- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-12
- Bylos Nr.
- 2A-126/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Virginija Čekanauskaitė, Gintaras Pečiulis
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Axis Industries“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Pastatų vystymas“
- Advokatai
- Jovitas Elzbergas, Agnė Tuzovaitė
- Kategorijos
- 42.11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 50.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Čekanauskaitės ir Gintaro Pečiulio,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Axis Industries“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 10 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas, civilinėje byloje Nr. 2-843-324/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Pastatų vystymas“ ieškinį atsakovui akcinei bendrovei ,,Axis Industries“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB ,,Pastatų vystymas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo AB ,,Axis Industries“ 117 347,18 Lt skolos, 1207,89 Lt delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimą grindė 2008 m. kovo 21 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi Nr. LA210308PV-AXIS INDUSTRIES, kuria atsakovas išsinuomojo iš ieškovo 1650 kv. m bendro ploto negyvenamąsias patalpas ieškovui priklausančiame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini). Už patalpų nuomą ir komunalines bei kitas paslaugas nuo 2009 m. balandžio 2 d. iki 2009 m. birželio 25 d. atsakovui buvo išrašytos ir pateiktos PVM sąskaitos – faktūros Nr. PVD000184, PVD000176, PVD000193, PVD000203, PVD000214, PVD000220, PVD000239, bendra suma 117347,18 Lt, kurių atsakovas neapmokėjo. Atsakovas į ieškovo raginimus sumokėti skolą nereagavo, todėl ieškovas nutraukė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį dėl atsakovo kaltės nuo 2009 m. birželio 25 d. Prašymą priteisti 1207,89 Lt delspinigių grindė negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 6 straipsnio 3 dalimi, nustatančia, jog atsakovui laiku nesumokėjus nuomos mokesčio bei kitų mokėjimų pagal nuomos sutartį, yra mokami 0,02 procentų dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną nuo nesumokėtos sumos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apygardos teismas 2010 m. kovo 10 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovo AB „Axis Industries“ 117 347,18 Lt skolos, 1 207,89 Lt delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2009 m. gegužės 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 3 371,1 Lt žyminio mokesčio, 4 000 Lt advokato pagalbos išlaidų ieškovui UAB „Pastatų vystymas“ ir 22,5 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei. Teismas bylos nagrinėjimo metu nustatė, kad 2008 m. kovo 21 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi Nr. LA210308PV-AXIS INDUSTRIES atsakovas iš ieškovo išsinuomojo 1650 kv. m bendro ploto negyvenamąsias patalpas ieškovui priklausančiame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini). Sutartis buvo sudaryta penkerių metų laikotarpiui. Sutartimi nuomininkas (atsakovas) įsipareigojo nuomotojui (ieškovui) kas mėnesį iki 20-os mėnesio dienos mokėti nuomos mokestį, taip pat iki nuomininkas sudarys atskiras sutartis dėl komunalinių paslaugų teikimo mokėti mokesčius už komunalines paslaugas, o laiku nesumokėjęs minėtų sumų, mokėti 0,02 procentų dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną nuo nesumokėtos sumos (Sutarties 5 straipsnio 1 dalis, 4 straipsnio 1, 3, 7 dalys, 6 straipsnio 3 dalis). Atsakovas už nuomą ir suteiktas komunalines paslaugas ieškovui nemokėjo nuo 2009 m. balandžio mėn. Vadovaudamasis sutarties 5 straipsnio 4 dalies 4.3 punktu, ieškovas vienašališkai nutraukė sutartį dėl atsakovo kaltės nuo 2009 m. birželio 25 d. Teismo teigimu, PVM sąskaitos-faktūros Nr. PVD000184, PVD000176, PVD000193, PVD000203, PVD000214, PVD000220, PVD000239 rodo, kad atsakovo skola pagal 2009 m. balandžio – birželio mėn. išrašytas sąskaitas sudaro 117 347,18 Lt (t. 1, b.l. 101-107). Teismas atmetė atsakovo teiginį, kad faktiškai sutartis buvo nutraukta nuo 2009 m. kovo 1 d., jam išsikėlus iš nuomojamų patalpų, todėl ieškovo reikalavimas sumokėti 117 347,18 Lt skolai grąžinti ir 1207,89 Lt delspinigių yra atmestinas. Teismas nurodė, kad abi sutarties šalys yra verslu užsiimantys pelno siekiantys juridiniai asmenys. Iš sutarties teksto matyti, kad ieškovo tikslas buvo išnuomoti turimas patalpas, iš to gaunant atitinkamą pelną, o atsakovo – naudotis išnuomotomis patalpomis ir jose vykdyti tam tikrą veiklą. Sutarties 5 straipsnio 2 dalyje šalys numatė, kad nuomininkas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį prieš terminą ne teismine tvarka, įspėjęs nuomotoją prieš 30 darbo dienų, jeigu nuomotojas nedaro patalpų remonto, kurį jis privalo pagal sutartį daryti, ar patalpos, dėl aplinkybių, už kurias nuomininkas neatsako, pasidaro netinkamas naudoti pagal paskirtį ar sutartį, ar nuomotojas neperduoda patalpų nuomininkui iki 2008 m. liepos 1 d., ar perduotos patalpos yra su esminiais trūkumais, kurie nuomininkui nebuvo ir negalėjo būti žinomi, dėl kurių patalpų neįmanoma naudoti pagal paskirtį ar šią sutartį, ir jeigu visais atvejais nuomotojas neįvykdė prievolės ar nepašalino pažeidimo per nuomininko rašytiniame įspėjime apie būtinumą įvykdyti prievolę ar pašalinti pažeidimą nurodytą protingą terminą. Sutarties 5 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nuomininkas taip pat gali nutraukti sutartį, jeigu nuomojamoms patalpoms suras kitą, nuomotojui priimtiną, nuomininką ir gaus raštišką nuomotojo sutikimą dėl naujo nuomininko. Pagal sutarties 5 straipsnio 5 dalį sutartis galėjo būti nutraukta šalių tarpusavio susitarimu ir kitais įstatymuose bei sutartyje numatytais atvejais įstatymuose ar sutartyje nustatyta tvarka. Teismas padarė išvadą, kad šalių susitarimas nutraukti tokią sutartį prieš terminą taip pat turi būti išreikštas rašytine forma (CK 6.125 str. 1 d.). Šalys, besiderėdamos dėl sutarties nutraukimo, apsikeitė keletu raštų (atsakovo 2009 m. balandžio 9 d. raštas Nr. 09C-392, ieškovo 2009 m. balandžio 20 d. raštas, atsakovo 2009 m. gegužės 4 d. raštas Nr. 09C-464, ieškovo 2009 m. gegužės 12 d. raštas), tačiau, nesusitarus dėl sutarties nutraukimo pasekmių (kompensacijos dydžio), rašytinis susitarimas dėl sutarties nutraukimo nebuvo pasiektas. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas konstatavo, kad vienašališku sutarties nutraukimu nelaikytinas atsakovo nurodomas išsikėlimas iš nuomojamų patalpų, apie tai nepranešant ieškovui, tokios sutarties nutraukimo galimybės šalys sutartimi nenustatė (CK 6.154 str. 1 d., 6.200 str. 1 d.), tokio nuomos sutarties nutraukimo pagrindo įstatymas taip pat nenumato (CK 6.217 str.). Teismas sprendė, kad šalims nepasiekus susitarimo nutraukti sutartį bei pagal sutarties nuostatas nesant pagrindo atsakovui vienašališkai nutraukti terminuotą nuomos sutartį, ji buvo nutraukta ne nuo atsakovo nurodomos datos – 2009 m. kovo 1 d., o nuo 2009 m. birželio 25 d., kuomet dėl atsakovo pareigų nevykdymo ją raštu vienašališkai nutraukė ieškovas. Teismas konstatavo, kad atsakovas ieškovo pateiktas PVM sąskaitas-faktūras Nr. PVD000184, PVD000176, PVD000193, PVD000203, PVD000214, PVD000220, PVD000239 už nuomą ir komunalines paslaugas 117 347,18 Lt sumai turėjo apmokėti per 20 dienų, tačiau per nustatytą terminą to nepadarė, todėl ši suma iš atsakovo priteistina (CK 6.200 str. 1 d., 6.256 str. 1 d., 6.477 str. 1 d.). Teismas nesutiko su atsakovo nurodomu CK 6.221 straipsnio pirmosios dalies aiškinimu, atsikertant į turtinį ieškovo reikalavimą, motyvuodamas tuo, jog ši norma nustato šalių atleidimą nuo sutarties vykdymo, ją nutraukus, o sutartis buvo nutraukta ne atsakovo, bet ieškovo nurodomu momentu, todėl iki sutarties nutraukimo atsakovas privalo vykdyti jos 4 straipsnio 1, 3, 7 dalyse nustatytus įsipareigojimus. Šių aplinkybių vertinimui neturi teisinės reikšmės atsakovo pateiktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Iš sąskaitų matyti, kad išsinuomotose patalpose buvo teikiamos komunalinės paslaugos, naudojama elektra bendrosioms reikmėms, prižiūrima teritorija ir pan., todėl teismas laikė, kad atsakovo atsikirtimai dėl ieškinio nepagrįstumo neįrodyti ( CPK 178 str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atsakovas AB ,,Axis Industries“ apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas susiaurino ir formalizavo CK 6.221 straipsnį, todėl netinkamai jį taikė ir aiškino tarp šios bylos šalių kilusiai ginčo situacijai. Teismas suabsoliutino netinkamo sutarties nutraukimo įforminimo faktinę aplinkybę, tuo nepagrįstai paneigdamas faktinį sutarties nutraukimą – patalpų atlaisvinimą de fakto.
2. Neteisingas teismo argumentas, kad vienašališku sutarties nutraukimu nelaikytinas atsakovo nurodomas išsikėlimas iš nuomojamų patalpų, apie tai nepranešant ieškovui. Nei sutartyje, nei įstatyme nėra nustatyta, kokia konkrečia valios išreiškimo forma atsakovas privalėjo pareikšti apie sutarties nutraukimą tarp ginčo šalių susiklosčiusioje faktinėje situacijoje. Atsakovas apie savo ketinimus ir tikrąją valią dėl nuomos sutarties nutraukimo pareiškė dar 2008-11-21 raštu. Laikotarpiu nuo šio rašto pateikimo iki 2009-05-25 ieškovas ir atsakovas aktyviai bendradarbiavo ir kooperavosi spręsdami nuomos sutarties nutraukimo pasekmių klausimą. Dėl to, nustatant sutarties nutraukimo momentą, privalu vertinti tikrąją nuomininko (atsakovo) valią dėl nuomos sutarties nutraukimo, nuomininko elgesį, jo veiksmų visumą. Atsakovas ieškovui 2008-11-21 pranešė, jog ketina nutraukti nuomos sutartį, patalpomis nebesinaudojo jau nuo 2009 m. kovo mėnesio, 2009-05-04 raštu pranešė, jog atsiskaitymai pagal sutartį dėl faktinio patalpų atlaisvinimo nebus vykdomi, nepriiminėjo ieškovo pagal sutartį pateikiamų sąskaitų. Byloje nustatyta faktinė aplinkybė, kad ieškovui buvo žinoma apie faktinį patalpų atlaisvinimą nuo 2009 m. kovo mėnesio. Ieškovo administracinės patalpos yra tame pačiame pastate, kaip ir atsakovo nuomos sutarties pagrindu nuomotos negyvenamosios patalpos, nepaisant to, nei procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdžio metu ieškovas neginčijo šios faktinės aplinkybės. Byloje nustatyta faktinė aplinkybė, jog atsakovas patalpas atlaisvino būtent siekdamas perduoti jas nuomotojui (ieškovui).
3. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas nebendradarbiavo vykdydamas sutartį – nors atsakovas įspėjęs apie numatomą sutarties nevykdymą ir vykstant šalių deryboms dėl sutarties nutraukimo pasekmių, faktiškai atlaisvino nuomotas negyvenamąsias patalpas, kai jau buvo aišku, kad sutartis iš atsakovo pusės nebus vykdoma, ir toliau skaičiavo nuomos mokestį pagal sutartį, siuntė sąskaitas atsakovui už paslaugas, kuriomis atsakovas faktiškai nesinaudojo. Toks ieškovo elgesys, turėtų būti vertinamas kaip vengimas priimti grąžinamas patalpas. Teismas nepagrįstai nevertino faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, iš kurio matyti, jog atsakovas 2009-05-25 bandė įforminti patalpų grąžinimą ieškovo atstovui, tačiau iš ieškovo pusės buvo atsisakyta tai padaryti.
4. Nepagrįstas teismo argumentas, kad iš sąskaitų matyti, jog išsinuomotose patalpose buvo teikiamos komunalinės paslaugos, naudojama elektra bendroms reikmėms, prižiūrima teritorija ir kt. Iš sąskaitų už komunalines paslaugas per 2009 m. kovo – 2009 m. birželio mėn. laikotarpį matyti, kad patalpose nebuvo naudojamas nei vanduo, nei teikiama nuotekų surinkimo paslauga, o tiesioginis elektros sunaudojimas yra nereikšmingai mažas ir tenka iš esmės vien tik vėdinimo įrangai, kuri patalpose veikė centralizuotai. Visos už komunalinius patarnavimus priskaičiuotos sumos yra už teritorijos apsaugą, teritorijos valymą, elektros suvartojimą, t. y. bendrosios išlaidos išdalijamos visiems pastato patalpų nuomininkams proporcingai pagal jų nuomojamą patalpų plotą.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB ,,Pastatų vystymas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad teismas teisingai kvalifikavo šalių ginčo santykį, tinkamai taikė bei aiškino teisės normas. Susitarimas nutraukti nuomos sutartį tarpusavio sutarimu šalių nebuvo pasiektas. Teik išsikėlimas iš patalpų, tiek bet kurie kiti atsakovo nurodyti veiksmai nereiškia nuomos sutarties nutraukimo. Esant galiojančiai nuomos sutarčiai, atsakovas išsikraustė iš nuomojamų patalpų savo iniciatyva, prisiimdamas pareigą toliau mokėti visus nuomos sutartyje nurodytus mokėjimus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo argumentai
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Pirmosios instancijos teismas surinko ir ištyrė visus įrodymus, teisingai juos įvertino ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, o taip pat visais atvejais patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).
Šalies ginčas kildamas iš 2008 m. kovo 21 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties (t. 1, b. l. 8). Šia sutartimi atsakovui penkerių metų laikotarpiui buvo išnuomotos ieškovo negyvenamosios 1650 kv. m patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). Ieškiniu prašoma priteisti nuo 2009 m. balandžio mėn. iki birželio 25 d. (kai ieškovas nutraukė sutartį) nesumokėtą nuomos mokestį, mokestį už komunalines paslaugas ir delspinigius. Atsakovas nei mokesčių dydžių, nei delspinigių iš esmės neginčija, todėl apie tai plačiau nepasisakytina.
Šalių ginčas kyla tik dėl sutarties nutraukimo momento ir atitinkamai iš to kylančios atsakovo prievolės mokėti nuomos ir kitus mokesčius. Teisėtai nurodyta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str.). Civilinio kodekso 6.193 straipsnis nurodo, kad aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu.
Aiškinant minėtas įstatymo nuostatas ir šalių sudarytą sutartį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas neįrodė savo atsikirtimų dėl sutarties nutraukimo momento (CPK 178 str.).
Atsakovas tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinėje instancijoje įrodinėjo, kad jis atlaisvino nuomojamas patalpas nuo 2009 m. kovo 1 d., todėl, anot jo, nuo to momento pasibaigė jo pareiga mokėti ieškovui nuomos ir kitus mokesčius. Toliam savo argumentui pagrįsti, atsakovas prašė vadovautis CK 6.221 straipsnio pirmosios dalies nuostata, numatančia, jog sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo. Su tokia pozicija teisėjų kolegija nesutinka. Minėta, jog sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Jos nutraukimas yra griežtai reglamentuotas įstatymo (CK 6.217 str.) ir pačios sutarties nuostatomis. Todėl tik laikantis šių reikalavimų, o ne bet kada, šalys gali nutraukti teisėtai sudarytą ir galiojančią sutartį. Sutarties 5 straipsnio 2 dalyje šalys numatė, kad nuomininkas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį prieš terminą ne teismine tvarka, įspėjęs nuomininką prieš 30 darbo dienų, jeigu nuomotojas nedaro patalpų remonto, kurį jis privalo pagal sutartį daryti, ar patalpos dėl aplinkybių, už kurias nuomininkas neatsako, pasidaro netinkamos naudoti pagal paskirtį ar sutartį, ar nuomotojas neperduoda patalpų nuomininkui iki 2008 m. liepos 1 d., ar perduotos patalpos yra su esminiais trūkumais, kurie nuomininkui nebuvo ir negalėjo būti žinomi, dėl kurių patalpų neįmanoma naudoti pagal paskirtį ar šią sutartį, ir jeigu visais atvejais nuomotojas neįvykdė prievolės ar nepašalino pažeidimo per nuomininko rašytiniame įspėjime apie būtinumą įvykdyti prievolę ar pašalinti pažeidimą per protingą terminą. Sutarties 5 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nuomininkas taip pat gali nutraukti sutartį, jeigu nuomojamoms patalpoms suras kitą, nuomotojui priimtiną nuomininką ir gaus raštišką nuomotojo sutikimą dėl naujo nuomininko. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nė vienos iš šių sąlygų atsakovo nurodomas sutarties nutraukimo būdas neatitiko.
Atsakovas apeliaciniu skundu palaikė savo pirmosios instancijos teisme išdėstytą poziciją, kad jis sutartį nutraukė nuo 2009 m. kovo 1 d., faktiškai atlaisvindamas nuomojamas patalpas, tam pagrįsti pateikė antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą (t. 2, b. l. 17). Tačiau, viena vertus, šis įrodymas tik pagrindžia faktinį patalpų atlaisvinimą, bet neįrodo nuomos sutarties nutraukimo fakto, o be to, apelianto nurodomos faktinės patalpų atlaisvinimo aplinkybės antstolio konstatuotos tik 2009 m. gegužės 25 d., taigi nepatvirtina, jog patalpos buvo atlaisvintos jau nuo kovo 1 d. Šią apelianto nurodomą aplinkybę (kad nuo kovo 1 d. jis atlaisvino patalpas) paneigia ir jo paties susirašinėjimas su ieškovu (patalpų nuomotoju). Raštus ieškovui su pasiūlymais dėl tolimesnio sutarties vykdymo ir dėl jos sąlygų pakeitimo jis rašė 2009 m. balandžio 9 d. (t. 2, b. l. 12), gegužės 4 d. (b. l. 15), birželio 8 d. (b. l. 110). Todėl ir dėl šios aplinkybės nėra pagrindo išvadai, kad atsakovas nuo 2009 m. kovo 1 d. nutraukė nuomos sutartį. Be to, tokia išvada negalima ir dėl jau minėto įstatyminio reglamentavimo – kad sutartis gali būti nutraukta tik įstatymo ar sutartyje aptartais atvejais. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių susirašinėjimą, teisingai sprendė, kad rašytinio šalių susitarimo nutraukti sutartį nebuvo pasiekta ir pagrįstai pripažino, jog sutartis nutrūko ieškovo iniciatyva – nuo 2009 m. birželio 25 d.
Taip pat teismas pagrįstai tenkino ieškinį, priteisdamas nuomos mokestį, komunalinių paslaugų mokesčius ir delspinigius. Šie mokėjimai buvo sutarti šalių sutartimi ir atskirai nė vienos šalies nebuvo nuginčyti.
Apelianto nurodoma aplinkybė, jog jam, pasikeitus šalies ekonomikai ir rinkai, tapo nenaudinga nuomoti ieškovui priklausančias patalpas, negali būti pagrindu atleisti jį nuo nuomos mokesčio mokėjimo. Esant šioms aplinkybėms, jis galėjo prašyti nutraukti sutartį teismine tvarka, prašyti keisti sutarties sąlygas ir pan., o to nepadarius ir nesusitarus su nuomotoju dėl sutarties nutraukimo, privalo mokėti sutartimi sulygtą nuomos mokestį. Be to, kaip teisingai nurodė teismas, atsakovas, kaip ir ieškovas, yra privatus juridinis asmuo, pelno siekianti įmonė, todėl prisiimdama penkerių metų terminui nuomos teisę, kartu prisiėmė ir prievolę mokėti mokesčius, o taip pat ir verslo riziką dėl pasikeitusių aplinkybių.
Dėl paminėtų aplinkybių, teisėjų kolegija apeliacinio skundo motyvais neturi pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.).
Netenkindama atsakovo apeliacinio skundo, teisėjų kolegija atitinkamai paskirsto bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 str.). Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovas turėjo 3 775,20 Lt (t. 3, b. l. 18, 28, 33) advokato atstovavimo išlaidų. Teismas, spręsdamas dėl jų dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas. Teisėjų kolegija, remdamasi CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir Rekomendacijomis, atsižvelgdama į šios bylos sudėtingumą, laiko ir darbo sąnaudas, sprendžia, kad būtų teisinga, protinga ir sąžininga sumažinti priteistiną ieškovui advokato pagalbos išlaidų dydį iki 2 500 Lt.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
n utaria:
Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo AB ,,Axis Industries“ (į. k. 165707056) ieškovui UAB ,,Pastatų vystymas“ (į. k. 300043218) 2 500 Lt (du tūkstančius penkis šimtus litų) advokato atstovavimo išlaidų.