Telšių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjos Mažeikių rajono savivaldybės administracijos atstovui Gražvydui Gudauskui, suinteresuoto asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, I. K. atstovui advokatui Algimantui Ruginiui, suinteresuotam asmeniui – D. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Mažeikių rajono savivaldybės administracijos pareiškimą suinteresuotiems asmenims I. K., D. K., ir Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui, dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuoto asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikrose turtinių ir neturtinių santykių srityse, atstovas advokatas Algimantas Ruginis teismo posėdžio metu paaiškino, kad I. K. turėtų būti pripažinta neveiksnia tose srityse, kurios nurodytos pareiškime, todėl prašo tenkinti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos pareiškimą. Nurodė, kad asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme I. K. turėtų būti pripažinta ribotai veiksnia, kadangi ji pažįsta pinigus, žino, kiek gauna šalpos. Šeimos santykių srityje I. K. turėtų būti pripažinta veiksnia.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) asmens veiksnumas apibrėžiamas kaip fizinio asmens galimybė savarankiškai ir visa apimtimi įgyti, įgyvendinti savo teises ir prisiimti pareigas bei savarankiškai atsakyti už jų nevykdymą (CK 2.5 straipsnis). Vadovaujantis CK 2.10 straipsnio 1 dalimi, fizinis asmuo, kuris dėl psichikos ir elgesio sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje.

Iš byloje pateiktų medicininių dokumentų matyti, jog suinteresuotam asmeniui, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikrose turtinių ir neturinių santykių srityse, I. K. 1999 metais diagnozuotos daugybinės galvos smegenų kavernomos. 2006 metais išryškėjo neurologinė simptomatika, stebėti pusiausvyros, koordinacijos ir eisenos sutrikimai. Atikus galvos smegenų kompiuterinę tomografiją ir branduolių magnetinio rezonanso tyrimus, nustatytos smegenų kamieno bei smegenėlių kavernomos. 2007 m. sausio 16 d. taikytas operacinis gydymas, atlikta užpakalinės kaukolės daubos trepanacija, pašalintos trys kavernomos. Po operacijos išliko ryški ataksija, silpnumas kojose, dubens organų funkcijos sutrikimas. Dinamikoje po kelių mėnesių būklė ėmė blogėti, išryškėjo neurologinė simptomatika. Atliktoje galvos smegenų kompiuterinėje tomogramoje nustatyta hidrocefalija. Diagnuozuota vidinė hidrocefalija. 2007 m. kovo 16 d. operuota, atlikta ventrikulioperitoneostomija, suformuotas šuntas su reguliuojamo vožtuvo sistema. Eigoje I. K. daug kartų gydyta Kauno medicinos universiteto klinikose dėl progresuojančios hidrocefalijos. Stacionarizavimų metu kartotinai konstatuota išreikšta neurologinė simptomatika iki komos būklės. Taikyta operacinis ir konservatyvus gydymas. I. K. nuo 2007 m. balandžio 17 d. nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis ir specialusis transporto išlaidų kompensacijos poreikis, o nuo 2014 m. balandžio 8 d. specialusis nuolatinės slaugos ir specialusis transporto išlaidų kompensacijos poreikiai nustatyti neterminuotai. 2014 m. balandžio 8 d. darbingumo lygio pažyma Nr. 0775339 I. K. nustatytas 80 procentų netektas darbingumas.

Byloje pateikta Mažeikių rajono socialinių paslaugų tarnybos socialinės darbuotojos 2019 m. spalio 8 d. išvada dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus Nr. TF10-25, kurioje teigiama, kad I. K. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su smulkiais buitiniais sandoriais srityje; asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymo ir pan. srityje; kilnojamojo turto naudojimo, valdymo, disponavimo juo ir nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo srityje; savitvarkos įgūdžių srityje, sveikatos priežiūros srityje, atstovavimo valstybinėse ir savivaldybės įstaigose, kitose organizacijose, bendruomenėje srityje; pilietinių, teisinių santykių srityje.

Vis tik, siekiant nustatyti suinteresuoto asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikrose srityse, I. K. psichikos sutrikimą, jo dabartinę būseną, bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 466 straipsnio 1 dalimi, teismas 2019 m. spalio 30 d. nutartimi suinteresuotam asmeniui I. K. paskyrė teismo psichiatrinę ekspertizę. Pagal Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių teismo psichiatrijos skyriaus 2020 m. kovo 5 – 26 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 86TPK-73/2020 pateiktas išvadas matyti, jog I. K. psichomotoriškai sulėtėjusi, pakankamai orientuota savyje, laike ir vietoje. Mąstymas lėtas, nukentėjusiojo produktyvumas. Atmintis nusilpusi. Dėmesio koncentracija išsenkanti. Asmenybė regresuojanti. Buitiniai higieniniai įgūdžiai regresuojantys. Socialiai dezadaptuota. Jokia tikslinga veikla neužsiima. Stokoja kritikos savo būklės atžvilgiu. Reikalinga nuolatinė kitų asmenų priežiūra. I. K. konstatuojamas lėtinis psichikos sutrikimas: kiti patikslinti psichikos sutrikimai dėl galvos smegenų pažeidimo, disfunkcijos ir somatinės ligos (F06.8), dėl kurių I. K. iš dalies gali suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityje.

