- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-06-23
- Bylos Nr.
- 1A-123-449/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Linas Šiukšta, Laima Garnelienė, Regina Gaudutienė
- Nuteistasis
- T. S.
- Nukentėjusysis
- R. K.
- Kategorijos
- 1.2.3.1.1Nužudymas (BK 129 str. 1 d.)
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teisėjų Laimos Garnelienės, Reginos Gaudutienės, Lino Šiukštos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. S. gynėjo apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 16 d. nuosprendžio, kuriuo T. S. (T. S.) nuteistas pagal BK 129 str. 1 d. laisvės atėmimu 7 (septyneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.
Iš nuteistojo T. S. priteista 826,32 Eur turtinės ir 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai R. K..
Iš nuteistojo T. S. taip pat priteista 5091,85 Eur S. M. gydymo išlaidų atlyginimo X teritorinei ligonių kasai.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
T. S. nuteistas už tai, kad nužudė S. M.. Teismas nustatė, kad šią nusikalstamą veiką jis padarė tokiomis aplinkybėmis.
Žemesnės instancijos teismas
T. S. 2015 m. spalio 2 d., apie 3 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia kumščiu sudavė nukentėjusiajam S. M. į krūtinės sritį, kuris nuo patirto smūgio krito ir dešine galvos puse trenkėsi į kambaryje buvusios lovos medinį ranktūrį, taip padarydamas nukentėjusiajam minkštųjų audinių kraujosruvą dešinėje krūtinės pusėje, daugybinius nubrozdinimus bei kraujosruvas kūne ir kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą, nuo patirtų sužalojimų 2015 m. spalio 15 d. VšĮ Respublikinėje X universiteto ligoninėje nukentėjusysis S. M. mirė. Šiais savo veiksmais T. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 129 str. 1 d.
Šalies argumentai
Nuteistojo T. S. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad jo ginamasis T. S. nepadarė jam inkriminuotos nusikalstamos veikos. Pirmosios instancijos teismas priėmė nuosprendį pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles, todėl šis nuosprendis yra neteisėtas ir naikintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistojo gynėjas sutinka su tik teismo išvada, kad T. S. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme davė tokius pačius parodymus, taip pat, jog nuosprendyje nurodytą dieną jis, T. S., išgirdęs sugyventinės Č. B. riksmą, iš savo kambario nuėjo į nukentėjusiojo S. M. kambarį, pamatęs, kad Č. B. ranka užsidengusi savo lūpas, o ant jos veido pamatęs ir įbrėžimus, todėl, siekdamas nutraukti nukentėjusiojo S. M. smurtą prieš Č. B., rankomis krūtinės dalyje pastūmė S. M., po ko pastarasis prisėdo ant lovos. Nukentėjusiojo galva niekur nesitrenkė.
Tačiau nuteistojo gynėjas nesutinka su teismo išvada, kad T. S. padarė nukentėjusiajam kūno sužalojimus, dėl kurių šis mirė, taip pat nesutinka ir su tuo, jog tarp jo ginamojo veiksmų ir įvykusių pasekmių yra priežastinis ryšys. Teismas, padarydamas tokias išvadas, rėmėsi liudytojos Č. B. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kurie, jai pasinaudojus teise neduoti parodymų prieš sugyventinį T. S., buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu. Taip pat teismas rėmėsi ir liudytojos G. K., kuri dėl nežinomų priežasčių į teisiamąjį posėdį neatvyko, o teismas perskaitė šios liudytojos parodymus irgi duotus ikiteisminio tyrimo metu. Be to, rėmėsi ir specialisto išvada Nr. M1426/2015 bei eksperto S. L. paaiškinimais.
Skunde nurodoma, kad byloje nustatyta, jog Č. B. yra nuteistojo T. S. sugyventinė. Ikiteisminio tyrimo metu ji buvo apklausta du kartus. Pirmos apklausos metu ji parodė, kad jos sugyventinis, išgirdęs jos ir nukentėjusiojo konfliktą, atėjo į kambarį ir pastarajam pasakė, jog negalima mušti moters ir nukentėjusįjį tik pastūmė, šis nukrito ant lovos (sofos). Po liudytojos Č. B. apklausos buvo apklausta kita liudytoja G. K.. Ši liudytoja parodė, kad jai Č. B. neva pasakė, jog T. S. vieną kartą kumščiu sudavė nukentėjusiajam į šoną. Papildomai apklausta Č. B. parodė, kad T. S. sudavė nukentėjusiajam S. M. į šoną, tikriausiai į dešinės pusės šoną, po to rankomis krūtinės dalyje pastūmė nukentėjusįjį ir šis nukrito ant lovos, atsitrenkdamas galva į medinį ranktūrį.
Prieš pradedant liudytojos Č. B. apklausą pirmosios instancijos teisme jai buvo išaiškinta jos teisė neduoti parodymų prieš sugyventinį, liudytoja šia savo teise pasinaudojo ir paaiškino, kad policijos pareigūnai šios teisės jai neišaiškino, ją vertė duoti parodymus apie tai, kad nukentėjusysis S. M. buvo mušamas, trenkėsi į lovos ranktūrį.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nuteistojo gynėjas daro išvadą, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojos Č. B. parodymai buvo gauti neteisėtai, todėl priimant apkaltinamąjį nuosprendį teismas šiais parodymais, nors šie parodymai ir buvo perskaityti teisiamajame posėdyje, remtis negalėjo (BPK 20 str. 4 d.). Skunde pažymima, kad tuo atveju, kai liudytojas teisme atsisako duoti parodymus, jo parodymai gali būti perskaitomi, jei jie buvo duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme (BPK 276 str. 1 d.). Tačiau liudytoja Č. B. ikiteisminio tyrimo teisėjo apklausta nebuvo, nors prokuroras, manydamas, kad liudytoja nagrinėjimo teisme metu gali pakeisti parodymus arba pasinaudoti teise atsisakyti duoti parodymus, galėjo kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją dėl šio liudytojo apklausos (BPK 184 str.). Todėl, nuteistojo gynėjo nuomone, esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas, perskaitydamas liudytojos Č. B. parodymus ir jais remdamasis priimant apkaltinamąjį nuosprendį, pažeidė BPK 276 str. 1 d. ir 20 str. 4 d. reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliaciniame skunde nurodoma dar ir apie tai, kad teismas pažeidė ir BPK 301 str. Teismas atmetė nuteistojo gynėjo prašymą į teismo posėdį kviesti ir apklausti liudytoją G. K., o jos parodymus perskaitė teisiamojo posėdžio metu bei šiais jos parodymais taip pat vadovavosi priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį. Ši liudytoja taip pat nebuvo apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo. Teismas neužtikrino kaltinamojo ir jo gynėjo teisės užduoti klausimus šiai liudytojai. Todėl, nuteistojo T. S. gynėjo nuomone, teismas pažeidė BPK 301 str. ir 276 str. 1 d. reikalavimus.
Nuteistojo gynėjas nesutinka ir su teismo išvada, kad specialisto išvada Nr. M1426/2015 patvirtina T. S. kaltę padarius jam inkriminuotą nusikaltimą. Priešingai, gynėjo nuomone, išvadoje aiškiai nurodyta, kad nukentėjusysis mirė nuo nepatikslintos kilmės kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu. Apklaustas specialistas S. L. patvirtino, kad nukentėjusiojo galvoje (išorėje) nebuvo matomų hematomų, išorinių odos pažeidimų, būdingų smūgiams kietu buku daiktu. Specialistas S. L. paaiškino ir tai, kad po patirtų smūgių nukentėjusysis dar galėjo būti sąmoningas iki trijų valandų (posmūginė tolerancijos būsena, po kurios asmuo praranda sąmonę). Todėl, apelianto nuomone, reikia tikėti nuteistojo parodymais apie tai, kad jis pastūmė nukentėjusįjį, kuris atsisėdo ant lovos (sofos). Tai iš dalies atitinka ir neapklaustos teisme liudytojos G. K. parodymus apie tai, kad ji maždaug po 2 val. nakties girdėjo trenksmą, bildesį lyg kažkas griūtų ar nukristų ant žemės, girdėjo triukšmą lyg kažkas trankytų kažkokį daiktą į grindis. Tai girdėjo ne vieną kartą.
