- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-06-01
- Bylos Nr.
- I3-1030-362/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-02458-2020-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Arvydas Martinavičius (pirm.), Virginijus Stankevičius, Laisvutė Kartanaitė
- Pareiškėjas
- V. A., R. M.
- Atsakovas
- Šiaulių apygardos prokuratūra
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra
- Kategorijos
- 22.4Kiti su valstybės tarnyba susiję klausimai
- 55.1.1Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos narių teisėjų Laisvutės Kartanaitės, Arvydo Martinavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijaus Stankevičiaus,
trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros atstovei L. Ž.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų patikslintus skundus atsakovei Šiaulių apygardos prokuratūrai dėl aktų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Pareiškėjos V. A. ir R. M. (toliau – ir pareiškėjos) kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą su patikslintais skundais, kuriais prašo panaikinti Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2020 m. rugsėjo 1 d. įsakymo Nr. V5-9 „Dėl Šiaulių apygardos prokuratūros apylinkės prokuratūros prokurorų tarnybos vietų nustatymo“ 1.3.3 ir 1.3.6 punktus ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. rugsėjo 28 d. raštą (sprendimą) Nr. 17.9.-10631.
Šalies argumentai
Pareiškėjos skunduose ir teismo posėdžio metu nurodė, kad 2020 m. birželio 1 d. darbo grupė patvirtino išvadą Nr. 17.9.-6434, kurios 1.1 punktas tiesiogiai liečia Raseinių darbo vietą: Atsisakyti šių, nuo centrinių prokuratūros padalinių nutolusiose vietovėse esančių prokurorų ir prokuratūros personalo tarnybos/darbo vietų bei prokuratūros, kaip infrastruktūros patalpų: nuo 2020 m. spalio 1 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūroje atsisakyti prokurorų tarnybos vietų Raseinių, Radviliškio, Pakruojo rajonuose, o prokurorų tarnybos vietas nustatyti artimiausioje pagal atstumą vietovėje nuo prieš tai buvusios tarnybos vietos - atitinkamai Kelmės (tarnybos vietos iš Raseinių rajono), Šiaulių (tarnybos vietos iš Radviliškio rajono), Joniškio (tarnybos vietos iš Pakruojo rajono), rajonuose. Iš viso numatyta naikinti 20 kaimiškų rajonų apylinkių prokuratūrų. Darbo grupė nesiekė jai generalinio prokuroro 2019 m. lapkričio 8 d. iškeltų tikslų. Darbo grupė ar atskiri jos nariai neturi teisės keisti generalinio prokuroro įsakyme numatytų tikslų, ar savo nuožiūra juos koreguoti, pasirinkti įsakymo vykdymo apimtį. Būtent, minėtu įsakymu darbo grupei buvo pavesta išanalizuoti visos prokuratūros sistemos optimizavimo galimybes, tačiau duomenys apie visos sistemos optimizavimo galimybes nebuvo renkami (neatliekamas nei vidinis nei išorinis auditas, remiamasi 2003 metų Valstybės kontrolės išvada), nebuvo svarstomas nei vienas pasiūlymas dėl visos sistemos optimizavimo, atitinkamai priimtose išvadose nėra nei vieno punkto dėl visos sistemos optimizavimo. Darbo grupė, pažeisdama Generalinio prokuroro 2019 m. lapkričio 8 d. įsakymo reikalavimus, nustatė sau kitus tikslus, būtent optimizuoti išskirtinai tik kai kurias mažąsias apylinkių prokuratūras, kuriose nėra vadovų darbo vietų. Pasirinktos optimizuoti apylinkių prokuratūros nėra darbo grupėje dalyvavusių prokurorų darbo vietos ir darbo grupėje nedalyvavo optimizuojamų darbo vietų atstovai, dėl ko buvo užkirsta galimybė apginti savo poziciją. Darbo grupės veikloje nebuvo užtikrintas darbuotojų, kurių darbo vietos naikinamos, atstovavimas. Darbo grupės išvadose nėra jokių paskaičiavimų apie finansinių išteklių naudojimą visų lygių prokuratūros darbo vietose (atitinkamai- generalinėje prokuratūroje, apygardų prokuratūrose, apylinkių prokuratūrose), kurių pagrindu būtų galima spręsti apie neefektyvų ar mažiau efektyvų lėšų panaudojimą konkrečiose darbo vietose. Taip pat nėra paskaičiavimų apie realią finansinę naudą, kuri bus pasiekta atlikus sistemos optimizavimo priemones. Vienareikšmiškai bloginamos darbo sąlygos darbdavio iniciatyva, tačiau nenumatytas kompensavimo mechanizmas. Esminis visų naikinamų prokuratūros darbo vietų požymis yra tas, kad jose nėra nei vieno aukštesniojo prokuroro darbo vietos. Diskriminaciniais pagrindais buvo pasirinkta naikinti išskirtinai tik pačios žemiausios grandies, neturinčių asmenų galinčių atstovauti jų interesus, palaikymo vadovybėje, prokurorų darbo vietos. Manome, kad patyrėme ir toliau patiriame tiesioginę diskriminaciją (elgesys su asmeniu, kai dėl socialinės padėties jam taikomos mažiau palankios sąlygos, negu panašiomis aplinkybėmis yra, buvo ar būtų taikomos kitam asmeniui).