Įvertinus į bylą pateiktus duomenis, matyti, kad Mažeikių rajono Socialinių paslaugų tarnybos socialinės darbuotojos išvadoje dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus konstatuota, kad I. K. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų visose išvardintose srityse, tačiau ekspertizės išvadoje konstatuota, kad I. K. iš dalies gali suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti tam tikrose (ekspertizės akte) nurodytose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse.

Kasacinio teismo praktikoje dėl CPK 218 straipsnio taikymo išaiškinta, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni negu duomenys, esantys kituose įrodymų šaltiniuose, tačiau, nepaisant to, eksperto išvada turi būti įvertinta pagal CPK 185 straipsnyje išdėstytas įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. G. v. R. B., bylos Nr. 3K-3-183/2012; išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno apskrities viršininko administracija (teisių perėmėjai – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos Respublikos ūkio ministerija) v. A. M., bylos Nr. 3K-7-478/2014).

Nagrinėjamoje byloje svarbu pažymėti, kad sritys, kuriose asmuo pripažintinas neveiksniu, turi būti nustatomos taip, kad būtų parinktos aktualiausios būtent tam asmeniui, įvertinus jo būklę, gebėjimus, suvokimą, bei parinktos mažiausiai jo veiksnumą ribojančios priemonės (CPK 467 straipsnio 5 dalis).

Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijoje Nr. R(99) 4, kurioje pateikti Pilnamečių neveiksnių asmenų teisinės apsaugos principai, yra įtvirtintas maksimalus veiksnumo išsaugojimo principas (principas Nr. 3). Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, jog dėl psichikos sutrikimų pažeidžiamų asmenų prioritetinei teisinei gynybai turėtų būti pasirinktos priemonės pagal nustatytą neveiksnumo laipsnį, jis turėtų būti siejamas su konkrečia priemone, taikoma konkrečiam asmeniui.

Teismas, siekdamas apsaugoti ir užtikrinti neįgalaus asmens visapusišką bei lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, skatinti pagarbą šių asmenų prigimtiniam orumui, neriboti neįgalaus asmens teisių daugiau negu būtina, vadovaudamasis Neįgaliųjų teisių Konvencijos 1 straipsnio 1 dalimi, CK 2.11 straipsnio 1 dalimi, CPK 468 straipsnio 2 dalimi, bei atsižvelgdamas į pareiškėjos Mažeikių rajono savivaldybės administracijos atstovo Gražvydo Gudausko išsakytą nuomonę, kad vadovautis reikėtų eksperto išvada, į tai, kad ekspertizės išvadoje konstatuota, jog I. K. verbaliniam kontaktui prieinama, kiek neaiškiai artikuliuoja, suvokė užduotus klausimus, tačiau kalbėjo labai neaiškiai, švepluodama, atsakymus pastoviai reikėjo tikslinti, žinos apie save ir aplinką patenkinamos, be pastebimų ilgalaikės atminties spragų, suvokė, kad Lietuvoje keletą metų cirkuliuoja eurai, sunkiai primatė, bet atskyrė banknotų dydžius, sunkiau buvo skirti monetas, tuo tarpu sudėtingų turtinių santykių pagrindines sąvokas nepaaiškino, bet tuo pačiu jomis visiškai nesidomėjo, sugeba atlikti kai kuriuos aritmetinius veiksmus bei testus ir pan., todėl, daro išvadą, kad visiškas veiksnumo ribojimas turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse būtų neproporcingas. Svarbu paminėti, kad bylos nagrinėjimo metu ekspertizės išvadą paneigiančių duomenų nepateikta.

Atsižvelgiant į psichiatrijos ekspertizės metu padarytą išvadą, kad „I. K. būtina kito asmens priežiūra“, todėl konstatuotina, kad tokio pobūdžio pagalbą labiausiai atitinka riboto veiksnumo ir rūpybos institutas (Civilinio kodekso 2.11 straipsnis) – Civilinio kodekso 2.11 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad srityse, kuriose asmens veiksnumas apribotas, jis gali sudaryti sandorius ar kitaip veikti su globėjo sutikimu. Todėl srityse, kurios susijusios su galimais smulkesniais ir stambesniais ir dėl to labiau rizikingais sandoriais, I. K. pripažintina ribotai veiksnia. Tokiomis sritimis laikytinos šios turtinių santykių sritys: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.) (2.1); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu (2.2); kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (2.3); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (32.4); paveldėjimo teisiniai santykiai (2.5); savitvarkos įgūdžių (2.6); sveikatos priežiūros (2.7); atstovavimo valstybinėse ir savivaldybės įstaigose, kitose organizacijose, bendruomenėje (2.9). Laikytina, kad toks ribojimas visiškai atitinka asmens, kuriuo atžvilgiu jis taikomas, interesus, nes taip ji bus apsaugota nuo galimų neigiamų pasekmių.

