Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. P. (V. P.) atstovui advokatui Vaidui Rakauskui,

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Institucija) atstovams: Kauno valdybos Jonavos aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkui Kęstučiui Celiešiui ir Teisės departamento Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiajai specialistei Živilei Dringelienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 235 straipsnio 4 dalį (2 nusižengimai),

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. V. P., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir bendrovė) bendrovės vadovu, (duomenys neskelbtini), 2020 m. liepos – rugpjūčio mėnesiais:

1.1. neužtikrino, jog vykdant ūkinę veiklą įrenginyje (duomenys neskelbtini) būtų perdirbama Taršos leidime Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo sąlygose nustatyta žaliava – dyzelino frakcijos, leido įrenginyje (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Įrenginys) perdirbti Taršos leidime Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo sąlygose nenumatytas žaliavas (sunkias ir vidutines alyvos (skalūno alyva priklauso šiai alyvų grupei), kitas vidutines alyvas, mazutus (skystą kurą), žalią naftą), tokiu būdu pažeidė Taršos leidime Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas Leidimo sąlygas, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 192 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus ir Taršos leidimo taisyklių 57 punkto 57.1. reikalavimus;

1.2. neturint „Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės“ (toliau – ir TIPK) leidimo, leido įrenginyje (duomenys neskelbtini) perdirbti žaliavą – žalią naftą, ir tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies ir TIPK leidimo taisyklių 1 priedo 1.2. punkte nustatytus reikalavimus

1.3. Tokiu būdu V. P. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 235 straipsnio 4 dalyje.

2. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. P. atstovas advokatas Vaidas Rakauskas teismo posėdžio metu paaiškino, kad V. P. dėl administracinio nusižengimo protokole nurodytų pažeidimų sutinka, savo kaltę pripažįsta, nes dėl žmogiškosios kaltės nesukontroliavo savo darbuotojų. Padarė nurodytus pažeidimus, nesilaikė taršos leidimo suteikiančio teisės perdirbinėti žaliojo dyzelino frakcijas ir du mėnesius (liepą, rugpjūtį) buvo atliekamos procedūros su medžiagomis, kurios nepriskiriamos žaliavų frakcijai. Nesukontroliavo darbuotojų dėl to, kad 2020 m. antroje pusėje po pandemijos pats V. P. kreipėsi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlimo, nes bendrovė susidūrė su dideliais finansiniais nesklandumais. Kaip buvo nurodęs, UAB „(duomenys neskelbtini)“ šiuo metu išketa bankroto byla. Yra įsiteisėjusi apeliacinio teismo nutartis. Berods, kovo mėnesį bus Lietuvos Aukščiausiojo teismo galutinė nutartis kelti ar nekelti bankroto bylą, nes V. P. siekia, kad įmonė galėtų turėti bent restruktūrizuojamos įmonės statusą. Tos žmogiškos aplinkybės, tas siekis koncentruotis į pačią įmonės veiklą, bendravimą su kreditoriais, kaip skolas išdėstyti ir kaip viską susitvarkyti. Matomai dėl to jis nesugebėjo sukontroliuoti savo darbuotojų. V. P. supranta pasekmes, kurios jam gali kilti ir kurios gal kils. Kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi.

