- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-13
- Bylos Nr.
- eA-1954-629/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-03495-2021-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Milda Vainienė (pirm.), Arūnas Dirvonas
- Pareiškėjas
- B. C. L.
- Atsakovas
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo B. C. L. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. kovo 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo B. C. L. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas B. C. L. kreipėsi su skundu į teismą ir prašė: 1) panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimą Nr. 21S38696 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Migracijos departamento sudarytos 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimą Nr. 6K-2286 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.
2. Pareiškėjas nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini) pilietis. Pareiškėjas buvo (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)) narys, aktyviai dalyvavo partijos veikloje. Paaiškino, kad po 2018 m. įvykusių prezidento rinkimų prasidėjo nesantaika tarp (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)). (Duomenys neskelbtini) partijos narius pradėjo persekioti, sulaikinėti, tris pareiškėjo draugus nužudė, todėl po šių įvykių pareiškėjas nusprendė palikti savo kilmės šalį.
3. Pareiškėjas nesutiko su Migracijos departamento išvada, kad jam negresia individualaus pobūdžio persekiojimas. Pažymėjo, kad pareiškėjas nurodė konkrečius faktus, tačiau nurodyti faktai nebuvo teisingai įvertinti. Pareiškėjas Migracijos departamento vykdyto tyrimo metu nurodė faktines aplinkybes, pagrindžiančias prielaidą, jog grįžimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Pareiškėjas pateikė pakankamai informacijos ir įrodymų, paneigiančių Migracijos departamento išvadas. Komisija konstatavo, kad Sprendime yra padaryta teisinga ir pagrįsta išvada, jog pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalį bei 87 straipsnio 1 dalį nėra pagrindo pareiškėjui suteikti pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos. Pareiškėjas taip pat nesutiko su Sprendimo dalimi, kuria nuspręsta jį išsiųsti į savo kilmės valstybę. Anot pareiškėjo, jam nepagrįstai nesudaryta galimybė pačiam savanoriškai išvykti. Pagal Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 punktą užsienietis išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos, jeigu yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti. Šiuo atveju nenustatytos būtinos užsieniečio išsiuntimo sąlygos. Taigi, pareiškėjo vertinimu, Sprendimas yra nepagrįstas objektyviais įrodymais.
Šalies argumentai
4. Pareiškėjas prašė, kad Komisija užtikrintų tiesioginį ir betarpišką jo išklausymą, skundo nagrinėjimo procedūrą organizuotų taip, kad būtu užtikrinamas teisės būti išklausytam principo taikymas. Asmens teisė į tiesioginį ir teisingą procesą yra esminė ir fundamentali asmens teisė. Nepaisant to, kad skundo nagrinėjimo procedūra yra ikiteisminė, asmens teisė būti išklausytam negali būti paneigta. Pareiškėjas laikėsi pozicijos, kad Sprendime nepagrįstai konstatuota, jog prašymas neatitinka UTPĮ 86 straipsnio bei 87 straipsnio nuostatų. Pareiškėjas skunde Komisijai nurodė ir nuoširdžiai papasakojo visas teisingam sprendimui reikalingas aplinkybes. Taigi, pareiškėjas, pajutęs realią grėsmę savo gyvybei, nusprendė išvykti iš šalies. Bėgdamas nuo persekiojimų išvyko į Lietuvą.
Atsiliepimas
5. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
6. Migracijos departamentas akcentavo, kad pareiškėjo pasakojimas, jog, (duomenys neskelbtini) tapus prezidentu, (duomenys neskelbtini) partija buvo nušalinta nuo valdžios valdymo, o jos narius ėmė persekioti, prieštarauja kilmės valstybės informacijai. Migracijos departamentas nurodė, kad tikėtina, jog pareiškėjo istorija yra pramanyta ir neatskleidžia tikrųjų jo išvykimo iš kilmės šalies motyvų. Atsižvelgus į tai, pareiškėjo pasakojimas nelaikytinas patikimu įrodymu, pagrindžiančiu tariamai kilusios grėsmės realumą. Taigi, Migracijos departamentas priėjo prie pagrįstos išvados, kad nėra duomenų, kurie leistų daryti pagrįstą prielaidą, jog pareiškėjui jo kilmės valstybėje šiuo metu kyla reali ir individuali grėsmė patirti persekiojimą ar nežmonišką elgesį. Pareiškėjas Sprendime daromų išvadų jokiais įrodymais nepaneigė. Atsižvelgiant į tai, jam pagrįstai nesuteikta tarptautinė apsauga, pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnyje numatytų kriterijų.
