Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

vie­ša­me tei­sia­ma­ja­me po­sė­dy­je iš­nag­ri­nė­jo bau­džia­mą­ją by­lą, ku­rio­je G. F., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lie­tu­vis, Lietuvos Respublikos pi­lie­tis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nesimokantis ir nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), netei­stas, kal­ti­na­mas pa­gal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 3 dalį ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kal­ti­na­masis pasikėsino apiplėšti panaudodamas šaunamąjį ginklą.

2010 m. spalio 12 d., apie 20.15 val. (duomenys neskelbtini), Skuodo r., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, tai yra pinigus, ant veido užsidėję kepurę – kaukę pro neužrakintas duris įsibrovė į Ž. F. vardu registruoto gyvenamojo namo virtuvę, panaudodamas šaunamąjį ginklą – fabrikinės gamybos 9 mm kalibro dujinį revolverį OLIMPIK 38, tai yra laikydamas jį ištiestoje rankoje nukreiptą į priekį, iš V. F. ir S. S. pareikalavo pinigų, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė, kadangi, išsigandęs V. F., pabėgo.

Kaltinamasis G. F. kaltu dėl pareikšto kaltinimo pasikėsinus pagrobti turtą iš nukentėjusiųjų V. F. ir S. S. panaudodajant šaunamąjį ginklą iš esmės prisipažino visiškai ir parodė, kad 2010 m. spalio 12 d. apie 19 val. pakeleivinga mašina atvyko į (duomenys neskelbtini), Skuodo r., norėdamas pabūti pas tėvą V. F., važiuodamas sugalvojo tėvą pagąsdinti, norėjo, kad tėvas nesijaustų saugus. Su savimi turėjo sportinį krepšį, kuriame nešiojosi 2010 metų pavasarį už 15 Lt savigynai įsigytą dujinį pistoletą bei kepurę – kaukę, įsigytą Mažeikių turguje žvejybai, ginklą miške buvo bandęs šauti, tačiau nepavyko, todėl buvo įsitikinęs, kad ginklas neveikia. Eidamas prie savo tėvo ūkio užsidėjo kaukę, išsitraukė dujinį pistoletą ir įsibrovė pro neužrakintas duris į vidų, ištiestoje rankoje laikydamas ginklą, ginklo į konkretų asmenį nusitaikęs nebuvo. S. S. ir V. F. vakarieniavo, S. S. sėdėjo nugara į duris, o tėvas veidu į jį. Neprisimena, ką įsibrovęs pasakė, gal ir sakė žodį „pinigai“, viskas įvyko labai greitai, jis išsigando, suprato, kad blogai elgiasi, bijojo būti atpažintas ir išbėgo, tėvas, pasiėmęs peilį ar šakutę, puolė vytis. Bėgdamas kieme pametė kepurę – kaukę ir ginklą, kur jie nukrito, nematė. Pakeleivinga mašina grįžo į Mažeikius, apie įvykį niekam nepasakojo. Jeigu pas jį įsibrautų kaukėtas žmogus su ginklu rankoje, pasimestų, suprastų, kad reikalaujama pinigų. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, šis įvykis buvo didžiausia pamoka, buvo susitikęs su tėvu, jo atsiprašė, prašo skirti kuo švelnesnę bausmę. Dvi savaites prieš įvykį buvo užsukęs pas tėvą, norėjo pasiskolinti pinigų nešiojamam kompiuteriui ir vairuotojo pažymėjimui įsigyti, tėvas sakėsi pinigų neturįs ir jų nedavė. Vasarą buvo išvykęs į Olandiją, užsidirbo apie šešis tūkstančius litų, prieš įvykį turėjo dar tris tūkstančius, buvo įstojęs į (duomenys neskelbtini) nuolatines nefinansuojamas studijas, per pusmetį už mokslą reikėjo mokėti 1500 Lt, antrą pusmetį studijas nutraukė, nes neturėjo pinigų už jas susimokėti, tėvas finansiškai neparėmė.

