Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Rimantas Sipavičius, sekretoriaujant Agnei Kuckailienei, dalyvaujant prokurorui Vingaudui Rinkevičiui, nukentėjusiajai J. A., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje: T. A., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, viengungis, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, neteistas, gyv. Kaune, (duomenys neskelbtini) kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., aprašytos 2012-09-28 kaltinamajame akte, padarymu, nustatė: kaltinamasis T. A. buvo kaltinamas tuo, kad 2012 m. rugpjūčio 26 d. apie 17 val. 45 min., Kaune, (duomenys neskelbtini), esančio namo „virtuvėje panaudojo fizinį smurtą, tai yra suėmęs savo motinai J. A. rankomis už kaklo ją smaugė, po to tampė ją po virtuvę, pirštu tyčia dūrė jai į dešinę akį, tuo sukeldamas J. A. fizinį skausmą bei padarydamas nubrozdinimą kairio raktikaulio srityje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą“, tai yra jis buvo kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., padarymu. Teismas toliau aptariamų duomenų pagrindu daro išvadą, jog teisiamajame posėdyje nenustatyta, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 5 d. 1 p.). Kartu teismas išdėsto motyvus, dėl kurių ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus, kuriais buvo grindžiamas kaltinimas, atmeta (Kodekso 305 str. 1 d. 2 p.). Kaltinimas buvo grindžiamas kaltinamojo motinos nukentėjusiosios J. A. parodymais, kaltinamojo močiutės (nukentėjusiosios J. A. motinos) O. G. parodymais ir specialisto išvada. Kaltinamasis T. A. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2012 m. rugpjūčio 26 d. apie 17 val. 45 min. buvo (duomenys neskelbtini), Kaune, esančio namo virtuvėje. J. A. jo mama, ji gyvena su jo močiute. Jis pats gyvena to paties namo kitoje dalyje. Virtuvė, kurioje buvo įvykis, yra jo mamos ir močiutės naudojamoje namo dalyje. Parodė, kad nepadarė nusikalstamos veikos, kurios padarymu yra kaltinamas. Tuo momentu be jo ir jo mamos, nukentėjusiosios J. A., virtuvėje nieko nebuvo. Jo ir mamos santykiai yra sudėtingi, nes mama yra emociškai nestabili, ji kartais puola į isteriją (,,perlenkia lazdą“). Tai žino ir kaimynai, ir giminės. Tą, 2012 m. rugpjūčio 26 dieną, jis grįžo iš ilgalaikės komandiruotės, šešias savaites nebuvęs namuose, - dirba tolimųjų reisų vairuotoju užsienyje. Jis savo naudojamoje namo dalyje yra įvedęs signalizaciją. Kol jo nebuvo namuose, jo mama nevedė močiutės praustis: jo naudojamojoje namo dalyje yra kur praustis, skalbtis, kitoje namo dalyje, kuria naudojasi mama ir močiutė – ne. Įvažiavęs į Lietuvą, paskambino mamai, kad ši įjungtų vandens šildytuvą (boilerį). Mama pasakė, kad miega, paskui po 20 minučių parašė žinutę, kad užsuktas vandens kranas. Parodė, kad grįžo namo, Lenkijoje pripirkęs maisto, lauktuvių, atnešė lauktuves mamai ir močiutei. Mama buvo geros nuotaikos, tuo metu kalbėjo telefonu. Po to ji paprašė cigaretės, bet jis nedavė, nes skubėjo iš automobilio į namus sunešti lauktuves. Tada jį mama išplūdo rusiškais keiksmažodžiais. Iš automobilio lauktuves, maistą jam teko nešti kelis kartus. Kai į virtuvę su nešuliais atėjo antrą kartą, jo mama stovėjo prie šaldytuvo, į kurį jis norėjo sudėti maistą. Jis įstūmė mamą į jos kambarį, sudėjo maistą į šaldytuvą, pabučiavo močiutę ir išbėgo į gimtadienį. Tik vėliau sužinojo, kad mama prirašė visko apie jį policijai. Momento, kai jis įstūmė mamą į jos kambarį, niekas negalėjo matyti: močiutė gulėjo kitame