Minėtoms darbo grupės išvadoms 2020 m. birželio 9 d. pritarė Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras E. P., kuris rezoliucija pavedė vykdymą generalinio prokuroro pavaduotojui Z. R.. 2020 m. rugsėjo 1 d. Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras K. Š. priėmė įsakymą Nr. V5-9 „Dėl Šiaulių apygardos prokuratūros apylinkės prokuratūros prokurorų tarnybos vietų nustatymo“, kurio 1.3.3. ir 1.3.6. punktais nuo 2020 m. spalio 1 d. pareiškėjoms, dirbančioms Raseiniuose, nustatė tarnybos vietą Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūroje (Kelmėje). Su šiuo įsakymu nesutikdamos 2020 m. rugsėjo 9 d. skundu Nr. 17.9-9928, kreipėsi į LR Generalinį prokurorą dėl jo panaikinimo bei procedūros dėl prokurorų ir darbuotojų perkėlimo į Kelmės padalinį, stabdymo. 2020 m. rugsėjo 28 d. buvo gautas LR Generalinio prokuroro atsakymas - sprendimas netenkinti skundo. Su šiuo sprendimu nesutinka, kadangi Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro 2018 m. liepos 10 d. įsakyme Nr. 1-241 „Dėl LR Generalinio prokuroro 2014-10-06 įsakymo Nr. 1-202 „Dėl LR prokuratūros darbo reglamento patvirtinimo pakeitimo”, įtvirtinta, jog sprendimas keisti nustatytą prokuroro tarnybos vietą gali būti priimtas tik konstatavus esminį darbo krūvio pasikeitimą, susipažinus su prokuroro nuomone ir argumentais dėl galimo tarnybos vietos pakeitimo, jei kitomis priemonėmis užtikrinti tolygų darbo krūvį, nekeičiant tarnybos vietos nėra galimybės arba, kai tokios priemonės išnaudotos, tarnybos vieta gali būti keičiama tik esant realiai veikiančiam kompensavimo mechanizmui, dėl tarnybos vietos nustatymo turi būti suderinta su LR Generaliniu prokuroru. Be to, Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro 2018 m. liepos 10 d. įsakymo Nr. 1-239, 6.5 punkto nuostatos bei Lietuvos Respublikos prokuratūros darbo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2014 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 1-202, su 2020 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-47 patvirtintais pakeitimais, įsigaliojusiais 2020 m. kovo 24 d., kuriuo suteikta teisė apygardos vyriausiesiems prokurorams spręsti dėl prokurorų perkėlimo į kitą darbo vietą, prieštarauja LR Prokuratūros įstatymui kaip pagrindiniam įstatymui reglamentuojančiam prokuratūros veiklą visumoje bei konkrečiai prokurorų perkėlimą reglamentuojančioms LR Prokuratūros įstatymo 36 straipsnio, 37 straipsnio nuostatoms. Pakeičiant tarnybos vietą ir nustatant kitą, į prokurorų nuomones neatsižvelgta, nenurodyti Raseinių prokurorų ir prokuratūros darbuotojų darbo vietų perkėlimo į Kelmę motyvai, aiškūs kriterijai, tarnybos vieta nustatyta vienašališkai, nors ne kartą kreipėsi su raštais į generalinį prokurorą bei kitas institucijas, išdėstydamos savo poziciją dėl planuojamo optimizavimo kryptingumo bei dėl neaiškių motyvų jungiant penkis Raseinių prokurorus prie dviejų Kelmės prokurorų, nenumatant kompensavimo mechanizmo, neužtikrinant normalių darbo sąlygų bei tarnybinio transporto, akivaizdžiai diskriminuojant prokurorus ir prokuratūros darbuotojus lyginant su tais, kurių darbo vietos nesikeičia. Be to, Raseinių darbo vietoje dirbančius darbuotojus, darbo grupėje, kuriai buvo pavesta išanalizuoti prokuratūros veiklos procesų optimizavimo galimybes, formaliai atstovavo Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras K. Š., tačiau jis per visą darbo grupės veiklos laiką jokia forma nesidomėjo jų pozicija ir poreikiais, su prokurorais ir prokuratūros darbuotojais, dirbančiais Raseiniuose, optimizavimo klausimais susitiko tik 2020 m. liepos 7 d., kuomet darbo grupės išvados jau buvo priimtos ir patvirtintos. Be to, LR Generalinė prokuratūra, atlikdama prokuratūros veikios optimizavimą, rėmėsi 2003 m. Valstybės kontrolės atlikto audito išvadomis, kurios yra pasenusios, neatitinka realios padėties šiai dienai sistemoje. Vadovaujantis teisės aktų hierarchija, 2020 m. rugsėjo 1 d. Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro įsakymas Nr. V5-9 yra žemiausios pakopos teisės aktas, kuris negali prieštarauti Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro įsakymams, o juo labiau Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymui, šiuo atveju konkrečiai šio įstatymo 36 straipsniui, (Perkėlimas į kitas pareigas), 37 straipsniui (Laikinas prokuroro perkėlimas į kitą prokuratūrą, kitą tos pačios prokuratūros padalinį ar kitas prokuroro pareigas) nuostatoms. Šiuo atveju yra pažeistos LR Prokuratūros įstatymo 36-37 straipsnių nuostatos, įsakymas dėl kitos darbo vietos nustatymo yra priimtas netinkamo subjekto, t. y. apygardos vyriausiojo prokuroro, kai ši pareiga įstatymu imperatyviai yra įtvirtinta tik LR Generaliniam prokurorui. Dėl aukščiau nurodytų teisės aktų ir jų normų pažeidimų yra bloginamos prokurorų ir prokuratūros darbuotojų darbo sąlygos. Visi Raseinių prokurorai gyvena Raseiniuose, kurie nuo Kelmės nutolę 33 kilometrų atstumu. Tinkamo laiku nuvykti į darbo vietą Kelmėje visuomeninio transporto nėra, pats kelias yra vietinės reikšmės. Raseinių prokurorai tarnybinio transporto neturi, nors iš naujos tarnybos vietos Kelmėje reikės vykti į teismo posėdžius Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmuose, į kur Raseinių prokurorai perduoda teisminiam nagrinėjimui didžiąją dalį savo kontroliuotų baudžiamųjų bylų. Darbdavys panaikinęs darbo vietas Raseiniuose ir perkėlęs jas į Kelmę, vykimo iš naujos darbo vietos į teismo posėdžius Raseiniuose neišsprendė, o perkėlė šias savo funkcijas darbuotojams, numatydamas kompensavimo tvarką už asmeninio transporto naudojimą. Jau dabar prokurorų darbo krūvis yra išlyginamas nuotoliniu būdu ir perkėlus darbo vietas į Kelmę situacija dėl darbo krūvio visiškai nepasikeis. Be to, Generalinei prokuratūrai pateiktose išvadose buvo iškraipytas darbo krūvis, vertinant, kad Kelmės prokurorai dalyvauja daugiau teismo posėdžių, nes tuo laikotarpiu Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmuose laikinai dirbo tik du teisėjai ir Raseinių prokurorų baigtos bylos buvo išsiunčiamos nagrinėti į Šiaulių apylinkės teismo Kelmės ir kitus rūmus. Tiek Kelmės tiek, ir Raseinių teismo rūmuose šiuo metu dirba po keturis teisėjus. Viena iš pagrindinių sąlygų - darbo krūvio esminis pasikeitimas, taip pat nenustatytas, nes iki šiol krūvis sėkmingai perskirstomas IBPS pagalba, priskiriant kitų rajonų bylas, tad perkėlus prokurorų darbo vietas į Kelmę krūvis išliktų tas pats. Prokuratūros pastatas Raseiniuose nereikalauja lėšų renovacijai, yra geros būklės, įrengtas ir pritaikytas darbui, patikėjimo teise priklauso LR Generalinei prokuratūrai. Perkėlus prokurorus į Kelmę, prokurorams bus pablogintos darbo sąlygos, nes reikės sėdėti kabinetuose po du, kas neatitiks higienos normų, nebus išlaikomi saugūs atstumai.
Atsiliepimas
Atsakovas Šiaulių apygardos prokuratūra atsiliepimuose į patikslintus skundus ir atsakovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškėjų patikslintais skundais nesutinka ir prašo juos atmesti kaip nepagrįstus.