Todėl, nuteistojo T. S. gynėjo nuomone, neatmetama galimybė, kad iki ateinant į kambarį liudytojai Č. B. nukentėjusysis S. M. galėjo pats nukristi ant žemės, nes jis sunkiai vaikščiojo, o tą naktį ketino eiti į lauką. Nuo to kritimo, pasak apelianto, nukentėjusysis galėjo susižaloti, nes nuteistasis tik po to jį pastūmė. Todėl nukentėjusysis sąmonę prarado ne dėl jo ginamojo pastūmimo ant lovos (sofos), o dėl prieš tai savo (nukentėjusiojo) nevienkartinio griuvimo ant žemės.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad neįrodyta, jog nuteistasis T. S. padarė nukentėjusiajam daugybinius nubrozdinimus ir kraujosruvas jo kūne bei kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu. Ir teisme betarpiškai neapklausti liudytojai, ir pats jo ginamasis parodė, kad jis, T. S., tik pastūmė nukentėjusįjį S. M.. Tuo tarpu, kaip nurodyta medicininiuose dokumentuose, specialisto išvadoje, ant nukentėjusiojo kūno buvo daug senų nubrozdinimų, kurie, pasak liudytojų ir jo ginamojo, galėjo būti padaryti iki įvykio, nes S. M. sunkiai vaikščiojo, krisdavo, jam buvo reikalinga nuolatinė priežiūra ir pagalba judant. Dėl piktnaudžiavimo alkoholiu nukentėjusysis vos galėjo vaikščioti.
Todėl, esant išdėstytoms aplinkybėms, nuteistojo T. S. gynėjo nuomone, T. S. veikoje nėra tyčinio nužudymo sudėties požymių, jo veiksmai gali būti traktuojami kaip būtinojo reikalingumo ribų peržengimas padarant nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą – nuo pastūmimo ranka minkštų audinių kraujosruvą dešinėje krūtinės pusėje. Kadangi T. S. nepadarė jam inkriminuoto nusikaltimo, civiliniai ieškiniai turi būti palikti nenagrinėtais.
Šalies argumentai
Nuteistojo T. S. gynėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, T. S. išteisinti, o civilinius ieškinius palikti nenagrinėtais.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas ir pats nuteistasis T. S. prašo apeliacinį skundą patenkinti, skundžiamą apkaltinamąjį nuosprendį panaikinti ir priimti naują, išteisinamąjį nuosprendį. Prokuroras ir nukentėjusioji R. K. prašo nuteistojo T. S. gynėjo apeliacinį skundą atmesti.
Apeliacinis skundas tenkinamas. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 16 d. apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo T. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 129 str. 1 d., naikinamas ir priimamas naujas, išteisinamasis nuosprendis. Nors pirmosios instancijos teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje padarė išvadą, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p., 329 str. 1 p.).
Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, įvertinusi pirmosios instancijos teisme išnagrinėtus įrodymus, apeliacinės instancijos teismo posėdyje iš naujo išnagrinėtus ir papildomus įrodymus bei jų visumą, teisėjų kolegija didžiąją dalį nuteistojo T. S. gynėjo apeliacinio skundo argumentų pripažino pagrįstais. Pirmosios instancijos teismas išsamiai neišnagrinėjo visų bylos aplinkybių, savo išvadų dėl T. S. kaltės nepagrindė abejonių nekeliančiais įrodymais, be to, dalis nuosprendyje dėstomų pirmosios instancijos teismo išvadų neatitinka bylos aplinkybių.
Žemesnės instancijos teismas
Iš kaltinamojo akto matosi, kad kaltinimai pagal BK 129 str. 1 d. dėl S. M. nužudymo T. S. buvo grindžiami paties kaltinamojo T. S., nukentėjusiosios R. K., liudytojų Č. B. ir G. K. parodymais ir teismo medicinos specialisto išvadomis. Pirmosios instancijos teismas teisiamajame posėdyje apklausė kaltinamąjį T. S., nukentėjusiąją R. K. ir ekspertą S. L., taip pat išnagrinėjo rašytinius bylos duomenis. Liudytojai Č. B. nesutikus duoti parodymų apie savo šeimos narį (sugyventinį) T. S., o G. K. neatvykus į teismo posėdį, teismas šių liudytojų teisiamajame posėdyje neapklausė, o perskaitė jų parodymus, duotus tyrėjui ikiteisminio tyrimo metu.
Nustatyta, kad nuteistasis T. S. teisiamajame posėdyje kaltu dėl S. M. nužudymo neprisipažino. Jis parodė, kad įvykio naktį, apie 2-3 val. nakties, kitame bute išgirdo triukšmą, Č. B. riksmus, todėl, norėdamas ją apginti, nuėjo į S. M. butą, kuriame pamatė Č. B. ranka užsidengusią burną, taip pat pamatė ir nubrozdinimą (įbrėžimą). Tai pamatęs ir supratęs, kad S. M. jai sudavė, jis, T. S., pastūmė S. M. ir šis atsisėdo ant sofos. Jis su Č. B. išėjo ir nuėjo į jo kambarį. Praėjus maždaug 5 min. jie nuėjo pasižiūrėti ką veikia S. M.. Pamatė sėdintį S. M., kuris drebėjo ir prašė duoti išgerti, o po to atsigulė ant kairio šono, užmigo ir pradėjo knarkti. Jis, T. S., pagalvojo, kad S. M. kažkas negerai, todėl iškvietė greitosios medicinos pagalbą. Atvykę medikai S. M. išvežė į ligoninę.
Nukentėjusioji R. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad naktį paskambino Č. B. ir pasakė, kad jos broliui S. M. pasidarė bloga, taip pat pasakė, kad jam galvoje išsiliejo kraujas. S. M. mėgdavo išgerti, sunkiai vaikščiojo. Jis iki parduotuvės nenueidavo, jeigu Č. B. nupirkdavo alkoholinių gėrimų, tai S. M. išgerdavo.
Jau buvo nurodyta, kad liudytojų Č. B. ir G. K. teismas teisiamajame posėdyje neapklausė, bet perskaitė jų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu vadovaujantis BPK 276 str. 4 d. nuostatomis.
