Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Jolanta Bagdonienė,

dalyvaujant R. S., jo atstovei adv. V. V.,

išnagrinėjusi R. S. (R. S.), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliečio, įmonės ,, (duomenys neskelbtini) savininkas, administracine tvarka nebausto, gyv. Vilniaus r., (duomenys neskelbtini) , administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S. 2016 m. gegužės 18 d. apie 19.30 val. Vilniaus r., Avižienių k., (duomenys neskelbtini), konflikto su uošve K. B. metu rėkė ir šaukė savo mažamečių vaikų Leonardo, gim. 2014-08-12 ir Sebastiano, gim. 2011-11-20, akivaizdoje, dėl ko vaikai išsigando ir apsiverkė, t. y. panaudojo tėvo valdžią priešingai vaikų interesams ir pažeidė 1996 m. kovo 14 d. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 6 str. 1 p., 11 str., nuostatas,

t. y padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą (duomenys neskelbtini) str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Pažeidimas įrodytas: R. S. paaiškinimu tyrimo metu, jog pripažįsta, kad jo nepilnamečiai vaikai apsiverkė dėl jo ir K. B. tono ir kad toks elgesys išgąsdino juos, kad dėl konflikto kalti visi trys: jis, žmona ir uošvienė (b. l. 9, 10), bei iš dalies – jo paaiškinimu teisme. Teisme jis paaiškino, kad jis įvykio dieną nei šaukė, nei rėkė. Jam teisė matytis su vaikais nėra apribota. Šiuo metu su žmona skiriasi. 2016-05-18 atvažiavo aplankyti vaikų. Uošvienė paprašė nupirkti bananų. Atvykęs pas vaikus, namuose rado jaunėlį sūnų, o vyresniojo nebuvo. Vyresnysis sūnus buvo su uošviene. Jis žaidė su sūnumi, kai atėjo žmona su kitu sūnumi. Pradėjo jį užgaulioti, sakė, kad jam tik dabar vaikai parūpo. Jis bandė sakyti, kad paliktų jų tarpusavio santykius tik jiems, tačiau žmona vis vien kabinėjosi, kalbėjo garsiai, po to atėjo ir uošvienė. Jis paprašė pastarosios, kad nesikištų į jų santykius. Apie 19.00 val. atėjo metas vaikus maudyti. Jis pasisiūlė išmaudyti vyresnįjį sūnų. Uošvienė pasakė, kad jis nieko nemoka. Vaikai painiojosi su kuo nori eiti maudytis, prie vaikų buvo pasakyta, kad jis blogas. Žmona nereagavo. Uošvienė kalbėjo pakeltu tonu, žmona ją ramino. Vyresnis sūnus pradėjo verkti, nes jam ribojo maudimąsi su tėvu. Jis verkė tikrai ne iš išgąsčio, jis viską supranta. Jis maudė vyresnėlį, žmona – jaunėlį. Po maudynių atsisėdo dėlioti „Lego“ kaladėlių. Žmona pradėjo prisiminti jo tėvus. Vaikas paprašė tylos, uošvienė į tai nekreipė dėmesio, o 20.00 val. buvo pasakyta vaikams eiti miegoti, nors tokiu laiku jie neina miegoti. Emocijos tą vakarą buvo, tam tikrais momentais buvo kalbama pakeltu tonu, bet tik tam, kad jos nelįstų prie vaikų. Vaikai pradėjo verkti, bet tikrai ne dėl šaukimo. Vyresnysis verkė, nes norėjo su tėvu žaisti, o jam liepė eiti miegoti. Durų netrankė ir nešaukė. Pripažįsta, kad kalbėjo pakeltu tonu, tačiau vaikai verkė ne dėl to. Visi trys suaugę, tiek jis, tiek žmona, tiek uošvienė konfliktavo. Tačiau konfliktą pradėjo žmona (b. l. 21-22); liudytojos J. B.-S. pareiškimu (b. l. 6) ir paaiškinimu tyrimo metu (b. l. 8) bei teisme, kad ji su sutuoktiniu skiriasi ir byla yra nagrinėjama teisme. Situacija paaštrėja, kai atvažiuoja jos mama, nes vyras su ja nesutaria. Mama jai padeda. Šiuo metu jie gyvena atskirai, o vyras vaikus lanko ir kai pamato jos motiną svečiuose, visada būna nepatenkintas. Pradeda užgaulioti. Nagrinėjamo įvykio dieną vyras buvo agresyvesnis, priekaištavo, kodėl mama padeda, kad jis pats nori maudyti vaiką. Jie ruošėsi miegui, o vyras rodė savo nepasitenkinimą, norėjo, kad būtų pagal jo norus. Konflikto metu apsižodžiavo. Vyras žemino jos motiną, išvadino ją necenzūriniais žodžiais prie vaiko, sakė, kad ji niekas. Vaikas verkė ir prašė liautis. Pripažįsta, kad kilo konfliktas ir visi suaugę jame dalyvavo, vaikas verkė dėl įžeidinėjimų, apsižodžiavimo. Mama prašė baigti konfliktą arba išeiti iš namų, rėkė ,,pasitrauk nuo manęs, nesistumdyk“. Vyras net ją pastūmė. Nuėjo į kitą kambarį, kad vaikai negirdėtų ir paskambino pagalbos telefonu. Nors jai pasakė, kad atvažiuos policija, bet niekas neatvažiavo. Vyras užmigdė vaikus ir pats skambino į policiją, skundėsi dėl jos elgesio (b. l. 35-37); liudytojos J. K.-Ostrovskos tarnybiniu pranešimu ir paaiškinimu teisme, kad R. S. žmona kreipėsi į jų instituciją ir buvo parašiusi pareiškimą dėl pastarojo netinkamo elgesio prie vaikų. Jie bendravo ir su pareiškėja, ir su jos motina, bei su pačiu R. S.. Konflikto pusės kaltino viena kitą. R. S. aiškino, kad kaltos žmona ir uošvienė, tačiau ir savo kaltę pripažino, bet jo pozicija buvo tokia, kad jie visi kalti. Jis paaiškino, kad kilo konfliktas dėl vaikų maudymo, jis tą dieną lankėsi pas vaikus, tačiau žmona neleido ir liepė vaikams eiti miegoti. Dėl ko vaikai išsigando ir verkė, nebuvo nustatyta, tačiau išsiaiškino, kad vaikai apsiverkė dėl kilusio konflikto (b. l. 5, 44-45); administracinio teisės pažeidimo protokolu, kuriame užfiksuota pažeidimo esmė (b. l. 1); K. B. pareiškimu, kuriame užfiksuota, kad jos žentas R. S. 2016-05-18 atvažiavęs aplankyti vaikų elgėsi netinkamai, priekaištavo jai dėl atvykimo, stumdėsi, išvadino necenzūriniais žodžiais ir taip išgąsdino savo mažamečius vaikus (b. l. 7); garso įrašu, kuriame užfiksuoti pokalbiai pagalbos telefonu dėl konflikto 2016-05-18 (b. l. 27).