Nurodė, kad skundžiamu Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2020 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. V5-9 (toliau – ir skundžiamas įsakymas) pareiškėjų - Šiaulių apygardos prokuratūros apylinkės prokuratūros prokurorių V. A. ir R. M. - tarnybos vieta nuo 2020 m. spalio 1 d. buvo nustatyta Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūroje (Kelmėje). Pažymėjo, kad laikotarpyje nuo 2019 m. vasario 4 d. iki 2020 m. spalio 1 d. pareiškėjos ėjo tas pačias - Šiaulių apygardos prokuratūros apylinkės prokuratūros prokurorių pareigas, tačiau jų tarnybos vieta, Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2018 m. lapkričio 14 d. įsakymo Nr. V5-20 „Dėl tarnybos vietos nustatymo Šiaulių apygardos prokuratūros apylinkės prokuratūros prokurorams“ 1.6.1. (V. A.), 1.6.4. (R. M.) papunkčiais buvo nustatyta Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūroje (Raseiniuose). Taigi, tiek iki skundžiamo įsakymo, tiek ir po jo priėmimo, pareiškėjų pareigos liko tos pačios - Šiaulių apygardos prokuratūros apylinkės prokuratūros prokurorės. Jos nebuvo perkeltos į kitas pareigas, tiesiog jų tarnybos funkcijų atlikimo vieta buvo nustatyta ne Raseiniuose, bet Kelmėje. Iki 2019 m. vasario 4 d. pareiškėjos ėjo kitas pareigas, kurios vadinosi „Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorė (darbo vieta Raseiniuose)“. Įvykus Lietuvos Respublikos prokuratūros darbo organizavimo pakeitimams, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2018 m. liepos 10 d. įsakymo Nr. 1-242 „Dėl apygardų prokuratūrų apylinkių prokuratūrų prokurorų pareigybių panaikinimo ir įsteigimo“ 1.35. papunkčiu, buvo panaikintos Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro (darbo vieta Raseiniuose) penkios pareigybės. Nurodyto įsakymo 2.4. papunkčiu buvo įsteigtos Šiaulių apygardos prokuratūros apylinkės prokuratūros prokuroro 56 pareigybės. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2018 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. P-478 „Dėl Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių, Telšių apylinkių prokuratūrų prokurorų perkėlimo į kitas lygiavertes pareigas“ (pakeistas 2018 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. P-495), nuo 2019 m. vasario 4 d. pareiškėjos, jų raštiškai išreikštu sutikimu, buvo perkeltos į lygiavertes, Šiaulių apygardos prokuratūros apylinkės prokuratūros prokurorių, pareigas (įsakymo 1.29., 1.34. papunkčiai). Tokiu būdu, pareiškėjų ir kitų apylinkių prokuratūrų prokurorų pareigos buvo atsietos nuo konkrečios tarnybinių funkcijų atlikimo vietovės (tarnybos vietos). Pastebėjo, kad tokią darbo organizavimo formą numato ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso 34 straipsnio 4 dalis, kuri nustato, jog darbo funkcijos atlikimo vieta gali nesutapti su darbovietės vieta. Prokuratūrą sudaro Generalinė prokuratūra ir teritorinės - apygardų prokuratūros. Apygardų prokuratūrą sudaro apylinkių prokuratūros ir apygardos prokuratūros specializuoti skyriai. Dešimt apylinkių prokuratūrų yra struktūriniai teritoriniai padaliniai, vykdantys veiklą tam tikrose priskirtose teritorijose ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir nuo jų nutolusiose 38 vietovėse (toliau - darbo vietos nutolusiose vietovėse). Lietuvos Respublikos prokuratūros darbo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2014 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 1-202 (Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. vasario 18 d. įsakymo Nr. 1-52 redakcija) (toliau - Reglamentas), 28 punktas numato, kad apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas) vadovauja apygardos prokuratūrai, duoda apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojams, specializuotų skyrių, apylinkių prokuratūrų vyriausiesiems prokurorams ir jų pavaduotojams, specializuotų skyrių, apylinkių prokuratūrų prokurorams, kitų padalinių vadovams, valstybės tarnautojams ir darbuotojams, kurie nėra priskirti atitinkamam padaliniui, kitiems apygardos prokuratūros darbuotojams pavedimus ir kontroliuoja jų vykdymą; nustato apygardos prokuratūros specializuotų skyrių prokurorų specializaciją ir tarnybos vietą (išskyrus Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriuje) apygardos prokuratūros padalinyje (28.1. papunktis); apylinkių prokuratūrų prokurorų, kurie tarnybines funkcijas atlieka visoje apygardos prokuratūros veiklos teritorijoje ir kurių darboviete laikoma apygardos prokuratūra, specializaciją ir tarnybos vietą, taip pat ir apylinkės prokuratūros padalinyje, jei toks yra. Konstatavus esminį darbo krūvio pasikeitimą, jei kitomis priemonėmis užtikrinti tolygų darbo krūvį nekeičiant tarnybos vietos nėra galimybės arba kai tokios priemonės jau yra išnaudotos, sprendimas pakeisti prokuroro tarnybos vietą, jei dėl to pasikeis tarnybinių funkcijų atlikimo vietovė (miestas, rajonas), priimamas susipažinus su prokuroro nuomone ir argumentais dėl galimo tarnybos vietos pakeitimo ir turi būti suderintas su generaliniu prokuroru (28.2. papunktis). Pastarąjį papunktį sudaro dvejos nuostatos — bendroji, suteikianti apygardos prokuratūros vyriausiajam prokurorui (jo pavaduotojui) teisę vienašališkai (be tam tikrų procedūrų) savo sprendimu nustatyti apylinkių prokuratūrų prokurorų <...> specializaciją ir tarnybos vietą, ir specialioji, kuri taikoma tik tam tikrais atvejais, kai konstatuojamas esminis darbo krūvio pasikeitimas <...>, sprendimui priimti reikalinga atlikti tam tikrą procedūrą, t. y. susipažinti su prokuroro nuomone ir argumentais dėl galimo tarnybos vietos pakeitimo, suderinti jį su generaliniu prokuroru. Vykdant Darbo grupės, sudarytos prokuratūros veiklos procesų optimizavimo galimybėms įvertinti, 2020 m. birželio 1 d. pateiktą išvadą Nr. 17.9.-6434, nuo 2020 m. spalio 1 d. atsisakyta 19 darbo vietų nutolusiose vietovėse, įskaitant Raseinius. Skundžiamą įsakymą Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras priėmė, vadovaudamasis Darbo grupės, sudarytos prokuratūros veiklos procesų optimizavimo galimybėms įvertinti, 2020 m. birželio 1 d. išvada Nr. 17.9.