kambaryje. Parodė, kad dėl ilgalaikių komandiruočių jis dažnai nebūna namuose: paprastai šešias savaites dirba užsienyje, šešias savaites būna namuose. Kai prieina prie mamos namų durų, ši skambina policijai, dėl to jis negali lankyti močiutės. Žino, kad J. A. yra konstatuotas galimai 2012-08-26 atsiradęs odos nubrozdinimas raktikaulio srityje, tačiau mano, kad ji pati galėjo nusidraskyti odą. Abejoja, kad nuo jo pastūmimo atsirastų odos nubrozdinimas. Anksčiau mama buvo apkaltinusi ir kaimyną, kad jis į ją šaudo. Mama turi sveikatos problemų, ji visuomet pyksta, sako, kad parduotuvėje ją apgaudinėja. Viskas gerai būna tik tada, kai ji meta rūkyti. Pabuvusi be nikotino, puola į isteriją. Negali ilgai būti nerūkiusi, ji jau trisdešimt penkis metus rūko, todėl gal jai sunku be nikotino. Jis jokio nusikaltimo nepadarė. Parodė, kad vieną kartą mama, virdama košę, užsimojo prieš jį su koše, jis gynėsi, atstūmė ją, tada ji iškvietė policiją. Atsirado pas mamą draugė advokatė, todėl mama pradėjo rašyti įvairius pareiškimus. Parašė jų labai daug. Nežino, kokiu tikslu mama rašo pareiškimus. Anksčiau jis buvo kaltinamas grasinimu nužudyti, nunuodyti vorais ir skorpionais. Parodė, kad konfliktai su mama tęsiasi pusę jo gyvenimo. Parodė, kad niekada „nesimėtė vynuogėmis“, nors galėjo jų atvežti lauktuvėms. Nukentėjusioji J. A. parodė, kad kaltinamasis yra jos sūnus. Jis dažnai nebūna namuose, nes dirba tolimųjų reisų vairuotoju. Reisai trunka įvairiai: vieną kartą tris savaites, kitą kartą ilgiau. Įvykio dieną kaltinamasis, grįždamas iš komandiruotės, paskambino telefonu, kad ji išjungtų signalizaciją jo naudojamoje namo dalyje ir įjungtų „boilerį“. Signalizaciją ji atjungė, tačiau „boileris“ nebuvo prijungtas prie vandentiekio, todėl jo neįjungė. Tuo momentu, kai kaltinamasis grįžo namo, ji telefonu kalbėjosi su savo seserimi. Kaltinamasis jau taikėsi ją pulti, bet kol kalbėjosi telefonu, nepuolė. Kai tik padėjo ragelį, kaltinamasis griebė už kaklo, tempė ją nuo šaldytuvo per virtuvę, akį spaudė. Ji pradėjo klykti, tai matė kalinamojo močiutė, jos mama, O. G.. Kaltinamasis griebė jai už kaklo, smaugdamas nutempė į kambarį. Parodė, kad į ekspertus tą dieną nesikreipė, nes blogai jautėsi. Sirgo jau tada, kai namo grįžo kaltinamasis. Sirgo ,,neuralige“. Pareiškimą dėl įvykio parašė po dviejų dienų. Jai buvo nustatytas odos nubrozdinimas raktikaulio srityje. Įvykio metu ji buvo su palaidine „stačiu kaklu“, tai ją apsaugojo. Kaltinamasis ją griebė už kaklo, tempė į kambarį, paskui dūrė į akį. Ji labai blogai mato su ta akimi. Po virtuvę buvo tempiama, kaltinamasis nutempė ją kaip ,,lapą“. Kaltinamasis ją už kaklo tempė, ne stūmė. Ją traukė, pagriebęs už kaklo, ji buvo labai išsigandusi. Negali pasakyti, ar kaltinamasis ją traukė į save, ar stūmė nuo savęs. Mano, kad kaltinamasis paėmė ją už drabužių ir stūmė nuo savęs. Anksčiau taip yra buvę apie septyniolika kartų. Parodė, kad tuo momentu, kai ją kaltinamasis paėmė už kaklo ir ,,tąsė“, nestipriai dūrė į akį, ji išsigando ir patyrė skausmą. Įvykio metu ji buvo su bliuzonu „ilgu kaklu“, tai kažkiek apsaugojo ją. Parodė, kad įvykio dieną galėjo vilkėti „golfą“. Parodė, kad negali pasakyti, ar kaltinamasis ją sugriebė viena, ar dviem rankomis. Jau paskui, 2012-09-26, ją griebė su viena ranka, - tai buvo jau kitas įvykis. Skundžiasi kaltinamuoju visuomet. Negali ramiai gyventi: sūnus ateina lankyti močiutės, o išneša malkas. Jos mama O. G. turėjo matyti 2012-08-26 įvykį, nesvarbu, kad gulėjo kitame kambaryje, - labai