(duomenys neskelbtini) str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 3 straipsnyje numatyta, kad teisėti vaiko atstovai yra tėvai, įtėviai, globėjai, rūpintojai ir kiti asmenys, kurie pagal įstatymą ar kitą teisės aktą privalo rūpintis vaiku, jį auklėti, globoti, jam atstovauti, ginti jo teises ir teisėtus interesus. Tėvai ar kiti teisėti vaiko atstovai privalo sudaryti tinkamas sąlygas vaikui gyventi ir augti šeimoje, rūpintis juo (Įstatymo 6 str. 1 d.). Vaiko teisė būti sveikam garantuojama priemonėmis, leidžiančiomis sudaryti vaikui sveiką ir saugią aplinką (Įstatymo 8 str. 1 d. 1 p.). Tėvai ar kiti teisėti vaiko atstovai privalo sudaryti sąlygas vaikui augti, vystytis ir tobulėti, turi auklėti savo vaikus humaniškai, dorais žmonėmis. A. Į. 43 str. 1 d., 2 d. įtvirtinta, kad valstybės, vietos savivaldos institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo saugoti vaiką nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos, o už fizinio ar psichinio smurto demonstravimą vaikams, jų įtraukimą į nusikalstamą ar kitą neteisėtą veiką taikoma įstatymų nustatyta administracinė arba baudžiamoji atsakomybė. Atsižvelgiant į šį teisinį reguliavimą, tiek tėvams, tiek kitiems asmenims yra keliama pareiga į tarpusavio konfliktus neįtraukti nepilnamečių vaikų, apsaugoti juos ne tik nuo psichologinio smurto reiškimo prieš pačius vaikus, bet ir nuo bet kokio pobūdžio psichologinio smurto demonstravimo jų akivaizdoje.

