Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2016-08-31 · Byla Nr. A2.6.-11993-369/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-08-31
Bylos Nr.
A2.6.-11993-369/2016
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ovidijus Ramanauskas
Pažeidėjas
A. C.
Kategorijos
  • 2.7.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla
Nr. A2.6.-11993-369/2016
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-10431-2016-9Procesinio sprendimo kategorija: 2.7.4. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. rugpjūčio 31 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas,nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. C.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs A. C., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 128 straipsnio 1 dalį, 123 straipsnio 5 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. C. 2016-07-27 apie 23.50 val., Dariaus ir Girėno g., Vilniuje, vairavo automobilį Volkswagen Phaeton, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, automobilis neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Šiais savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 226 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 128 straipsnio 1 dalyje, 123 straipsnio 5 dalyje.

A. C. apie teismo posėdžio laiką (2016-08-31, 8:30 val.) ir vietą (Vilniaus miesto apylinkės teismas, Laisvės pr. 79A, Vilnius) žinoma. Jis į šį teismo posėdį neatvyko. Prašymo atidėti bylos nagrinėjimą iš jo gauta nebuvo, todėl laikytina, kad jis vengia atvykti į teismo posėdį, byla nagrinėjama nedalyvaujant pažeidėjui (ATPK 272 straipsnio 2 dalis).

Byloje esančiame paaiškinime A. C. nurodė, kad kaltę dėl jam inkriminuojamų administracinių teisės pažeidimų pripažįsta tik iš dalies, nurodydamas, jog sutinka, kad vairavo transporto priemonę, kuri nebuvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, tačiau nesutinka, su tuo, kad jis neturi teisės vairuoti.

Kaip matyti iš byloje esančių Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės Antrosios kuopos Pirmojo būrio Vyriausiojo patrulio Raimondo Penkausko ir vyriausiojo patrulio A. B. 2016-07-28 tarnybinių pranešimų, 2016-07-27 sustabdžius A. C. vairuotą transporto priemonę, pastarasis policijos pareigūnams pateikė Jungtinėse Amerikos Valstijose išduotą vairuotojo pažymėjimą.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 128 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė asmenims, kurie vairavo transporto priemones neturėdami teisės jų vairuoti ar neturėdami teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių. KET 14 punktas numato, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės. Teismų praktikoje ne sykį pažymėta, kad teisė vairuoti transporto priemones nėra įgyjama automatiškai, ji yra suteikiama teisės aktų nustatyta tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N444–59/2009, Nr. N444-1227/2010; Vilniaus apygardos teismo nutartis byloje Nr. ATP-985/2014).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 3 dalimi, asmens teisę vairuoti tam tikrų kategorijų motorines transporto priemones patvirtina įrašas Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registre ir valstybės įmonės „Regitra“ išduotas vairuotojo pažymėjimas, taip pat policijos įstaigų išduoti vairuotojo pažymėjimai ir šio įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje nurodyti užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai. Minėto 13 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai galioja, jei jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. IV-328 „Dėl motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių patvirtinimo“ 37 punkte (su 2012 m. lapkričio 9 d. Nr. IV-800 pakeitimais; toliau – ir Pažymėjimų išdavimo taisyklės) įtvirtinta, kad asmens, turinčio nacionalinį vairuotojo pažymėjimą, išduotą ne Europos Sąjungos ar Europos Ekonominei erdvei priklausančioje valstybėje (toliau – trečioji šalis), kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, vairuotojo pažymėjimas keičiamas į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą, teisės aktų nustatyta tvarka išlaikius teorijos ir praktikos egzaminus. Šių egzaminų laikyti nereikalaujama, jei visos, keičiamame nacionaliniame vairuotojo pažymėjime nurodytos motorinių transporto priemonių kategorijos buvo įgytos ES ar EEE valstybėje, taip pat, jei nacionalinis vairuotojo pažymėjimas išduotas valstybės, keičiančios Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimus abipusio susitarimo sąlygomis ir kitais tarptautinėse sutartyse ar ES teisės aktuose numatytais atvejais.

Taigi, administracinėn atsakomybėn traukiamas A. C. (Lietuvos Respublikos pilietis, kuris savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs Lietuvoje (duomenys neskelbtini), dirbantis ir gyvenantis Lietuvos Respublikoje) policijos pareigūnams pateikė užsienio valstybėje (Jungtinėse Amerikos valstijose) išduotą vairuotojo pažymėjimą. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas teisės aktų normas, akivaizdu, kad A. C., kaip nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantis asmuo, neturėjo Lietuvos Respublikoje galiojančio vairuotojo pažymėjimo, jis neatliko veiksmų, tokių kaip išlaikyti teorijos ir praktikos egzaminus, siekdamas pasikeisti ne Europos Sąjungos valstybėje narėje išduoto vairuotojo pažymėjimo, todėl A. C. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 128 straipsnio 1 dalį kaip transporto priemonės vairavimas neturint teisės vairuoti.

A. C. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 123 straipsnio 3 dalyje be jo paties prisipažinimo taip pat įrodyta ir bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais.

A. C. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 123 straipsnio 5 dalyje, lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi.

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę (administracine tvarka baustas, duomenų apie teistumą nepateikta), pažeidimo padarymo aplinkybes, nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, bei daro išvadą, kad A. C. už padarytus administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 128 straipsnio 1 dalyje, 123 straipsnio 5 dalyje, skirtinos minimalios baudos, numatytos įstatymo straipsnių, numatančių atsakomybę už padarytus administracinius teisės pažeidimus, sankcijose.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalies nuostatomis, jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas kartu nagrinėja tas pats organas (pareigūnas), galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 128 str., 123 str., 286 str., 287 str., teismas,

nutaria:

A. C., a. k. (duomenys neskelbtini) už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 128 straipsnio 1 dalyje, paskirti 289 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų) baudą.

A. C., a. k. (duomenys neskelbtini) už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 123 straipsnio 5 dalyje, paskirti 23 Eur (dvidešimt trijų eurų), baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, A. C., a. k. (duomenys neskelbtini) skirti galutinę administracinę nuobaudą –289 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų) baudą.

Pagal ATPK 313 straipsnio 1 dalies nuostatas, baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB banke; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti unikalų mokėjimo kodą ROIK Nr. 16060004005 ir įmokos kodą - 1001.

Išaiškinti pažeidėjui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Ovidijus Ramanauskas