-6434, kuri buvo padaryta išanalizavus ir įvertinus duomenis apie bendrą ir faktinį prokurorų ir prokuratūros personalo skaičių, prokurorų ir prokuratūros personalo skaičiaus santykį, pastarųjų metų nusikalstamumo tendencijas, ištirtas nusikalstamas veikas ir bylų likutį, nebaigtų tirti nusikalstamų veikų tendencijas, ikiteisminio tyrimo užbaigimą ir bylų perdavimą teismui taikant ekonomiškumo principą, nutolusių vietovių (kuriose dirba nuo 1 iki 6 prokurorų) prokurorų dalyvavimą teismo posėdžiuose ir priimamus proceso sprendimus; duomenis apie patikėjimo teise ar kitais pagrindais valdomų prokuratūros patalpų naudojimo efektyvumo ir išlaikymo kaštus; Lietuvos Respublikos prokuratūros kolegijos 2019 m. gegužės 6 d. posėdyje pateiktus pasiūlymus ir priimtus sprendimus išanalizuoti prokuratūros veiklos procesų optimizavimo galimybes, siekiant prokuratūros veiklos efektyvumo, tolygaus darbo krūvio užtikrinimo, racionalaus turimų žmogiškųjų, finansinių išteklių valdymo bei vidaus administravimo pagerinimo. Taigi, ši išvada buvo grindžiama visumos duomenų analize, o ne tik išimtinai darbo krūvio analize, todėl priimant Skundžiamą įsakymą buvo vadovautasi Reglamento 28.2. papunkčio bendrąja nuostata, suteikiančia apygardos prokuratūros vyriausiajam prokurorui (jo pavaduotojui) teisę vienašališkai (be tam tikrų procedūrų) savo sprendimu nustatyti apylinkių prokuratūrų prokurorų tarnybos vietą. Pažymėjo, kad Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2020 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. V5-9 „Dėl Šiaulių apygardos prokuratūros apylinkės prokuratūros prokurorų tarnybos vietų nustatymo“ pareiškėjų V. A. ir R. M. tarnybos vieta buvo nustatyta tame pačiame Šiaulių apygardos prokuratūros teritoriniame padalinyje - Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūroje ir šios prokuratūros veiklos teritorijoje, su kuria siejama apylinkės prokuratūros prokuroro tarnybos vieta (Kompetencijų nuostatų 6.5. papunktis), o tai reiškia, kad priimtas įsakymas nepakeitė prokurorių teisinės padėties ir pareigų, todėl visiškai nepagrįsti pareiškėjų argumentai, kai skundžiamas įstatymas prieštarauja Prokuratūros įstatymo 36 ir 37 straipsnių nuostatoms. Nuo 2019 m. vasario 4 d. pareiškėjos ėjo Šiaulių apygardos prokuratūros apylinkės prokuratūros prokurorių pareigas, kurios iki šiol nėra pasikeitusios, o skundžiamu įsakymu buvo nustatyta tik pareiškėjų tarnybos vieta - Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūroje (Kelmėje), kuri išliko toje pačioje Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros teritorijoje, todėl pareiškėjos V. A. ir R. M. nepagrįstai teigia, kad nagrinėjamu atveju turėjo būti taikoma Prokuratūros įstatymo 36 straipsnyje numatyta perkėlimo į kitas pareigas procedūra. Atsižvelgiant į siekiamų sureguliuoti santykių pobūdį (tarnybos vietos nustatymą) netaikomas Prokuratūros įstatymo 37 straipsnis, nes pareiškėjos nebuvo perkeltos į kitą prokuratūrą, kitą tos pačios prokuratūros padalinį ar kitas prokuroro pareigas. Nesutiktina ir su pareiškėjų dėstomais argumentais, kad jos buvo diskriminuojamos. Lygių galimybių įstatymo 2 straipsnio 1, 5 ir 9 dalys nustato baigtinį diskriminacijos pagrindų sąrašą, t. y. lytis, rasė, tautybė, pilietybė, kalba, kilmė, socialinė padėtis, tikėjimas, įsitikinimai ar pažiūros, amžius, lytinė orientacija, negalia, etninė priklausomybė, religija. Šiuo atveju pareiškėjos V. A. ir R. M. nenurodo ir nepateikia jokių faktinių duomenų, kad būtent dėl kurio nors iš nurodytų požymių joms buvo taikomos mažiau palankios sąlygos, negu kitiems asmenims. Pažymėjo, kad atsisakius nuo centrinių prokuratūros padalinių nutolusiose vietovėse esančių prokuratūros kaip infrastruktūros patalpų buvo išsaugotos visos prokurorų pareigybės ir imtasi priemonių, kad prokurorams būtų sudarytos tinkamos darbo sąlygos, t. y. nustatyta lanksti nuotolinio darbo tvarka; suteikti tarnybiniai kompiuteriai su darbui reikalingomis prieigomis prie informacinių sistemų dirbti nuotoliniu būdu; įrengti prokurorų laikini kabinetai ir pan. Be to, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutarimo Nr. 773 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. sausio 11 d. nutarimo Nr. 31 „Dėl išlaidų, susijusių su laikinu prokuroro perkėlimu, kompensavimo taisyklių ir Prokuroro patirtos turtinės žalos dėl jo tarnybos atlyginimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ 2.3. papunktį prokurorui, kuris naudoja netarnybinį transportą tarnybos reikmėms ne tarnybos metu, gali būti kompensuojamos ne didesnės negu 5 bazinių socialinių išmokų dydžio per mėnesį su važiavimu susijusios išlaidos, išskyrus išlaidas taksi (šiuo metu būtų 195 Eur). Nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojo teisės aktų pakeitimai, kuriais nustatyta, kad prokurorui, kuris naudojasi netarnybiniu automobiliu tarnybos reikmėms, kompensuojamos 0,2 Eur už kilometrą dydžio netarnybinio automobilio amortizacijos išlaidos. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2007 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. 1-153 „Dėl darbo laiko prokuratūroje nustatymo“ numatyta galimybė teritorinių prokuratūrų prokurorams, valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, generalinio prokuroro sprendimu, laikantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių darbo santykius, reikalavimų, pagal poreikį nustatyti atskirą darbo grafiką (1.3. papunktis). Taip pat generalinio prokuroro sprendimu teritorinių prokuratūrų prokurorams, valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, gali būti leidžiama individualiai pasirinkti darbo pradžios ir pabaigos laiką su pertraukomis pailsėti ir pavalgyti. Pareiškėjos V. A. ir R. M. patikslintame skunde labai plačiai pasisako apie darbo grupės išvados neteisėtumą ir nepagrįstumą, nesutikimą su joje nurodytais siūlymais. Nurodė, kad ši išvada yra rekomendacinio pobūdžio, ji nėra teisės aktas, joje pateikti siūlymai grindžiami ne teisinėmis aplinkybėmis, bet darbo organizavimo ir ekonominio pobūdžio kategorijomis: finansinių išteklių valdymu, vidaus administravimo pagerinimu, racionaliu žmogiškųjų išteklių valdymu, prokuratūros veiklos valdymo efektyvumu, rezultatyvumu, ekonomiškumu ir pan. Remiantis ABTĮ 3 straipsnio 2 dalimi teismas nevertina ginčijamo teisės akto ir veiksmų (neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas.
