelę, esančią adresu Minijos g. 152, Klaipėdoje (b.l. 7). 2009-05-15 B. R. kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su prašymu grąžinti priverstinai nuvežtą automobilį (žr. prijungtos administracinės bylos Nr. A2.6.-2509-108/2009 b.l. 36). 2009-05-19 automobilis grąžintas B. R., jai 2009-05-19 sumokėjus UAB „Priekabos“ 400 Lt už paslaugas, susijusias su automobilio nuvežimu ir saugojimu (b.l. 6).

2009-05-20 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimu administracinėje byloje Nr. A2.6.-2509-108/2009 N. A. už pažeidimų, numatytų LR ATPK 128 straipsnio 2 dalyje ir LR ATPK 123 straipsnio 5 dalyje, padarymą, paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 1 500 Lt bauda (žr. prijungtos administracinės bylos Nr. A2.6.-2509-108/2009 b.l. 39-40). Akcentuotina, kad minėtu nutarimu teismas nutarė automobilį grąžinti savininkei nedelsiant, nors faktiškai automobilis B. R. jau buvo grąžintas.

Vertinant bylos aplinkybių visetą konstatuotina, kad N. A. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 128 straipsnio 2 dalyje, 123 straipsnio 5 dalyje. Administracinė nuobauda N. A. skirta teisėtai ir pagrįstai. Skirta administracinė nuobauda neįvykdyta – bauda nesumokėta (žr. prijungtos administracinės bylos Nr. A2.6.-2509-108/2009 b.l. 13).

LR ATPK 128 straipsnio 2 dalies dispozicijoje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones. LR ATPK 123 straipsnio 5 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą neapsidraudus transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybes privalomuoju draudimu ar nesant apdraustam šiuo draudimu. KET 14 punkte nustatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemones asmenims, neturintiems šios teisės, 238 punkte – reikalavimas dalyvaujančią viešajame eisme motorinę transporto priemonę drausti civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

Nagrinėjamu atveju Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės patrulė V. U. priverstinį transporto priemonės nuvežimą užfiksavo, surašydama 2009-05-08 transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktą Nr. F 245584 (b.l. 8). Šiame akte nurodyta, kad transporto priemonė priverstinai nuvežama vadovaujantis LR ATPK 269 straipsnio 7 dalimi, nes vairuotojas pažeidė KET 14, 238 punktų reikalavimus.

LR ATPK 269 straipsnio 7 dalyje (2007-12-18 įstatymo X-1381 redakcija) numatyta, kad „Padarius pažeidimus, numatytus šio kodekso [...] 128 straipsnyje (transporto priemonės vairavimas neturint teisės vairuoti) [...], jei tai trukdo transporto ar pėsčiųjų eismui arba kitaip pažeidžia kitų asmenų teises, policijos pareigūnai turi teisę priverstinai nuvežti transporto priemonę Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Nuvežtą transporto priemonę leidžiama susigrąžinti (išskyrus atvejus, kai ji konfiskuojama) tik po to, kai sumokėta skirtoji bauda ar atliktas administracinis areštas.“

Transporto priemonių priverstinio nuvežimo tvarka (toliau – ir Tvarka) patvirtinta 2001-11-27 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1426 (Valstybės žinios, 2001, Nr. 101-3604). Tvarkos 3 punkte nustatyta, kad transporto priemonė gali būti priverstinai nuvežama esant LR ATPK 269 straipsnio 7 dalyje nurodytiems pažeidimams; 5 punkte nustatyta, kad policijos pareigūnas nuodugniai apžiūri nuvežtiną transporto priemonę, matomą jos įrangą (signalizaciją, garso aparatūrą, anteną, automobilio telefono įrangą ir kitokią), matomus transporto priemonėje esančius daiktus ir išsamiai aprašo policijos generalinio komisaro nustatytos formos akte; policijos pareigūnas perduoda transporto priemonę vilkiko vairuotojui ir policijos pareigūnas bei vilkiko vairuotojas pasirašo 5 punkte nurodyto akto 5 punkte (Tvarkos 8 punktas). Šios Tvarkos nuostatų pareigūnai nepažeidė – transporto priemonės priverstinio nuvežimo akte nurodytas tokio veiksmo atlikimo pagrindas, aprašyti nuvežamos transporto priemonės išoriniai apgadinimai, automobilis perduotas vilkiko vairuotojui, kuris akte pasirašė (b.l. 7).