4. Institucijos atstovas Kęstutis Celiešius, teisme paaiškino, kad aplink UAB „(duomenys neskelbtini)“ esančių įmonių atstovai, (duomenys neskelbtini) gyventojai pradėjo reikšti nuolatinius skundus dėl nemalonaus sklindančio kvapo, kuriame jautėsi sieros vandenilio kvapas. Pareigūnai atliko detalų patikrinimą ir nustatė, kad įmonė galėjo perdirbti dyzelino produktus – kurą, kurį naudoja automobiliai, kuriuose yra padidintas sieros kiekis. Siekiant sumažinti sieros kiekį, jie gaudavo produktą, kur naudoja laivuose. Tyrimo eigoje nustatyta, kad vietoje lengvųjų dyzelino frakcijų buvo naudojamas mazutas, sunkiosios alyvos, kuriose yra pakankamai nemažai aromatinių angliavandenilių, kurie išsiskyrę į aplinkos orą suteikia ir išskiria nemalonų kvapą. Jie buvo išsikvietę laboratoriją ir atliko tyrimus, kuriais nustatyta, kad yra minėtų angliavandenilių, kurie patenka į aplinkos orą. Jie ribinių verčių leidžiamų teisė aktuose neviršija, tačiau tas nemalonus kvapas ir poveikis visuomenę jaudino. Pravažiuojant pro įmonę nemalonus kvapas labai jautėsi. Be to, vieną pavakarę įvyko įmonėje nesklandumas – užsisandarino vamzdis ir visas (duomenys neskelbtini) miestas pajautė tą kvapą. Tada jie organizavo patikrinimus ir nustatė, kad naudojama ne ta žaliava, kuri yra taršos leidime. Šiose medžiagose rado vieną medžiagą – žaliąją naftą, kurios perdirbimui reikalingas taršos integruotos prevencijos kontrolės leidimas – leidimas pagal Europos Sąjungos direktyvą išduodamas, kuriame yra sugriežtinti reikalavimai vystyti šiai veiklai. Jų žiniomis, buvo perdirbta 85 tonos minėtos medžiagos. Nustatę šiuos pažeidimus taikė poveikio priemones pagal administracinių nusižengimų teiseną juridiniam asmeniui. Argumentai, kad nežinojo ar nesuprato ką naudoja, tai tie argumentai yra niekiniai, nes dirba profesionalai ir jie tą dalyką turėjo įvertinti ir numatyti, turėjo žinoti. Nenumatė saugos priemonių, pažeidė galiojančius teisės aktus ir aplinkiniams sukėlė nemalonius pojūčius. Dabar ten situacija paini ir sudėtinga, įmonėms UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, veikiančiose toje pačioje teritorijoje, išduoti du leidimai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra išduotas taršos prevencijos leidimas, nes įmonė perdirba atliekas, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ galėjo įrenginiu (duomenys neskelbtini) perdirbti tik lengvąsias dyzelino frakcijas, kad sumažintų sierą. Įrenginys (duomenys neskelbtini), statant „(duomenys neskelbtini)“ visą įrenginį, kuris buvo pirminis, technologinėje schemoje nebuvo numatytas ir integruotas į „(duomenys neskelbtini)“ leidimą. Matomai įmonė, turėdama mazuto, turėdama sunkesnių naftos produktų, juos pabandė integruoti prie lengvųjų dyzelino frakcijų. Tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovybė ta pati, žmonės dirba tie patys. Perdirbama žalioji nafta priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“, o eksploatuoja įrenginį UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai. Į dyzelino frakciją, kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ galėjo perdirbti, jie pamaišė kitų medžiagų, pagal dokumentaciją - mazutų. Negali garantuoti, kad nebuvo paimtų perdirbtų alyvų iš (duomenys neskelbtini). Galėjo būti ir taip, bet dokumentuose tas nerodoma. Galutinis produktas vis vien gaunasi aukštesnės eilės produktai. Žala aplinkai nebuvo skaičiuota. Angliavandeniliai turi tokią savybę, kad labai maža koncentracija gali sukelti labai didelį kvapą.

5. Institucijos atstovė Živilė Dringelienė teismo posėdžio metu palaikė surašytą administracinio nusižengimo protokolą bei parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra sąskaitos faktūros, iš kurių matyti, kad ši bendrovė pirko tepalines alyvas ir yra jas perdirbo. Pati įmonė tą nurodė. Visą kaltė yra įrodyta. Atsakomybei pagal ANK 235 straipsnio 4 dalį nėra reikalingas žalos nustatymo faktas, užtenka fakto, jog neturėjo dirbti leidimo ir nesilaikyta taršos leidimo sąlygų.