Liudytoja Č. B., ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja 2015 m. spalio 7 d. (1 t., 71-72 b.l.), parodė, kad įvykio dienos naktį, apie 2 val., tarp jos ir S. M. įvyko konfliktas, nes ji jam neleido išeiti į lauką paieškoti nuorūkų. S. M. jai kelis kartus sudavė į šonus. Išgirdęs konfliktą iš kito buto atėjo T. S., kuris paklausęs, kodėl prieš ją smurtauja, pastūmė S. M., šis nukrito ant sofos. Po to T. S. išėjo. S. M. pasidarė bloga ir jam padavė atsigerti vandens. Atsigėręs vandens S. M. pasakė, kad jam skauda galvą ir atsigulė. Tai išgirdęs T. S. iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Papildomai apklausta 2015 m. spalio 9 d. (1 t., 73-75 b.l.) ji parodė, kad apie 2 val. nakties išgirdo varstomų durų garsą, todėl nusprendė nueiti pasižiūrėti pas S. M.. Neleidus S. M. išeiti į lauką, jis ją pradėjo mušti, sudavė į krūtinę, dešinę ir kairę ranką bei pilvą. Ji stengėsi jį nuraminti, nustumti nuo savęs, tada S. M. jai spyrė į dešinės ir kairės kojų šlaunis. Jie tarpusavyje šaukė. Išgirdęs triukšmą S. M. kambaryje atėjo T. S., kuris S. M. sudavė smūgį į šoną, tikriausiai dešinįjį, tada jį rankomis pastūmė į krūtinę, po to S. M. nukrito ant lovos, galva atsitrenkdamas į medinį ranktūrį. S. M. sėdėjo galvą pasirėmęs rankomis ir kartojo, kad jam blogai, prašė ko nors išgerti. Tada S. M. atsigulė ir padėjęs galvą ant pagalvės pradėjo knarkti, lyg tuoj pat užmigo. T. S. iškvietė greitosios medicinos pagalbą. Atvykus medikams S. M. nesikėlė, vis dar knarkė. Parodymų patikrinimo vietoje metu 2015 m. lapkričio 6 d. (1 t., 78-85 b.l.) Č. B. parodė, kaip T. S. priėjęs prie S. M. sudavė jam kumščiu į šoną, tikriausiai dešinįjį, po to rankomis į krūtinę pastūmė S. M.. Po to S. M. nukrito ant lovos, galva atsitrenkdamas į medinį ranktūrį. S. M. atsisėdęs pasakė, kad jam blogai, sėdėjo ranka pasirėmęs galvą. Jis vis kartojo, kad jam blogai, prašė ko nors išgerti. Tada S. M. atsigulė ir padėjęs galvą ant pagalvės pradėjo knarkti, lyg jis tuoj pat užmigo. T. S. iškvietė greitąją pagalbą.
Liudytoja G. K., ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja 2015 m. spalio 7 d. (1 t., 87-88 b.l.) parodė, kad įvykio naktį, apie 2-3 val., būdama namuose, girdėjo triukšmą, bildesį lyg kažkas vieną kartą griūtų ar kristų ant žemės. Girdėjo triukšmą lyg kažkas trankytų kažkokiu daiktu į grindis „ bum, bum, bum“. Tiksliai kiek kartų, negali pasakyti, bet tai buvo ne vieną kartą. Ryte kažkas pasakė, kad S. M. guli ligoninėje, jam išsiliejęs kraujas smegenyse. Č. B. papasakojo, kad T. S. vieną kartą kumščiu sudavė S. M. į šoną ir šis po smūgio nukrito ant lovos. Taip pat Č. B. papasakojo, kad ją mušė S. M., nes ji jo neišleido į lauką parūkyti. Žino, kad S. M. dėl savo gyvenimo būdo dažnai griūdavo, tačiau be didesnių traumų. Tarp S. M. ir T. S. buvo įtempti santykiai dėl Č. B..
Iš bylos dokumentų matosi, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo pradėtas 2015 m. spalio 6 d. pagal S. M. sesers nukentėjusiosios R. K. pareiškimą (1 t., 7 b.l.), iš kurio matosi, kad R. K. į policiją kreipėsi iš pokalbio su Č. B. sužinojusi apie galimą jos brolio S. M. ir T. S. konfliktą. Buto, kuriame gyveno S. M., apžiūros protokole (1 t., 8-17 b.l.) aprašytas šis vieno kambario butas.
Iš Bendrojo pagalbos centro pateiktų duomenų (1 t., 22,23,24-26 b.l.) matosi, kad 2015 m. spalio 2 d. naktį telefonu buvo kviečiami greitosios medicinos pagalbos medikai adresu (duomenys neskelbtini). Iš telefoninio pokalbio stenogramos matosi, kad su greitosios pagalbos stoties darbuotojais kalba vyras ir moteris (T. S. ir Č. B.). Jie prašo atvažiuoti į (duomenys neskelbtini), aiškina, kad S. M. pasidarė blogai, kažkas blogai su galvą. Jis lenkiasi, deda galvą ant pagalvės. Nurodo, kad S. M. gulėjo ligoninėje dėl psichikos ir dabar vis tai jam pasireiškia. Apie jokį smurto prieš S. M. panaudojimą nekalbama.
Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M 1426/2015(01) (1 t., 41-46 b.l.) nurodoma, kad remiantis S. M. lavono teismo medicinos tyrimu, papildomų tyrimo duomenimis ir atsižvelgiant į jo mirties aplinkybes duodama išvada:
Žemesnės instancijos teismas
S. M. mirė nuo nepatikslintos kilmės kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu. Į tai nurodo hormeotoniniai traukuliai galūnėse, sausgysliniai refleksai be asimetrijos, Babinskio simptomas abipus (±), koma 4 balai pagal Glazgo koma, KT masyvi 31 mm storio ūminė subdurinė hematoma su vidurio struktūrų dislokacija apie 25 mm, strigimo požymiais, galvos smegenų dekompresinė operacija, atlikta 2015-10-02, autopsijos metu: virš dešinio smegenų pusrutulio po kietuoju smegenų dangalu rasta 260 g kraujo krešulių, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu išsiliejusiu krauju, galvos smegenų pabrinkimu, smegenų koma, centrinės kilmės kvėpavimo ir širdies veiklos sutrikimu. Įvertinus papildomai pateiktas įvykio aplinkybes, labiausiai tikėtina, kad kraujo išsiliejimas po kietuoju dangalu įvyko dėl galvos traumos.S. M., remiantis RVUL gydymo stacionare ligos istorijos Nr. 2015/22979 duomenimis, mirė 2015-10-15 6.10 val.S. M. kūne nustatyta:kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu, remiantis makromorfologiniu vaizdu ir histologiniais tyrimais, susiformavo iki hospitalizavimo (t. y. 2015-10-02 3.13 val.). Įvertinus pateiktas įvykio aplinkybes, toks kraujo išsiliejimas po kietuoju dangalu, įvykęs dėl galvos traumos, pagal sveikatos sutrikdymo masto taisyklių 6.6.4 punktą, būtų kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu.minkštųjų audinių kraujosruva dešinėje krūtinės pusėje, remiantis makromorfologiniu vaizdu ir histologiniais tyrimais, padaryta kietu buku daiktu iki hospitalizavimo ir kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu.daugybiniai nubrozdinimai bei kraujosruvos kūne, kurie nurodyti ligos istorijoje, padaryti kietais bukais daiktais iki hospitalizacijos ir kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu.žaizda kakle – tracheostoma ir injekcinės žaizdelės dešinio raktikaulio projekcijoje, remiantis makroskopiniu vaizdu ir pateiktais medicininiais dokumentais, padaryti medicininių manipuliacijų metu, ligonio hospitalizacijos metu ir kaip sužalojimai nekvalifikuojami.randas kairiame petyje, pagal makroskopinį vaizdą, susiformavo sugijus žaizdai, padarytai ne mažiau kaip prieš 6 mėnesius iki mirties ir kaip sužalojimas nekvalifikuojamas.S. M. mirė nuo nepatikslintos kilmės kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu išsiliejusiu krauju, galvos smegenų pabrinkimu, smegenų koma, centrinės kilmės kvėpavimo ir širdies veiklos sutrikimu. Įvertinus papildomai pateiktas įvykio aplinkybes, tikėtina, kad kraujo išsiliejimas po kietuoju dangalu įvyko traumavus galvą. Į klausimą, kuriuos kūno sužalojimus nukentėjusysis galėjo pasidaryti pats, atsakyti negalima, kadangi nukentėjusysis buvo gydomas ilgą laiką, jam daryta galvos operacija, o medicininiuose dokumentuose trūksta išsamaus minimų kraujosruvų ir nubrozdinimų lokalizacijos ir makroskopinio aprašymo.Po kraujo išsiliejimo po galvos smegenų kietuoju dangalu, S. M. galėjo atlikti savarankiškus veiksmus tol, kol neprarado sąmonės.Remiantis pateiktais medicininiais dokumentais, S. M., po nepatikslintos kilmės kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu išgyveno iki 2015-10-15 06.10 val.Į klausimą, keliais smūgiais buvo padaryti kūno sužalojimai, atsakyti negalima, kadangi nukentėjusysis buvo gydomas ilga laiką, jam daryta galvos operacija, medicininiuose dokumentuose trūksta išsamaus minimų kraujosruvų ir nubrozdinimų lokalizacijos ir makroskopinio aprašymo, o išoriniai sužalojimai per gydymo laiką galėjo sugyti. Minkštųjų audinių kraujosruva krūtinėje padaryta mažiausiai 1 trauminiu poveikiu.– 10. Apie traumuojančių įrankių kiekį nėra galimybes pasisakyti, kadangi sužalojime – krūtinės minkštųjų audinių kraujosruvoje užsifiksavę tik plačios grupinės priklausomybės požymiai, o individualių traumavusio įrankio ar daikto pėdsakų nėra. Kitų duomenų apie sužalojimus, patirtus iki hospitalizacijos, nėra.