Skundžiamu įsakymu pareiškėjų tarnybos vieta nuo 2020 m. spalio 1 d. buvo nustatyta Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūroje (Kelmėje). Priimant skundžiamą įsakymą buvo vadovautasi Lietuvos Respublikos prokuratūros darbo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2014 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 1-202 (Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. vasario 18 d. įsakymo Nr. 1-52 redakcija), 28.2. papunkčio bendrąja nuostata, suteikiančia apygardos prokuratūros vyriausiajam prokurorui (jo pavaduotojui) teisę vienašališkai (be tam tikrų procedūrų) savo sprendimu nustatyti apylinkių prokuratūrų prokurorų tarnybos vietą, todėl darytina išvada, kad Skundžiamą įsakymą priėmė kompetentingas viešojo administravimo subjektas - Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras. Tiek iki skundžiamo įsakymo, tiek ir po jo priėmimo, pareiškėjų pareigos liko tos pačios - Šiaulių apygardos prokuratūros apylinkės prokuratūros prokurorės. Jos nebuvo perkeltos į kitas pareigas, jų teisinė padėtis nepasikeitė, tiesiog jų tarnybos funkcijų atlikimo vieta buvo nustatyta ne Raseiniuose, bet Kelmėje. Pažymėtina, kad funkcijų atlikimo vietos nustatymas prokurorui neapriboja galimybės veikti tos apygardos prokuratūros apylinkės prokuratūros veiklos teritorijoje, konkrečiu atveju Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros veiklos teritorijoje, kuri apima Šiaulių miestą ir rajoną, Pakruojo, Radviliškio, Joniškio, Kelmės, Raseinių rajonus. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2020 m. rugsėjo 1 d. įsakymo Nr. V5-9 „Dėl Šiaulių apygardos prokuratūros apylinkės prokuratūros prokurorų tarnybos vietų nustatymo“ 1.3.3., 1.3.6. papunkčiai ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. rugsėjo 28 d. raštas Nr. 17.9.-10631 pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, yra motyvuoti bei atitinka jų priėmimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus. Nesutinka su pareiškėjų argumentais, kad pakeitus jų tarnybos vietą iš Raseinių į Kelmę, buvo išplėstos prokurorų funkcijos dviejų teismo rūmų veiklos teritorijose, plečiamai taikytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 174 straipsnio 1 dalies nuostatos, pavesta kontroliuoti dviejų komisariatų veiklos teritorijose padarytas nusikalstamas veikas. Pažymėjo, kad ir iki skundžiamų įsakymo ir sprendimo priėmimo pareiškėjoms teko organizuoti ir vadovauti ikiteisminiams tyrimams, perduotiems iš kitų vietovių.
Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2021 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. P-275 pareiškėja V. A. nuo 2021 m. balandžio 13 d. yra perkelta iš Šiaulių apygardos prokuratūros apylinkės prokuratūros prokurorės pareigų į Vilniaus apygardos prokuratūros apylinkės prokuratūros prokurorės pareigas, o tai reiškia, kad pareiškėja nebeturi subjektinio suinteresuotumo šioje byloje.
Atsiliepimas
Tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra atsiliepime ir jos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškėjų skundais nesutinka ir prašo juos atmesti kaip nepagrįstus.
Nurodė, kad pareiškėjos kvestionuoja generalinio prokuroro 2019 m. lapkričio 8 d. įsakymu Nr. 1-303 „Dėl darbo grupės prokuratūros veiklos procesų optimizavimo galimybės įvertinti sudarymo“ sudalytos darbo grupės veiklos teisėtumą, nurodo, jog komisija, pažeisdama minėtą generalinio prokuroro įsakymą nesiekė jame nurodytų tikslų, nusistatė sau kitus tikslus, nei nurodyti generalinio prokuroro įsakyme. Šis pareiškėjų teiginys yra nepagrįstas. Darbo grupė, vykdydama nurodyto aukščiau įsakymo 3.1 papunktį, pateikė generaliniam prokurorui 2020 m. birželio 1 d. išvadą Nr. 17.9.-6434 (toliau - Išvada), kurioje nurodė atitinkamus, objektyviais duomenimis pagrįstus, siūlymus. Generalinis prokuroras šiai išvadai pritarė ir išvada yra įgyvendinama. Tai reiškia, jog generalinis prokuroras neįžvelgė darbo grupės veikloje savo įsakymo pažeidimo ir laiko, kad darbo grupės veikla yra pagrįsta ir teisėta. Be to, pažymėtina, jog generalinio prokuroro 2019 m. lapkričio 8 d. įsakymas Nr. 1-303 „Dėl darbo grupės prokuratūros veiklos procesų optimizavimo galimybės įvertinti sudarymo“ nėra ginčo dalykas šioje byloje, todėl argumentai, susiję su jo įgyvendinimo teisėtumu, nėra susiję su šios bylos nagrinėjimo dalyku. Pareiškėjos ginčija Išvados teisėtumą ir pagrįstumą. Atkreiptinas dėmesys, kad išvada yra rekomendacinio pobūdžio, nėra teisės aktas ir jos teisėtumas negali būti vertinamas „per definitionem“. Be to, pareiškėjos nesutinka ir su išvadoje nurodytais siūlymais. Pažymėtina, kad šie siūlymai grindžiami ne teisinėmis aplinkybėmis, bet darbo organizavimo ir ekonominio pobūdžio kategorijomis: finansinių išteklių valdymu, vidaus administravimo pagerinimu, racionaliu žmogiškųjų išteklių valdymu, prokuratūros veiklos valdymo efektyvumu, rezultatyvumu, ekonomiškumu ir pan. Pareiškėjos taip pat vadovaujasi ir kitais ekonominio pobūdžio motyvais, susijusiais su darbo priemonių, turto, asmeninių apsaugos priemonių naudojimu ir kompensavimo mechanizmų taikymu. Pareiškėjos teigia, kad buvo diskriminuojamos darbo grupės veiklos metu, darbo grupės priimtose išvadose, bei skundžiamu įsakymu. Nurodyti pareiškėjų argumentai dėl diskriminacijos yra nepagrįsti. Pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau - ir Konvencija) 14 straipsnį, naudojimasis Konvencijoje pripažintomis teisėmis ir laisvėmis taip pat yra užtikrinamas nepriklausomai nuo asmens lyties, rasės, odos spalvos, kalbos, religijos, politinių ar kitokių pažiūrų, tautinės ar socialinės kilmės, priklausymo tautinei mažumai, nuosavybės, gimimo ar kitais pagrindais. Atkreipė dėmesį, kad skundžiamas įsakymas ir skundžiamas sprendimas priimti atsižvelgiant į Išvadoje pateiktus siūlymus. Siūlymai yra pagrįsti objektyviais duomenimis ir motyvuoti. Darbo grupė pateikė siūlymus išsamiai išanalizavusi ir įvertinusi: 1) duomenis apie bendrą ir faktinį prokurorų ir prokuratūros personalo skaičių, prokurorų ir prokuratūros personalo skaičiaus santykį, pastarųjų metų nusikalstamumo tendencijas, ištirtas nusikalstamas veikas ir bylų likutį, nebaigtų tirti nusikalstamų veikų tendencijas, ikiteisminio tyrimo užbaigimą ir bylų perdavimą teismui taikant ekonomiškumo principą, nutolusių vietovių (kuriose dirba nuo 1 iki 6 prokurorų) dalyvavimą teismo posėdžiuose ir priimamus proceso sprendimus; 2) duomenis apie patikėjimo teise ar kitais pagrindais valdomų prokuratūros patalpų naudojimo efektyvumą ir išlaikymo kaštus; 3) Kolegijos posėdyje pateiktus pasiūlymus ir priimtus sprendimus išanalizuoti prokuratūros veiklos procesų optimizavimo galimybes, siekiant prokuratūros veiklos valdymo efektyvumo, tolygaus darbo krūvio užtikrinimo, racionalaus turimų žmogiškųjų, finansinių išteklių valdymo bei vidaus administravimo pagerinimo, taip pat kitus duomenis. Tokiu būdu, darytina išvada, kad objektyvus pagrindimas, kodėl buvo atsisakyta prokurorų ir prokuratūros personalo tarnybos (darbo) vietų bei prokuratūros kaip infrastruktūros patalpų 19 vietovių, įskaitant ir Raseinius, yra, ir šis pagrindimas išsamiai aprašytas Išvadoje. Todėl, nurodytu atveju nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjos buvo diskriminuojamos.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjų patikslinti skundai atmestini.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl atsakovės Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2020 m. rugsėjo 1 d. įsakymo Nr. V5-9 „Dėl Šiaulių apygardos prokuratūros apylinkės prokuratūros prokurorų tarnybos vietų nustatymo“ (toliau – Įsakymas) kuriuo nuo 2020 m. spalio l d. Šiaulių apygardos prokuratūros apylinkės prokuratūros prokurorams, dirbantiems Raseiniuose, nustatyta tarnybos vieta Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūroje Kelmėje, 1.3.3 ir 1.3.6 punktų ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. rugsėjo 28 d. rašto (sprendimo) Nr. 17.9.-10631 teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl V. A. reikalavimų
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 23 straipsnio 1 dalis 1 punktas nustato, jog skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Šios nuostatos be kita ko reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-443/2005, 2008 m. rugpjūčio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-906/2008).
Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėja V. A. generalinio prokuroro 2021 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. P-257 nuo 2021 m. balandžio 13 d. yra perkelta iš Šiaulių apygardos prokuratūros apylinkės prokuratūros prokurorės pareigų į Vilniaus apygardos prokuratūros apylinkės prokuratūros prokurorės pareigas.
Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad pareiškėjai V. A. nuo 2021 m. balandžio 13 d. pradėjus dirbti Vilniaus apygardos prokuratūros apylinkės prokuratūroje, šioje byloje ginčijami aktai nesukelia jokių teisinių pasekmių jos teisėms bei pareigoms, kurios buvo nustatytos ginčijamais administraciniais sprendimais. Pažymėtina, kad kaip teismo posėdžio metu nurodė pareiškėja, iki perkėlimo į Vilniaus apygardos prokuratūros apylinkės prokuratūros prokurorės pareigas, ji nei karto nevyko dirbti iš Raseinių į Kelmę, darbas vyko nuotoliniu būdu. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog neliko ginčo teisinio santykio, kuris atsirado sprendimo priėmimo metu. Taigi pagal pareiškėjos V. A. patikslintuose skunduose suformuluotą reikalavimą - panaikinti Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2020 m. rugsėjo 1 d. įsakymo Nr. V5-9 „Dėl Šiaulių apygardos prokuratūros apylinkės prokuratūros prokurorų tarnybos vietų nustatymo“ 1.3.3 ir 1.3.6 punktus ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. rugsėjo 28 d. raštą (sprendimą) Nr. 17.9.-10631, net jo patenkinimo atveju, pareiškėjos teisių ir pareigų apimtis (jos teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos V. A. patikslinti skundai dėl Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2020 m. rugsėjo 1 d. įsakymo Nr. V5-9 „Dėl Šiaulių apygardos prokuratūros apylinkės prokuratūros prokurorų tarnybos vietų nustatymo“ 1.3.3 punktą ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. rugsėjo 28 d. raštą (sprendimą) Nr. 17.9.-10631 atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl R. M. reikalavimų
Pareiškėja, nesutikdama su skundžiamais sprendimais, ginčija, ar Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras turėjo teisę ir teisinį pagrindą priimti ginčijamą Įsakymą bei, ar priimant Įsakymą, nebuvo pažeistos esminės procedūros. Pareiškėja argumentuoja, jog pakeičiant jos tarnybos vietą nebuvo atsižvelgta į jos nuomonę, nenurodyti prokurorų ir darbuotojų darbo vietų perkėlimo į Kelmę motyvai, aiškūs kriterijai, tarnybos vieta nustatyta vienašališkai, nenumatytas kompensavimo mechanizmas, neužtikrintos normalios darbo sąlygos bei tarnybinis transportas, diskriminuojant pareiškėją lyginant su tais, kurių darbo vietos nesikeičia.
Lietuvos Respublikos prokurorų statusą, kompetenciją, teises ir pareigas, tarnybos eigą, skatinimo bei tarnybinės atsakomybės sąlygas, socialines garantijas, asmens apsaugos priemonių tvarkymo ir naudojimo sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas.
Prokuratūros įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad į prokurorų pareigybių sąraše esančias pareigas asmenį įsakymu skiria generalinis prokuroras. Prokurorų pareigybių sąrašą tvirtina generalinis prokuroras (Prokuratūros įstatymo 26 straipsnio 2 dalis). Prokurorų pavaldumą nustato Prokuratūros įstatymas ir Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatai, patvirtinti generalinio prokuroro 2012 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. I-141 (toliau – Nuostatai). Generalinio prokuroro (jo pavaduotojo), Generalinės prokuratūros departamento (skyriaus) ar teritorinės prokuratūros vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) įsakymai, potvarkiai, nurodymai, kiti norminiai aktai, nustatantys proceso veiklos ir tarnybos organizavimo tvarką, prokurorams privalomi (Prokuratūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalis). Kitos prokurorų teisės ir pareigos bei kompetencija atliekant pavestas prokuratūros funkcijas nustatomos generalinio prokuroro (jo pavaduotojo) leidžiamuose norminiuose aktuose ir Nuostatuose (Prokuratūros įstatymo 20 straipsnio 6 dalis). Nuostatuose numatyta, kad apylinkės prokuratūros prokuroro darbovietė – apygardos prokuratūra, kurios veiklos teritorijoje savo funkcijas atlieka apylinkės prokuratūros prokuroras, neturintis pagrindinės tarnybos funkcijų atlikimo vietos, ir iš kurios gauna nurodymus (6.4 papunktis); apylinkės prokuratūros prokuroro tarnybos vieta – veiklos teritorija tos apygardos prokuratūros apylinkės prokuratūros, kurioje apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro įsakymu nustatyta apylinkės prokuratūros prokuroro tarnybos vieta (6.5 papunktis).
Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2018 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. I-242 „Dėl apygardų prokuratūrų apylinkių prokuratūrų prokurorų pareigybių panaikinimo ir įsteigimo“ 1.35 papunktyje numatoma, kad panaikinamos Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro (darbo vieta Raseiniuose) (pareiginės algos koeficientas 13,9) penkios pareigybės. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2018 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. P-478 „Dėl Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių, Telšių apylinkių prokuratūrų prokurorų perkėlimo į kitas lygiavertes pareigas“ nuo 2019 m. vasario 4 d. pareiškėja jos raštiškai išreikštu sutikimu buvo perkelta į lygiavertes, Šiaulių apygardos prokuratūros apylinkės prokuratūros prokurorų, pareigas (1.34. papunkčiai). Sutiktina su atsakovės pozicija, kad būtent šių įsakymų pagrindu pareiškėjos pareigos buvo atsietos nuo konkrečios tarnybinių funkcijų atlikimo vietovės (tarnybos vietos).
