Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atsakovui P. R. dėl dalies išmokėtų sumų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2019 m. gegužės 22, 30 dienomis atsakovas elektroniniu paštu pateikė raštus, kuriuose nurodė jog į teismo posėdį atvykti negalės, nes gyvena ne Lietuvoje. Taip pat nurodė, kad su ADB „Gjensidige“ žalų departamento vyr. administratore I. D. buvo susitarta, jog paskaičiuotą sumą jis išmokės per 3 (trejus) metus, 2019-04-10 jis atliko pirmą pavedimą, sumokėjo ieškovei 3 500 Eur. Nori bylos nagrinėjimą baigti taikiai, visą sumą išmokant dar per dvejus metus.

2019 m. birželio 6 d. teisme gautas ieškovės atsiliepimas dėl skolos išdėstymo. Ieškovė praneša, kad iki 2019 m. birželio 6 d. gavo iš atsakovo apmokėjimą 3500 Eur. Ieškovė, atsižvelgdama į pateiktą atsakovo prašymą, sutinka, jog likusi suma būtų išdėstyta apmokėjimui 2 (dviejų) metų laikotarpiui.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog 2013 m. gruodžio 4 d. tarp ADB „Gjensidige“ (buvusio AAS „GJENSIDIGE BALTIC“ Lietuvos filialas) ir P. R. buvo sudaryta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria apdrausta transporto priemonė „VW TRANSPORTER“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinė atsakomybė. 2014 m. birželio 23 d. Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos jungtinėje karalystėje įvyko eismo įvykis kurio metu buvo sužalotas asmuo. Dėl eismo įvykio kaltas automobilio „VW TRANSPORTER“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas. Atsakovas apie eismo įvykį ieškovei nepranešė. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu, Vyriausybės patvirtintomis Eismo metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklėmis, ieškovė išmokėjo bendrą 49 984,19 Eur dydžio draudimo išmoką, kompensuodamas eismo įvykio metu padarytą žalą, bei įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovą dėl 20 proc. draudimo išmokos dydžio sumos sugrąžinimo, t. y. 9 996,84 Eur.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. CK 6.280 straipsnis numato, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Draudėjas, sužinojęs apie draudiminį įvykį, privalo apie tai pranešti draudikui ar jo atstovui per sutartyje nustatytą terminą ir sutartyje nustatytu būdu (CK 6.1012 straipsnio 1 dalis).

Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 22 straipsnio 2 dalį, jei apdraustos transporto priemonės valdytojas nevykdė ar netinkamai vykdė šio įstatymo 12 straipsnyje nustatytas pareigas ar padidino žalą dėl savo kaltės, draudikas turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį iš valdytojo. Jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes ir į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 patvirtintų „Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių“ 60.3 punktas nustato, kad atsakingas draudikas turi teisę reikalauti draudėjo grąžinti iki 20 procentų išmokėtos draudimo išmokos, – jeigu nepateikė atsakingam draudikui eismo įvykio deklaracijos per Įstatymo 12 straipsnyje nustatytus terminus ir (arba) draudikui prašant nepadėjo aiškintis eismo įvykio aplinkybių ir draudikui prašant nepateikė turimos informacijos apie eismo įvykį; 60.4 punktas nustato, kad atsakingas draudikas turi teisę reikalauti draudėjo grąžinti iki 20 procentų išmokėtos draudimo išmokos, – jeigu nesilaikė atsakingo draudiko nurodymų, raštu duotų po eismo įvykio. Taigi teisės aktai nustato draudikui teisę susigrąžinti dalį išmokėtos draudimo išmokos, jei draudėjas draudikui nepateikė turimos informacijos apie eismo įvykį.

TPVCADĮ 12 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog įvykus eismo įvykiui, su juo susijęs transporto priemonės valdytojas privalo: imtis jam prieinamų, protingų priemonių galimai žalai sumažinti, imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta medicinos pagalba nukentėjusiesiems, pagal galimybes apsaugoti nukentėjusiųjų turtą; apie eismo įvykį nedelsdamas pranešti policijai Kelių eismo taisyklėse nustatytais atvejais; tais atvejais, kai eismo įvykio dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir, vadovaudamiesi Kelių eismo taisyklių nuostatomis, nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, – eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems eismo dalyviams pasirašyti. Tuo atveju, kai nė vienas eismo įvykio dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma ant švaraus popieriaus lapo, kuriame nurodomi eismo įvykio dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos eismo įvykio dalyvių parašais. Pildoma tiek eismo įvykio deklaracijos egzempliorių, kiek yra eismo įvykio dalyvių; pateikti kitiems eismo įvykio dalyviams informaciją, būtiną jo civilinę atsakomybę apdraudusiai draudimo įmonei nustatyti; per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos raštu pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, apie eismo įvykį, dėl kurio jis yra atsakingas, išskyrus atvejus, kai pranešti apie eismo įvykį jis negali dėl svarbių priežasčių, taip pat pateikti draudikui eismo įvykio dalyvių pasirašytą deklaraciją ar kitą eismo įvykio dalyvių pasirašytą dokumentą apie įvykio aplinkybes. Apie eismo įvykį reikia pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, ir tuo atveju, kai neaišku, kuris eismo dalyvis yra dėl jo atsakingas; per 5 darbo dienas raštu pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, apie pateiktą pretenziją atlyginti žalą ar teisme pareikštą ieškinį dėl žalos atlyginimo, pateikti visus būtinus paaiškinimus ir turimą informaciją.