6. Institucijos 2020 m. liepos 27 d. pavedime atlikti patikrinimą ir 2020 m. rugsėjo 22 d. patikrinimo akte Nr. PA 23 – JO – 38 – 20 nurodyta, kad buvo pavesta patikrinti bendrovę UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos vykdymo vietoje (duomenys neskelbtini), dėl galimų aplinkosauginių teisės aktų reikalavimų pažeidimų. Neplaninio patikrinimo metu, kuris pradėtas 2020 m. liepos 30 d., nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio įrenginio (duomenys neskelbtini) eksploatavimas vykdomas nesilaikant taršos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) reikalavimų ir sąlygų. Patikrinimo metu buvo eksploatuojamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įrenginys (duomenys neskelbtini) kartu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančiais įrenginiais (rezervuarais). UAB „(duomenys neskelbtini)“ (nuomotojas) 2018 m. birželio 25 d. neterminuota sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (nuomininkui) nuomos teise naudotis antžeminiais rezervurais su priklausiniais. UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį įrenginį (duomenys neskelbtini) eksploatavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2018 m. birželio 1 d. įrangos nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Taršos leidime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad įrenginyje (duomenys neskelbtini) kaip naudojama žaliava bus perdirbta dyzelino frakcijos (gazolių, dyzelinų, šildymui skirtų gazolių ir kitų gazolių), turinčias LITAR kombinuotosios nomenklatūros kodus (KN): KN 27101943, KN 271101946, KN 27101947, KN 27101948, KN 27102011, KN 27102015, KN 27102017, KN 2710219. Patikrinimo metu nustatyta, kad liepos ir rugpjūčio mėnesiais įrenginyje (duomenys neskelbtini) žaliavos su tokiais kombinuotais nomenklatūros kodais nebuvo perdirbamos; nuo 2020 . liepos 8 d. iki 2020 m. rugpjūčio 28 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įrenginiu (duomenys neskelbtini) perdirbo kitą žaliavą: tepalinę alyvą (KN 27079999), kitą alyvą (KN 27101929), mazutą (KN 27101966 ir KN 27101967) ir žalią naftą (KN 27090090). Nesilaikoma taršos leidimo sąlygų. 2020 m. rugpjūčio 10 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė raštu Nr. 2J-200805-1 informaciją „Dėl naftos produktų perdirbimo“, kuriame nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įrenginys vykdė veiklą. Įrenginio operatoriaus paslaugas teikė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Įrenginys buvo ekslpoatuojamas vadovaujantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ taršos leidimu Nr. (duomenys neskelbtini); perdirbant žalą naftą pagaminta: 12 t lengvųjų alyvų (benzininės frakcijos); 46 t dyzelino; 25 t skysto kuro (mazuto); 3 t sudaro gamybiniai nuostoliai (nugaravimas angliavandeninių dujų, kurios yra sudeginamos pašildytuve H-1. Tokiu būdu buvo pažeisti Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19² straipsnio 2 dalis ir Taršos leidimo taisyklių 57 ir 57.1. punktų reikalavimai. Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingi asmenys, neturėdami TIPK leidimo ir perdirbdami žalią naftą (duomenys neskelbtini) įrenginyje, pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalį ir TIPK leidimo taisyklių 1 priedo 1.2. punkto reikalavimus (b. l. 5-16).

7. 2020 m. rugpjūčio 5 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešime „Informacijos dėl naftos produktų perdirbimo“ nurodyta, kad 2020 m. liepos 30 d., atliekant UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimą (duomenys neskelbtini), veikė naftos produktų perdirbimo įrenginys (duomenys neskelbtini). UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal paslaugų tiekimo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikė įrenginių aptarnavimo operatoriaus paslaugas. 2020 m. liepos 30 d. buvo perdirbami naftos produktai, priklausantys UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš viso perdirbta 85 t naftos produktų, 60 t dyzelinės frakcijos ir 25 t žaliavinės naftos. Naftos produktų perdirbimas buvo vykdomas vadovaujantis išduotu UAB „(duomenys neskelbtini)“ Taršos leidimu Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 17).

8. 2020 m. rugsėjo 3 d. pranešime dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ naftos produktų gamybos 2020 m. liepos – rugpjūčio mėnesiais (duomenys neskelbtini), nurodytos žaliavos pagal Lietuvos Respublikos integruoto tarifo (toliau – LITAR) kombinuotos nomenklatūros (KN) kodus, iš kurių matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įrenginyje buvo šios žaliavos: skystasis kuras – mazutas (KN 27101966 ir 27101967), vidutinės ir sunkios alyvos (tepalinė alyva, kurių aromatinių angliavandenilių skaičius didesnis už nearomatinių ir skalūno alyva) (KN 27079999), kitos vidutinės alyvos (KN 27101929), žalia nafta (KN 27090090) (b. l. 18-19).

9. PVM Sąskaitos faktūros bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ laboratorijos tyrimų protokolai patvirtina duomenis, kokias medžiagas įgytos UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei kokių medžiagų tyrimus atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. liepos mėnesį priėmė 583,39 t žaliavos. Kodu KN 27079999 priimta žaliava – tepalinė alyva, 204,70 t; KN 27090090 – žalia nafta, 102,668 t; KN 27101966 – mazutas, 96,98 t; KN 27101967 – dyzelino frakcijų ir krosinio kuro mišinys, 179,04 t. 2020 m. liepos 6 d. važtaraštyje nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš Estijos įmonės įsigijo 179,040 t dyzelino, tačiau šio gaminio kombinuotosios nomenklatūros kodas – KN27101967 neatitinka dyzelino kodo. Nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigyta žaliava yra: Heavy Fuel Oil (mazutas) CAS Nr. 68476-33-5; jēlnafta (Nafta, žalia nafta) CAS Nr. 8002-05-9; LFGO (Benzinas) CAS Nr. 8006-61-9; Cleansed fuel oil (mazutas) CAS Nr. 68476-33-5. Šių žaliavų perdirbimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įrenginyje (duomenys neskelbtini) pagal Taršos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) nenumatytas (b. l. 20-40, 68-69).

10. 2020 m. rugsėjo 2 d. Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos pranešime dėl požeminio vandens monitoringo programos adresu (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad minėtoje teritorijoje ūkinę veiklą vykdo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri eksploatuoja dyzelinų naftos frakcijų perdirbimo įrenginį, bei UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri vykdo naftos atliekų surinkimą, perdirbimą ir pagamintos produkcijos realizaciją (b. l. 52).

11. 2020 m. rugpjūčio 20 d. Aplinkos apsaugos agentūros pranešime dėl tarnybinės pagalbos, atsakant į 2020 m. rugpjūčio 13 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos pateiktus klausimus, yra nurodyta, kad žaliavinė nafta ir dyzelinė naftos frakcija (dyzelinis kuras) yra labai sudėtingos ir kintančios arba iš dalies neapibrėžtos sudėties cheminės medžiagos ir yra priskiriamos prie UVCB medžiagų (nežinomos ar kintamos sudėties medžiagos, sudėtiniai reakcijų produktai ar biologinės medžiagos). Žaliavinė nafta ir dyzelinis kuras yra priskiriamos prie pavojingų cheminių medžiagų; pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ galiojančiame TIPK leidime pateiktus duomenis, ūkinė veikla vykdoma UAB „(duomenys neskelbtini)“ žemės sklype, kurį UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdo nuomos sutarties pagrindu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra sudariusios jungtinės veiklos sutartį, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdo alyvų ir naftos atliekų perdirbimą, realizuoja pagamintą produkciją. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesikreipė į Agentūrą dėl TIPK leidimo patikslinimo ir Agentūra duomenų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ perdirba žaliavinę naftą ir dyzelines naftos frakcijas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiais įrenginiais pagal panaudos sutartį arba pagal sutartį teikdamas operatoriaus paslaugas, neturi (b. l. 56-58).

12. 2018 m. birželio 1 d. įrangos nuomos sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (Nuomotojas) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (Nuomininkas), atsižvelgiant į tai, jog 2017 m. gruodžio 1 d., tarp Nuomotojo ir Nuomininko buvo sudaryta Paslaugų teikimo sutartis Nr. 2017/12/01-1JN (toliau – Paslaugų sutartis), pagal kurią Nuomininkas, eksploatuodamas Nuomotojo Įrangą, pagal užsakymus gamins užsakomą produkciją Nuomotojui. Įranga perduota pagal Paslaugų sutartį, sudarant 2017 m. gruodžio 1 d. priėmimo perdavimo aktą, o gamybos pradžia pagal Paslaugų sutartį numatytą 2018 m. birželio mėnesį, 2018 m. birželio 1 d. sudarė įrangos nuomos sutartį dėl Nuomotojui nuosavybės teise priklausančio mažagabaritinio naftos perdirbimo įrenginio (duomenys neskelbtini). Sutarties 2.4. punkte nurodyta, jog Nuomotojas, nepažeisdamas Nuomininko teisių, turi teisę tikrinti, ar Nuomininkas tinkamai naudojasi Įranga. Sutartis įsigaliojo nuo jos pasirašymo dienos ir galioja iki 2028 m. birželio 1 d. (b. l. 97-100).

13. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstiniame išraše su istorija nurodyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas nuo 2006 m. lapkričio 30 d. yra V. P. (b. l. 72-76).

Motyvuojamoji dalis

V. P. padaryto nusižengimo kvalifikavimo motyvai ir išvados

14. ANK 235 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už ūkinės ar kitokios veiklos vykdymą, objektų naudojimą neturint Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme ar kituose aplinkos apsaugą ar gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyto leidimo, kai tai numatyta įstatymuose ar kituose teisės aktuose, arba nesilaikant šiame leidime nustatytų sąlygų, arba kai planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka neatliktas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas ar atranka dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo arba nepriimtas sprendimas leisti vykdyti planuojamą ūkinę veiklą, arba pažeidžiant teisės aktuose nustatytus aplinkos apsaugos reikalavimus ir normatyvus.

15. Atsakomybė, už ANK 235 straipsnio 4 dalyje nurodytas veikas, kyla juridinių asmenų vadovams.

16. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19² straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog fizinis ar juridinis asmuo turi teisę eksploatuoti Taršos leidimų taisyklėse nurodytą įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis), šio asmens eksploatuojamą ar valdomą nuosavybės teisės, nuomos, panaudos, patikėjimo teisės ar kitu teisiniu pagrindu, tik turėdamas galiojantį taršos leidimą ir jame nustatytomis sąlygomis. Fizinis ar juridinis asmuo privalo eksploatuoti įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis) laikydamasis šių principų: imasi visų reikiamų taršos ir kvapų prevencijos priemonių; nesukelia didelės taršos; užtikrina atliekų prevenciją, o jeigu atliekos susidaro, laikydamasis Atliekų tvarkymo įstatyme nustatytų atliekų tvarkymo prioritetų eiliškumo, užtikrina, kad jos būtų paruoštos naudoti pakartotinai, perdirbtos, kitaip panaudotos, o kai tai techniškai ir ekonomiškai neįmanoma, – pašalintos, stengiantis išvengti bet kokio poveikio aplinkai arba jį sumažinti; energiją naudoja efektyviai; imasi priemonių, būtinų avarijoms išvengti ir (ar) jų padariniams apriboti.

17. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakyme Nr. D1-259 Dėl Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo 57.1 punkte numatyta, kad leidimo sąlygomis laikoma leidimo specialiojoje (-iosiose) dalyje (-yse) pateikti duomenys ir (ar) informacija.

18. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog fizinis asmuo, juridinis asmuo ar jo padalinys (įskaitant užsienio valstybės juridinį asmenį ir kitą organizaciją, taip pat jų padalinį) (toliau šiame straipsnyje ir šio įstatymo 19¹, 19² ir 19³ straipsniuose – fizinis ar juridinis asmuo), prieš pradėdamas eksploatuoti ūkinės veiklos objektą ir vykdyti ūkinę veiklą, privalo šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais gauti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą, taršos leidimą ar kitą leidimą (toliau – leidimas) arba įrenginį įregistruoti.

19. Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad V. P., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovės vadovu, (duomenys neskelbtini), 2020 m. liepos – rugpjūčio mėnesiais, neužtikrino, jog vykdant ūkinę veiklą įrenginyje (duomenys neskelbtini) būtų perdirbama Taršos leidime Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo sąlygose nustatyta žaliava – dyzelino frakcijos, leido įrenginyje (duomenys neskelbtini) perdirbti Taršos leidime Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo sąlygose nenumatytas žaliavas (sunkias ir vidutines alyvos (skalūno alyva priklauso šiai alyvų grupei), kitas vidutines alyvas, mazutus (skystą kurą), žalią naftą), taip pat leido įrenginyje (duomenys neskelbtini) perdirbti žaliavą – žalią naftą, neturint TIPK leidimo.