Lietuvos Respublikos prokuratūros darbo reglamento, patvirtinto generalinio prokuroro 2014 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. I-202, 28 punktas numato, kad nuo 2020 m. kovo 24 d. apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas) vadovauja apygardos prokuratūrai, duoda apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojams, specializuotų skyrių, apylinkių prokuratūrų vyriausiesiems prokurorams ir jų pavaduotojams, specializuotų skyrių, apylinkių prokuratūrų prokurorams, kitų padalinių vadovams, valstybės tarnautojams ir darbuotojams, kurie nėra priskirti atitinkamam padaliniui, kitiems apygardos prokuratūros darbuotojams pavedimus ir kontroliuoja jų vykdymą, nustato: apygardos prokuratūros specializuotų skyrių prokurorų specializaciją ir tarnybos vietą (išskyrus Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriuje) apygardos prokuratūros padalinyje (28.1 p.); apylinkių prokuratūrų prokurorų, kurie tarnybines funkcijas atlieka visoje apygardos prokuratūros veiklos teritorijoje ir kurių darboviete laikoma apygardos prokuratūra, specializaciją ir tarnybos vietą, taip pat ir apylinkės prokuratūros padalinyje, jei toks yra. Konstatavus esminį darbo krūvio pasikeitimą, jei kitomis priemonėmis užtikrinti tolygų darbo krūvį nekeičiant tarnybos vietos nėra galimybės arba kai tokios priemonės jau yra išnaudotos, sprendimas pakeisti prokuroro tarnybos vietą, jei dėl to pasikeis tarnybinių funkcijų atlikimo vietovė (miestas, rajonas), priimamas susipažinus su prokuroro nuomone ir argumentais dėl galimo tarnybos vietos pakeitimo ir turi būti suderintas su generaliniu prokuroru (28.2 p.).
Generalinio prokuroro 2019 m. lapkričio 8 d. įsakymu Nr. I-303 „Dėl darbo grupės prokuratūros veiklos procesų optimizavimo veiklos procesų optimizavimo galimybėms įvertinti sudarymo” sudarytai darbo grupei pavesta, atsižvelgiant į 2019 m. gegužės 6 d. Lietuvos Respublikos prokuratūros kolegijos posėdyje pateiktus pasiūlymus ir priimtus sprendimus, išanalizuoti prokuratūros veiklos procesų optimizavimo galimybes, siekiant prokuratūros veiklos valdymo efektyvumo, tolygaus darbo krūvio užtikrinimo, racionalaus turimų žmogiškųjų, finansinių išteklių valdymo bei vidaus administravimo pagerinimo, ir pateikti išvadą generaliniam prokurorui. Taigi ši Reglamento 28.2 papunkčio nuostata numato, kad sprendimas pakeisti prokuroro tarnybos vietą turi būti priimtas susipažinus su prokuroro nuomone tuo atveju, kuomet pakeitimai susiję su esminiu darbo krūvio pasikeitimu.
Šioje byloje skundžiamas Įsakymas priimtas įgyvendinant 2020 m. birželio 1 d. Darbo grupės, sudarytos prokuratūros veiklos procesų optimizavimo galimybėms įvertinti, išvados Nr. 17.9-6434 (toliau – ir Išvada) 1, 2 punktus, 1.1 ir 2.1 papunkčius. Išvados 1 punkte nurodoma, kad nustatytas prokurorų ir prokuratūros personalo santykis akivaizdžiai rodo darbo krūvio netolygumą, neproporcingą ir neracionalų prokuratūros išteklių naudojimą, Išvados 2 punkte nurodoma, kad užregistruotų nusikalstamų veikų skaičius kiekvienais metais mažėja, o baudžiamosios politikos (teisėkūros) tendencijos (didinami pagrobto, užvaldyto turto vertės arba padarytos žalos dydžiai) rodo veikų, dėl kurių padarymo kiltų baudžiamoji atsakomybė, mažėjimą. Išvados 1.1 punktu siūloma nuo 2020 m. spalio 1 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūroje atsisakyti prokurorų tarnybos vietų Pakruojyje, Radviliškyje ir Raseiniuose, o prokurorų tarnybos vietas nustatyti artimiausioje pagal atstumą vietovėje nuo prieš tai buvusios tarnybos vietos – atitinkamai Joniškyje (tarnybos vietos iš Pakruojo), Šiauliuose (tarnybos vietos iš Radviliškio) ir Kelmėje (tarnybos vietos iš Raseinių). Siekdama racionalesnio ir efektyvesnio turimų žmogiškųjų, finansinių išteklių valdymo ir naudojimo bei tolygaus darbo krūvio paskirstymo užtikrinimo, Darbo grupė analizavo galimas prokuratūros veiklos efektyvumo didinimo kryptis, vertino pastaraisiais metais užregistruotų nusikalstamų veikų, ikiteisminio tyrimo bylų ir prokurorų priimamų procesinių sprendimų, teismų posėdžių, kuriuose prokuroro dalyvavimas yra būtinas, skaičius ir tendencijas. Per darbo grupės veiklos laikotarpį atlikta 5 didžiųjų apylinkių (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio) prokuratūrų ir darbo vietų nutolusiose vietovėse situacijos analizė, įvertintas centriniuose padaliniuose ir darbo vietose nutolusiose vietovėse dirbančių prokurorų ir prokuratūros personalo darbo krūvis ir jų skaičiaus santykis bei prokuratūros pastatams reikalingos išlaikymo išlaidos.
Darbo grupė įvertino, kad nutolusių vietovių darbo vietose, kur bylos dėl santykinai ne tokių pavojingų nusikalstamų veikų yra ne tokios sudėtingos, mažesnės apimties ir prokurorai neturi papildomų funkcijų (dalyvauti bylose apygardos teismuose), prokurorams padedančių darbuotojų yra daugiau negu didesnių miestų prokuratūrose. Toks prokurorų ir darbuotojų santykis akivaizdžiai rodo, kad darbo krūvis yra netolygus, o prokuratūros ištekliai naudojami neproporcingai ir neracionaliai, todėl įvertinus situaciją ir bendras tendencijas, reikalingi darbo pokyčiai.
Išvados 7 punkte akcentuojama, kad netolygaus darbo vietų, esančių nutolusiose vietovėse, stambinimas leis efektyviau panaudoti žmogiškuosius išteklius, tolygiau paskirstyti darbus, efektyviau formuoti ikiteisminio tyrimo ir valstybinio kaltinimo palaikymo praktiką, realiau įgyvendinti prokurorų specializacijos, išgryninti prokurorų funkcijas ir atsisakyti jų dubliavimosi, pasiekti didesnės prokurorų atsakomybės ir užtikrinti, kad tas pats prokuroras dalyvautų nuo ikiteisminio tyrimo pradžios iki baudžiamosios bylos nagrinėjimo apygardos, kaip apeliacinės instancijos, teisme; taip pat tai turės įtakos apygardos prokuratūrų apylinkių prokuratūrų valdymo ir administravimo sąnaudų mažėjimui.
Kaip jau buvo minėta šiame sprendime, Prokuratūros įstatyme ir Reglamente nustatyti tarnybos santykiai sureguliuoti taip, kad besąlygiškai nereikalaujama prokuroro sutikimo prieš priimant įsakymą dėl prokuroro tarnybos vietos pakeitimo, kuomet pakeitimas nėra tiesiogiai susijęs su esminio darbo krūvio pasikeitimu. Atsakovės Įsakymas priimtas atsižvelgus į visetą Darbo grupės įvertintų aplinkybių, Darbo grupės išvados nebuvo siejamos išimtinai tik su darbo krūvio pasikeitimu. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad sprendimą dėl tarnybos vietos pakeitimo gali priimti ne tik generalinis prokuroras, bet ir apygardos vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas). Ginčo atveju skundžiamu įsakymu pareiškėjos tarnybos vieta buvo nustatyta toje pačioje Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūroje ir tai nėra perkėlimas į kitas pareigas, bet tarnybos (darbo) vietos nustatymas, todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjai turėjo būti taikoma Prokuratūros įstatymo 36 straipsnyje numatyta perkėlimo į kitas pareigas procedūra.
Vertinant atsakovės pateiktus Darbo grupės nustatytus duomenis ir išvadas, Šiaulių apygardos prokuroras, remdamasis surinktais duomenimis ir įvertinęs susiklosčiusią faktinę situaciją, pagrįstai vadovavosi Prokuratūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalimi, Reglamento 28.2 papunkčiu ir nustatė pareiškėjų tarnybos vietą Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūroje (Kelmėje). Atkreiptinas dėmesys, kad Prokuratūros įstatyme, netgi tuo atveju, jei būtų vykdomas perkėlimas į lygiavertes pareigas, nes keičiamas prokuratūros darbo organizavimas, nenustatoma pareiga siūlyti kitas pareigas tik asmens gyvenamojoje vietovėje.
Tuo pačiu pažymėtina, jog pagal minėtą teisinį reglamentavimą, pareiškėjos tarnybos vieta laikoma visa Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros veiklos teritorija, o jos tarnybos vietos nustatymas Kelmėje nelaikytinas perkėlimu dirbti į kitą vietovę, kadangi tiek Kelmė, tiek Raseiniai yra Šiaulių apylinkės prokuratūros veiklos teritorijoje, kuri ir laikoma pareiškėjos tarnybos vieta.
Pareiškėja akcentuoja, kad skundžiamas atsakovės priimtas Įsakymas galimai turės neigiamos įtakos jos socialinei ir teisinei padėčiai. Kaip aplinkybes, bloginančias prokurorų darbo sąlygas, pareiškėja nurodė galimą kasdienį vykimą didelius atstumus į kitą darbo vietą ir dėl to patirtas dideles laiko sąnaudas, nepatogumus, sumažėjusią galimybę bendrauti su artimaisiais.
Atkreiptinas dėmesys, kad skundžiamu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2020 m. rugsėjo 28 d. raštu Nr. 17.9.-10631 motyvuotai atsakoma, kad yra numatytas kompensavimo mechanizmas prokurorams, kurie naudoja ne tarnybinį transportą tarnybos reikmėms, numatytos lankstesnės darbo (tarnybos) sąlygos nuotoliniu būdu, galimybė nustatyti atskirą darbo grafiką, taip pat paaiškinama, kad šiuo metu prokuratūroje įgyvendinami siūlymai, kuriais, be kita ko siekiama įgyvendinti tinkamą prokurorų specializaciją ypatingai nutolusiose darbo vietose bei racionaliai išnaudoti prokuratūros infrastruktūrą.
Pažymėtina, kad vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi teismas nevertina ginčijamo administracinio teisės akto ir veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas arba veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus. Taigi teismas nevertina ar atsakovės Šiaulių apygardos prokuratūros priimtas Įsakymas yra ekonomiškai tikslingas. Atsakovė turi diskreciją paskirstyti turimus resursus taip, kad būtų maksimaliai užtikrintas viešasis interesas. Atsakovė, atsižvelgdama į Darbo grupės išvadas, įvertino darbo krūvius, reikiamos kvalifikacijos personalo poreikius konkrečioje tarnybos vietoje, kitas aplinkybes, reikšmingas užtikrinant Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūrai pavestų funkcijų vykdymą, t. y. atsakovo sprendimas buvo motyvuotas ir pagrįstas, šiais veiksmais buvo siekiama geriau organizuoti prokuratūros veiklą.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad tam tikros institucijos vidinės organizacinės struktūros projektavimas, atsižvelgiant į nustatytą teisinį reguliavimą, atitinkamai yra viešojo administravimo subjekto steigėjo arba viešojo administravimo subjekto vadovo diskrecijos teisė, kuri naudojama, siekiant efektyviai įgyvendinti institucijai priskirtas funkcijas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. A146-241/2011, A146-174/2011; sprendimus administracinėse bylose Nr. A62-930/2011, A62-1367/2011 ir kt.). LVAT dėl valstybės institucijos diskrecijos projektuoti savo vidinę organizacinę struktūrą bei teismo galių kvestionuoti atliktus pakeitimus yra ne kartą pasisakęs savo jurisprudencijoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. A146-2643/2011, A492-1954/2012, A520-3085/2012 ir kt.).
Pareiškėja taip pat patikslintuose skunduose nurodė, kad jai buvo nustatytos diskriminacinės darbo sąlygos. Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis nustato, kad diskriminacija – tiesioginė ir netiesioginė diskriminacija, priekabiavimas, nurodymas diskriminuoti lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu. Taigi, diskriminacija – tai neigiamų pasekmių asmeniui sukėlimas dėl tam tikrų asmens požymių ar jo priklausymo tam tikrai socialinei grupei. Diskriminacijai pripažinti turi būti keletas sąlygų, o svarbiausia iš jų, kad skirtingas traktavimas būtų nepagrįstas, uždraustas įstatymu ir paremtas kriterijais, kuriuos draudžia įstatymas. Pažymėtina, kad pareiškėja nenurodė ir nepateikė jokių faktinių duomenų, kad būtent dėl kurio nors iš nurodytų požymių jai buvo taikomos mažiau palankios sąlygos, negu kitiems asmenims, taip pat nenurodė konkrečių aplinkybių, kurios pagrįstų, kad jos atžvilgiu vienodi faktai teisiškai buvo vertinti nevienodai ar iš esmės skirtingi faktai savavališkai buvo vertinti vienodai.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2020 m. rugsėjo 1 d. įsakymo Nr. V5-9 „Dėl Šiaulių apygardos prokuratūros apylinkės prokuratūros prokurorų tarnybos vietų nustatymo“ 1.3.6 punktas, kuriuo nuo 2020 m. spalio l d. R. M. nustatyta tarnybos vieta Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūroje Kelmėje, iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas ir nėra pagrindo jo naikinti. Netenkinus šio reikalavimo, negali būti tenkinamas ir reikalavimas panaikinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. rugsėjo 28 d. raštą (sprendimą) Nr. 17.9.-10631, kuriuo buvo revizuojamas skundžiamas Įsakymas (ginčui aktualioje dalyje) ir kuriuo pagrįstai atsisakyta tenkinti pareiškėjos prašymą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjų V. A. ir R. M. patikslintus skundus atmesti kaip nepagrįstus.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.