Byloje yra ir dar viena teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 3331/15 (01) (1 t., 76-77 b.l.) apie sužalojimus, nustatytus pačiai liudytojai Č. B.. Šioje išvadoje nurodyta, kad Č. B. padarytos poodinės kraujosruvos dešinėje krūtyje, pilve, žastuose, šlaunyse, paveikus kietu buku daiktu, galimai nurodytu laiku (2015-10-02). Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Pirmosios instancijos teisme apklaustas teismo medicinos ekspertas S. L. paaiškino, kad S. M. kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos dangalu galėjo būti traumos, kurią galimai galėjo sukelti ir pastūmimas atsitrenkiant į lovos atbrailą, pasekmė, nes ligos požymių, kurie galėjo sąlygoti tą kraujo išsiliejimą, rasta nebuvo.
Įvertinęs visus šiuos išnagrinėtus bylos duomenis, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad T. S. kaltė dėl S. M. nužudymo įrodyta ir kad tarp jo veikos ir padarinių (nukentėjusiojo mirties) nustatytas priežastinis ryšys.
Dėl jau išdėstytų įrodymų vertinimo ir pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo šiame nuosprendyje dar bus pasisakyta. Tačiau pirmiausia išdėstomi ir įrodymai, kurie buvo išnagrinėti apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka buvo atliktas įrodymų tyrimas, papildomai apklaustas nuteistasis T. S., nukentėjusioji R. K. ir liudytoja G. K., kurios pirmosios instancijos teismas teisiamajame posėdyje nebuvo apklausęs. Dar kartą apklaustas ekspertas S. L.. Buvo paskirta komisijinė teismo medicinos ekspertizė, išnagrinėtas šios ekspertizės aktas ir teismo posėdyje apklaustas vienas iš šią ekspertizę atlikusių ekspertų J. R.. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje liudytoja Č. B. dar kartą atsisakė būti apklausta liudytoja.
Žemesnės instancijos teismas
Dar kartą apklaustas apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis T. S. kaltu dėl S. M. nužudymo vėl neprisipažino. Vėl, kaip ir ankstesnių apklausų metu, parodė, kad 2015 m. spalio 2 d. naktį išgirdo S. M. žingsnius. Č. B., paėmusi jam dvi cigaretes, nuėjo pas S. M.. Išgirdęs triukšmą ir jis nuėjo į S. M. kambarį. Pamatė, kad Č. B. laikosi už lūpos. Supratęs, kad S. M. trenkė Č. B., paklausė nukentėjusiojo, ką jis daro ir jį pastūmė. Po pastūmimo S. M. atsisėdo ant sofos. Jie išėjo iš S. M. buto. Jiems išeinant S. M. sėdėjo ant sofos. Po maždaug 5 min. jis su Č. B. nuėjo pas S. M.. Pamatė sėdintį bei drebantį S. M., kuris prašė išgerti, sakė duoti nors odekolono. Po to S. M. atsigulė ant kairio šono. Jis, T. S., suprato, kad kažkas S. M. negerai ir iškvietė greitosios medicinos pagalbą.
Dar kartą apklausta nukentėjusioji R. K. irgi parodė iš esmės apie tokias pačias bylos aplinkybes. Ji parodė, kad jos brolis S. M. turėjo sveikatos problemų, jam diagnozuota smegenų amnezija, jis buvo alkoholikas. 2014 m. S. M. gydėsi ligoninėje dėl alkoholizmo. Jai Č. B. papasakojo, kad S. M. norėjo išeiti į lauką, tačiau ji jo neišleido, todėl S. M. ją pastūmė, ji pradėjo rėkti. Tada atėjo T. S. ir pastūmė S. M., kuris nukrito ant sofos. T. S. ir Č. B. išėjo, o po 10 min. sugrįžę pamatė, kad S. M. dreba, todėl iškvietė greitosios medicinos pagalbą. Teismo posėdyje perskaičius jos pareiškimą policijai (1 t., 7 b.l.) ir jos ikiteisminio tyrimo metu tyrėjui duotus parodymus (1 t., 52-53 b.l.) R. K. paaiškino, kad iš Č. B. pasakojimų ji pareiškime nurodė, jog T. S. sumušė jos brolį S. M.. Jeigu atsirado hematoma, tai reiškia, kad jos brolis buvo sumuštas. Ikiteisminio tyrimo metu parodė tai, ką jai pasakojo Č. B..
Pirmą kartą teisme, t. y. apeliacinės instancijos teismo posėdyje, apklausta liudytoja G. K. parodė, kad 2015 m. spalio mėnesio pradžioje atsibudo naktį, nes jai pasirodė, jog koridoriuje kažkas griuvo. Tik vieną kartą girdėjo tą triukšmą. Kas ten buvo, nežino, nes neišėjo pasižiūrėti. Ryte kaimynai pasakė, kad komos būsenoje S. M. išvežė į ligoninę. Kitą dieną matė T. S. ir Č. B., kuriuos atvežė policijos pareigūnai. Jie buvo apklausiami, o po to apklausė ir ją. Č. B. jai nieko nepasakojo, tik pasakė, kad niekas nekaltas. Teismo posėdyje dar kartą perskaičius jos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytoja G. K. parodė, kad dalis tų jos parodymų tos apklausos protokole užrašyta netiksliai arba neteisingai. Liudytoja parodė, kad ji nebuvo davusi parodymų, kad girdėjo net keletą kažkokių garsų, pavadintų „bum, bum, bum“, o išgirdo tik vieną tokį garsą. Be to, parodė, kad nežino, iš kur tas garsas sklido. Jos butas yra visai kitoje koridoriaus pusėje negu butas, kuriame gyveno S. M., jų butai yra ne greta ir juos skiria bendras ilgas koridorius. Liudytoja negalėjo tiksliai pasakyti, ar jos išgirstas garsas sklido iš koridoriaus, tačiau suabejojo, ar apskritai būtų galėjusi išgirsti tai, kas vyksta S. M. buto viduje. G. K. teisme faktiškai paneigė ir savo ikiteisminio tyrimo metu duotų (arba tik užrašytų protokole – past.) parodymų dalį apie buvusius įtemptus S. M. ir T. S. tarpusavio santykius. Ji parodė, kad nežino kokie buvo santykiai tarp S. M. ir T. S., jie niekada nesimušė.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje dar kartą apklaustas teismo medicinos ekspertas S. L. vėl patvirtino jo pateiktą ir jau aptartą teismo medicinos specialisto išvadą Nr. M 1426/2015(01). Ekspertas, atsakydamas į jam užduodamus klausimus, paaiškino, kad dėl vieno veiksmo, sekusio į nukentėjusiojo kūną, šis griuvo, atsitrenkė į lovos ranktūrį ir to pasekoje išsivystė tyrimo metu nustatyti S. M. sužalojimai. Tyrimo metu turėjo mažai duomenų apie S. M., turėjo tik ligos istoriją, o šie medicininiai dokumentai buvo tik nuo nukentėjusiojo atvežimo į ligoninę iki jo mirties. Nežinojo visų aplinkybių, todėl buvo padaryta išvada, kad nukentėjusiojo mirties priežastis – nepatikslintos kilmės kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu. Nukentėjusiajam buvo atlikta operacija dėl kraujavimo galvoje, taip pat kraujavimas buvo ir po operacijos. Operacijos metu buvo pašalintas 3 cm storio krešulys. Ekspertas paaiškino ir tai, kad išgirdus liudytojų parodymus ir atlikus histologinį tyrimą, mikroskopinį visų organų ištyrimą, labiau tikėtina, kad S. M. patyrė traumą. Kraujas išsiliejo ne į nukentėjusiojo smegenis, o į tarpą tarp galvos smegenų ir kietojo dangalo. Kraujagyslė, jungianti smegenis ir kietąjį dangalą, plyšo, o toks plyšimas dažniausiai yra trauminės kilmės. Sužalojimo mechanizmas, kuris nustatytas S. M., susiformuoja dėl staigaus galvos pasisukimo, kai galva pasisuka, o galvos smegenys juda dar didesniu greičiu, nes galvos sukimasis sustabdo kaklo raumenis, o galvos viduje smegenys persisuka ir įtempiamos tos kraujagyslės, kurios jungia smegenis su kietuoju dangalu, jai plyšus išsivysto kraujavimas po kietuoju smegenų dangalu. Buvo įvertintos ir kraujagyslės, tačiau jokių pakitimų, tokių kaip aterosklerozė, dėl kurios plyšta kraujagyslės, nustatyta nebuvo. Netrauminės kilmės kraujavimas po kietuoju galvos smegenų dangalu gali įvykti insulto pasekoje, toks kraujavimas gali įvykti dėl įgimtų kraujagyslių pakitimų, tačiau šiuo atveju tokie pakitimai kraujagyslėse nustatyti irgi nebuvo. Traumos pėdsakai pas S. M. susiformavo jau po jo operacijos. Ekspertas paaiškino, kad negalėjo duoti kategoriškos išvados, jog nukentėjusiojo sužalojimas yra tik trauminės kilmės, nes jam buvo atlikta operacija, todėl galimai dėl operacijos, kiti sumušimo pėdsakai, kurie buvo padaryti iki operacijos, susiliejo su tais, kurie atsirado atlikus operaciją. Atlikdamas S. M. lavono tyrimą ekspertas galvoje nerado jokių atsitrenkimo į kokį nors paviršių pėdsakų, po kontakto, gali likti kraujosruva, žaizda. Jei S. M. būtų atsitrenkęs į ranktūrio plokščią pusę, tai gali likti kraujosruva, jeigu į ranktūrio briauną – gali būti žaizda arba nubrozdinimas. Gali ir nieko nebūti, gali plyšti kraujagyslė viduje. S. M. lavone nustatyta kraujosruva krūtinėje, toks sužalojimas galėjo kilti nuo smūgio kumščiu. Jeigu nukentėjusysis būtų griuvęs ir krūtinės dešine puse būtų atsitrenkęs į ranktūrį, tai toks sužalojimas galėjo įvykti. Apklausos metu ekspertas paaiškino, kad S. M. nustatytas sužalojimas nėra būdingas griuvimo atvejui, tačiau toje pačioje apklausoje paaiškino ir apie tai, kad tokį sužalojimą S. M. galėjo patirti griūdamas ir atsitrenkdamas į ranktūrį ar į kitą daiktą, pavyzdžiui į spintelę. Neatmeta galimybės, kad nukentėjusysis atsisėdęs ant lovos savaime atsitrenkė į lovos ranktūrį ir patyrė galvos traumą. Išoriniai galvos sužalojimai S. M. nustatyti nebuvo. Nukentėjusiojo kūne buvo rasti daugybiniai nubrozdinimai ir hematomos, tačiau tai žinojo iš ligos istorijos, nes S. M. ligoninėje buvo gydomas apie 3 savaites, o nubrozdinimai ir kraujosruvos per tokį laikotarpį užgyja, be to, nubrozdinimai sugijo be padarinių ir jie neturėjo įtakos nukentėjusiojo mirčiai.
Kilus abejonių dėl teismo medicinos specialisto išvados išsamumo, konkretumo ir netgi dėl jos pagrįstumo, teisėjų kolegija paskyrė byloje komisijinę teismo medicinos ekspertizę, jos atlikimui ekspertams buvo pateikta ne tik baudžiamoji byla, bet išreikalauti ir S. M. medicininiai dokumentai iš gydymo įstaigų.
Atliktos ir teisme išnagrinėtos komisijinės teismo medicinos ekspertizės akto Nr. EKM 15/2017 (01) išvadose nurodoma:
1-6. S. M. 2015-10-02 patyrė galvos sumušimą, pasireiškusį kraujosruva kaktos dešinės pusės minkštuose audiniuose, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio galvos smegenų pusrutulio. Sužalojimas galėjo būti padarytas prieš maždaug kelias valandas iki bylos aplinkybėse minimo epizodo (2015-10-02 2-3 vai.) nukentėjusiajam nugriuvus ir atsitrenkus kaktos sritimi j kietą buką paviršių. Sužalojimas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą, konkrečiu atvejus nulėmė nukentėjusiojo mirtį.
7-8. Kaktos sumušimas, sukėlęs kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu, nėra paaiškinamas nukentėjusiojo griuvimu aukštielninkam ir atsitrenkimu į medinę lovos atramą (sutinkamai su įvykio vietos sąlygomis). Sužalojimas paaiškinamas nukentėjusiojo griuvimu ir atsitrenkimu kaktos sritimi į grindis ar į kitokią plokštumą.
9. Versija, kad nukentėjusysis galėjo atsitrenkti galva nugriuvęs šonu iš sėdimos (ant lovos) padėties ir dėl to patirti kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu, atmetama, kadangi tokiomis traumavimo aplinkybėmis trauminio kontakto jėga nėra pakankama.
10. Trauminės kilmės kraujo išsiliejimui po kietuoju galvos smegenų dangalu reikalingas galvos trauminis kontaktas su kietu buku daiktu ar paviršiumi, paliekantis sužalojimą, dažniausiai kraujosruvą. Konkrečiu atveju tai kraujosruva kaktos dešinės pusės minkštuose audiniuose.
11. S. M. lavono tyrimo metu nustatyta kraujosruva krūtinės dešinėje pusėje minkštuose audiniuose vertintina ne kaip smūgio kumščiu į krūtinės sritį pasekmė, o kaip antrinio kraujo patekėjimo po medicininių manipuliacijų išraiška.
12-13. S. M. sirgo alkoholinės kilmės vestibuloataksiniu sindromu, pasireiškiančiu kūno lygsvaros sutrikimais. Tai galėjo sąlygoti jo griuvimą, atsitrenkimą kaktos dešine puse į kietą buką neribotą paviršių, kuomet nukentėjusysis galėjo patirtį mirtį lėmusį sužalojimą.
Teismo posėdyje apklaustas teismo medicinos ekspertas J. R. šios ekspertizės išvadas patvirtino. Atsakydamas į jam užduotus klausimus ekspertas paaiškino ir apie priežastis, dėl kurių buvo padarytos kitokios išvados negu pirmesnėje teismo medicinos specialisto išvadoje, ir apie nustatytas kitokias galimas S. M. mirtį sukėlusio sužalojimo aplinkybes, kurios neatitinka kaltinime nurodytų aplinkybių. Ekspertas paaiškino, kad specialisto ir ekspertizės išvadų esminis skirtumas tas, kad atliekant ekspertizę buvo nustatytas trauminis kontaktas, dėl kurio įvyko mirtį lėmęs kraujo išsiliejimas po kietuoju smegenų dangalu. Buvo įvertina S. M. galvos kompiuterinė tomograma, kuri buvo atlikta dar iki galvos operacijos. Šios tomogramos nevertino specialistai, pateikę specialisto išvadą. Iš tomogramos nustatytas sužalojimas galvos minkštuosiuose audiniuose, tai – kaktos dešinėje pusėje, ten buvo kraujosruva. S. M. turėjo atsitrenkti į kažkokį paviršių, nes atliekant specialisto išvadą tas sužalojimas nebuvo nustatytas, nes specialistai vadovavosi autopsijos duomenimis, t. y. buvo praėjęs beveik dviejų savaičių laikotarpis po atliktos operacijos, buvo atlikta galvos operacija dešinėje pusėje. Specialistas matė pooperacinį kraujo išsiliejimą minkštuosiuose audiniuose, kuris faktiškai užtemdė tą kraujosruvą, kuri buvo padaryta S. M. nugriuvus. Specialistas laikėsi nuomonės, kad po kietuoju smegenų dangalu buvo trauminės kilmės kraujo išsiliejimas. Ekspertizės atlikimo metu ekspertai nustatė tik patį sužalojimą, kuris lėmė kraujo išsiliejimą po kietuoju smegenų dangalu. Atsižvelgiant į to sužalojimo lokalizaciją, buvo galima modeliuoti sužalojimo sąlygas ir gretinti su bylos aplinkybėmis. Jie nepatvirtino fakto, kad nukentėjusysis nugriuvo ir pakaušio sritimi stipriai atsitrenkė į kietą buką paviršių, šiuo atveju – sofos (lovos) šoninę medinę atramą, nes pakaušio srityje jokio sužalojimo, kuris galėtų patvirtinti tą griuvimo ar stiprų atsitrenkimo faktą, nenustatyta. Ekspertas paaiškino, kad vienintelis sužalojimas nustatytas kaktos srityje, todėl logiška teigti, jog mirtina trauma įvyko nuo kontakto su kakta, o ne su pakaušiu į plokščių paviršių, kuo galėjo būti ir grindys. Kakta buvo galima atsitrenkti į lovos kraštą, bet sofos (lovos) šoninė atrama turi sąlyginai siaurą paviršių (3-4 cm.), todėl nevertinama, kad tai yra plokščias neribotas paviršius, griūnant, trenkiantis, tikėtina, kad asmuo patirtų muštinę žaizdą, nes tas atlošas turi pakankamai gerai išreikštas briaunas. Galėjo būti žaizda kaktos srityje, jeigu jis būtų atsitrenkęs. Todėl labiausiai tikėtina, kad tai galėjo būti kietas neribotas paviršius – grindys, kėdė, stalas ir pan. Po tokio smūgio asmuo turėjo galimybę atsikelti, judėti, nes tas sužalojimas yra kraujo išsiliejimas po kietuoju smegenų dangalu, tai nukentėjusysis ne iš karto praranda sąmonę, tokie asmenys būna sąmoningi, atlieka veiksmus dažniausiai kelias valandas. Tuo metu, kai nukentėjusysis S. M., praėjus 10 min. po konflikto pasakė, kad nori miego, atsigulė ir pradėjo knarkti, įvyko galvos smegenų suspaudimas jau prieš tai išsiliejusio kraujo ir faktiškai tas knarkimas rodo kvėpavimo sutrikimą, kurį sukelia subdurinė hematoma, patvirtina, kad kažkoks laikas praėjo, tai neįvyksta per minutę, per dešimt minučių. Nuo patirtos galvos traumos iki nukentėjusiojo užmigimo, kai jis pradėjo knarkti, galėjo praeiti kelios valandos. Galėjo būti, jog po patirtos traumos S. M. galėjo vaikščioti, atsisėsti, atsistoti. Galėjo būti S. M. suduotas smūgis į krūtinę, kuris nepaliko kraujosruvos. Tokia trauma, kuri nustatyta S. M., galėjo būti padaryta ir pačiam nugriuvus, ir tuo atveju, jeigu jis būtų buvęs pastumtas. Remiantis sužalojimu, kuris nustatytas S. M. galvoje, griūdamas jis galėjo atsitrenkti dešinės pusės kaktos viršutine sritimi ir į sieną, į vertikalų paviršių. Kai žmogus griūna iš savo ūgio, jis įgauna tam tikrą pagreitį, galiu pasakyti, jog jei žmogus atsitrenkia į sieną, tai turėtų būti atitinkamas atstumas iki sienos, turi sutapti aplinkybės, kad įvyktų toks rezultatas. Žmogus turi stovėti atitinkamoje vietoje arba eiti tam tikru greičiu. Jam reikia kažkokio tai postūmio. Jis galėjo ir pats nugriūti, nebūtinai turi būti postūmis. Žmogus gali griūti dėl įvairių priežasčių: dėl girtumo, šiuo atveju griuvimą galėjo sąlygoti ir S. M. lėtinės ligos. Ekspertas paaiškino ir tai, kad nuo smūgio sudavimo į krūtinę arba pastūmimo į krūtinę, kurio pasekoje žmogus prisėda ant lovos, žmogui nuo tokio veiksmo nieko negalėtų atsitikti, rotacinio judesio negali būti.
BK 2 str. 4 d. nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atvejų, jeigu yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką. Kaltumas baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojamas, bet turi būti įrodytas (BPK 44 str. 6 d.). Teismo apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados dėl kaltinamojo kaltumo padarius nusikalstamą veiką turi būti pagrįstos patikimais ir pakankamais įrodymais. Abejonės dėl nusikalstamos veikos įrodytumo, kai jų nebegalima pašalinti, aiškinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-161-788/2016). Kaltinant asmenį padarius konkrečią nusikalstamą veiką, kiekvienu atveju turi būti nustatyta konkrečios nusikalstamos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma.
Nuosprendyje teismas turi konstatuoti, ar pakanka surinktų įrodymų, ar jie leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes. Reikiamais atvejais teismas nuosprendyje motyvuoja, ar duomenys gauti teisėtais būdais ir ar laikytini įrodymais. Apkaltinamajame nuosprendyje, be įrodymų, patvirtinančių kaltinamojo kaltumą, išdėstomi ir kitais byloje surinktais įrodymais paneigiami kaltinimui prieštaraujantys duomenys. BPK 305 str. 1 d. 2 p., 3 p. nurodyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstomi įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus, po to išdėstomi nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.
Įvertinusi šioje byloje išnagrinėtų įrodymų (tiesioginių ir netiesioginių) visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad T. S. kaltė padarius kaltinamajame akte ir skundžiamame nuosprendyje aprašytą nusikalstamą veiką neįrodyta. Skundžiamą nuosprendį pirmosios instancijos teismas pagrindė ne abejonių nekeliančiais įrodymais, o iš esmės tik prielaidomis, neišdėstė įrodymų, patvirtinančių teismo išvadas, ir motyvų, dėl kurių atmesti kiti įrodymai, tarp jų – ir paties nuteistojo T. S. parodymai.
Vertinant šioje byloje išnagrinėtus įrodymus kolegija pirmiausia pasisako apie įrodymus, kuriais teismas pagrindė skundžiamą nuosprendį, o po to įvertina visumą įrodymų, kurie buvo išnagrinėti abiejų instancijų teismuose.
Apie tai, kokiais duomenimis pirmosios instancijos teismas pagrindė skundžiamą nuosprendį, jau buvo išdėstyta. Šiame nuosprendyje teismas nurodo, kad pats kaltinamasis T. S. nuo pačios proceso pradžios pripažino faktines įvykio aplinkybes, jo parodymai apie įvykio aplinkybes nuoseklūs ir todėl netgi nustatė T. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 str. 1 d. 2 p., padarius išvadą, kad T. S. prisipažino padaręs nužudymą ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Tokia teismo išvada neteisinga ir visiškai neatitinka bylos aplinkybių. Visų apklausų metu T. S. tikrai parodė apie tokias pačias įvykio aplinkybes, tačiau jis niekada neprisipažino, kad nužudė S. M., o priešingai, savo kaltę neigė ir neigia iki šiol. Taip pat pažymėtina, kad T. S. nuosekliai neigė ir neigia, kad sudavė S. M. kokį nors smūgį, taip pat ir smūgį kumščiu į krūtinę, taip pat ir tai, kad S. M. krisdamas trenkėsi į lovos medinį ranktūrį. T. S. visų apklausų metu vienodai parodė tik apie tai, kad pastūmė S. M. ir kad šis dėl to negriuvo, o tik prisėdo ant šalia buvusios lovos.