Socialinio darbuotojo išvadoje nurodyta, kad I. K. pilietinių teisinių santykių srityje dėl savo negalios nesuvokia jį supančios aplinkos, nesuvokia savo vaidmens visuomenėje, negali įvertinti aplinkybių ar išreikšti savo valios rinkimuose, tačiau ekspertizės akte nurodyta, kad I. K. gali suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti asmeninių neturtinių santykių srityse ­– pilietinių teisinių santykių (balsavimo rinkimuose) (2.8) ir šeimos teisinių santykių srityje (2.10). Suinteresuotas asmuo D. K. nurodė, kad rinkimai bei politika jai tiesiog neįdomus, tačiau ar galėtų įvykti pilietinę pareigą balsuoti nežino, nes niekada nebalsavo. Teismas, atsižvelgdamas į ekspertizės išvadą, kurioje nurodyta, kad I. K. gali suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti asmeninių neturtinių santykių srityse ­– pilietinių teisinių santykių (balsavimo rinkimuose) (2.8) ir šeimos teisinių santykių srityje (2.10), konstatuoja, kad šiose asmeninių neturtinių santykių srityse I. K. gali būti savarankiška, kadangi tai, kad asmuo nesidomi tam tikromis sritimis, nereiškia, kad ji negali suprasti, kas vyksta, todėl teismo manymu, negalima riboti asmens teisių daugiau negu būtina.

Vis tik, atsižvelgus į tai, jog neveiksnumo instituto taikymo ir globos neveiksniu pripažintam asmeniui nustatymo tikslas yra siekis įgyvendinti ir apginti psichinės ligos ar proto negalios ištikto žmogaus teises ir interesus, apsaugoti nuo potencialios žalos pačiam sau, taip pat eliminuoti realias grėsmes, kad gali būti padaryta esminės žalos aplinkiniams bei įvertinus teismo ekspertizės išvadą, byloje pateiktus medicininius duomenis apie I. K. sveikatos būklę, atsižvelgus į teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus ir kitus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, jog pakanka duomenų konstatuoti, kad I. K. turi būti pripažinta ribotai veiksnia šiose turtinių ir neturtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo (kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.); paveldėjimo teisinių santykių (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); savitvarkos įgūdžių (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.); sveikatos priežiūros (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); atstovavimo valstybinėse ir savivaldybės įstaigose, kitose organizacijose, bendruomenėje srityje. Likusiose srityse – pilietinių teisinių santykių (balsavimo rinkimuose) ir šeimos teisinių santykių srityje, konstatuotina, kad I. K. gali suprasti savo veiksmų ir juos valdyti, todėl šiose srityse ji gali būti savarankiška ir neveiksnumas ar ribotas veiksnumas šiose srityse nenustatomas.

Pažymėtina, kad asmens pripažinimas neveiksniu tam tikroje srityje arba ribotai veiksniu nereiškia, jog asmuo netenka tam tikros turtinės ar asmeninės neturtinės teises. Kaip minėta, taikant neveiksnumo institutą yra siekiama apsaugoti paties neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus asmens teises, t. y. jam suteikiama pagalba atitinkamas teises įgyvendinti per atstovą.

Pripažinus suinteresuotą asmenį I. K. ribotai veiksnia tam tikrose srityse, teismas savo iniciatyva privalo inicijuoti bylą dėl globos ar rūpybos šiam asmeniui nustatymo, globėjo ar rūpintojo tose srityse paskyrimo, todėl nagrinėjamu atveju, teismas inicijuoja atskirą bylą dėl globos nustatymo ir globėjo paskyrimo (CPK 505 straipsnis).

Duomenis apie I. K. pripažinimą ribotai veiksnia tam tikrose srityse pateikti Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro nuostatuose nustatyta tvarka ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 464¹ straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.10 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 268, 270, 468-469 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti iš dalies.

Pripažinti I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ribotai veiksnia šiose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse:

- asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimo, sumokėjimo už komunalines paslaugas ir pan.);

- asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.;

- kilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo (kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.);

- nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.);

- paveldėjimo teisinių santykių (palikimo priėmimo, testamento sudarymo ir kt.);

- savitvarkos įgūdžių (tinkamos gyvenamojo būsto priežiūros ir pan.);

- sveikatos priežiūros (kreipimosi dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimo naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimo ir pan.);

- atstovavimo valstybinėse ir savivaldybės įstaigose, kitose organizacijose, bendruomenėje.

Likusioje dalyje pareiškimą atmesti.

Inicijuoti procesą dėl globos nustatymo ir globėjo paskyrimo.

Teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jo įsiteisėjimo išsiųsti Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.