Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

2006-10-05 · Civilinė byla Nr. 2-524/2006

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Data
2006-10-05
Bylos Nr.
2-524/2006
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Gintaras Pečiulis, Donatas Šernas, Vincas Verseckas
Kategorijos
  • 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-524/2006 Procesinio sprendimo kategorijos: 126.8; 114.11 (S)
Lietuvos apeliacinis teismasNutartisLietuvos respublikos vardu2006 m. spalio 5 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teisėjų Gintaro Pečiulio, Donato Šerno ir Vinco Versecko (pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens (kreditoriaus) S. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2006 m. sausio 25 d. nutarties, kuria bankrutavusios AB „Mažeikių elektrotechnika“ bankrotas pripažintas tyčiniu (byla Nr. B2-188-368/2006), ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių apygardos teismas 2001 m. gruodžio 11 d. nutartimi iškėlė AB ,,Mažeikių elektrotechnika“ bankroto bylą, administratoriumi paskyrė Vidmantą Švažą (1t., b.l. 94-95), o 2002 m. balandžio 24 d. nutartimi atstatydino paskirtą BAB ,,Mažeikių elektrotechnika“ bankroto administratorių, vietoj jo paskirdamas UAB ,,Votumas“ (3t., b. l. 33).

Tas pats teismas 2002 m. spalio 31 d. nutartimi pripažino BAB ,,Mažeikių elektrotechnika“ likviduojama dėl bankroto ir patvirtino patikslintus kreditorių finansinius reikalavimus (5t., b. l. 127-138).

Šalies argumentai

Tretieji asmenys (kreditoriai) L. K. , J. P. , K. P. , S. Š. , Z. G. ir J. T. kreipėsi į teismą dėl AB ,,Mažeikių elektrotechnika“ bankroto pripažinimo tyčiniu (4t.,b.l.1-2, 5t.,b.l.51-57, 92-93). Nurodė, kad atsakovas buvo privestas prie bankroto tyčiniais nesąžiningais, prieštaraujančiais teisės aktams buvusios atsakovo vadovybės veiksmais, kuriais siekta perimti atsakovo turtą per naujai įsteigtas įmones (UAB „Elektrotechnikos gamykla“, vėliau – UAB „Baltic electronic motors company‘).

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių apygardos teismas 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartimi pripažino, jog AB ,,Mažeikių elektrotechnika“ vadovų veikloje buvo nusikalstamo bankroto požymių, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2005 m. spalio 27 d. nutartimi panaikino šią nutartį ir perdavė prašymą dėl tyčinio bankroto pripažinimo nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas analizavo kai kuriuos bankrutuojančios įmonės ūkinės veiklos aspektus, ir, remdamasis byloje esančiais įrodymais, padarė išvadas, kurios gali būti reikšmingos sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, o pripažino, kad AB ,,Mažeikių elektrotechnika“ vadovų veikloje buvo nusikalstamo bankroto požymių. Konstatavo, jog nusikalstamos veikos yra tiriamos ir nagrinėjamos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Tuo tarpu civilinės teisenos tvarka nėra nustatinėjami nusikalstamos veikos požymiai ir nesprendžiamas baudžiamosios atsakomybės klausimas.

