- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2021-02-24
- Bylos Nr.
- AN2-87-966/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01402-2020-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Jurga Vasiliauskienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- D. J.
- Institucija
- Kauno apskrities VPK Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdyba
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurga Vasiliauskienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – D. J. (toliau – D. J.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 18 d. nutarimo D. J. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorei D. J. 2020 m. liepos 30 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad ji, būdama darbdaviu, leido darbuotojui D. B. (toliau – D. B.) dirbti ne vėliau kaip prieš darbo pradžią nesudarius su juo rašytinės darbo sutarties ir ne vėliau kaip prieš dieną iki darbuotojo numatytos darbo pradžios neinformavus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritorinio skyriaus. Tarnybiniuose pranešimuose nurodoma, jog 2020 m. birželio 29 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus pareigūnams atliekant kratas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės teritorijoje, buvo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai nelegaliai dirbo darbuotojas D. B., kuris buvo apsirengęs darbiniais rūbais ir vairavo krautuvą, t. y. atliko krovos darbus. Tokiais veiksmais D. J. pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 18 d. nutarimu D. J. pripažinta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje, ir nubausta 1 000 Eur bauda.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde D. J. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 18 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
3.1. Skunde nurodoma, jog skundžiamas nutarimas neteisingas ir neteisėtas, kadangi apylinkės teismas priimdamas nutarimą padarė esminius procesinius pažeidimus, nutarimas neatitinka tokiems teismo procesiniams dokumentams keliamų turinio reikalavimų, teismo padarytos išvados yra nepagristos, nemotyvuotos, iš esmės prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms.
3.2. Pasak apeliantės, apylinkės teismas visiškai nepaisė įstatymo imperatyvų nustatyti visus būtinus nelegalaus darbo požymius, teismas D. J. pripažino padarius administracinį nusižengimą, kurio sudėties požymiai šioje byloje nebuvo nustatyti. Toliau skunde teigiama, kad byloje nebuvo nustatyti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymiai, t. y. netinkamai pritaikyta materialiosios teisės norma. Kadangi atsakomybė pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį galima tik tada, kai konstatuojami darbo sutarties teisiniai santykiai. Toliau skunde nurodomi darbo sutarties požymiai, apeliantės manymu, reikšmingi kvalifikuojant asmens veiką pagal ANK 95 straipsnį:
3.2.1. Pasak D. J., skundžiamą nutarimą priėmęs teismas nenustatė ir tinkamai nepasisakė apie esminę pažeidimą kvalifikuojančią aplinkybę – leidimą dirbti. Skunde teigiama, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog administracinėn atsakomybėn traukiama D. J. susitarė su D. B. dėl darbo atlikimo, darbo apmokėjimo ar darbo tvarkos, ar leido jam pradėti dirbti. Taip pat skunde pažymima, kad V. S. (toliau – V. S.) nėra darbdavys ir D. J. pastarajam nėra davusi jokių įgaliojimų sudaryti darbo sutarčių, ieškoti darbuotojų ar pan.
3.2.2. Skunde apeliantė teigia, kad D. B. atliko tam tikrus veiksmus, siejamus su gaunamu konkrečiu rezultatu – padėjo atkrauti krovinį, kad galėtų patekti į prekių sandėlį ir įsigyti detales, kurių ir atvyko. Skunde D. J. pažymi, jog D. B. nuo pirmo paaiškinimo pateikimo nuosekliai ir teikdamas paaiškinimą Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnui ir teismui nurodė šias aplinkybes, kad jokios sutartos darbinės funkcijos jis neatlikinėjo.
3.2.3. D. J. skunde nurodo, kad D. B. nesipareigojo paklusti bendrovės nustatytai darbo tvarkai, nebuvo pavaldus D. J., tai buvo laikina pagalba, todėl jis jokių įsipareigojimų laikytis bendrovės darbo tvarkos neprisiėmė, jo pagalba netruko ilgiau kaip valandą laiko.
3.2.4. Skunde teigiama, kad tiek administracinėn atsakomybėn traukiama D. J., tiek liudytojai V. S. ir D. B. paaiškino, kad apie jokį darbo užmokestį ne tik nebuvo tariamasi, bet D. B. ir nesitikėjo jį gauti, kadangi jis tą darė dėl savo paties asmeninio intereso greičiau gauti detales, kurių jis atvyko. Skunde apeliantė nurodo, kad tiek V. S., tiek D. B. paaiškino, jog apie jokį atlygį pinigais ar kita forma kalbėta nebuvo.