gerai matosi iš to kambario, kuriame buvo mama. Ji tuo metu verkė, sakė, kad baigtų Tadas tai, ką daro, kad liautųsi, sakė ,,matai ką užsiauginai“. Buvo tampoma po virtuvę, paskui ją kaltinamasis išstūmė iš virtuvės. Parodė, kad sūnaus neprašė cigarečių. Konfliktas tarp jos ir sūnaus prasidėjo dėl nieko Apie patį jos sūnų kaimynai kalba, kad jis yra narkomanas. Nežino, kur skubėjo kaltinamasis, ką tik grįžęs iš komandiruotės. Ji lauktuvių atsisakė. Į močiutės kambarį kaltinamasis ,,nušveitė“ ,,terbą“ su lauktuvėmis. Sunku įvardinti, kokie kaltinamojo santykiai su močiute, kaltinamasis močiutės nemuša. Bet jos močiutė vis prašo, kad greičiau namus parduotų, kad išeitumėm kažkur kitur gyventi. Kaltinamasis vis laužiasi pro duris, stogais vaikšto. Ji užmūrijo įėjimą, kad nuo kaltinamojo apsisaugotų, šiuo metu į namą yra du atskiri įėjimai. Kaltinamasis turi savo virtuvę. Jai nereikia jokių lauktuvių iš kaltinamojo. Parodė, kad kaltinamasis gal ir prašė lauktuves išsidėlioti kambaryje ir šaldytuve, bet ji pasakiusi, kad jai nereikia lauktuvių. Jau iki to kaltinamsis mėtėsi vynuogėmis, į ją mėtė vynuoges. Jai grįžus iš turgaus, kaltinamasis pagriebia, mėtosi mėsomis, tačiau tą dieną jis mėtė vynuoges. Parodė, kad kaltinamasis anksčiau yra bandęs ją nunuodyti vorais. Parodė, kad tuo momentu, kai ikiteisminio tyrimo metu policijos komisariate buvo apklausinėjama jos mama O. G., ji buvo kieme. Po apklausos tyrėjos pakviesta į apklausos vietą parašė, kad protokolas perskaitytas, surašytas teisingai. O. G. pasirašė. Aprašęs nukentėjusiosios parodymus, toliau aptariamų byloje surinktų duomenų pagrindu teismas konstatuoja, kad nukentėjusiosios parodymų dėl jai sukelto skausmo ir sveikatos sutrikdymo, jos teigimu kaltinamojo jai padarytų 2012 m. rugpjūčio 26 d., nepativrtina kiti byloje surinkti įrodymai. Kartu teismas pastebi, kad ir iš nukentėjusiosios, ir iš kaltinamojo parodymų matyti, kad abiejų šių asmenų santykiai yra įtempti, konfliktiški; iš nukentėjusiosios parodymų matyti, kad ji iš viso nenori bendrauti su sūnumi, nors šis bendrauja su savo močiute O. G., su kuria kartu gyvena nukentėjusioji. Nukentėjusiosos parodymai teisiamajame posėdyje yra nenuoseklūs: iš pačios nukentėjusiosios parodymų matyti, kad dėl 2012 m. rugpjūčio 26 d. buvusio įvykio į policiją ji kreipėsi tik po dviejų dienų. Iš kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymų matyti, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji nors ir gyvena viename ir tame pačiame name, tačiau atskirose jo dalyse, turinčiose atskirus įėjimus; kaltinamasis dirba tolimųjų reisų vairuotojuužsienyje, savaitėmis nebūna namuose. Ši nustatyta aplinkybė leidžia teismui padaryti išvadą, kad kaltinamasis dėl savo darbo, gyvenimo vietos, neturi galimybės nuolat smurtauti šeimoje, kaip parodo nukentėjusioji. Iš pačios nukentėjusiosios parodymų matyti, kad ji, serga „neuralige“ (neuralgija). Teismas tik konstatuoja faktą apie nukentėjusiosios ligą, išgirstą teisiamojo posėdžio metu iš pačios nukentėjusiosios, tačiau šio duomens neanalizuoja ir juo nesivadovauja, spręsdamas kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo klausimą. Kartu teismas pastebi, kad nukentėjusiosios parodymai dėl jos ligos sutampa su kaltinamojo parodymais apie nukentėjusiosios sveikatos būklę, kuri gali sąlygoti jos rašomus pareiškimus ir duodamus parodymus dėl atsiradusio odos nubrozdinimo. Liudytoja O. G. parodė, kad kaltinamasis yra jos anūkas, o nukentėjusioji – jos duktė. Kaltinamojo tėvas jau miręs. 