Šiaulių apygardos teismas 2006 m. sausio 25 d. nutartimi nustatė, kad bankrutavusios AB „Mažeikių elektrotechnika“ bankrotas yra tyčinis, įpareigojo bankroto administratorių patikrinti bankrutavusios įmonės sandorius, sudarytus per 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 20 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2001 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr. 33 „Dėl įstatymų taikymo įmonių bankroto bylose“ 13 p.). Teismas nurodė, kad tyčinis bankrotas yra tuomet, kai teismas nustato faktines aplinkybes, jog buvo sudaromi nuostolingi įmonei sandoriai, iš anksto žinant, kad įmonė negalės tų sandorių įvykdyti, arba aplinkybes, kai, gresiant bankrotui, tretiesiems asmenims buvo perleidžiamas turtas, galėjęs būti pateiktas įsiskolinimams apmokėti. Teismas, nustatydamas atsakovo tyčinį bankrotą, nurodė sekančias faktines aplinkybes ir įrodymus. Pagal Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertų akto išvadas, atsakovas jau 1999-12-31 buvo nemokus (8t.,b.l.209). Teismo nuomone, vidinės priežastys taip pat galėjo lemti atsakovo ūkinės finansinės veiklos pablogėjimą (netinkamas ekonominės informacijos rinkimas ir naudojimas, nepakankama analizė ir kontrolė r t.t.). Be to, atsakovas, būdamas sunkioje finansinėje būklėje, 2000 metais nurašė skolų už 1 279 528,58 Lt, tuo sumažindamas savo turtą, o nesumažindamas įsipareigojimų; 2000-2001 metais atsakovas dalį pagamintos produkcijos pardavė mažesnėmis kainomis nei produkcijos savikaina, tuo patirdamas 1 925 999,20 Lt nuostolio (8t.,b.l.210), tuo pačiu laikotarpiu pardavinėjo produkciją tiekėjams, kurie nebuvo pilnai atsiskaitę už anksčiau pirktą produkciją. Atsakovas pardavė UAB „Baltic electronical motors company“ turtą kainomis, mažesnėmis už likutinę vertę, dėl to patyrė 1 306 931,28 Lt nuostolio. Tyčinio bankroto požymius atitinka ir atsakovo sandoriai, sudaryti su UAB „Elektrotechnikos gamykla“: atsakovas, valdydamas AB „Elektrotechnikos gamykla“ kontrolinį akcijų paketą ir žinodamas, kad ši įmonė 2001-01-01 balanso duomenimis yra nemoki (2001 m. spalio 3 d. jai iškelta bankroto byla, 1t.,b.l.124), visus 2001 metus pardavinėjo šiai įmonei produkciją, nors žinojo, jog ši įmonė už ją neatsiskaitys; be to, atsakovas 1999 m. rugsėjo 1 d. protokolu Nr. 6 nutarė parduoti AB „Mažeikių elektrotechnika“ įrankių cecho pastatą ir ilgalaikį materialųjį turtą už 700 000 Lt ir įsigyti šios bendrovės 70 000 akcijų, kurios AB „Elektrotechnikos gamyklos“ bankroto atveju tapo bevertės (8t.,b.l.218). teismas nustatė, kad atsakovo direktorius, aiškiai žinodamas atsakovo beviltišką finansinę būklę, 2001 m. gegužės 10 d. pardavė UAB „Baltic electronical motors company“ gamybos įrangą (2001 metų sutarčių aplanko 19-20 l.), todėl atsakovas negalėjo gaminti produkcijos. Beje, ilgalaikis materialusis atsakovo turtas buvo pardavinėjamas ir po to, kai ieškovas buvo informavęs atsakovą apie keliamą bankroto bylą (1t.,b.l.25, sutarčių aplanko 62-65 l.). Teismo nuomone, esant nustatytoms nurodytoms faktinėms aplinkybėms, atsakovo tolesnė veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį, o toks kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į skolininko įmonės turtą sąlygų išvengti išieškojimo sudarymas, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti reikalavimų, įmonei skolininkei neturint pakankamai turto, vertintinas kaip tyčinis atsakovo privedimas prie bankroto (ĮBĮ 20 str.).

Šalies argumentai

Trečiasis asmuo S. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2006 m. sausio 25 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, atmetant trečiųjų asmenų prašymą dėl atsakovo bankroto pripažinimo tyčiniu. Nurodo, kad :