Tokia sąlyga taip pat numatyta Sutarties 2.2.5 punkte, kuriame taip pat papildomai nurodoma, kad per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos raštu pranešti draudikui ar jo atstovui, apie eismo įvykį, draudiko prašymu suteikti žinomą informaciją apie autoavarijos aplinkybes bei dalyvius.

Atlikus byloje pateiktų įrodymų vertinimą nustatyta, kad atsakovas prisiėmė iš draudimo sutarties kylančias teises ir pareigas, tame tarpe ir informuoti draudiką apie sukeltą eismo įvykį. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog atsakovas pažeidė Sutartį ir Taisyklių 60.3 ir 60.4 punktus. Todėl atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovo grąžinti iki 20 proc. išmokėtos draudimo išmokos, todėl ieškinys tenkintinas, iš atsakovo ieškovei priteistina 9 996,84 Eur išmokėtos draudimo išmokos (CK 6.38 straipsnis, 6.263 straipsnis, TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalis)

2019 m. gegužės 31 d. atsakovas elektroniniu paštu pateikė raštą, kuriame nurodė jog su ADB „Gjensidige“ žalų departamento vyr. administratore I. D. buvo susitarta, jog paskaičiuotą sumą išmokės per tris metinius mokėjimus. Pirmasis mokėjimas 2019 m. – 3 500 Eur, jau yra įvykdytas 2019 m. balandžio 10 d., antrasis mokėjimas 2020 m. – 3 500 Eur, trečiasis – 2021 m. – 2 996,84 Eur. Iš šio rašto suprantama, kad atsakovas P. R. su ieškiniu sutinka.

2019 m. birželio 6 d. teisme gautame ieškovės atstovo 2019 m. birželio 6 d. rašte nurodyta, kad ieškovė gavo iš atsakovo apmokėjimą 3 500 Eur. Ieškovė, atsižvelgdama į pateiktą atsakovo prašymą sutinka, jog likusi suma būtų išdėstyta apmokėjimui per 2 (dviejų) metų laikotarpį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 284 straipsnio 1 dalimi teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo įvykdymo tvarką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad ši teismo teisė vertintina kaip teisė nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolei, kurią skolininkas įpareigotas įvykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Lengvatinio termino nustatymu siekiama socialiai reikšmingų tikslų, o būtent užtikrinti socialinį teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gegužės 15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-925/2002).

Teismas, įvertinęs visas aplinkybes, kad atsakovas glaudžiai bendravo su ADB „Gjensidige“ žalų departamentu, pripažino skolą ir susitarė dėl skolos grąžinimo, į tai, kad priteistina suma gana didelė, ieškovė sutinka dėl skolos išdėstymo, bei į tai, kad vienas iš civilinio proceso tikslų yra kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, mano, kad šiuo atveju yra pagrindas atsakovo prašymą dėl skolos mokėjimo išdėstymo tenkinti.

Šalys pripažįsta, kad po bylos užvedimo iki 2019 m. birželio 6 d. gautas iš atsakovo 3 500 Eur apmokėjimas, todėl šiuo metu priteistina suma yra 6 496,84 Eur.

Atsakovui suteiktina galimybė atsiskaityti su kreditoriumi išdėstant likusios sumos 6 496,84 Eur mokėjimą, nustatant 2 (dviejų) metų įsiskolinimo grąžinimo terminą, įpareigojant skolininką per dvejus metus sumokėti kreditoriui bendrą 6496,84 Eur: 2020 m. – 3500 Eur, 2021 m. - 2996,84 Eur ir kitas sumas iki pilno atsiskaitymo su ieškove (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnio 1 dalis, 284 straipsnis). Siekiant apsaugoti teisėtus ieškovės interesus, atsakovui išaiškintina, kad jam nesumokėjus vieno iš išdėstytų mokėjimų laiku, ieškovė turės teisę reikalauti iš jo sumokėti visą nesumokėtos skolos dalį, neatsižvelgiant į skolos išdėstymą dalimis.

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį ir 6.210 straipsnio 1 dalį skolininkas – fizinis asmuo – privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovės reikalavimas priteisti nurodyto dydžio procesines palūkanas iš atsakovo pagrįstas ir tenkintinas.

Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškinys tenkinamas visiškai, todėl ieškovei iš atsakovo yra priteistinos bylinėjimosi išlaidos, susidedančios iš 225 Eur sumokėto žyminio mokesčio (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Valstybės turėtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 3,34 Eur, ši suma priteistina iš atsakovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-274 straipsniais, 284 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo P. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6 496,84 Eur (šešis tūkstančius keturis šimtus devyniasdešimt šešis eurus 84 ct) išmokėtos draudimo išmokos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. balandžio 23 d.- iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 225 Eur (du šimtus dvidešimt penkis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, ieškovės ADB „Gjensidige“, įmonės kodas 10057869, naudai.

Nustatyti, kad P. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistą sumą ieškovei ADB „Gjensidige“, įmonės kodas 10057869, sumoka per 2 (dvejus) metus: iki 2020-05-01 – 3 500 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus eurų), iki 2021-05-01 – 2 996,84 Eur (du tūkstančius devynis šimtus devyniasdešimt šešis eurus 84 ct), priskaičiuotas palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas gali įsiskolinimą sumokėti ir per trumpesnį laikotarpį, nelaukiant išdėstymo termino pabaigos.

Nustatyti, kad skolininkui nesumokėjus vieno iš išdėstytų mokėjimų laiku, kreditorius turi teisę reikalauti iš jo sumokėti visą nesumokėtos skolos dalį, neatsižvelgiant į skolos išdėstymą dalimis.

Priteisti iš atsakovo P. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3,34 Eur (tris eurus 34 ct) pašto išlaidų į valstybės biudžetą (išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.