Nukentėjusysis V. F. parodė, kad 2010 m. spalio 12 d. apie 20 val. virtuvėje vakarieniavo kartu su S. S., sėdėjusia nugara į duris, bei dukra, sėdėjusia prie lango. Pats sėdėjo priešais duris. Pro duris į virtuvę įėjo žmogus su kauke, ištiestoje rankoje laikydamas ginklą, įsibrovėlis kažką suburbuliavo, ką konkrčiai, nesuprato, nes pradėjo verkti dukra. Jis iš karto atsistojo, sušuko S. S., kad skambintų į policiją ir su šakute rankoje puolė vytis įsibrovėlio, tačiau niekur jo nebematė. Už vasarnamio rado numestą kaukę, ryte kieme atrado ginklą. Pasirodžius įsibrovėliui pagalvojo, kad gal taip juokauja kaimynų sūnus, apie savo paties sūnų net nepagalvojo. Jeigu būtų žinojęs, kad įsibrovėlis yra G., nebūtų kreipęsis į policiją. Sūnus anksčiau buvo atvažiavęs prašyti pinigų, bet jis tuomet jų neturėjo. Su sūnumi nesipyko, jis atvažiuodavo, padėdavo dirbti. Po įvykio buvo nuvažiavęs pas sūnų, klausė, kodėl taip pasielgė, sūnus dėl įvykio labai pergyvena. Civilinio ieškinio nereiškia, žala jam nepadaryta, prašo teismo neskirti griežtos bausmės.

Nukentėjusioji S. S. parodė, kad vakare virtuvėje vakarieniaujant atsidarė durys, kadangi ji sėdėjo nugara į duris, atsisukusi pamatė žmogų su ginklu rankoje, jai nepasirodė, kad ginklas buvo nukreiptas į ką nors konkrečiai, jis kažką suburbėjo. Ikiteisminio tyrimo metu sakė, girdėjusi žodį „pinigai“, tačiau negali tvirtinti, kad tas žodis tikrai buvo pasakytas, ji galėjo manyti išgirdusi šį žodį, nes tokia buvo pirma mintis pamačius žmogų su kauke ir ginklu. Viskas įvyko labai greitai, V. iš karto atsistojo, žmogus irgi sukosi bėgti atgal. Prieš įvykį G. buvo atvažiavęs pas juos, girdėjo, kad prašė tėvo paskolinti pinigų, kiek galėdavo, tiek tėvas G. padėdavo, kad G. yra metęs mokslus, ji sužinojo tik po įvykio. Civilinio ieškinio nereiškia, žala jai nepadaryta, prašo bylą nutraukti arba skirti G. kuo švelnesnę bausmę.

Liudytoja L. F. paliudijo, kad sužinojusi apie sūnaus padarytą nusikaltimą negalėjo suvokti, kad sūnus užpuolė tėvą, G. niekada nėra buvęs papuolęs į keblias situacijas, kieme dar ir dabar jį vadina G., žinojo, kad sūnus norėjo įsigyti nešiojamąjį kompiuterį bei įsigyti vairuotojo pažymėjimą, ji pati gauna minimalų atlyginimą, materialiai sūnui padėti neturi galimybės. Po įvykio su sūnumi daug kalbėjosi, keturis kartus su sūnumi lankėsi pas psichologę Mažeikiuose. Patikino, kad sūnus labai gailisi dėl įvykio.

Apžiūros protokoluose ir jo prieduose užfiksuota nusikalstamos veikos padarymo vieta yra Ž. F. vardu registruota sodyba, esanti (duomenys neskelbtini), Skuodo r., kurioje rasti nusikalstamos veikos padarymo priemonės – galvos apdangalas su iškirptomis trijomis skylėmis (kepurė – kaukė) ir revolverio tipo ginklas OLYPMPIC-38 L118858 CAP. 2638, su dviem būgnelyje esančiais šoviniais (b.l. 9-16).

Parodymų patikrinimo vietoje protokolu nustatyta, kad G. F. nuosekliai parodė, kaip nuėjo į (duomenys neskelbtini), Skuodo r., esančią sodybą, paaiškino, kad čia gyvena tėvas V. F., parodė vietą, kur išsitraukęs iš krepšio užsidėjo kepurę – kaukę ir į rankas pasiėmė dujinį revolverį, rodydamas į vieno aukšto gyvenamojo namo duris, paaiškino, kaip jas atidarė ir įėjo į vidų, virtuvėje parodė, kur buvo įėjęs ir stovėjo ant kilimėlio (b.l. 106-107).