2012 m. rugpjūčio 26 d. kai grįžo Tadas iš kelionės, kas buvo tarp jo ir jo mamos, negali pasakyti, nes nieko nematė, buvo savo kambaryje. Ji sėdėjo ant suolo, ne ant sofos gulėjo. Nieko nematė, kas vyko virtuvėje. Kai grįžo Tadas, atvežė lauktuvių, jis visą laiką atveža lauktuvių. Ji su Tadu gerai sugyvena, labai gerai. Negali pasakyti, kaip su anūku sugyvena jos dukra. Tą dieną, kai grįžo Tadas, pamena, kad buvo dar šilta, buvo vasara. Nematė gink Dieve, kad ką blogo anūkas jos dukrai padarytų. Su dukra ji taip pat gerai sugyvena, - dukra ją prižiūri, valgyti daro, skalbia. Jei ne dukra, ji viena neišgyventų. Ji yra gimusi 1921 m. Jos dukra rūko, anūkas taip pat rūko. To, kas buvo užfiksuota ikiteisminio tyrimo metu, neprisimena, tai senai buvo. Kalba buvo apie cigaretes. Ji jokio susistumdymo nematė. Nebuvo jokio mušimo, stumdymo, gink Dieve anūkas nestumdė dukters. Ne, nebuvo taip, kad mano anūkas smaugtų savo mamą, nemanau, kad smaugtų, - jei smaugtų, būtų ir pasmaugęs, kiek ten jos yra. Nepamena, kad davė parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Neprisimena ir negali pasakyti, apie ką jos klausinėjo, nepamena, kad būtų buvusi apklausiama. Teismas, siekdamas patikrinti byloje esančius liudytojos O. G. parodymus, kuriuos ji davė ikiteisminio tyrimo metu, ištyrė juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 str. 4 d. nustatyta tvarka ir pagrindu, tai pat apklausė liudytoją L. A., - Kauno m. VPK Santakos PK tyrėją. Liudytoja L. A. parodė, kad apklausinėjo liudytoją O. G. ikiteisminio tyrimo metu. Protokolą rašė savo ranka. Apklausa vyko pirmame komisariato aukšte, posėdžių salėje, nes O. G. prastai vaikšto. Apklausa vyko nedalyvaujant jos dukrai J. A., - ji laukė už durų. Po apklausos perskaitė liudytojai jos parodymus, paklausė, ar jie teisingi, moteris pasakė, kad parodymai teisingi. Tada pakvietė už durų laukusią liudytojos dukrą nukentėjusiąją J. A.. Ji savo ranka parašė, kad „protokolas man perskaitytas man perskaitytas, surašytas iš mano žodžių teisingai“. Tuos žodžius ,,protokolas man perskaitytas, surašytas iš mano žodžių teisingai“ parašė nukentėjusioji, liudytojos O. G. duktė. Tai buvo padaryta dėl to, kad liudytoja pasakė, jog ji pati neparašys teksto apie protokolo perskaitymą. Ji, tyrėja, teksto nerašė, „nes nenorėjo problemų“. Nenorėjo problemų, kadangi apklausiamasis žmogus buvo pagyvenęs. Nukentėjusiajai J. A. ji, tyrėja, neleido skaityti liudytojos parodymų. Kai liudytojai buvo perskaitomi protokole užfiksuoti parodymai, J. A. buvo už durų, jos nebuvo toje patalpoje, kurioje buvo apklausiama O. G.. Protokole parašyta, kad įvykis buvo galimai rugpjūčio 28 dieną. Jai taip pasakė apklausiamoji, tokią datą ji ir nurodė, - kad įvykis galėjo būti 28 dieną. Gali būti, kad tą pačią dieną J. A. ji pripažino nukentėjusiąja. Parodė, kad gali būti, kad prieš O. G. apklausą ji jau buvo apklaususi nukentėjusiąją J. A. ir žinojo J. A. nurodytas įvykio aplinkybes. Teismas konstatuoja, kad nukentėjusioji J. A. tyrėjos L. A. buvo apklausta 2012 m. rugpjūčio 28 d. laikotarpiu nuo 10 val. 6 min. iki 11 val. 5 min. (b.l. 17), o liudytoja O. G. buvo apklausta 2012 m. rugpjūčio 28 d. laikotarpiu nuo 11 val. 25 min. iki 11 val. 40 min. (b.l. 20). Ši aplinkybė patvirtina faktą, kad pirmiausiai apie įvykio aplinkybes tyrėja L. A. sužinojo iš nukentėjusiosios J. A. žodžių. Kartu teismas pastebi, kad nukentėjusiosios apklausa truko beveik valandą laiko, o liudytojos apklausa – tik penkiolika minučių. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 str. 2 d. išdėstyta nuostata, kad teisėjas sprendžia, ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais. Įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti Baudžiamojo proceso kodekso numatytais veiksmais (Baudžiamojo proceso kodekso 20 str. 4 d.). Teismas, toliau aptariamų argumentų pagrindu O. G. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų nelaiko įrodymais, kuriais būtų galima pagrįsti apkaltinamąjį nuosprendį. Aprašyta anksčiau, kad teismas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 str. nustatyta tvarka ir pagrindu ištyrė liudytojos O. G. parodymus, duotus ikiteisminio bylos tyrimo metu. Teisme O. G. vieno iš teisiamųjų posėdžių metu parodė, kad kaip per dūmą“ prisimena, jog buvo apklausiama policijos komisariate. Teismas konstatuoja: iš pačios tyrėjos L. A. parodymų teisiamajame posėdyje matyti, kad po liudytojos O. G. apklausos ji pasikvietė nukentėjusiąją J. A. į patalpą, kurioje buvo apklausiama jos mama, liudytoja O. G., gimusi 1921 metais, ir paprašė, kad J. A. liudytojos O. G. apklausos protokole įrašytų žodžius „protokolas man perskaitytas man perskaitytas, surašytas iš mano žodžių teisingai“. Po to įrašo pasirašė O. G., nors J. A. akivaizdoje liudytojos apklausos protokolas nebuvo perskaitytas ir ji, tyrėja, nedavė net ir pačiai J. A. jo perskaityti. Tyrėja L. A. parodė, kad ji taip padarė, norėdama išvengti problemų, nes apklausė pagyvenusį žmogų. Iš pačios liudytoja apklaustos tyrėjos L. A. parodymų teismas daro išvadą, kad tyrėjai L. A. kilo įtarimų dėl liudytojos O. G. amžiaus (senatvės) gebėjimo suprasti įvykių eigą. Tyrėja tokiu atveju turėjo vadovautis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 53 str. 4 d., 55 str. 3 d. nuostatomis, pagal kurias asmeniui, dėl senatvės negalinčiam tinkamai pasinaudoti jam įstatymų suteiktomis teisėmis ir pareigomis, priimdama nutarimą dėl atstovavimo tokiam asmeniui. Sprendimas tuo klausimu nebuvo svarstomas, nebuvo priimtas. Teismas konstatuoja, kad bet kokiu atveju liudytojai O. G. atstovauti byloje J. A. negalėjo, nes ji byloje yra pripažinta nukentėjusiąja. Kaip aprašyta anksčiau, nukentėjusioji J. A., liudytojos O. G. apklausos protokole parašė, kad protokolas O. G. perskaitytas, iš jos žodžių surašytas teisingai, nors protokolo ji pati neperskaitė ir negirdėjo, kad jis būtų liudytojai O. G. perskaitytas. Aprašytų duomenų ir įstatymo (Baudžiamojo proceso kodekso 20 str.) pagrindu teismas O. G. parodymų, duotų ikiteisminio bylos tyrimo metu, nelaiko įrodymais ir juos atmeta (Baudžiamojo proceso kodekso 305 str. 1 d. 2 p.). Kaip minėta, kaltinimas, pareikštas T. A., buvo grindžiamas dar ir specialisto išvada Nr. G2242/12(02), iš kurios matyti, kad J. A. konstatuotas odos nubrozdinimas kairio raktikaulio srityje, kuris galėjo būti padarytas 2012-08-26 bei atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje (b.l. 16). Tai paneigia kaltinime išdėstytas aplinkybes, kad kaltinamasis „suėmęs savo motinai J. A. rankomis už kaklo ją smaugė, po to tampė ją po virtuvę, pirštu tyčia dūrė jai į dešinę akį, tuo sukeldamas J. A. fizinį skausmą“. Išvadą pasirašiusi specialistė prokuroro prašymu buvo apklausta teisiamajame posėdyje. Specialistė Zofija Makšimaitė parodė, kad patvirtina savo išvadą, surašytą 2012-08-20. Nukentėjusioji tyrimo metu buvo apžiūrėta. Išvadoje akies sužalojimų nebuvo konstatuota, nebuvo konstatuota sužalojimų kaklo srityje. Buvo konstatuotas odos nubrozdinimas kairiojo