7. Pažymėjo, kad pareiškėjui draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad jis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Pabrėžė, kad nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio.
8. Atsakovas akcentavo, kad tarptautinė teisė nesuteikia pabėgėliams teisės pasirinkti prieglobsčio šalį, neleidžia jiems neteisėtai judėti tarp gretimų valstybių siekiant pasinaudoti geresnėmis sąlygomis. Pabėgėliai ir prieglobsčio prašytojai turi pareigą gerbti nacionalinius įstatymus ir priemones viešajai tvarkai palaikyti, įskaitant pareigą bendradarbiauti prieglobsčio suteikimo procese, kuri gali apimti prisistatymą valdžios institucijoms ir greitą prieglobsčio prašymo pateikimą. Šiuo atveju pareiškėjas atvyko į (duomenys neskelbtini), tačiau dėl prieglobsčio suteikimo joje nesikreipė, vietoje to nusprendė neteisėtai kirsti sieną, neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką ir Europos Sąjungą. Šie pareiškėjo veiksmai neapibūdina jo elgesio kaip sąžiningo, nerodo, kad jis būtų siekęs kuo greičiau gauti prieglobstį nuo tariamo persekiojimo savo kilmės valstybėje – šios aplinkybės taip pat patvirtina pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmę.
II.
9. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2022 m. kovo 9 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, t. y. teismas pakeitė Sprendimo rezoliucinės dalies 3 ir 4 punktus, juos išdėstydamas taip: „Uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“. Teismas atitinkamai pakeitė Komisijos sprendimo dalį, o kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.
10. Teismas nustatė, kad:
Šalies argumentai
10.1. Pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 13 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje (toliau – ir prašymas). Prašyme nurodė, jog yra (duomenys neskelbtini) pilietis, krikščionis katalikas. Akcentavo, kad (duomenys neskelbtini) iš naujai išrinkto prezidento patyrė persekiojimų ir grasinimų. Pareiškėjas dirbo animatoriumi, tačiau išrinkus naują prezidentą pradėti žudyti animatoriai. Pareiškėjo draugas prikalbino vykti į (duomenys neskelbtini). 2021 m. vasario 24 d. sumokėjo už mokslus, metus mokėsi kalbų kursuose. Norėjo likti (duomenys neskelbtini), bet jiems liepė išvykti. Pareiškėjas neturėjo nei pinigų, nei dokumentų.
10.2. Migracijos departamento vykusios apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad jis buvo politinėje prezidento (duomenys neskelbtini) partijoje, todėl naujoji partija (duomenys neskelbtini), įskaitant ir kariuomenę, ieškojo pareiškėjo. Pareiškėjas buvo kovinės (duomenys neskelbtini) partijos narys, kovojo prieš nusikaltėlius ir palaikė tvarką. 2018 metais, prezidentui (duomenys neskelbtini) palikus valdžią, (duomenys neskelbtini) partija pradėjo karą. Pareiškėjo teigimu, (duomenys neskelbtini) partija nužudė tris jo draugus; pareiškėjas kreipėsi į policiją, kad padėtų, tačiau policijos viršininkas pasakė, kad dabar tai yra neįmanoma. Policijos viršininkas patarė kuo greičiau palikti šalį. Tuomet pareiškėjas išvažiavo iš (duomenys neskelbtini), tačiau žmona ir vaikas liko kilmės valstybėje. Pareiškėjo ieško, nori nužudyti, nes jis yra savo grupės lyderis. Į (duomenys neskelbtini) atvyko 2020 m. vasario 23 d. Pamatė, kad (duomenys neskelbtini) siena yra atvira, išvažiavo į (duomenys neskelbtini) arba ar Lietuvos pusę – gerai nežino.
10.3. Atsakovas, įvertinęs faktines aplinkybes, priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė pareiškėjui nesuteikti pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje. Taip pat Sprendimu nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti B. C. L. 5 metus atvykti į Lietuvos Respubliką nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti C.SIS II perspėjimą dėl draudimo B. C. L. atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.
10.4. Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, jį skundė ikiteismine tvarka. Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimu konstatavo, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra teisinių ar faktinių pagrindų jį naikinti, todėl nusprendė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Žemesnės instancijos teismas
11. Teismas, apžvelgęs bylai aktualų teisinį reguliavimą, pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymą grindė tuo, jog jis buvo opozicinės partijos (duomenys neskelbtini) narys, dėl to buvo persekiojamas, suimtas bei įkalintas, pareiškėją persekiojo valdančioji partija (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, pareiškėjas laikosi pozicijos, kad kilmės valstybėje yra persekiojamas dėl politinių įsitikinimų.
12. Teismas, įvertinęs pateiktus rašytinius dokumentus, padarė išvadą, kad atsakovo atliktas tyrimas yra išsamus. Pareiškėjo situacija įvertinta individualiai, atlikta jo apklausa. Sprendime detaliai analizuoti ir įvertinti pareiškėjo nurodyti argumentai. Atsakovas atsižvelgė į pareiškėjo asmenybę, jo kilmės valstybę. Apklausoje buvo siekiama detaliai išsiaiškinti faktinę situaciją dėl prieglobsčio prašytojų pateiktų prašymų suteikti jiems prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Remiantis Europos prieglobsčio paramos biuro pateikiama informacija, šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei.
Žemesnės instancijos teismas
13. Teismo vertinimu, atsakovas Sprendime pagrįstai nurodė, kad pareiškėjo pasakojimas nėra detalus, nuoseklus ar patvirtintas patikimais įrodymais, suderinamas su kilmės valstybės informacija. Tyrimo metu duomenų, kad po 2018 m. įvykusių prezidento rinkimų naujas prezidentas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) partija siekė susidoroti su (duomenys neskelbtini) nariais ir jų atžvilgiu vykdo grasinimus, areštus ar kitokio smurtinio poveikio veiksmus, nerasta. Remiantis tyrimo metu surinkta informacija, prezidento rinkimai įvyko 2018 m. gruodžio mėn., (duomenys neskelbtini) prezidentu tapo 2019 m. sausio mėn. (duomenys neskelbtini) (buvęs prezidentas) (duomenys neskelbtini) partiją, kartu su kitomis opozicinėmis partijomis įkūrė (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)), kuri 2019 m. sausio mėn. sudarė aljansą su prezidentu (duomenys neskelbtini), ko pasėkoje šis susitarimas iš esmės leido (duomenys neskelbtini) likti valdžioje, nes (duomenys neskelbtini) kontroliuoja parlamentą ir provincijų vyriausybes, prezidento (duomenys neskelbtini) valdymo galimybės buvo apribotos, t. y. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) partija ir toliau liko valdančiąja jėga (duomenys neskelbtini). Teismas nustatė, kad, analizuojant pareiškėjo apklausos garso įrašą ir jo transkripciją, akivaizdu, jog pareiškėjo pasakojimas, kad (duomenys neskelbtini) tapus prezidentu, (duomenys neskelbtini) partija buvo nušalinta nuo valdžios valdymo, o jos narius imta persekioti, prieštarauja kilmės valstybės informacijai.
14. Atsižvelgę į tai, teismas pareiškėjo pasakojimo nelaikė patikimu įrodymu ir nusprendė, kad Sprendimu pagrįstai pripažinta, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų.
15. Remiantis Migracijos departamento surinkta kilmės valstybės informacija ir Amnesty International teikiamais duomenimis, teismas nustatė, kad ginkluoti konfliktai nevyksta visoje (duomenys neskelbtini) teritorijoje. Tyrimo metu nenustatytos ir pareiškėjas neįvardijo tokių aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad pareiškėjui dėl jo asmeninių savybių šiuo metu (duomenys neskelbtini) kyla pavojus patirti realią rimtą žalą, taip pat nebuvo nustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė. Atsižvelgiant į kilmės valstybės informaciją apie saugumo situaciją, ginkluoti konfliktai (duomenys neskelbtini) mieste (kilmės valstybės sostinėje), iš kurio teigė atvykęs pareiškėjas, nevyksta. Ginkluotų grupuočių sukeltas smurtas yra paplitęs (duomenys neskelbtini) rytuose ir centrinėje dalyje. Atsakovas, įvertinęs minėtą informaciją, Sprendime konstatavo, kad pareiškėjo gyventoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiško smurto lygis yra žemas, civiliui rizika patirti rimtą ir asmeninę grėsmę gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto yra minimali.
16. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo baimė grindžiama išimtinai jo paties subjektyviu situacijos suvokimu, nepagrįstu objektyviais įrodymais. Pareiškėjo baimė patirti persekiojimą kilmės valstybėje nelaikytina visiškai pagrįsta ir „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata laikoma neįvykdyta, pripažįstant, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl jam negali būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Individualios asmeninės grėsmės grįžti į kilmės šalį atsakovas nenustatė. Teismui tokių įrodymų nepateikta.
17. Teismas sutiko, kad Migracijos departamentas, remdamasis pateikta medžiaga, neturėjo pagrindo konstatuoti esant pagrįstos tikimybės, jog, grįžimo į (duomenys neskelbtini) atveju, pareiškėjui grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose nurodyti veiksmai – kankinimai arba mirties bausmė, t. y. pareiškėjas neatitiko papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.