teismas nepagrindė konkrečiais bylos įrodymais nutarties išvadų. Apelianto manymu, ekspertizės akte, kuriuo daugiausia teismas rėmėsi, nėra nuorodų į tyčinio bankroto galimybę;teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad bendrovės kreditorių komitetas, kuris atstovauja visus bankrutavusios įmonės kreditorius, nepritaria, jog atsakovo bankrotas turi tyčinio bankroto požymių. Be to, teismas neįvertino, jog 2005 m. rugpjūčio 4 d. bendrovės kreditorių komitetas nusprendė dėl įmonės pabaigos, o skundžiama nutartis užkerta kelią tolesnei bankroto bylos eigai; teismas nepagrindė teiginio, jog bendrovė sudarė nuostolingus sandorius, iš anksto žinodama, jog jų neįvykdys, kadangi turto perleidimo tretiesiems asmenims faktas negali būti laikomas įmonei žalinga veikla, neįrodžius, kokią žalą turto perleidimas padarė bendrovei. Be to, vien įmonės finansinės padėties pablogėjimas negali būti pagrindas konstatuoti tyčinio bankroto požymių buvimą, juo labiau, kad įmonės ūkinę finansinę padėtį lėmė bendra nepatenkinama Lietuvos ūkio būklė 1998 – 1999 metais; bankroto administratorius yra peržiūrėjęs 2000 – 2002 metų sandorius ir pateikęs dėl to informaciją kreditorių komitetui, tačiau tyčinio bankroto požymių ir jis nenustatė; beviltiško debitorinio įsiskolinimo nurašymas įmonės balansą padaro tikslesnį ir geriau atspindi tikrąją įmonės finansinę padėtį. Priešingai nei teigiama skundžiamoje teismo nutartyje, turto nurašymas tiekėjams skolų nepadidina, nedaro įtakos įmonės mokumui;atsakovas įvairiomis formomis siekė tęsti ūkinę veiklą, išsaugoti darbo vietas, kam pritarė pagrindiniai atsakovo akcininkai (Sodra, Ūkio ministerija), gaudavę visą finansinę informaciją apie įmonę. Teismas nevertino visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų, priimtų iki bankroto bylos atsakovui iškėlimo. Pažymi, jog atsakovas ėmė kreditus tik pritarus visuotiniam akcininkų susirinkimui. Be to, revizijų departamentas prie Finansų ministerijos, atlikęs patikrinimą už 1998-01-01 – 2000-12-31 laikotarpį, nerado požymių, jog įmonė būtų vedama prie bankroto tyčia;produkcijos pardavimas mažesnėmis nei jų savikaina kainomis buvo sąlygotas padėties rinkose pasikeitimu. Pažymi, kad atskirais atvejais įmonei ekonomiškai naudingiau produkciją parduoti mažesnėmis nei jų savikaina kainomis nei iš vis jos neparduoti;UAB „Elektrotechnikos gamykla“ buvo įsteigta tam, kad išsaugoti darbo vietas, kai atsakovo sąskaitos buvo areštuotos ir įmonė negalėjo vykdyti veiklos. Pažymi, jog atsakovo turtas buvo išparduotas šiai įmonei, kontroliuojamai atsakovo, tam, kad galima būtų per šią įmonę vykdyti atsakovo veiklą ir, gavus lėšų ir veiklos, laiku atsiskaityti su darbuotojais. Tokia pati situacija yra ir su UAB „Baltic electronic motors company“, kuriai parduota dalis atsakovo įrengimų, norint gauti lėšų atsiskaityti su atsakovo darbuotojais. Teismas įžvelgė tik neigiamas sandorių puses, neįvertinęs visų šių sandorių sudarymo aplinkybių bei tikslų.

Atsiliepimas

Tretieji asmenys J. T. ir L. K. atsiliepimais į atskirąjį skundą prašo palikti skundžiamą teismo nutartį nepakeistą, o bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodo, kad teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o atskirojo skundo argumentai nėra paremti įrodymais ar bylos faktais. Teigia, kad atsakovo turtas buvusių vadovų sukurto mechanizmo būdu buvo iššvaistytas, perleidžiant atsakovo produkciją neegzistuojančioms Rusijos įmonėms, nesiimant laiku priemonių gauti atsiskaitymą už patiektą produkciją, pardavinėjant pagamintą produkciją mažesnėmis kainomis nei jos savikaina tiekėjams, kurie laiku nemokėjo už prekes, tarpe jų ir bankrutuojančiai UAB „Elektrotechnikos gamykla“, pardavinėjant atsakovo turtą mažesnėmis kainomis nei jo vertė net ir tuomet, kai buvo sužinota apie bankroto bylos atsakovui inicijavimą.

Trečiasis asmuo AB Turto bankas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą, o trečiojo asmens atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad atsakovas, perleisdamas turtą kitiems ūkio subjektams, neketino pasinaudoti Įmonių restruktūrizavimo įstatymo nuostatomis, o siekė išvengti kreditorių išieškojimo nukreipimo į jo turtą, todėl teismas pagrįstai atsakovo bankrotą pripažino tyčiniu.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Teisėjų kolegija nagrinėja bylą rašytinio proceso tvarka, kadangi tretieji asmenys J. T. ir L. K. nepateikė įrodymų, jog atskirąjį skundą būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka, kad taip jis būtų tinkamiau išnagrinėtas, o rašytinis bylos nagrinėjimas labiau atitiktų civilinio proceso koncentruotumo ir operatyvumo bankroto procese principus (CPK 338, 302, 7, 336 str.).

Apygardos teismas tinkamai įvertino bankroto byloje esančius duomenis ir padarė teisingą išvadą, jog atsakovas BAB „Mažeikių elektrotechnika“ buvo tyčia privestas prie bankroto.

Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalį tyčinis bankrotas yra įmonės privedimas prie bankroto tyčia. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismai, nagrinėdami tyčinio bankroto nustatymo klausimą, turėtų atkreipti dėmesį į tikrąsias bankroto priežastis, tarpe jų, ar įmonės bankrotą nenulėmė sąmoningas blogas jos valdymas, kuris gali pasireikšti tiek aktyviais įmonės vadovų veiksmais, tiek ir neveikimu, ar įmonės vadovai akivaizdžiai blogai organizavo įmonės darbą arba apskritai jo neorganizavo, ar nebuvo sudarinėjami nuostolingi įmonei sandoriai (pasirašinėjamos sutartys prekėms įgyti ar paskoloms paimti, prievolių įvykdymas užtikrinamas laidavimu ar garantija), žinant, kad įmonė negalės tų sandorių įvykdyti (sumokėti už gautas prekes ar grąžinti paimtų paskolų, atsakyti pagal laidavimo ar garantijos sutartis ir pan.), ar akivaizdžiai gresiant bankrotui nebuvo paslėptas, iššvaistytas, perleistas kitiems asmenims turtas, kuris galėjo būti pateiktas skoloms padengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2001 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr. 33 „Dėl įstatymų taikymo įmonių bankroto bylose“ 13 p.).

Bylos duomenimis apygardos teismas 2003 m. balandžio 9 d. nutartimi paskyrė atsakovo ūkinę-finansinę ekspertizę tam, kad nustatyti, ar atsakovo bankroto byloje nėra tyčinio bankroto požymių (7t.,b.l.154-155, 186). Teismo ekspertai 2005 m. birželio 3 d. ekspertizės akte Nr.11-1689 (04) nurodė, kad atsakovas jau 1999 metais buvo nemokus, o 1999-2001 metų laikotarpiu sparčiai didėjo atsakovo kreditorinis įsiskolinimas, mažėjo turtas (8t.,b.l.147-219), todėl įmonės vadovai jau tuomet privalėjo imtis aktyvių priemonių stabilizuoti ir pagerinti atsakovo finansinės ūkinės veiklos rezultatus (rodiklius) arba kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo (ĮBĮ 8 str. 1 d.), tačiau atsakovo vadovai ėmėsi ekonomiškai, teisiškai nepagrįstų itin rizikingų veiksmų, mažinančių bendrovės turtą, t.y. kryptingai ir sąmoningai gilino įmonės finansines problemas, slėpė jos nemokumą ir galutinai privedė įmonę prie bankroto. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2004 yra nurodęs, kad tyčiniu bankrotu laikytini ir įmonės valdymo organų veiksmai įmonei esant faktiškai nemokiai, dar labiau pabloginantys įmonės turtinę padėtį, jei dėl tokių veiksmų, t.y. finansiškai nepagrįstų (nuostolingų) sandorių arba papildomų įsipareigojimų prisiėmimo, siekiama išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.

Teismo ekspertai ekspertizės akte nustatė faktines aplinkybes, kurios daugeliu požymių atitinka teismų praktikoje suformuotus, aukščiau nurodytus tyčinio bankroto požymius. Jie nurodė, kad atsakovo 1999-12-31 ir vėlesniais ataskaitiniais laikotarpiais (2000-12-31, 2001-12-31) parduotų prekių ir suteiktų paslaugų savikaina buvo didesnė už pardavimus ir paslaugas, t.y. pardavimai buvo nepelningi, tačiau atsakovo ūkinės-finansinės veiklos gerinimo priemonių plane, patvirtintame 2000 m. kovo 15 d. visuotiniame akcininkų susirinkime, valdybos posėdžių bei visuotinio akcininkų susirinkimo protokoluose nenurodyta, kad ši problema buvo svarstoma (8t.,b.l.210, ekspertizės akto 64 pusl.), t.y. įmonės vadovai galimai vengė informuoti atsakovo akcininkus apie blogėjančią atsakovo finansinę būklę. Be to, atsakovas pardavė turtą UAB „BEMC“ kainomis, mažesnėmis už likutinę vertę (8t.,b.l.210,214,215 ekspertizės akto 64,68,69 pusl.). Atsakovas 2000-2001 laikotarpyje pardavė produkciją (mokėjo avansu) ir tiems pirkėjams, kurie nebuvo pilnai atsiskaitę už anksčiau parduotą produkciją, įskaitant ir UAB „Elektrotechnikos gamykla“, UAB „Baltic electrical motors company“ (8t.,b.l.217, ekspertizės akto 71 pusl.). 1999 m. lapkričio 15 d. atsakovas ir UAB „Elektrotechnikos gamykla“ sudarė akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, kuria iš UAB „Elektrotechnikos gamykla“ įsigijo jos akcijų už 700 000 Lt ir už šias akcijas sumokėjo perduodamas įrankių cechą (10t.,b.l. 5-6). Šis akcijų pirkimo sandoris itin nenaudingas, kadangi atsakovo valdomai UAB „Elektrotechnikos gamykla“ 2001 m. spalio 3 d. paskeltas bankrotas (1t.,b.l.124). Negana to, atsakovas pagal 1999 m. gruodžio 1 d. sutartį Nr. 216 iš tos pačios įmonės išsinuomojo tą patį įrankių cechą (10t.,b.l.5-6), o 2001 m. sausio 18 d. sutartimi Nr. 01 UAB „Elektrotechnikos gamykla“ pardavė atsakovui atgal dalį tų pačių įrengimų. Pagal 2001 m. gegužės 10 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 02, sudaryta su UAB „PERCEPTUM“ (vėliau pervardinta į UAB „Baltic electrical motors company“) buvo parduotas ilgalaikis materialusis turtas, tačiau sutartyje šis turtas įvardijamas kaip savo produkcija ar prekės. Pagal 2001 m. lapkričio 26 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 26, sudaryta su ta pačia įmone, taip pat parduotas atsakovo ilgalaikis turtas. Nors atsakovas pagal bankroto bylos duomenis apie jam keliamą bankroto bylą žinojo nuo 2001-07-30 (1t., b.l.25). Šie faktai, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, liudija apie atsakovo vadovybės siekimą perleisti atsakovo turtą, nesilaikant kreditorių reikalavimų patenkinimo eiliškumo, išskiriant kelis kreditorius iš kitų tarpo, ir taip sumažinti kitų kreditorių galimybes gauti savo reikalavimo patenkinimą.

Byloje yra duomenų, kad atsakovo buvę vadovai blogai organizavo įmonės veiklą ar jos neorganizavo, nekontroliavo įmonės finansinių duomenų registravimo, ataskaitų rengimo procesų. Tai patvirtina sekantys bylos duomenys. Pagal apygardos teismo 2002 m. lapkričio 7 d. nutartį auditorius atlikęs atsakovo finansinės veiklos auditą, nustatė, kad apskaita vedama netvarkingai: bendrame žurnale, PVM sąskaitų – faktūrų žurnale daromi pataisymai ranka be paaiškinimų ir parašų, gaunamų PVM faktūrų-sąskaitų žurnalo nėra (5t.,b.l.159-160, 10t.,b.l.3-11). Apskaita vedama pažeidžiant 2000 m. vasario 17 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisykles, nes, įnešant į atsakovo kasą pinigus iš kelių ūkio subjektų, įforminamas vienas kasos pajamų orderis (10t.,b.l.5). Auditorius, patikrinęs analitinę apskaitą, atsiskaitymus su UAB „Elektrotechnikos gamykla“ nustatė, kad pagal registruose atvaizduotus skaičius ir įrašus negalima nustatyti skolos dydžio, registrai tvarkomi netvarkingai, nesilaikant Buhalterinės apskaitos įstatymo 9, 12 straipsnių. Tai, kad atsakovo vadovybė tinkamai neorganizavo atsakovo ūkinės veiklos, neišnaudojo įmonės gamybinio ir komercinio potencialo, patvirtina faktas, kad atsakovo veikloje nenaudojamo (išvesto iš eksploatacijos) ilgalaikio turto lyginamoji dalis bendroje materialaus turto apimtyje 1999-2001 metų laikotarpyje didėjo: 1999-12-31 sudarė 17 proc., 2000-12-31 – 24 proc., o 2001-12-31 - 26 proc.(8t.,b.l.210, ekspertizės akto 64 pusl.).

Byloje taip pat yra duomenų, jog atsakovo vadovas nevengė interesų konflikto (ABĮ, galiojusio iki 2001 m. liepos 1 d. 29 str. 7 p.). Auditorius, atlikęs teminį auditą, nustatė, kad apeliantas, būdamas nuo 1994 metų atsakovo valdybos pirmininku, o nuo 2000 m. balandžio mėnesio ir atsakovo direktoriumi, tuo pačiu metu buvo daugelio su atsakovu bendradarbiavusių įmonių, įskaitant ir UAB „Elektrotechnikos gamykla“, kurios nuolat sudarinėjo su atsakovu pardavimo sandorius, atliko tarpusavio užskaitymus, administracijos vadovu arba savininku, arba kontrolinio akcijų paketo savininku, arba valdybos nariu. Be to, auditorius, analizuodamas atsakovo sandorius su UAB „Baltic electrical motors comapny“ (ankstesnis pavadinimas UAB „PERCEPTUM“), nustatė, kad šios įmonės vyriausioji finansininkė, vėliau buhalterė buvo ir atsakovo finansų direktorė.

Atsakovo visuotinio akcininkų susirinkimo posėdžiuose, vykusiuose 1999, 2000, 2001 metais buvo pateikiamos ataskaitos apie bendrovės veiklą, svarstyti ir priimti 2000 ir 2001 metų atsakovo ūkinės-finansinės veiklos gerinimo priemonių planai, tačiau dauguma šiuose planuose numatytų veiklos gerinimo priemonių nebuvo įgyvendintos (8t.,b.l.218, ekspertizės akto 72 pusl.), o tolesnė ūkinė veikla pablogino įmonės turtinę padėtį, vedė prie bankroto ir sumažino kreditorių galimybę gauti savo reikalavimų patenkinimą.

Pirmosios instancijos teismo išvados dėl tyčinio bankroto nepaneigia ir tos apelianto nurodytos aplinkybės, kad atsakovo vadovybė nurodytais aukščiau sandoriais ir kitais galimai nuostolingais sandoriais siekė tęsti ūkinę veiklą, išsaugoti darbo vietas, kadangi nurodytų kilnių tikslų siekimas tokiomis priemonėmis, kurios daro žalą komercine veikla užsiimančiai įmonei nepateisinamas, neatitinka pagrindinio komercinio subjekto tikslo – siekti pelno ir gerų ūkinės veiklos rezultatų bei pareigos sąžiningai elgtis su kreditoriais.

Nepagrįsti apelianto teiginiai, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bankroto pripažinimo tyčiniu klausimą, turėjo atsižvelgti į kreditorių komiteto ar bankroto administratoriaus nuomonę, kadangi tik teismas sprendžia, ar nagrinėjamoje bankroto byloje yra tyčinio bankroto požymių, ar ne, o kitų bankroto byloje dalyvaujančių asmenų nuomonė teismui nėra privaloma (ĮBĮ 20 str.). Beje, bankroto administratorius peržiūri atsakovo sudarytus sandorius tam, kad nustatyti, ar nėra pagrindo juos ginčyti, kaip priešingus įmonės veiklos tikslams ar turėjusius įtakos įmonės negalėjimui atsiskaityti su kreditoriais, o ne siekdamas nustatyti tyčinio bankroto požymius (ĮBĮ 11 str. 3 d. 8 p.).

Pažymėtina, kad įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu procedūra skirta tam, kad už didesnį laikotarpį įvertinti įmonės sandorius, sudarytus iki bankroto bylos iškėlimo, išanalizuoti sandorius, kurie įmonei nuostolingi, priešingi jos tikslams, tarpe jų ir tuos, kuriuos teismas analizuoja tikrindamas tyčinio bankroto požymius, siekiant išsiaiškinti bankroto kaltininkus, galimai sąmoningais veiksmais privedusius įmonę prie bankroto (ĮBĮ 2 str. 12 d., 20 str., 11 str. 3 d. 8 p.).

Remdamasi tuo, kas pasakyta, kolegija priėjo išvados, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ginčijamą nutartį naikinti (CPK 338, 329, 330 str., ĮBĮ 20 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

palikti nepakeistą Šiaulių apygardos teismo 2006 m. sausio 25 d. nutartį.

Teisėjai:Gintaras Pečiulis Donatas Šernas Vincas Verseckas