raktikaulio srityje. Raktikaulis yra žemiau kaklo. Nukentėjusioji paaiškino, kad kreipsis į KMUK traumpunktą, bet buvo gautas raštas, kad ji dėl galimo akies sužalojimo nustatymo pas gydytojus nesikreipė, todėl išvada dėl sužalojimų buvo surašyta pagal turimus duomenis. Nesimatė išorinių akies pažeidimų. Kreipimuisi į KMUK nereikia jokio siuntimo, pats nusprendžia žmogus ar reikia kreiptis, ar ne. Gavome atsakymą, kad nukentėjusioji nesikreipė į akių traumpunktą. Sužalojimas, padarytas raktikaulyje gali atsirasti ir žmogų traukiant į save, užkabinus pirštais, suėmus už kaklo. Kaklo srityje nukentėjusiai nebuvo konstatuota sužalojimų. Vienintelis sužalojimas, konstatuotas nukentėjusiai buvo odos nubrozdinimas raktikaulio srityje. Akyse sužalojimo, nei kakle sužalojimo nesimatė. Dėl akių turėjo kreiptis nukentėjusioji į KMUK, tačiau nesikreipė. Parodė, kad tiriamoji paaiškino, jog jai buvo pirštu durta į dešinę akį, be sąmonės nebuvo. Neatmetama galimybė, galėjo nukentėjusios įvardintas sužalojimas atsirasti ir suėmus už kaklo, nes raktikaulio sritis žemiau kaklo, pačiame kakle sužalojimų nebuvo. Raktikaulis randasi žemiau kaklo. Nuo kaklinės dalies galėjo būti 1 cm. Žemiau apatinės dalies. Stumiant ir užkabinus pirštais gali atsirasti sužalojimai, stumiant didesnė tikimybė sužaloti. Neatmetama galimybė kad ir traukiant galėjo būti sužalota nukentėjusioji, bet stumiant didesnė tikimybė sužaloti. Nukentėjusiajai buvo padarytas įdrėskimas, kuris galėjo būti padarytas ir nagais, tačiau sužalotoji vieta turėjo būti atvira, be rūbų. Rūbai trukdytų padaryti odos nubrozdinimą, turėjo būti atvira vieta. Jei nukentėjusioji buvo apsirengusi golfą, maža tikimybė padaryti odos nubrozdinimą raktikaulio srityje. Specialistės parodymų pagrindu teismas daro išvadą. Kad nėra įrodyta, jog kaltinamasis galėjo padaryti nubrozdinimą kairiojo raktikaulio srityje. Teismas negali grįsti apkaltinamojo nuosprendžio vien tik nukentėjusiosios parodymais. Iš aptartų aplinkybių matyti, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji gyvena viename name, tačiau atskirose patalpose, kurios turi atskirus įėjimus. Kaltinamasis į nukentėjusiosios naudojamą patalpą ateina tik aplankyti joje kartu su nukentėjusiąja gyvenančią močiutę. Tai būna retai, nes jis dėl darbo specifikos retai būna namuose. Aptartų duomenų pagrindu priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas įvertino aplinkybes, kad Lietuvos Respublikos apygardų teismai panaikino apkaltinamuosius nuosprendžius, priimtus analogiškose bylose ir priėmė išteisinamuosius nuosprendžius. Teismai pažymėjo, kad kaltinamųjų padaryti nusikaltimai gali būti įrodomi tik tinkamai surinktais įrodymais ir tinkamai juos įvertinus (2012-06-15 Kauno apygardos teismo nuosprendis byloje Nr. 1A-342-383/2012; 2012-01-19 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis byloje Nr. 1A-108-106/2012; 2012-09-06 Vilniaus apygardos teismo nuosprendis byloje Nr. 1A-760-149/2012; 2012-09-20 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis byloje Nr. 1A-586-174/2012; 2012-09-26Vilniaus apygardos teismo nuosprendis byloje Nr. 1A-797-209/2012). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str. - 307 str., nusprendžia: T. A. dėl veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. ir aprašytos 2012 m. rugsėjo 28 d. kaltinamajame akte, išteisinti, nenustačius, kad jis padarė jam inkriminuojamą veiką. Panaikinti T. A. kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą. Teisėjas Rimantas Sipavičius