18. Tačiau, teismo vertinimu, nors ir nustatytų aplinkybių visumoje prieita prie išvados, kad pareiškėjas kelia neteisėtos migracijos grėsmę, tačiau, atsižvelgiant į Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakyme Nr. 3K-33 „Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ (ginčui aktuali redakcija, galiojanti nuo 2018 m. liepos 5 d.) (toliau – ir Tvarka) esančius pavyzdinius kriterijus ir individualią pareiškėjos situaciją, būtų proporcinga jam uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką dvejus metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos. Byloje nėra Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir / ar Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento išvadų, jog pareiškėjo atvykimas galėjo sukelti grėsmę visuomenės saugumui. Taigi pareiškėjo situacijai teismas taikė Tvarkos 44.3.1 papunktyje įtvirtintą taisyklę ir pareiškėjui nustatė 2 metų draudimo atvykti terminą.
19. Teismas taip pat priėjo prie išvados, kad yra pagrindas keisti ir kitą Sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861 (toliau – ir SIS II reglamentas) 24 straipsnio 3 dalį trejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, keičiant šį laikotarpį, t. y. įvedant į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį dvejus metus nuo pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.
20. Teismas taip pat pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 222 punkte yra įtvirtinta bendra taisyklė, jog sprendimų dėl prieglobsčio apskundimas ikiteismine tvarka vyksta rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą prieglobsčio prašytojo, jo atstovo ar kitų asmenų ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai nurodytas kolegialus organas pripažįsta, kad būtina gauti asmenų žodinius paaiškinimus. Taigi, teismo vertinimu, Komisijai nebuvo privaloma pareiškėjo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Šiuo atveju pareiškėjas savo skunde nenurodė ir Migracijos departamentas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios leistų vertinti, kad rašytinio proceso tvarka skundas negali būti tinkamai išnagrinėtas ir kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas.
III.
21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.
22. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-3 punktus.
23. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad jam negresia individualaus pobūdžio persekiojimas. Pareiškėjo kilmės šalies informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) jau ilgą laiką vyksta ginkluoti konfliktai, kurių metu žūsta žmonės. Paaiškina, kad jo kilmės valstybėje nėra demokratijos, autoritarinio režimo sąlygomis nėra užtikrinamos žmogaus teisės ir laisvės, civilių saugumas. Ginkluotų konfliktų ir autoritarinio režimo kontekste yra tikėtina, jog pareiškėjas patyrė persekiojimą dėl politinių įsitikinimų. Pareiškėjas priskiriamas padidintos rizikos asmenų grupei, nes priklauso opozicinei partijai ir yra persekiojamas už politinius įsitikinimus.
24. Atsakovas nepateikė duomenų, kurie leistų abejoti pareiškėjo pasakojimu, nenustatė jokių prieštaravimų, priešingai – pareiškėjo pasakojimas išsamus ir detalus. Atsakovas nesurinko pakankamai duomenų apie pareiškėjo kilmės šalį, todėl nepagrįstai pareiškėjo prašymą atmetė. Be to, atsakovas nevertino pareiškėjui kylančios grėsmės patirti beatodairišką smurtą kilmės šalyje. Pareiškėjo vertinimu, atsakovas turėjo surinkti naujausius ir aktualiausius duomenis apie jo kilmės valstybę.
25. Pažymi, kad atsakovas neatliko informacijos paieškos, susijusios su ekonomine šalies padėtimi, neatliko atskyrimo tarp ekonominio migranto ir prieglobsčio prašytojo.
26. Pareiškėjui prieglobstis ir papildoma apsauga nesuteikta nepagrįstai, Migracijos departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes. Migracijos departamento surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų. Atsakovo Sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje. Panaikinus atsakovo sprendimus dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos nesuteikimo, naikintini ir išvestiniai atsakovo sprendimai išsiųsti pareiškėją ir uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką.
Atsiliepimas
27. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.
28. Atsakovas, palaikydamas atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus, nurodo, kad tiek Migracijos departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, o pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti skundžiamo sprendimo išvadas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
29. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Sprendimo ir Komisijos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
30. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, todėl šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas apeliacinio skundo ribose.
31. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliaciniame skunde suformuluoto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, pažymi, kad ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Teisėjų kolegija nenustatė, kad nagrinėjamu atveju yra kokių nors išskirtinių aplinkybių, dėl kurių apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, tokių aplinkybių nenurodyta apeliaciniame skunde. Vien tik pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jis pageidauja bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, minėtas pareiškėjo prašymas netenkinamas.
