Utenos apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo klausimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis – J. V. tolimesnio taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmai 2021 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi J. V., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 258 straipsnio 2 dalyje, taikė priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą. Nutartis įsiteisėjo 2021 m. rugsėjo 7 d.

Molėtų r. pirminės sveikatos priežiūros centras 2022 m. kovo 28 d. pateikė teismui Medicinos dokumentų išrašą/siuntimą su išvada, rekomenduodamas nutraukti J. V. priverstinį ambulatorinį gydymą. Nurodė, kad J. V. nuo teismo nutarties paskelbimo datos iki šiol reguliariai lankėsi Molėtų psichikos sveikatos centre, agresyvių tendencijų nestebėta, elgėsi adekvačiai, mandagiai. Stebėjimo laikotarpiu dėl psichikos būsenos ūmaus pablogėjimo buvo vieną kartą gydytas psichiatrijos stacionare – Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje. Praėjus (duomenys neskelbtini), pagerėjus būsenai, pacientas išrašytas gydymo tęsti ambulatoriškai. Toliau jis reguliariai lankėsi Molėtų psichikos sveikatos centre, buvo išrašomi ir skiriami medikamentai. J. V. serga (duomenys neskelbtini), kuriai būdingas (duomenys neskelbtini). Vartojant vaistus, simptomai koreguojami, tampa mažiau išreikšti. J. V. sutinka gydymą tęsti ambulatoriškai, tam nesipriešina, todėl rekomenduoja nutraukti priverstinį ambulatorinį gydymą, nes pacientas gali tęsti gydymą bendrais pagrindais.

Teismo posėdžio metu Molėtų r. pirminės sveikatos priežiūros centro atstovė palaikė išvadą ir prašė nutraukti priverstinį ambulatorinį gydymą.

Prokuroras ir gynėjas prašymą palaikė.

Priverčiamosios medicinos priemonės taikymas nutrauktinas.

Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinė sveikata, su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.

Sprendžiant klausimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės tolesnio taikymo tikslingumo J. V., svarbu atsižvelgti į komisijos išvadą apie asmens sveikatos būklę, kurioje konstatuota, kad J. V. elgesyje agresyvių tendencijų nestebėta, jis elgėsi adekvačiai, mandagiai. Nors medikamentinį gydymą buvo linkęs vartoti savo nuožiūra (vaistus vartoti pamažintomis dozėmis ar nutraukti jų vartojimą), vaistus vartojo reguliariai. Stebėjimo laikotarpiu dėl psichikos būsenos ūmaus pablogėjimo buvo vieną kartą gydytas psichiatrijos stacionare – Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje nuo 2021 m. rugsėjo 29 d. iki 2021 m. lapkričio 26 d. Praėjus (duomenys neskelbtini), pagerėjus būsenai, pacientas išrašytas gydymo tęsti ambulatoriškai. Toliau jis reguliariai lankėsi Molėtų psichikos sveikatos centre, buvo išrašomi ir skiriami medikamentai. J. V. serga (duomenys neskelbtini), kuriai būdingas (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). Vartojant vaistus, simptomai koreguojami, tampa mažiau išreikšti. J. V. sutinka gydymą tęsti ambulatoriškai, tam nesipriešina.

Teismas neturi jokio pagrindo abejoti komisijos, rekomenduojančios baigti priverstinį gydymą, gydytojų kompetencija bei turimomis žiniomis, kurie yra savo srities profesionalai, kita vertus, ir byloje nėra jokių faktinių duomenų paneigiančių šias gydytojų bei socialinės darbuotojos nurodomas aplinkybes. Taigi J. V. psichinė būklė yra pagerėjusi, kiek ji gali pagerėt pagal jo diagnozę, J. V. serga (duomenys neskelbtini) ir jo psichinė būklė iš esmės nepagerės, agresyvių tendencijų nestebima, jis vaistus geria pats, nes nuo jų simptomai koreguojami, tampa mažiau išreikšti. Tai sudaro pagrindą išvadai, kad J. V. socialinis pavojingumas yra išnykęs, todėl toliau taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, nėra tikslinga ir ši priemonė yra naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 3 dalies 3 punktu,

nutaria:

Panaikinti J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Utenos miesto apylinkės teismą.