20. Pagal patikrinimo aktą, byloje esančias sąskaitas faktūras ir tyrimų protokolus nustatyta, jog bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybes teise priklauso įrenginys (duomenys neskelbtini), kuris įrengtas (duomenys neskelbtini). Šiuo įrenginiu vykdomai ūkinei veiklai – dyzelinių naftos (gazolio) frakcijų, turinčių padidintą sieros kiekį distiliavimui – rektifikavimui į lengvesnę bei sunkesnę frakcijas, sumažinant sieros kiekį po distiliacijos gautose frakcijose – UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi Aplinkos apsaugos agentūros 2018 m. vasario 23 d. išduotą Taršos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal šį leidimą ir jame nustatytas sąlygas bendrovė galėjo įrenginyje perdirbti dyzelino frakcijas (gazolių, dyzelinų, šildymui skirtų gazolių ir kitų gazolių), turinčias LITAR kombinuotos nomenklatūros kodus KN 27101943, KN 27101946, KN 27101947, KN 27101948, KN 27102011, LN 27102015, KN 27102017, KN 2710219. Patikrinimo metu, pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus perdirbimui naudojamos žaliavos važtaraščius bei kitus žaliavos įsigijimo dokumentus (sąskaitas faktūras) buvo nustatyta, kad 2020 m. liepos ir rugpjūčio mėnesiais įrenginyje (duomenys neskelbtini) žaliavos su tokiais kombinuotos nomenklatūros kodais perdirbamos nebuvo. Tačiau 2020 m. liepos – rugpjūčio mėnesiais įrenginyje buvo perdirbamos kitos žaliavos su kombinuotos nomenklatūros kodais: KN 27079999 (sunkios ir vidutinės alyvos (skalūno alyva priklauso šiai alyvų grupei), KN 27101929 (kitos vidutinės alyvos), KN 27101966 ir KN 27101967 (skystasis kuras – mazutas), KN 27090090 (žalia nafta). Visos šios medžiagos pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ išduotą Taršos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) nėra skirtos perdirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ įrenginyje (duomenys neskelbtini), nes pagal kombinuotos nomenklatūros kodus nėra priskiriamos dyzelinų frakcijai.

21. Esant tokiems duomenims teismui nekyla abejonių, jog V. P., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, neužtikrino, kad įrenginyje (duomenys neskelbtini) būtų perdirbamos tik Taršos leidime Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo sąlygose nurodytos žaliavos, todėl pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19² straipsnio 2 dalyje numatytus reikalavimus ir Taršos leidimo taisyklių 57.1 punkto reikalavimus.

22. Be to, V. P., leisdamas įrenginyje perdirbti žalią naftą, tuo pačiu pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakyme Nr. D1-528 Dėl Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo 1 priede nurodytos veiklos rūšys, pagal kurias nustatoma, ar įrenginiui reikia turėti leidimą pagal taisyklių reikalavimus. Šio priedo 1.2 punkte nurodytas naftos ir dujų perdirbimas. Atsižvelgiant į tai bendrovė, norėdama perdirbti žalią naftą, turėjo prieš tai gauti TIPK leidimą, o to nepadariusi, negalėjo vykdyti tokios veiklos.