32. Ginčo teisiniai santykiai reglamentuoti Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose, kurių nuostatos yra susijusios tarpusavyje. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.
33. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje bylose Nr. eA-3776-438/2018; kt.). Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; kt.).
34. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).
35. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, kad prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018; kt.).
36. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje grindė tuo, kad patyrė persekiojimų ir grasinimų (plačiau žr. šios nutarties 10.1-10.2 p.).
37. Vertindama apeliacinio skundo argumentus dėl pareiškėjo persekiojimų, grasinimų, ir dėl to kylančios individualios grėsmės, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad pareiškėjo pasakojimas kelia pagrįstų abejonių dėl jo patikimumo. Pareiškėjo pasakojimas buvo nesuderinamas su kilmės valstybės informacija. Migracijos departamentas, vadovaudamasis tyrimo metu surinktais duomenimis, nustatė, kad pareiškėjo pasakojimas, jog (duomenys neskelbtini) tapus prezidentu, (duomenys neskelbtini) partija buvo nušalinta nuo valdžios valdymo, o jos narius imta persekioti, prieštarauja kilmės valstybės informacijai. Atsižvelgus į tai, pagrįstai konstatuota, kad nurodomos aplinkybės negali būti pripažintos kaip suteikiančios teisę į prieglobstį.
38. Pasisakant dėl papildomos apsaugos nesuteikimo pažymėtina, kad šiuo atveju nebuvo nustatyta, jog pareiškėjas galėtų susidurti su realia kankinimo, nežmoniško ar žeminančio elgesio rizika, ar kad jam grėstų mirties bausmė, grįžimo į kilmės valstybę atveju. Be to, remiantis turima informacija, Migracijos departamentas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) ginkluoti konfliktai nevyksta visoje teritorijoje. Remiantis 2021 m. Austrijos informacijos apie kilmės šalis ir prieglobstį tyrimo ir dokumentacijos centro ACCORD pateiktais duomenimis, (duomenys neskelbtini) provincijoje nebuvo užregistruota nė viena auka; pavojingiausiomis provincijomis su didžiausiu aukų skaičiumi išlieka (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) provincijos. Migracijos departamentas nustatė, kad duomenų, jog dėl šiuo metu vykstančio (duomenys neskelbtini) karinio ar vidaus karinio konflikto kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, nėra.
39. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys apie kilmės valstybę nagrinėjamu atveju buvo pakankami pareiškėjo prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti, dėl to atsakovas neturėjo pagrindo rinkti papildomus duomenis. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė teisiškai pagrįstų argumentų, kodėl Sprendime nurodyti informacijos šaltiniai apie pareiškėjo kilmės valstybę buvo netinkami, kaip galėtų pasikeisti pareiškėjo prieglobsčio prašymo vertinimas, surinkus informaciją iš kitų šaltinių. Pažymėtina, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde konkrečių šaltinių, kurie patvirtintų jo teiginius, nenurodo. Teisėjų kolegijos vertinimu, Migracijos departamentas rinko, tyrė ir vertino įrodymus pareiškėjo nurodytų aplinkybių, reikšmingų prieglobsčio prašymui išnagrinėti ir sprendimui dėl jų priimti, kontekste. Atsakovo atliktas pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir surinktų duomenų vertinimas buvo atliktas racionaliai, visapusiškai ir objektyviai. Tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl esminių pareiškėjo nurodytų argumentų.
40. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentas, kad Migracijos departamentas neatliko atskyrimo tarp ekonominio migranto ir prieglobsčio prašytojo, paremtas nepagrįstomis ir hipotetinėmis prielaidomis. Šiuo atveju pažymėtina, kad Migracijos departamentui nustatyta pareiga surinkti informaciją apie pareiškėjo kilmės valstybę nereiškia pareigos rinkti informaciją pareiškėjo norimais aspektais, ypač jei tokių aspektų pareiškėjas nenurodė prašyme dėl prieglobsčio suteikimo ir apklausoje.
41. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovo Sprendimu išsiųsti ir taikyti pareiškėjui draudimą atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje valstybėje. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas sutrumpino Sprendime ir Komisijos sprendime nurodytus laikotarpius uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos iki 2 metų. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo nustatytų laikotarpių proporcingumo, o apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių pareiškėjui nustatytas 2 metų draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką bei įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos turėtų būti sutrumpintas.
42. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos suteikimą reglamentuojančius teisės aktus, naikinti šį sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo B. C. L. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. kovo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.