2002-01-11 Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu Nr. 15 patvirtinta transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir važiuoklės užblokavimo instrukcija (toliau – ir Instrukcija, Valstybės žinios, 2002, Nr. 9-353). Pažymėtina, kad Instrukcijos 3 punktas pakeistas 2004-06-15 Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu Nr. V-280, šį punktą išdėstant taip: „Transporto priemonė gali būti priverstinai nuvežama padarius pažeidimus, numatytus ATPK 124¹ straipsnyje (transporto priemonės stovėjimas ant šaligatvio, kai nėra tai leidžiančių ženklų, stovėjimas ant vejos, pėsčiųjų (dviračių) tako, stovėjimas geležinkelio pervažose ir 50 metrų kelio ruože prieš jas ir už jų, tuneliuose, ant tiltų, viadukų ir po jais, pėsčiųjų perėjose ir arčiau kaip 5 metrai prieš jas, kitose vietose, kur tai trukdo transporto ar pėsčiųjų eismui), 132¹ straipsnyje (transporto priemonių stovėjimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose nesilaikymas), jei tai trukdo transporto ar pėsčiųjų eismui arba kitaip pažeidžia kitų asmenų teises“, panaikintas 2.1. punktas (šiame punkte buvo nurodyta grėsmės eismo saugumui sąvoka) (Valstybės žinios, 2004, Nr. 98-36801).

Pareiškėjo skundo argumentai, jog vairavo automobilį būdamas blaivus, jokio eismo įvykio nepadarė, o šalia buvo draugas, kuris turėjo teisę vairuoti transporto priemones, todėl pareigūnai pasielgė nepagrįstai ir neteisėtai priverstinai nuveždami automobilį, atmestini kaip nepagrįsti. Bylos medžiaga įrodyta, kad N. A. vairavo transporto priemonę, nors ši teisė iš jo atimta, automobilyje jokių keleivių nebuvo, todėl pareigūnai, įvertinę aplinkybes, jog N. A. toliau vairuoti transporto priemonės neturi teisės, jis nėra teisėtas automobilio savininkas ar valdytojas, teisėtai ir pagrįstai nušalino jį nuo transporto priemonės vairavimo (žr. prijungtos administracinės bylos Nr. A2.6.-2509-108/2009 b.l. 9), vadovavosi LR ATPK 269 straipsnio 7 dalies nuostatomis, teisingai įvertino situaciją ir realizavo policijos pareigūnams suteiktą teisę priverstinai nuvežti transporto priemonę.

Taigi N. A. pažeidė LR ATPK 128 straipsnio 2 dalį - vairavo transporto priemonę, žinodamas, kad ši teisė iš jo atimta, suprato tokio veikimo pasekmes ir nors nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. Pareiškėjo argumentas apie tai, jog pareigūnai iš jo reikalavo 200 Lt sumos už tai, kad automobilis nebūtų priverstinai nuvežtas, iš esmės nepagrįstas jokiais faktiniais duomenimis, be to, atitinkamų pareigūnų veiksmų tyrimas ir (ar) vertinimas nėra šios bylos dalykas, todėl jie papildomai neanalizuotini.

Pažymėtina, kad policijos pareigūnai priverstinai nuvežė automobilį, kuris pareiškėjui nepriklauso, pareiškėjas neturėjo dėl priverstinio nuvežimo jokių išlaidų. Tretysis suinteresuotas asmuo B. R. perdavė savo transporto priemonę neturinčiam teisės vairuoti transporto priemones pareiškėjui, savo lėšomis sumokėjo išlaidas, susijusias su automobilio nuvežimu ir saugojimu, todėl nepagrįstas pareiškėjo teiginys, kad šias išlaidas patyrė jis. Pareiškėjo teiginys, kad pareigūnai nuvežė transporto priemonę neteisėtai, taip pat nepagrįstas. Transporto priemonės savininko ir valdytojo (vairuotojo) galimas interesų konfliktas nėra šios bylos dalykas ir gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka.

Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis. Šiame straipsnyje nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnį atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nesant nors vienai iš šių sąlygų, civilinė atsakomybė negalima.

Vertinant byloje nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad pareigūnai priverstinai nuveždami N. A. vairuotą (valdytą) transporto priemonę, elgėsi teisėtai ir pagrįstai, nes transporto priemonei priverstinai nuvežti buvo LR ATPK 269 straipsnio 7 dalyje numatytas pagrindas ir pareigūnai veikė pagal aukščiau minėtų teisės aktų reikalavimus, reglamentuojančius transporto priemonės priverstinio nuvežimo tvarką. Konstatuotina, kad pareigūnai atitinkamą teisę turėjo ir galiojančių teisės aktų reikalavimų nepažeidė, suteikta teise nepiktnaudžiavo, todėl nesant neteisėtų pareigūnų veiksmų, civilinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnį negalima.

Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad nėra pagrindo pareigūnų veiksmus, taikant vieną iš administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonių - transporto priemonės priverstinį nuvežimą, laikyti neteisėtais ir nepagrįstais, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškėjo N. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimą per 14 dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.