23. Nors byloje pateikta 2018 m. birželio 1 d. įrangos nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios objektas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausantis įrenginys (duomenys neskelbtini), tačiau teismui nekyla abejonių, jog už šiuo įrenginių vykdomą veiklą buvo atsakingas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas V. P.. Tai matyti iš byloje esančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ informacinio pranešimo dėl naftos produktų perdirbimo Nr. (duomenys neskelbtini), adresuoto Kauno valdybos aplinkos apsaugos inspekcijai, kuriame nurodyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikė įrengimų aptarnavimo operatoriaus paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat nurodyta, jog naftos produktų perdirbimas buvo vykdomas vadovaujantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ išduotu Taršos leidimu Nr. (duomenys neskelbtini). Tą patvirtinta ir byloje esančios sąskaitos faktūros, iš kurių matyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirko administracinio nusižengimo protokole ir patikrinimo akte nurodyta žaliavas, kurių negalėjo perdirbti įrenginyje (duomenys neskelbtini), tačiau jas perdirbo. Taigi atsižvelgiant į šias faktines aplinkybes ir tai, kad administracinė atsakomybė pagal ANK 235 straipsnio 4 dalį taikoma būtent juridinio asmens vadovams, spręstina, jog už įrenginyje (duomenys neskelbtini) vykdomą veiklą, atitinkamų leidimų gavimą buvo atsakingas būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas V. P., kuris pagal Registrų centro juridinių asmenų registro išrašo duomenys yra šios bendrovės vadovas.

24. Teismas pažymi, jog protokole pažeidimo vieta ir laikas nurodyti (duomenys neskelbtini), nuo 2020 liepos 30 d. 11 val. iki 2020 m . spalio 1 d., 21 val., tačiau iš patikrinimo laikotarpio, pateiktų paaiškinimų posėdžio metu bei visos bylos duomenų matyti, jog pažeidimai buvo fiksuoti konkrečioje vietoje – (duomenys neskelbtini), o patikrinimo metu buvo tikrinama įrenginio (duomenys neskelbtini) veikla bei liepos – rugpjūčio mėnesių sąskaitos faktūros, todėl teismas tikslina nusižengimų padarymo vietą ir laiką nurodant jog pažeidimai buvo padaryti (duomenys neskelbtini), 2020 m. liepos – rugpjūčio mėnesiais. Pažymėtina, kad šios aplinkybės tikslinimas nesunkina jo teisinės padėties bei neturi įtakos gynybai.

25. V. P. atstovas teisme paaiškino, kad jo atstovaujamasis gailisi dėl inkriminuotų administracinių nusižengimų padarymo, kaltę pripažįsta visiškai ir nurodė, kad administraciniai nusižengimai padaryti dėl neatsargumo, nes dar prieš jų padarymą, bendrovė buvo susidūrusi su dideliais finansiniais sunkumais, V. P. po pirmojo karantino buvo kreipęsis į teismą dėl bendrovės restruktūrizavimo ir todėl nesukontroliavo savo darbuotojų; atkreipė dėmesį, kad 2019 m. gruodžio mėnesį buvo daromas planinis patikrinimas ir jokių pažeidimų nebuvo užfiksuota.

26. Pagal ANK 7 straipsnį, asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Kaip minėta, atsakomybė pagal ANK 235 straipsnio 4 dalį kyla juridinių asmenų vadovams, todėl V. P. pripažintas tinkamu administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 235 straipsnio 4 dalyje, subjektu, todėl teismas, atsižvelgdamas į V. P. rašytinius paaiškinimus, į atstovo paaiškinimą teismo posėdžio metu, konstatuoja, kad V. P. administracinį nusižengimą padarė dėl neatsargumo, tačiau tai V. P. atsakomybės nešalina ir nėra pagrindo V. P. nutraukti administracinio nusižengimo teiseną.

27. Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad V. P. leido perdirbti žalią naftą įrenginiu (duomenys neskelbtini) neturtint TIPK leidimo ir, kad neužtikrino, jog vykdant ūkinę veiklą įrenginyje (duomenys neskelbtini) būtų perdirbama tik Taršos leidime ir sąlygose nustatyta žaliava, leido įrenginyje perdirbti Taršos leidime ir sąlygose nenumatytas žaliavas, tarp jų ir žalią naftą. Jo veikos kvalifikuotos kaip du tapatūs administraciniai nusižengimai, numatyti ANK 235 straipsnio 4 dalyje. Teismas atkreipia dėmesį, kad administracinė atsakomybė už ūkinės ar kitokios veiklos vykdymą, objektų naudojimą neturint Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme ar kituose aplinkos apsaugą ar gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyto leidimo, kai tai numatyta įstatymuose ar kituose teisės aktuose, arba nesilaikant šiame leidime nustatytų sąlygų, yra dvi alternatyvios veikos, numatytos ANK 235 straipsnio 4 dalyje. Teismo nuomone, padarytos kelios alternatyvios pavojingos veikos neturi būti kvalifikuojamos pagal veikų sutapties taisykles, o sudaro pavienį administracinį nusižengimą, padarytą dėl to paties dalyko (ūkinės ar kitokios veiklos objektų naudojimas pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus).

28. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo V. P. veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 235 straipsnio 4 dalį, tačiau jis padarė ne du, o vieną administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 235 straipsnio 4 dalyje.

Dėl baudos V. P. skyrimo

29. ANK 235 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog už šį pažeidimą juridinių asmenų vadovams gali būti paskirta bauda nuo devynių šimtų iki vieno tūkstančio septynių šimtų eurų.

30. Teismas, skirdamas nuobaudą, vadovaujasi ANK 22, 32, 34 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į V. P. padarytą administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

25.1. V. P. atsakomybę lengvina aplinkybė, jog jis pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir gailisi dėl jo padarymo (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

25.2. Teismas, individualizuodamas V. P. administracines nuobaudas, atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (ūkinės ar kitokios veiklos objektų naudojimas pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus), padarymo aplinkybes (V. P. padarė nusižengimą, susijusį su aplinkos apsauga, padaryti du, ANK 235 straipsnio 4 dalies dispozicijoje nustatyti alternatyvūs nusižengimai), kaltės formą (administracinis nusižengimas padarytas dėl neatsargumo), V. P. atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Taip pat atsižvelgia į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę apibūdinančius duomenis: jis (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, per paskutinius 5 metus iki šio nusižengimo padarymo buvo 12 kartų baustas administracine tvarka, dauguma pažeidimų susiję su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, nuobaudos sumokėtos, nėra baustas už analogišką pažeidimą (b. l. 85-91), Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis neteistas.

3.1. Teismas, įvertinęs visas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad šiuo atveju administracinės nuobaudos paskirtis, nustatyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekta V. P. už padarytą administracinį nusižengimą paskyrus minimalią baudą, nustatytą ANK 235 straipsnio 4 dalies sankcijoje.

3.2. V. P. atstovas prašė neskirti administracinės nuobaudos arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą, nei minimali, numatyta ANK 235 straipsnio 4 dalyje, tačiau teismas nenustatė jokių išimtinių aplinkybių ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymui. Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės pripažinimas, tai, kad jis vykdė įstatymuose nustatytą pareigą bendradarbiauti su patikrinimą atliekančia institucija, jai nekliudė (priešingu atveju būtų pagrindas patraukti asmenį atsakomybės už kliudymą institucijai atlikti savo pareigas), buvo pagrindas V. P. paskirti minimalią, ANK 235 straipsnio 4 dalyje nustatytą nuobaudą ir nesudaro pagrindo nuobaudą švelninti. Šią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į nuobaudos dydį ir padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą (viena iš neteisėtai perdirbtų medžiagų – žalioji nafta, kurios perdirbimui reikalingas taršos integruotos prevencijos kontrolės leidimas – leidimas išduodamas pagal Europos Sąjungos direktyvą, kuriame yra sugriežtinti reikalavimai vystyti šiai veiklai); į neteisėtai perdirbtų medžiagų kiekį; neteisėtos veikos laikotarpį (du mėnesiai). Teismo nuomone, paskirta nuobauda yra proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui ir/ar V. P. asmenybei. Būtent 900 Eur bauda yra teisinga ir gali pasiekti nuobaudai keliamus nubaudimo ir prevencinius tikslus, tarp jų: atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

V. P. (V. P.) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso ANK 235 straipsnio 4 dalyje ir paskirti jam 900 Eur (devynių šimtų eurų) baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „Luminor Bank AS Lietuvos skyrius“ (banko kodas 40100), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“ (banko kodas 70440), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“ (banko kodas 73000), LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“ (banko kodas 72300), LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“ (banko kodas 71800), ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke (banko kodas 72900).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą ROIK: 20123918615.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 668 straipsnio 4 dalis).

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.