Pirmosios instancijos teismas ne tik akivaizdžiai iškraipė T. S. parodymų esmę, tačiau ir nepaneigė kaltinamojo parodymų kitais įrodymais. Nukentėjusioji R. K. įvykio vietoje nebuvo, pati nieko nematė ir teisme parodė tik apie tai, ką jai vėliau pasakojo T. S. sugyventinė Č. B.. Ši jai tariamai papasakojo, kad po pastūmimo jos (R. K.) brolis griuvo ant lovos ir galva trenkėsi į lovos ranktūrį.
Nors nukentėjusioji teisme parodė, kad tai sužinojo iš Č. B., tačiau nei Č. B., nei kita liudytoja G. K. teisiamajame posėdyje apklaustos nebuvo. Teismas perskaitė šių liudytojų parodymus, kurie buvo duoti ikiteisminio tyrimo metu tyrėjui, kaip nuosprendyje nurodoma, BPK 276 str. tvarka, ir faktiškai jais pagrindė apkaltinamąjį nuosprendį. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal BPK 276 str. 4 d. nuostatas ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai teisme gali būti perskaitomi tik byloje esantiems įrodymams patikrinti. Teisme perskaityti Č. B. ir G. K. parodymai buvo duoti tyrėjui, todėl šie parodymai negalėjo būti pripažinti įrodymais. Galima sutikti, kad tokie parodymai irgi gali turėti reikšmės teismo vidiniam įsitikinimui vertinant kitus įrodymus, tačiau jie negali būti vieninteliai duomenys, kuriais grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis. Be to, kolegija iš esmės sutinka su gynėjo apeliacinio skundo argumentais dėl to, kad teismas apskritai neturėjo teisės perskaityti šių liudytojų parodymų, kurie buvo duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu tyrėjui arba prokurorui duoti parodymai gali būti perskaitomi teisme tais pačiais atvejais, kaip ir pirmiau teisme duoti parodymai, šie atvejai išvardinti BPK 276 str. 1 d. Tuo tarpu liudytojos G. K., nors jos gyvenamoji vieta buvo žinoma, parodymus teismas perskaitė tik dėl to, kad ši liudytoja neatvyko į teismo posėdį. Akivaizdu, kad galimybės šią liudytoją apklausti teisiamajame posėdyje nebuvo išnaudotos. Tuo tarpu Č. B., kaip jau buvo nurodyta, teisme nebuvo apklausta liudytojai pasinaudojus BPK 82 str. 2 d. numatyta teise neduoti parodymų apie savo šeimos narį. Kartu su T. S. Č. B. kartu jau gyveno ir apklausų ikiteisminio tyrimo metu, todėl tuo pačiu pagrindu galėjo atsisakyti duoti parodymus ir tyrėjui. Byloje yra teisių ir pareigų liudytojai išaiškinimo protokolas, tačiau ar tos teisės Č. B. tikrai buvo realiai ir suprantamai išaiškintos, galima tik spėlioti. Todėl iš dalies galima sutikti su apelianto argumentais, kad ikiteisminio tyrimo metu Č. B. liudytoja buvo apklausta ir jos parodymai gauti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimus. Apeliaciniame skunde taip pat pagrįstai nurodoma, kad teismas, perskaitęs Č. B. parodymus, duotus dviejų apklausų metu, rėmėsi tik vienais parodymais, o neįvertino kitų. Iš bylos tikrai matosi, kad apklausta tyrėjo 2015 m. spalio 9 d. Č. B. parodė, kad T. S. sudavė S. M. kumščiu į šoną, rankomis pastūmė į krūtinę ir šis nukrito ant savo lovos galva atsitrenkdamas į medinį ranktūrį. Tuo tarpu prieš tai vykusios 2015 m. spalio 7 d. apklausos metu ji parodė, kad T. S. tik pastūmė S. M. ir šis nukrito ant sofos. Dar parodė, kad tą dieną jokių muštynių ar grumtynių su S. M. nebuvo, jokio kraujo ir galvos praskėlimo irgi nebuvo, todėl dėl ko S. M. pasidarė bloga, ji nežino. Kodėl teismas pasirėmė vienais, bet atmetė kitus perskaitytus Č. B. parodymus, nuosprendyje nenurodoma.
Skundžiamo nuosprendžio nustatomojoje dalyje aprašytos nusikalstamos veikos aplinkybės kelia didelių abejonių, nes dalies tų aplinkybių nepatvirtina iš viso jokie bylos duomenys. Pavyzdžiui, nurodoma, kad T. S. padarė nukentėjusiajam minkštųjų audinių kraujosruvą dešinėje krūtinės pusėje bei daugybinius nubrozdinimus bei kraujosruvas kūne. Neaišku, kaip T. S. galėjo padaryti šiuos nežymius, tačiau daugybinius sužalojimus, jeigu pats teismas nustatė, kad jis S. M. sudavė tik vieną smūgį ir jį pastūmė, o nukentėjusysis nugriuvo ant lovos.
Tačiau didžiausia abejonė iškilo dėl dar ikiteisminio tyrimo metu pateiktos teismo medicinos specialisto išvados, kuria teismas pagrindė savo išvadas ir apie S. M. mirties priežastį, ir apie jau nustatyto galvos sužalojimo padarymo mechanizmą. Apie šias abejones teisėjų kolegija išdėstė dar 2016 m. gruodžio 22 d. nutartyje, kuria šioje byloje buvo paskirta komisijinė teismo medicinos ekspertizė. Kolegija pažymėjo, kad kelia abejonių pirmosios instancijos teismo išvada apie tai, kad galvos smegenų traumą S. M. tikrai patyrė būtent atsitrenkdamas galva į lovos ranktūrį. Iš prie įvykio apžiūros protokolo ir prie jo pridėtų foto nuotraukų matosi, kad kambaryje, kuriame gyveno S. M., tikrai stovi medinė lova, jos galuose yra medžio drožlių plokščių atramos, tačiau ant jų jokių pėdsakų, rodančių nukentėjusiojo kontaktą galva su šiomis atramomis (kraujo pėdsakų ir kt.) nėra. Iš teismo medicinos specialisto išvados ir eksperto S. L. paaiškinimų matosi, kad ant S. M. kūno, jo galvos pėdsakų, rodančių atsitrenkimą į lovos atramą (ranktūrį), irgi nėra. Pats nuteistasis T. S. visų apklausų metu vienodai nurodo, kad smūgio į galvą, nei į kitas kūno vietas S. M. nesudavė. Jis vienodai aiškina, kad tik pastūmė stovintį S. M. ir šis ne griuvo, o tik atsisėdo ant lovos. Palikus jį ten sėdėti ir grįžus į kambarį po keleto minučių, rado S. M. ant tos pačios lovos, šis prašė duoti jam išgerti alkoholio, po to atsigulė ant lovos, ėmė knarkti ir tada jam buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į jau paminėtą šioje byloje esančią teismo medicinos specialisto išvadą ir ją pateikusio eksperto paaiškinimus teisme. Specialisto išvadoje nurodoma, kad S. M. mirė nuo nepatikslintos kilmės kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu. Tuo tarpu iš eksperto S. L. paaiškinimų teisme matosi, kad tas kraujo išsiliejimas buvo, labiausiai tikėtina, trauminės kilmės, matosi, kad šie paaiškinimai labiau grindžiami ne medicininiais lavono tyrimo duomenimis, o kitais ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu surinktais bylos duomenimis (apžiūros protokolu, nukentėjusiosios, liudytojų parodymais ir kt.). To faktiškai nepaneigia ir pats ekspertas. Pažymėtina, kad ekspertas teisme neatmetė ir galimybės, kad S. M. į tą patį lovos ranktūrį galėjo galva atsitrenkti ne pastumtas nuteistojo, o pats.