Pagal G. F. naudojamo telefono numerio 862274377 pokalbių išklotinių analizę nustatyta, kad 2010 m. spalio 12 d. nusikaltimo padarymo metu G. F. buvo (duomenys neskelbtini), Skuodo r. (b.l. 57).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad iš G. F. paimtame mobiliojo ryšio telefone „Nokia“ 1600 įjungus adresų knygą randamas telefono Nr. 862274377, įvardintas kaip „atsarginis“ (b.l. 76).

Specialisto išvadoje Nr. 912 konstatuota, kad įvykio vietos apžiūros metu paimtas revolveris yra fabrikinės gamybos 9 mm kalibro dujinis revolveris OLYPMPIC-38 L118858, kuris yra „D“ kategorijos šaunamasis ginklas, skirtas šaudyti 9 mm kalibro dujiniais bei garsiniais (signaliniais) šoviniais, ginklas šaudymui tinkamas, tirti pateikti du šoviniai yra fabrikinės gamybos, 9 mm kalibro dujiniai šoviniai, šaudymui tinkami, taip pat ir iš pateikto tirti revolverio (b.l . 92).

Kaltinamasis G. F. kaltinamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymu. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 3 dalies dispozicijoje apibrėžtos nusikalstamos veikos sudėties vienas iš objektyviosios pusės požymių – šaunamojo ginklo panaudojimas. Kaltinime nurodyta, kad G. F. pasikėsino padaryti plėšimą grasindamas panaudoti šaunamąjį ginklą. Šaunamojo ginklo panaudojimas yra plėšimą kvalifikuojantis požymis ne tik tada, kai tiesiogiai panaudojamos jo savybės, bet ir kai juo grasinama žodžiu, gestais ar akivaizdžiai jį demonstruojant. Bylos medžiaga nustatyta, kad G. F. laikė ginklą rankoje jo neslėpdamas, nukentėjusieji V. F. ir S. S. jį aiškiai matė, kaltinamasis šaunamąjį ginklą akivaizdžiai demonstravo, ginklas yra tinkamas šaudymui. Todėl G. F. pareikštas kaltinimas tikslintinas, nurodant, kad jis pasikėsino apiplėšti panaudodamas šaunamąjį ginklą. Subjektyviosios plėšimo pusės požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia. Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu G. F. teigė, kad jo daromų veiksmų tikslas nebuvo pinigai, jis norėjo tėvą tik pagąsdinti, apklausiamas teisiamajame posėdyje paaiškino, kad savo veiksmais siekė ne tik pinigų, bet ir norėjo tėvą pagąsdinti, negalėjo prisiminti, ar įsibrovęs į tėvo namus ištarė žodį „pinigai“, to negalėjo patvirtinti ir nukentėjusieji V. F. ir S. S.. Iš nukentėjusiųjų, liudytojos bei paties kaltinamojo G. F. parodymų matyti, kad G. F. pinigai buvo reikalingi, apklausiamas teisme jis pripažino, kad kaukėto ir ginkluoto žmogaus įsibrovimas jam pačiam keltų mintis, jog toks žmogus nori pinigų. Darytina išvada, jog kaltinamasis suvokė, kad panaudodamas šaunamąjį ginlą siekia svetimo turto, numatė, kad taip veikdamas gali svetimą turtą, t.y. pinigus, užvaldyti ir to siekė. Tai, kad kaltinamasis turėjo ir kitų motyvų, tokių kaip pagąsdinimas, veikos kvalifikavimui šiuo atveju reikšmės neturi.

Taigi, vertinant išdėstytų įrodymų visumą, konstatuotina, kad kaltinamasis pasikėsino pagrobti pinigus, tačiau nusikalstamų veiksmų nebaigė, nes išsigando būti nukentėjusiųjų atpažintas. Kaltinamojo kaltė padarius baudžiamajame įstatyme numatytą, t.y. pavojingą nusikalstamą veiką, laikytina įrodyta visiškai ir kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 3 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.), kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (LR BK 60 str.).

Už padarytą nusikaltimą kaltinamajam skirtina bausmė.

Bausmė už pasikėsinimą padaryti nusikaltimą skiriama bendra tvarka, atsižvelgiant į kaltininko padarytų veiksmų pavojingumą, į tai, kiek nusikalstamas ketinimas įgyvendintas, ir į priežastis, dėl kurių nusikalstama veika nebuvo baigta (LR BK 57 str. 1 d.). Kaltinamasis pasikėsino padaryti sunkų tyčinį nusikaltimą, už kurio padarymą numatyta bausmė yra laisvės atėmimas nuo dvejų iki dešimties metų. G. F. nusikalto pirmą kartą, žalos nepadaryta, administracine tvarka nėra baustas, neigiamai jo asmenybę charakterizuojančių duomenų nėra, ankstesnis jo elgesys anksčiau tėvams problemų nekėlė, kol leido finansinės galimybės jis mokėsi, vyko į užsienį užsidirbti pinigų, laikėsi socialinių normų. Kaltinamasis palaikė normalius santykius su nukentėjusiaisiais, t.y. su tėvu V. F. ir jo sugyventine S. S., pas juos atvažiuodavo, padėdavo tvarkytis ūkyje, savo padarytą nusikaltimą vertina kritiškai, po nusikalstamos veikos padarymo lankėsi pas psichologą. Minėtos aplinkybės leidžia manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl laisvės atėmimo bausmės skyrimas kaltinamajam būtų per griežta bausmė ir prieštarautų bausmės teisingumo principui. Skirti švelnesnę negu įstatymo numatytą bausmę remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 62 straipsnio nuostatomos nėra galimybės, nes byloje nustatyta tik viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad paskiriant bausmę kaltininkui svarbu įvertinti ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimas. Ne mažiau svarbus yra ir nuo nusikaltimo nukentėjusiųjų asmenų teisėtų interesų suvokimas. Nukentėjusys V. F. išsituokė su kaltinamojo motina, kai kaltinamasis buvo paauglys, tai yra tuo laikotarpiu, kuomet berniukui ypatingai reikalingas tėvo artumas, finansinės paramos tolimesniam mokymuisi nesuteikė. Teisminio nagrinėjimo metu nurodė, jeigu būtų žinojęs, kad įsibrovęs žmogus yra G., nebūtų kreipęsis į policiją, po nusikaltimo padarymo jis vyko pas sūnų aiškintis jo poelgio priežasčių, tai rodo, kad jaučia atsakomybę už sūnaus elgesį. Kaltinamasis ir nukentėjusysis yra susieti sūnaus ir tėvo santykių, S. S. yra kaltinamojo tėvo sugyventinė ir kartu augina jųdviejų dukrą. Minėti asmenys yra susieti artimais ryšiais ir laisvės atėmimo bausmės paskyrimas kaltinamajam neigiamai įtakotų tolimesnius jų santykius.

Teismas mano, kad bausmės tikslai, įvardyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje bus pasiekti, o pati bausmė atitiks teisingumo bei protingumo principus pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskyrus švelnesnę, nei įstatyme numatyta, bausmę. Kaltinamasis yra jaunas, darbingas, jam paskirtina viešųjų darbų bausmė.

Klausimas dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti spręstinas sekančiai: fabrikinės gamybos 9 mm kalibro dujinis revolveris OLIMPIK 38 ir 2 vnt. šovinių gilzių perduotini Lietuvos Respublikos ginklų fondui, kepurė – kaukė sunaikintina, kelnės ir batai grąžintini G. F. (LR BPK 94 str. 1 d. 2, 4, 5 p.).

Tei­smas, va­do­vau­da­ma­sis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302-307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprend ž i a:

G. F. pri­pa­žin­ti kal­tu pa­gal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 3 dalį ir pa­skir­ti jam tris mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant dirbti neatlygintinai 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

G. F. paskirtas kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Daiktinius įrodymus – fabrikinės gamybos 9 mm kalibro dujinį revolverį OLIMPIK 38 ir 2 vnt. šovinių gilzių, saugomus Klaipėdos apskrities VPK Skuodo r. PK ginklų saugykloje, perduoti Lietuvos Respublikos ginklų fondui, G. F. kelnes ir batus, saugomus Klaipėdos apskrities VPK Skuodo r. PK daiktų saugojimo kameroje, grąžinti G. F., kepurę – kaukę, saugomą Klaipėdos apskrities VPK Skuodo r. PK daiktų saugojimo kameroje, sunaikinti.

Nuo­spren­dis per 20 die­nų nuo jo pa­skel­bi­mo die­nos ape­lia­ci­niu skun­du ga­li bū­ti skun­džia­mas Klai­pė­dos ap­y­gar­dos tei­smui per Skuodo ra­jo­no ap­y­lin­kės tei­smą.