Sprendžiant asmens atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. klausimą būtina nustatyti administracinio teisės pažeidimo, numatyto šio straipsnio dispozicijoje, sudėtį, o tai reiškia, kad asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. veikoje turi būti nustatyta ir neteisėta veika, šio pažeidimo atveju galinti pasireikšti tiek neveikimu, tiek veikimu, ir priežastinis ryšys tarp asmens veikos ir pasekmių. Siekiant šių tikslų teismas turi nustatyti ir įvertinti visas bylai spręsti svarbias aplinkybes.

Nors R. S. ir nurodė, kad nepripažįsta savęs kaltu dėl pažeidimo padarymo, tačiau teismas, išnagrinėjęs byloje pateiktą medžiagą, nustatė, kad 2016 m. gegužės 18 d. apie 19.30 val. Vilniaus r., Avižienių k., Sudervės g 2A-9, jis konfliktavo su savo sutuoktine ir uošve dėl vaikų maudymo ir kad konfliktas vyko R. S. mažamečių vaikų: Leonardo, gim. 2014-08-12 ir Sebastiano, gim. 2011-11-20, akivaizdoje. R. S. tiek pažeidimo tyrimo metu, tiek teisme neneigė, kad konfliktas, kilęs tarp trijų suaugusių asmenų, t. y. jo, jo sutuoktinės ir pastarosios motinos turėjo neigiamą poveikį konfliktą mačiusiems mažamečiams R. S. vaikams ir kad vaikai apsiverkė. Todėl konstatuotina, kad toks R. S. elgesys, nors ir nukreiptas ne tiesiogiai į vaikus, turėjo pasekmes, o konflikto metu pakeltas kalbėjimo tonas sudarė neigiamą psichologinį poveikį jiems.

Tarp asmenų esant konfliktui dėl atitinkamų asmeninių santykių, R. S. pasirinko nepriimtiną tokių santykių aiškinimosi būdą, sukėlusį jo nepilnamečiams vaikams baimę, taip akivaizdžiai traumuodamas jų psichiką ir pažeisdamas jų interesus, t. y. pažeidė nepilnamečių asmenų teises į saugią aplinką ir normalias gyvenimo sąlygas, kurios būtinos vaikų protiniam, dvasiniam bei doroviniam vystymuisi, neapsaugojo vaikų nuo neigiamos socialinės aplinkos. Toks elgesys jo vaikų akivaizdoje yra netoleruotinas, todėl darytina išvada, kad jo veiksmuose yra (duomenys neskelbtini) str. 1 d. numatytas administracinis teisės pažeidimas.

R. S. dalinai pripažino padaręs pažeidimą, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, todėl jam skirtina sankcijoje už padarytą pažeidimą numatyta nuobauda.

Teismas pažymi, kad teisminio nagrinėjimo metu buvo neginčytinai nustatyta, kad 2016 m. gegužės 18 d. apie 19.30 val. Vilniaus r., Avižienių k., Sudervės g 2A-9, mažamečių vaikų akivaizdoje konfliktavo trys asmenys: be šioje byloje traukiamo administracinėn atsakomybėn R. S., jo sutuoktinė J. B.-Stefanovič ir jos motina K. B., todėl ir pastarųjų veiksmuose galimai esant (duomenys neskelbtini) str. 1 d. ir 181³ str. numatytų pažeidimų požymių, apie tai praneština Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

R. S. (R. S.) pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 1 d. numatytą pažeidimą ir įspėti.

Pripažinti nustatyta, kad 2016 m. gegužės 18 d. apie 19.30 val. Vilniaus r., Avižienių k., (duomenys neskelbtini), mažamečių vaikų akivaizdoje vykusiame konflikte be R. S., dalyvavo dar ir jo sutuoktinė J. B.-S., bei jos motina K. B., todėl jų veikoje galimai yra 181 str. 1 d. ir 181³ str. numatytų administracinių teisės pažeidimų požymiai, bei apie tai pranešti Vilnius apskrities VPK Vilniaus rajono PK.

Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą