Kauno apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. A. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys R. D., A. A., L. D..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

pareiškimas tenkintinas.

Pareiškime nurodyti argumentai ir pareiškimo priedai patvirtina, kad pareiškėjas V. A. ir suinteresuoti asmenys A. A., L. D., R. D. yra J. A., mirusios (duomenys neskelbtini), vaikai. J. A. mirė (duomenys neskelbtini), būdama našlė. Kaišiadorių rajono 1-ojo notaro biuro notaro G. B. liudijimas patvirtina, kad po J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (mirė (duomenys neskelbtini)) paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Testamentų registre duomenų apie J. A. palikimo priėmimo faktus nėra. Pareiškėjo mama J. A. turėjo šį nekilnojamąjį turtą: butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini).; ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini) Pareiškėjas nurodo, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių skyriaus vedėjo 2014 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl naudojamo kitos paskirties žemės sklypo dalių nustatymo, buvo nustatytos 0,04000 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalys bendraturčiams, dėl ko pareiškėjo mamai J. A. buvo priskirta 0,0823 ha žemės sklypo dalis, buvo suformuotas sklypas ir nustatytos bendraturčių dalys, tačiau pareiškėjo mama J. A. šios dalies žemės sklypo savo vardu neįregistravo, dokumentų iki galo nesutvarkė, tačiau ji turėjo teisę šią sklypo dalį išsipirkti.

Pareiškėjas nurodė, kad po palikėjos mirties palikimą priėmė jos palikimą faktiškai pradėjęs turtą valdyti. Faktinis valdymas pasireiškė tuo, kad V. A. aktyviais veiksmais rūpinosi mamos turtu, sutvarkė likusius jos asmeninius daiktus, nuotraukas, dokumentus, surūšiavo ir sudėjo mirusiosios drabužius bei kitus daiktus. Pasiėmė likusius mamos dokumentus, nuotraukas, juos saugo ir turi iki šiol. Nors ten negyvena, nes turi savo namus, tačiau nuo pat mamos mirties lankosi jos bute, prižiūri, nuolatos tvarko. Pareiškėjas prižiūri mamos butą, ūkinį pastatą. Po motinos mirties jį pertvarkė, atrūšiavo jame buvusius mamos daiktus, dalį jų pasiliko, dalį išmetė. Su visais daiktais elgėsi kaip su savo.

Civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo. Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).

Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.); įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Pareiškėjo pareiškime nurodyti argumentai patvirtina, kad po pareiškėjo motinos mirties jis priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamas valdyti turtą. Byloje nėra duomenų, kad po pareiškėjo motinos mirties paliktą turtą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys. Nurodytų aplinkybių visetas patvirtina, kad pareiškėjas po motinos mirties faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, todėl jis laikomas priėmęs palikimą (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturi galimybės kitokia negu teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad jis po motinos mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti, todėl šis faktas paveldėjimo tikslais nustatytinas teismo tvarka. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad pareiškimas pagrįstas ir tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 270, 279 ir 443 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu bei 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po motinos J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (mirties data (duomenys neskelbtini)), faktiškai pradėjęs palikimą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.