Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-04-20 · Baudžiamoji byla Nr. T-79-870/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-04-20
Bylos Nr.
T-79-870/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Virginija Liudvinavičienė
Nuteistasis
A. K.
Nr. T-79-870/2018 Byla Nr. 1-252-318/2014
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.10.1.; 2.5.19.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2018 m. balandžio 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Liudvinavičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo A. K. prašymus dėl laisvės atėmimo bausmės sušvelninimo ir kardomųjų priemonių įskaitymo į bausmės laiką,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu A. K. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 199² straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, paskiriant A. K. laisvės atėmimą 11 metų, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, į paskiros bausmės laiką įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2013 m. gegužės 29 d. iki 2013 m. gegužės 30 d.

Šalies argumentai

Nuteistasis A. K. prašymu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, nurodydamas, kad 2013 m. gegužės 29 d. jam buvo pateikti kaltinimai ir apribota laisvė – žymėtis policijos komisariate vieną kartą per savaitę, nekeisti gyvenamosios vietos ir neišvykti iš Lietuvos. Kardomosios priemonės buvo taikomos iki 2014 m. balandžio 16 d. Nurodo, kad visa tai išbraukia ne vienerius metus iš jo gyvenimo. Nuteistasis prašo išaiškinti, kaip buvo ar nebuvo šis laikotarpis įskaitytas į jam paskirtą bausmę. Nuteistasis taip pat nurodo, kad ikiteisminis tyrimas ir bylos nagrinėjimas truko ilgiau kaip metus, todėl pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos teismų praktiką, tai per ilga trukmė, neatitinkanti teisingumo principo. Prašo, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, 54 straipsnio 3 dalimi, 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, sušvelninti jam skirtą laisvės atėmimo bausmę dėl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės.

Nuteistasis A. K. taip pat pateikė Vilniaus apygardos teismui prašymą dėl 2014 m. balandžio 16 d. nuosprendžio, nurodydamas, kad nuo pat sulaikymo dienos jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, kritiškai vertino savo elgesį, tačiau nebuvo pritaikytos BK 61 straipsnio 4 dalies nuostatos ar 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų nuostatos. Prašo teismo išaiškinimo šiuo klausimu, nes atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimas akivaizdžiai sunkina jo padėtį. Taip pat teismo prašo išaiškinti, kodėl buvo pritaikyta BK 63 straipsnio 4 dalis, o ne BK 63 straipsnio 2 dalis. Nuteistasis taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad yra sumokėjęs teismo nuosprendžiu priteistą žalą, tačiau nebuvo pritaikytos BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos.

Atsiliepimas

Atsiliepimų negauta.

Prašymai netenkinami.

Nuteistasis A. K. padavė du atskirus 2018 m. kovo 19 d. prašymus, tačiau abu šie prašymai susiję su 2014 m. balandžio 16 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, todėl nagrinėtini kartu.

Baudžiamosios bylos duomenimis, 2013 m. gegužės 30 d. nutarimais A. K. buvo skirtos kardomosios priemonės: įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje kiekvieną savaitę pirmadieniais nuo 8 val. iki 16 val.; taip pat rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b.l. 127, 128.). Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę. Aptariamu atveju, A. K. buvo laikinai sulaikytas nuo 2013 m. gegužės 29 d. 16.10 val. iki 2013 m. gegužės 30 d. 16.40 val. (t. 2, b.l. 101, 102), ir šis laikas, vadovaujantis nurodyta įstatymo nuostata, buvo įskaitytas į nuteistajam skirtą galutinę subendrintą bausmę. Tuo tarpu, nei įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nei rašytinis pasižadėjimas neišvykti nėra prilyginamas kardomajam kaltinimui ir įskaityti šių kardomųjų priemonių taikymo termino į paskirtą bausmę nėra jokio teisinio pagrindo.

Prašyme Vilniaus apygardos teismui nuteistasis A. K. nesutinka ir su tuo, kad teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą ir priimdamas 2014 m. balandžio 16 d. nuosprendį, nenustatė dviejų jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 3 punkte, t.y. kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis; savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 361 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė. Tuo tarpu, pateiktais prašymais nuteistasis prašo, nustačius jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, sumažinti jam paskirtą bausmę. Taigi iš prašymo turinio matyti, kad nuteistasis nesutinka su byloje nustatytų aplinkybių vertinimu, ir tokiu atveju nuteistasis galėjo kreiptis apeliaciniu skundu į aukštesnės instancijos teismą, išdėstant šią savo poziciją, tačiau tokia teise jis nepasinaudojo. Nuteistojo prašymą nagrinėjantis teismas neturi teisės kvestionuoti įsiteisėjusio teismo sprendimo, pasisakant dėl atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatymo ar nenustatymo pagrįstumo. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas taikyti, nustačius pagrindą konstatuoti, kad pernelyg ilga proceso trukmė yra išimtinė aplinkybė, dėl kurios straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, gali būti skiriama švelnesnė bausmė, taip pat turi teisę baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas, skirdamas nuteistajam bausmę. O nuteistajam nesutinkant su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, jis, kaip minėta, turėjo teise pasinaudoti apeliacija.

Nuteistasis taip pat prašo išaiškinti, kodėl, bendrinant jam paskirtas bausmes, buvo taikomos BK 63 straipsnio 4 dalies nuostatos, o ne BK 63 straipsnio 2 dalis. Bausmių apėmimas (numatytas BK 63 straipsnio 2 dalyje) taikomas tais atvejais, kai yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis; padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius; už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Nagrinėjamu atveju matyti, kad A. K. padarė atskiras nusikalstamas veikas, dvi priskiriamos sunkių nusikaltimų kategorijai, viena veika – labai sunkių, taigi veikos labai nesiskiria savo pavojingumu. Esant tokioms aplinkybėms, 2014 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės buvo bendrinamos ne apėmimo, o dalinio sudėjimo būdu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 361 straipsniu, 364 straipsniu,

nutarė:

nuteistojo A. K. prašymus atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Virginija Liudvinavičienė