3.3. Skunde apeliantė nesutinka su teismo vertinimu, jog pareigūnų parodymai yra aiškūs, konkretūs, detalūs, papildo, patvirtina vieni kitus, sudarydami vientisą įrodomąją medžiagą nes, pasak D. J., šių liudytojų parodymai yra prieštaringi net tarpusavyje, be to, nutarime jie nėra tiksliai nurodyti, jų reikšminga dalis apskritai nutylėta, tą patvirtina teismo posėdžio garso įrašas. Skunde teigiama, kad policijos pareigūno V. D. (toliau – V. D.) tarnybinis pranešimas ir paaiškinimai negali būti vertinami kaip savarankiškas įrodymų šaltinis, nes jis perpasakojo duomenis, kurie jam buvo pateikti kitų asmenų. Toliau skunde nurodoma, kad akivaizdžiai prieštaringi kartu buvusių ir bendrovės teritoriją stebėjusių T. J. (toliau – T. J.) ir E. C. (toliau – E. C.) parodymai, nes nurodė skirtingą įmonės teritorijoje dirbančių asmenų skaičių. Be to, skunde pažymima, jog teismas nevertino V. S., D. B. ir D. J. parodymų.
Atsiliepimas
4. Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos viršininkė J. M. prašo palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 18 d. nutarimą nepakeistą ir D. J. apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. D. J. apeliacinis skundas netenkinamas.
6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliaciniame skunde nesutinkama su žemesnės instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir to pagrindu padaryta galutine išvada, jog D. J. kaltė padarius ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą yra pilnai įrodyta.
7. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Pagal ANK 569 straipsnį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis to paties straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą, be kita ko, lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
8. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvadomis dėl D. J. kaltės jai inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Nesutikti su apylinkės teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo procesinį sprendimą remiantis vien tik apeliaciniame skunde pateiktais samprotavimais, teisinio pagrindo nėra. Apylinkės teismo nutarimu pakankamai išsamiai pasisakyta dėl apeliantės veiksmų inkriminuojamo administracinio nusižengimo kontekste, aptariant kiekvieną įrodymą atskirai bei vertinant jų visumą. Byloje esančių įrodymų visuma neginčijamai patvirtina apeliantės kaltę ir apygardos teismui nekelia abejonių, kad D. J. pagrįstai pripažinta kalta, padarius ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Vien tai, kad apylinkės teismas priėmė apeliantei nepalankų sprendimą, nesudaro pakankamo pagrindo teisėto ir pagrįsto apylinkės teismo nutarimo panaikinimui.
9. ANK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas, darbdaviui ar kitiems atsakingiems asmenims užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų. Atsižvelgiant į šios teisės normos dispoziciją akivaizdu, kad ji suformuota kaip blanketinė, todėl jos taikymui būtina nuoroda į kitus teisės aktus, reglamentuojančius nelegalaus darbo požymius.
Žemesnės instancijos teismas
10. Kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalis numato, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Imperatyvus reikalavimas sudaryti darbo sutartį raštu ir apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki nustatytos darbo pradžios įtvirtintas atitinkamai Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42, 43 straipsniuose.
11. Teismų praktikoje išaiškinta, kad siekiant darbą vertinti kaip nelegalų būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, tai yra darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.
12. Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo byloje neginčijamai nustatyta, kad tarp UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir D. B. darbo sutartis sudaryta nebuvo, kaip ir nustatyta tvarka nebuvo pranešta apie jo priėmimą į darbą VSDFV teritorinei įstaigai. Byloje taip pat nėra ginčo dėl to, kad 2020 m. birželio 29 d. nuo 9.30 val. iki 11.00 val., prieš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų turimo valdybos 2-ojo skyriaus pareigūnams atliekant kratą UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos vykdymo vietose, buvo stebima teritorija, adresu (duomenys neskelbtini), Kauno raj., kurioje buvo vykdomi krovos darbai ir buvo nustatyta, kad D. B., apsirengęs darbiniais rūbais, vairavo krautuvą ir atliko krovos darbus, tokiu būdu atlikdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojo funkcijas. Taip pat apeliaciniu skundu neginčijama ir tai, kad būtent bendrovės direktorė D. J. yra už UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos organizavimą atsakingas asmuo, taip pat atsakingas ir už darbuotojų priėmimą į darbą ir atleidimą iš jo. Esminis ginčas šioje byloje kyla dėl to, ar tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir D. B. buvo susiklostę santykiai, turintys darbo sutarties požymių. Anot apeliantės, tarp jos ir D. B. tokio pobūdžio santykiai susiklostę nebuvo, kadangi jokių darbų pagal kokį nors D. J. ir jos susitarimą D. B., paklusdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nustatytai darbo tvarkai, neatliko, jokio atlygio negavo, jis tik vieną kartą, pusę valandos-valandą padėjo atkrauti konteinerį, tik todėl, kad greičiau gauti detales, kurių D. B. atvyko nusipirkti ir kurių gavimas iš bendrovės sandėlio buvo apsunkintas dėl atvežto krovinio.
13. Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo bando įrodyti, kad D. B. 2020 m. birželio 29 d. nuo 9.30 val. iki 11.00 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal išankstinį jo ir darbdavio (UAB „(duomenys neskelbtini)“) susitarimą atlygintinai nedirbo, o tik trumpalaikiai padėjo atlikti krovos darbus, tačiau aukštesnės instancijos teismo ši versija neįtikina. Visų pirma pažymėtina, jog tiek V. S., tiek D. J. pirminiuose paaiškinimuose nurodė, kad V. S. paskambino buvusiam įmonės darbuotojui D. B. ir paprašė atvažiuoti padėti atlikti iškrovimo darbus, vairuojant krautuvą (b. l. 9-10), patį paprašymo padėti faktą savo paaiškinimuose patvirtino ir D. B. (b. l. 11). Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, D. J., V. S., D. B. duodami parodymus pirmosios instancijos teisme nurodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorei D. J. apie D. B. pagalbą atliekant krovos darbus nebuvo žinoma, o V. S. ir D. B. nurodymu, pats D. B. atvyko atsiimti detalių iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir nenorėdamas ilgai laukti, kol bus iškrautos atvykusios prekės, jis pasisiūlė padėti su krautuvu iškrauti prekes (b. l. 64-65). Pažymėtina ir tai, jog pagal vieningai nelegalaus darbo bylose formuojamą teismų praktiką pagrindiniai įrodymai šios kategorijos bylose yra pirminiai nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai, liudytojų, pareigūnų, mačiusių pažeidimą ir tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju, parodymai, kadangi nelegaliai dirbę asmenys dažnai keičia savo parodymus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-535/2012). Teismų praktikoje toks parodymų keitimas paprastai aiškinamas siekiu padėti darbdaviui išvengti administracinės atsakomybės. Vertinant tokią teismų praktiką nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos kontekste, apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pirminio paaiškinimo metu versijos, jog D. B. pats pasisiūlė padėti atlikti krovos darbus, atvykęs į UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. birželio 29 d., nekėlė. Ši versija atsirado jau vėlesnėje administracinio nusižengimo tyrimo stadijoje, o pirminio paaiškinimo metu tiek D. J., tiek V. S. bei D. B. nurodė, jog buvo paprašytas atlikti krovos darbus.
14. Be to, kad D. B. atliko darbines funkcijas UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai patvirtina ir pareigūno T. J. parodymai, kuriuose jis teigė, kad matė, kaip vienas asmuo, apsirengęs darbiniais rūbais, atliko krovimo darbus. Toliau jis nurodė, jog atliekant kratą, buvo patikrinti bendrovės teritorijoje dirbusių darbuotojų anketiniai duomenys su VSDFV duomenų baze bei buvo nustatyta, jog darbuotojas D. B. nebuvo įtrauktas į įmonės darbuotojų sąrašą. Taip pat parodė, kad D. B. asmeniniai daiktai buvo padėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose. Analogiškai parodė ir liudytoja apklausta vyriausioji tyrėja E. C.. Tokias pat aplinkybes nurodė ir 2020 m. liepos 2 d. tarnybiniame pranešime (b. l. 4). Tarnybiniame pranešime nurodyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė D. J. paaiškino, kad darbui D. B. iškvietė UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbantis V. S. ir jai tai buvo žinoma. Toliau apylinkės teismo posėdyje apklaustas vyriausiasis tyrėjas V. D. parodė, kad administracinio nusižengimo protokolą surašė pagal pateiktus paaiškinimus bei pagal tyrėjos E. C. tarnybinį pranešimą, be to, tas pačias aplinkybes nurodė ir 2020 m. liepos 30 d. tarnybiniame pranešime (b. l. 3).
15. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ir apeliaciniame skunde buvo nurodoma, jog D. J. nežinojo apie tai, kad 2020 m. birželio 29 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbs ir D. B., su kuriuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo sudaręs darbo sutarties. Toks skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas, kadangi tokia aplinkybė apeliantės atsakomybės nešalina, nes nepakankama darbo santykių kontrolė taip pat yra pagrindas administracinei atsakomybei kilti. Bendrovės direktorius privalo užtikrinti, jog bendrovės veikla bus organizuojama tinkamai, todėl pažeidimas, numatytas ANK 95 straipsnio 1 dalyje, gali būti padaromas veikimu ir neveikimu, tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Neveikimas yra pasyvi asmens elgesio forma, kuria šis nepadaro to, ką privalo padaryti. Taigi D. J. privalo organizuoti bendrovės veiklą taip, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, o nagrinėjamu atveju V. S., informuotų ją apie naujai priimamus dirbti darbuotojus, ar spręstų darbuotojų įdarbinimo klausimus, sudarydamas su jais darbo sutartis ir pranešdamas apie jų priėmimą į darbą VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios.
16. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad nagrinėjamu atveju nebuvo susitarimo dėl jokios formos atlyginimo. Atsakant į šį argumentą, pažymėtina, kad nustatant atlygintinumo faktą nėra būtinas darbuotojo ar darbdavio pripažinimas, kad dirbama atlygintinai, nurodant konkretų atlyginimo dydį. Atlygintinumas gali būti nustatomas vadovaujantis visais įstatymo leistinais įrodymais. Atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes, galima konstatuoti, kad dirbamas atlygintinas darbas, įvertinant darbo pobūdį, jo trukmę ir pan. Tai, kad byloje nepateikta duomenų apie atlyginimo sumokėjimą, nepanaikina atlygintinumo fakto. Faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą ir specialus žodinis susitarimas dėl jo dydžio nebūtinas veiką kvalifikuojant kaip nelegalų darbą; nelegalus darbas apima bet kokius atlygintinus darbo santykius, nepaisant to, kokia forma už darbą atlyginama: pinigais, natūra ar kt. Be to, atkreipiamas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad jeigu asmuo bendrovėje atlieka darbo funkcijas, net ir nesant jo susitarimo su darbdaviu dėl atlyginimo, tai nepaneigia darbdavio pareigos prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią, ir pabrėžiama, kad faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 13 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT‑25-942/2018).
17. Taigi, apeliacinio skundo motyvai, jog nebuvo jokio susitarimo su D. B. dėl darbų atlikimo, jis neatliko darbinių funkcijų, paklusdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nustatytai darbo tvarkai, prieštarauja jau aptartoms nelegalaus darbo aplinkybėms, todėl yra vertinami kaip nepagrįsti. Teismo vertinimu, tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir D. B. buvo susiklostę santykiai, turintys darbo sutarties požymių, kadangi D. B. administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku ir vietoje realiai atliko darbines funkcijas – dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, atlikdamas krovos darbus, tarp šalių buvo pavaldumas, kuris pagal DK 32 straipsnio 2 dalį reiškia darbo funkcijos atlikimą, kai darbdavys turi teisę kontroliuoti ar vadovauti tiek visam darbo procesui, tiek ir jo daliai, o darbuotojas paklūsta darbdavio nurodymams ar darbovietėje galiojančiai tvarkai, šį darbą dirbo su darbdavio – UAB „(duomenys neskelbtini)“ žinia, iš anksto susitarus dėl darbo sąlygų – vietos, laiko, darbuotoją aprūpinus ir darbo priemone (krautuvu).
18. Apeliaciniame skunde D. J. nurodo, jog apylinkės teismas nepagrįstai vadovavosi pareigūnų parodymais, kadangi jie yra prieštaringi. Apygardos teismas su tokiu skundo argumentu nesutinka. Aplinkybė, dėl kurios nesutampa pareigūnų parodymai – darbuotojų skaičių buvęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos vykdymo teritorijoje, jiems atliekant krovos darbus. Tačiau pažymėtina, jog pareigūnų parodymai sutampa dėl esminių aplinkybių, reikšmingų kvalifikuojant administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, t. y. kad D. B. atliko krovos darbus, iškraunant sodo techniką su krautuvu iš konteinerio ir tai, jog jis tuo metu nebuvo įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo kvalifikavimui reikšmės neturi tikslus žmonių skaičius, buvęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos vykdymo teritorijoje, todėl apylinkės teismas pagrįstai rėmėsi pareigūnų parodymais. O pareigūno V. D. parodymai ir tarnybinis pranešimas papildo tiek kitų pareigūnų parodymus, tiek E. C. tarnybinį pranešimą, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas vertino šiuos įrodymus kaip pagrindžiančius D. J. kaltę. Taip pat pagrįstai buvo nevertinti D. J., V. S., D. B. pirmosios instancijos teismo posėdyje duoti parodymai, kadangi jie prieštarauja tiek jų pačių pirminiams paaiškinimams bei buvo paneigti kitos bylos medžiagos.
19. Apygardos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje, apeliantės kaltę įrodo jos pačios, liudytojų V. S., D. B. pirminiai paaiškinimai, pareigūnų T. J., E. C. parodymai, pareigūnų tarnybiniai pranešimai, administracinio nusižengimo protokolas, todėl darytina išvada, jog surinkta pakankamai objektyvių aukščiau išdėstytų įrodymų, pagrindžiančių nelegalaus darbo faktą. Taigi apibendrinant visa, kas išdėstyta, konstatuojama, jog skundžiamu nutarimu apeliantė pagrįstai pripažinta padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, ir teisingai nubausta. Kadangi Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 18 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti nėra teisinio pagrindo. Todėl D. J. apeliacinis skundas netenkinamas, o skundžiamas nutarimas paliekamas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 18 d. nutarimą nepakeistą ir D. J. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.