Apibendrinant aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad jau išnagrinėjus bylą pirmosios instancijos teisme, įrodymų, neginčijamai patvirtinančių T. S. kaltę dėl S. M. nužudymo, surinkta nebuvo, o nuosprendyje dėstomos teismo išvados, taip pat ir išvada apie priežastinį ryšį tarp T. S. veikos ir kilusių padarinių, t. y. nukentėjusiojo mirties, grindžiamos tik prielaidomis.
Tuo tarpu atlikus šioje byloje įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme, gauti ir išnagrinėti kiti įrodymai ne tik nepašalino abejonių dėl T. S. kaltės, bet pirmosios instancijos teismo išvadas visiškai paneigė. Pirmiausia jas paneigė atliktos komisijinės teismo medicinos ekspertizės išvados ir eksperto J. R. paaiškinimai teismo posėdyje. Šie įrodymai jau buvo išsamiai išdėstyti. Komisijinės ekspertizės metu buvo visiškai paneigta galimybė, kad galvos sužalojimas, sukėlęs S. M. mirtį, galėjo būti padarytas nukentėjusiajam trenkiantis galva į lovos ranktūrį. Taip pat paneigta išvada, kad šis sužalojimas galėjo būti padarytas atsitrenkiant į lovos ranktūrį dešine galvos puse. Buvo vienareikšmiškai nustatyta, kad galvos sužalojimas, sukėlęs S. M. mirtį, buvo padarytas nugriuvus ir atsitrenkus kaktos sritimi į kietą, bet buką paviršių. Šis sužalojimas negali būti paaiškinamas atsitrenkimu į medinę lovos atramą. Remiantis ekspertizės išvadomis ir eksperto J. R. išsamiais paaiškinimais, mirtį sukėlęs galvos sužalojimas galėjo būti padarytas nukentėjusiajam griūnant ir atsitrenkiant kaktos sritimi į grindis ar kitokią plokštumą. Ekspertizės metu buvo paneigta netgi teismo išvada apie kraujosruvos krūtinės dešinėje pusėje kilmę, nes buvo nustatyta, kad ši kraujosruva yra ne smūgio į krūtinės sritį pasekmė, o tik kaip centrinio kraujo patekimo po medicininių manipuliacijų išraiška.
Teisėjų kolegija remiasi būtent tokiomis atlikos komisijinės teismo medicinos ekspertizės išvadomis, nes jos buvo padarytos atlikus daug išsamesnį tyrimą, o teismo posėdyje dalyvavęs ekspertas išsamiai ir įtikinamai paaiškino, kodėl ir dėl kokių aplinkybių tikrųjų S. M. sužalojimo aplinkybių negalėjo nustatyti ankstesnę specialisto išvadą pateikęs ekspertas. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad nurodytos ekspertizės išvadas patvirtina ir kiti įrodymai. Šios ekspertizės išvados visiškai atitinka paties nuteistojo T. S. parodymus, kad jis jokio smūgio į krūtinę S. M. nesudavė, o tik jį pastūmė rankomis, be to, kad S. M. po to pastūmimo niekur negriuvo ir į nieką neatsitrenkė, o tik prisėdo ant lovos. Pažymėtina, kad galimybę padaryti galvos sužalojimus tokiais nuteistojo veiksmais ekspertas teismo posėdyje kategoriškai atmetė. Svarbu pažymėti ir tai, kad atliktos teismo medicinos ekspertizės išvados atitinka ne tik nuteistojo T. S., bet ir liudytojos Č. B. pirmosios apklausos metu duotus parodymus, kurių metu apie jokį S. M. atsitrenkimą galva į lovos ranktūrį ji nieko nebuvo parodžiusi. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į apeliacinės instancijos teisme duotus liudytojos G. K. parodymus. Remdamasis perskaitytais tyrėjui duotais G. K. parodymais apie naktį liudytojos girdėtą triukšmą ir bildesį, pirmosios instancijos teismas faktiškai padarė išvadą, kad liudytoja girdėjo triukšmą, sklindantį iš S. M. buto. Tačiau teisme S. K. parodė, kad nežino iš kur sklido tas triukšmas, t. y. tik vienas, jos girdėtas garsas. Liudytoja parodė, kad jis galėjo sklisti ne iš S. M. buto, o iš bendrabučio tipo namo ilgo bendro koridoriaus, nes S. M. ir G. K. butai buvo priešingose to koridoriaus pusėse.
Įvertinusi išnagrinėtų ir jau aptartų įrodymų visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad T. S. kaltė dėl S. M. nužudymo neįrodyta, be to, išnagrinėti įrodymai apskritai nepatvirtina, kad S. M. mirtis buvo smurtinio pobūdžio. Kokiomis aplinkybėmis S. M. patyrė galvos sužalojimą, sukėlusį jo mirtį, nenustatyta ir apie tai galima tik spėlioti. Nukentėjusysis, ypač įvertinant tai, kad jis turėjo negalią ir jam buvo sunku judėti, galėjo pats pargriūti ir susižaloti galvą savo bute, negalima atmesti galimybės ir kad jis galėjo pargriūti ne bute, o namo koridoriuje. Taip pat, remiantis eksperto paaiškinimais, kad po tokio galvos sužalojimo nukentėjusiojo būklė galėjo pablogėti tik praėjus kelioms valandoms laiko, tikėtina ir kad tą sužalojimą S. M. patyrė dar iki konflikto su Č. B.. Negalima atmesti galimybės ir kad S. M. galėjo pargriūti ir susižaloti galvą pastumtas kito asmens, atsakydamas į prokuroro klausimą ekspertas J. R. neatmetė netgi galimybės, kad sužalojimas galėjo būti padarytas galva atsitrenkiant ne į grindis, o į sienos plokštumą. Tačiau šios aplinkybės byloje nenustatytos ir jas tiksliai nustatyti, kolegijos nuomone, jau buvo išnaudotos visos galimybės. Bet kuriuo atveju akivaizdu, kad T. S. negalėjo nužudyti S. M. ir jo tikrai nenužudė tokiomis aplinkybėmis, kurios buvo nurodytos kaltinime ir kurias nustatė pirmosios instancijos teismas.
Atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą, kyla tik tada kai tarp kaltininko veikos ir atsiradusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys. Išnagrinėtų įrodymų visuma pirmosios instancijos teismo išvadą apie priežastinį ryšį tarp T. S. veikos ir S. M. mirties visiškai paneigia. Todėl T. S. nepagrįstai pripažintas kaltu ne tik pagal BK 129 str. 1 d. Keisti jam kaltinimą, tikslinti nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes arba keisti kaltinimą į gyvybės atėmimą dėl neatsargumo (BK 132 str.) irgi nėra jokio pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas, išteisinamasis nuosprendis. T. S. pagal BK 129 str. 1 d. išteisinamas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.). Priėmus išteisinamąjį nuosprendį šiuo pagrindu, byloje pareikšti nukentėjusiosios ir teritorinės ligonių kasos civiliniai ieškiniai paliekami nenagrinėti (BPK 115 str. 3 d. 2p.)
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 16 d. nuosprendį, kuriuo T. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 129 str. 1 d. laisvės atėmimu 7 (septyneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, panaikinti ir priimti naują nuosprendį.
T. S. (T. S.) pagal BK 129 str. 1 d. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – T. S. panaikinti.
Nukentėjusiosios R. K. ir civilinio ieškovo X teritorinės ligonių kasos civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus.