- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-05-23
- Bylos Nr.
- eI-422-629/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01877-2016-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Kaminskas, Paulauskienė Milda Vainienė
- Pareiškėjas
- R. R.
- Atsakovas
- Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Andrius Mažutis
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Irenos Paulauskienės Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atstovui Andriui Petkevičiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. R. skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
R. R. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 1–9) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovė, NMA) 2016 m. balandžio 6 d. sprendimą Nr. BR6-780848 „Dėl mokėtinos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“, įpareigoti NMA išmokėti pareiškėjui paramą pagal pateiktą 2014 m. birželio 16 d. paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus paraišką, reg. Nr. 14-1005940471-1 bei priteisti pareiškėjo naudai iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas nurodė, kad pateikė atsakovei paraišką, pagal kurią pagrindinei tiesioginei išmokai už žemės naudmenų plotus deklaravo 322,89 ha žemės plotą, taip pat kreipėsi dėl išmokos už pirmuosius hektarus, pereinamojo laikotarpio nacionalinei paramai už baltyminius augalus bei paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemones. NMA skundžiamu sprendimu paskyrė pareiškėjui sankcijas ir sumažino išmokas, kadangi pareiškėjas neva 16 darbo dienų pavėlavo pateikti paraišką bei nesilaikė reikalavimų savo deklaruotose pievose ir ganyklose laikyti nustatytą skaičių ūkinių gyvūnų.
Dėl pavėlavimo pateikti paraišką pareiškėjas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 3D-171 patvirtintų Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2014 m. kovo 22 d. iki 2014 m. rugpjūčio 21 d.) (toliau – ir Taisyklės) 21 p. pareiškėjas nuo paraiškų teikimo pradžios iki einamųjų metų birželio 15 d. seniūnijoje pagal pareiškėjo valdos centro adresą dirbančiam seniūnijos darbuotojui arba viešosios įstaigos Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos rajono konsultavimo biuro darbuotojui pateikia Taisyklių 21.1.1–21.1.5 p. nurodytus dokumentus. Taisyklių 22 p. nustatyta, kad pavėluotai paraiškos priimamos iki einamųjų metų liepos 10 d., už kiekvieną pavėluotą darbo dieną galutinę paramos sumą mažinant 1 proc. Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-151 patvirtintose Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonių „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natura 2000 išmokos ir su Direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“ ir „Natura 2000 išmokos“ įgyvendinimo taisyklėse (redakcija, galiojusi nuo 2014 m. gegužės 24 d. iki 2015 m. sausio 1 d.) (toliau – ir MPŪV taisyklės). Taigi, pareiškėjo teigimu, paraiška paramai ir išmokoms gauti turi būti pateikta iki einamųjų metų birželio 15 d., tuo atveju, jeigu pareiškėjas pavėluoja pateikti paraišką iki šio termino, jis paraišką gali pateikti iki einamųjų metų liepos 10 d., tačiau tokiu atveju pareiškėjui už kiekvieną pradelstą darbo dieną taikoma 1 proc. dydžio sankcija nuo galutinės paramos sumos. Nagrinėjamu atveju 2014 m. birželio 15 d. buvo sekmadienis – ne darbo diena, todėl terminas paraiškai pateikti prasitęsė iki 2014 m. birželio 16 d. (imtinai). Pareiškėjas Paraišką NMA pateikė 2014 m. birželio 16 d., t. y. paskutinę termino paraiškoms pateikti dieną, taigi pareiškėjas termino pateikti paraišką nepraleido.
Dėl ūkinių gyvūnų laikymo pareiškėjas pažymėjo, kad ginčijamame sprendime nėra nurodyta jokių aiškių faktinių aplinkybių, kuriomis remiantis NMA nustatė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 3D-327 patvirtinto Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės žemės ūkio naudmenoms reikalavimų aprašo (toliau – ir GAAB aprašas) 7 p. pažeidimą. Paaiškino, jog paraiškoje deklaravo paramai gauti bendrą 322,79 ha plotą, NMA faktiškai nustatytas 322,67 ha plotas, o parama mokama už 322,57 ha plotą. Iš bendro paramai gauti deklaruoto ploto ganyklos ir pievos (kodas 5GP-1) sudarė 31,39 ha, taigi deklaruotos ganyklos ir pievos sudarė 9,73 proc. faktiškai NMA nustatyto pareiškėjo deklaruoto ploto, t. y. mažiau nei 10 proc. visų tiesioginėms išmokoms deklaruotų ir tinkamų paramai žemės ūkio naudmenų. Pareiškėjo teigimu, dėl sudėtingos GAAB aprašo 7 p. normos konstrukcijos jis nesuprato, jog apskaičiuojant minėtą deklaruotų ganyklų ir pievų (kodas 5GP-1) 10 proc. ribą (kurios nepasiekus nekyla reikalavimas laikyti ūkinius gyvūnus), kuri skaičiuojama nuo visų tiesioginėms išmokoms deklaruotų ir tinkamų paramai žemės ūkio naudmenų, į šią bendrą naudmenų sumą (kuri šiuo atveju – 322,67 ha) nėra įskaičiuojamos naudmenos „(Ganyklos) pievos, skirtos prekinei žolinės produkcijos gamybai“ (kodas 5PP-2). Dėl šios priežasties pareiškėjas į paraišką įtraukė 11,11 ha plotą naudmenų „(Ganyklos) pievos, skirtos prekinei žolinės produkcijos gamybai“ (kodas 5PP-2), kas lėmė, jog plotas, nuo kurio skaičiuojama minėta 10 proc. riba, sumažėjo nuo 322,67 ha iki 311,56 ha, atitinkamai padidėjo ir pareiškėjo deklaruotų pievų ir ganyklų bei visų tiesioginėms išmokoms deklaruotų ir tinkamų paramai žemės ūkio naudmenų plotų santykis, t. y. nuo 9,73 proc. iki 10,08 proc., o tai sąlygojo reikalavimo laikyti ūkinius gyvūnus atsiradimą, o jo nesilaikius sankcijos taikymą. Tačiau pareiškėjas pabrėžė, jog pažeidimas yra nežymus ir tesudaro 0,08 proc. viršijimą nuo 10 proc. ribos. Paaiškino, jog nesiekė pažeisti GAAB aprašo 7 p., priešingai, sąmoningai siekė, jog nebūtų peržengta minėta 10 proc. riba. Ši riba buvo peržengta dėl to, kad pareiškėjas, neturėdamas teisinio išsilavinimo ir žinių, leidžiančių suvokti sudėtingą GAAB aprašo 7 p. įtvirtintą reikalavimą, suklydo pasirinkdamas, kokias naudmenas deklaruoti. Atkreipė dėmesį, jog GAAB reikalavimų aprašo 7 p. normą sudaro keturi ilgi sakiniai, kurių bendra apimtis siekia net devyniolika eilučių. Šioje normoje pateikiama bendroji taisyklė, bendrosios taisyklės išimtis, šios išimties išimtis – patikslinimas, taigi ši norma yra paini bei sunkiai suprantama, todėl dėl GAAB aprašo 7 p. pažeidimo neturėtų būti taikomos sankcijos bei išmokama sumažinta paramos dalis.
Pareiškėjas pabrėžė, jog padarytas pažeidimas yra mažareikšmis, atsitiktinis, nesukėlęs jokių neigiamų padarinių, tačiau už šį suklydimą pareiškėjui buvo paskirta sankcija kaip už tyčinį pažeidimą. Atkreipė dėmesį, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra nurodęs, jog būtina atsižvelgti ir į teisingumo principą, pagal kurį nėra pagrįsta taikyti 50 proc. dydžio sankciją paramai, kuomet pats pažeidimas yra nežymus, mažareikšmis ir padarytas dėl suklydimo. Pažymėjo, kad sankcija paskirta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. 3D-306 patvirtintos Sankcijų už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimą taikymo metodikos (redakcija, galiojusi iki 2015 m. gegužės 21 d.) (toliau – ir Metodika) 18¹ p., kuris šiuo metu yra netekęs galios.
Pareiškėjo nuomone, skundžiamas NMA sprendimas taip pat neatitinka individualiam administraciniam teisės aktui keliamų reikalavimų (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 str.) bei motyvų aiškumo ir pakankamumo kriterijų, be to, sprendime nedetalizuojama, kaip konkrečiai pasireiškė NMA neva nustatyti teisės aktų pažeidimai. Be to, didžiąją dalį sprendimo turinio sudaro teisės aktų nuostatų, kuriomis vadovaujantis pritaikytos sankcijos, išvardijimas, tačiau nėra nurodoma, kokiomis teisės aktų redakcijomis sprendime yra remiamasi. Taip pat nėra aišku, kodėl NMA suskaičiavo 16 darbo dienų vėlavimą, nors sprendime aiškiai nurodyta, kad paraiška buvo pateikta paskutinę leistiną pateikimo dieną – 2014 m. birželio 16 d. Iš sprendime pateiktos informacijos ne tik negalima suprasti, kodėl pareiškėjui apskritai buvo paskirtos sankcijos, bet ir nesuvokiamas tokių sankcijų piniginių dydžių apskaičiavimas, taip pat iš skundžiamo sprendimo turinio neaišku, kokias faktais remiantis nustatytos aplinkybės dėl deklaruotų plotų sumos paklaidos.
Atsiliepimas
Atsakovė NMA atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 39–44).
Nurodė, kad pagal GAAB aprašo 7 p. pareiškėjai, deklaruojantys pievas ir ganyklas („Ganyklos (pievos) iki 5 m.“ ir „Daugiametės ganyklos (pievos) 5 m. ir daugiau“, turi laikyti ūkinius gyvūnus, registruotus Ūkinių gyvūnų registre, o 1 deklaruojamų pievų ir ganyklų hektarui, už kurį prašoma tiesioginių išmokų, tenkantis ūkinių gyvūnų skaičius nuo 2014 m. turi sudaryti ne mažiau kaip 0,3 SG pagal šio įsakymo priede pateiktą Gyvūnų perskaičiavimo į sutartinius gyvulius lentelę. Šio punkto reikalavimas netaikomas pareiškėjams, kurie nelaiko gyvūnų, tačiau jų deklaruoti pievų ir ganyklų plotai nuo 2014 m. sudaro ne daugiau kaip 10 proc. visų tiesioginėms išmokoms deklaruotų ir tinkamų paramai žemės ūkio naudmenų, neįskaičiuojant plotų, deklaruojamų kaip „(Ganyklos) pievos, skirtos prekinei žolinės produkcijos gamybai“. Pareiškėjo paraiškos administracinės patikros (vertinimo) metu nustatyta, jog pažeistas GAAB aprašo 7 p. nustatytas reikalavimas, nes pareiškėjo deklaruoti pievų ir ganyklų plotai 2014 m. sudaro daugiau nei 10 proc. viso 2014 m. paraiškoje deklaruoto ir tinkamo paramai ploto, tačiau pareiškėjas gyvulių visiškai neturėjo, taigi deklaruoti pievų ir ganyklų plotai, neturintys ūkinių gyvūnų, sudarė 100 proc., todėl už šį pažeidimą taikytina sankcija už tyčinį (Metodikos 5.1, 17.4 p.) reikalavimų pažeidimą. Sutartiniais gyvuliais nedengiamas pievų ir ganyklų plotas pasiekė 100 proc. (Metodikos 18¹.2 p.), už ką taikytina 50 proc. paramos sumažinimo sankcija. Atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas, pateikdamas 2014 m. paraišką, patvirtino, jog jam yra žinomi teisės aktai, reglamentuojantys paramos skyrimą bei nustatantys reikalavimus, kurių privalo laikytis pareiškėjai, taip pat žino, kad už neteisingą duomenų pateikimą ar reikalavimų nesilaikymą, jam gali būti taikomos sankcijos. NMA teigimu, Taisyklėse numatyta, kad teisė į išmoką neprarandama, jei nustatyti reikalavimai neįvykdomi dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo pareiškėjo valios. Šiuo atveju pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad jis neturėdamas teisinio išsilavinimo ir žinių, suklydo pasirinkdamas, kokias žemės ūkio naudmenas deklaruoti, negali būti laikomomis ne nuo pareiškėjo valios priklausančiomis aplinkybėmis.
Atsakovės nuomone, nustačiusi, kad pareiškėjo 2014 m. paraiškoje GAAB reikalavimo pažeidimo plotas, kuriame nustatytas minėtas pažeidimas, sudaro 100 proc. viso tiesioginėms išmokoms deklaruoto ir tinkamo paramai pievų ir ganyklų ploto, visiškai ir teisėtai konstatavo, jog pažeidimas yra tyčinis, todėl 2014 m. paraiškai turi būti taikoma sankcija – einamaisiais metais paramos sumažinamas 50 proc. Pabrėžė, jog nei Metodikoje, nei kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose paraiškų administravimą ir sankcijų taikymą, nėra nurodyta, kad sankcijos negali būti taikomos ar sumažinamos dėl to, kad pažeidimas nežymiai skiriasi nuo teisės aktuose nustatytų pažeidimų ribų. Pareiškėjo teiginys, kad jo padarytas pažeidimas yra mažareikšmis vien dėl to, kad 2014 m. paraiškoje deklaruoti ganyklų (pievų) plotai sudarė nežymiai daugiau (0,08 proc.) kaip 10 proc. visų tiesioginėms išmokoms deklaruotų ir tinkamų paramai žemės ūkio naudmenų, yra nepagrįstas, nes teisės aktai nenumato galimų pažeidimų dydžio paklaidų, o 7 p. nurodyto GAAB reikalavimo pažeidimo plotas, kuriame nustatytas minėtas pažeidimas, sudaro 100 proc. viso tiesioginėms išmokoms deklaruoto ir tinkamo paramai pievų ir ganyklų ploto.
Šalies argumentai
NMA taip pat paaiškino, kad pareiškėjas 2014 m. birželio 16 d. paraišką pateikė laiku, tačiau po paraiškų priėmimo termino (2014 m. birželio 15 d.) pateikė 2014 m. liepos 9 d. prašymą (po 16 darbo dienų nuo paraiškų priėmimo termino), kuriame prašė keisti paraiškos duomenis. Taisyklių 23 p. nurodyta, kad pasikeitus deklaruotiems duomenims po paraiškos pateikimo, pareiškėjas iki einamųjų metų liepos 10 d. gali seniūnijos ar konsultavimo biuro darbuotojui pateikti prašymą pakeisti paraiškos duomenis. Prašymai pakeisti paraiškos duomenis, pateikti nuo einamųjų metų birželio 16 d. iki liepos 10 d., laikomi pavėluotai pateiktais ir už kiekvieną pavėluotą darbo dieną paramos suma už tą lauką, kurio duomenys keičiami, mažinama 1 proc., išskyrus 23.3 p. numatytus atvejus (Taisyklių 23.1. p.). Taigi pareiškėjui turi būti taikoma 16 proc. sankcija už pavėluotai pateiktą 2014 m. liepos 9 d. prašymą.
NMA pripažįsta, kad skundžiamas sprendimas nevisiškai atitinka VAĮ 8 str. keliamus reikalavimus, todėl nurodė, jog, vadovaudamasi VAĮ 35 str. numatyta sprendimų klaidų ištaisymo procedūra, inicijuos sprendimo taisymą ir detalizuos sprendime nurodytus duomenis, išsamiai išdėstys visas faktines aplinkybes ir nurodys teisės aktų nuostatas.
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas prašė skundą tenkinti, remdamasis skunde išdėstytais argumentais. Papildomai pažymėjo, kad LVAT nagrinėjo Metodikos 17.4 ir 18¹.2 p. atitiktį aukštesnės galios teisės aktams ir nustatė, jog Metodikos reglamentavimas ta apimtimi, kuria jame nenumatyta galimybė, nustačius GAAB aprašo 7 p. pažeidimą visame tiesioginėms išmokoms deklaruotame ir tinkamame paramai pievų ir ganyklų plote, atsižvelgti į kaltės formą ir einamaisiais metais taikyti mažesnį paramos sumažinimo procentą, nei 50 proc., arba netaikyti paramos sumažinimo, prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams. Nagrinėjamu atveju NMA neatsižvelgė į netyčinius pareiškėjo veiksmus. Pažymėjo, kad pareiškėjas kreipėsi į seniūnijos darbuotojus, kad padėtų pildyti paraišką, tačiau jam nebuvo tinkamai paaiškinta GAAB aprašo 7 p. taikymo tvarka. Anksčiau pareiškėjas su tokiais reikalavimais nebuvo susidūręs. Dėl vėlavimo pateikti paraišką pažymėjo, jog sankcija pritaikyta visam plotui, nors turėjo taikyti tik vienam laukui. Taip pat akcentavo, kad iš skundžiamo sprendimo nėra aiškus sankcijų sumų apskaičiavimas.
Atsiliepimas
Atsakovės NMA atstovas teismo posėdyje prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagristą, remdamasis atsiliepime išdėstytais argumentais. Papildomai pažymėjo, kad pagal tuo metu galiojusį reglamentavimą NMA neturėjo galimybės individualizuoti pareiškėjui skiriamos sankcijos. Atkreipė dėmesį, jog norminis aktas negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai buvo paskelbtas įsiteisėjęs administracinio teismo sprendimas dėl jo pripažinimo neteisėtu. Šiuo atveju ginčytinos nuostatos buvo taikytos 2014 m., o LVAT sprendimas priimtas tik 2017 m. kovo 21 d. Taip pat paaiškino, jog skundžiamame sprendime netinkamai nurodytos aplinkybės ir skaičiavimai, susiję su sankcija už pavėluotą paraiškos pateikimą, nes sankcija turėtų būti taikoma ne už visą plotą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl NMA 2016 m. balandžio 6 d. sprendimo Nr. BR6-780848 „Dėl mokėtinos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“, kuriuo pareiškėjui pritaikytos sankcijos ir sumažinta mokėtina paramos suma, teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, kad pareiškėjas atsakovei 2014 m. birželio 16 d. pateikė paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus paraišką, reg. Nr. 14-1005940471-A1-1 (b. l. 55–71).
2014 m. liepos 9 d. pareiškėjas pateikė atsakovei prašymą dėl paraiškos duomenų keitimo, kuriame prašė pakeisti kontroliniame žemės sklype Nr. 131542-3979 lauko Nr. 2, kuriame deklaruotas 1,11 ha 5GP-1 (ganyklos – pievos (iki 5 m.)) plotas pasėlio kodą į 5PD-2 (pūdymas (juodasis)) bei deklaravo kontroliniame žemės sklype Nr. 131607-2196 lauką Nr. 2, kuriame deklaruotas 0,39 ha 5GP-1 (ganyklos – pievos (iki 5 m.)) plotas (b. l. 72–74).
NMA, įvertinusi pareiškėjo paraišką, 2016 m. balandžio 6 d. priėmė skundžiamą sprendimą Nr. BR6-780848 „Dėl mokėtinos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“, kuriuo už pavėluotą paraiškos pateikimą ir GAAB aprašo reikalavimų nesilaikymą pareiškėjui pritaikytos sankcijos ir išmokėta sumažinta paramos suma (b. l. 29–34).
Kaip matyti iš skundžiamo NMA sprendimo, pareiškėjui buvo pritaikyta 16 proc. sankcija dėl pavėluotai pateiktos paraiškos. Ši sankcija pritaikyta, vadovaujantis Taisyklių 21.1 ir 22 p. bei Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-151 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonių „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natura 2000 išmokos ir su Direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“ ir „Natura 2000 išmokos“ įgyvendinimo taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2014 m. gegužės 24 d. iki 2015 m. sausio 1 d.) (toliau – ir MPŪV taisyklės) 12.1 ir 13 p.
Nurodytas Taisyklių ir MPŪV taisyklių (redakcijos, galiojusios paraiškos teikimo metu) reglamentavimas iš esmės nustato, kad paraiškos pateikiamos iki einamųjų metų birželio 15 d., o pavėluotai pateiktos paraiškos priimamos iki einamųjų metų liepos 10 d., už kiekvieną pavėluotą darbo dieną galutinę paramos sumą mažinant 1 proc.
Atkreiptinas dėmesys, jog skundžiamame sprendime nurodoma, jog pareiškėjas pavėlavo pateikti paraišką 16 darbo dienų ir ne kartą paaiškinama, kad pareiškėjo paraiška buvo pateikta 2014 m. birželio 16 d., o turėjo būti pateikta iki 2014 m. birželio 16 d. Sutiktina su pareiškėju, kad tokia sprendimo motyvacija yra visiškai nelogiška ir klaidinanti, nes pateiktu paaiškinimu iš esmės nurodoma, kad terminas paraiškai pateikti nebuvo praleistas.
Pažymėtina, kad atsakovė atsiliepime ir jos atstovas teismo posėdžio metu pripažino, jog sprendimo motyvacija šiuo aspektu yra ydinga, bei paaiškino, kad nagrinėjamu atveju vertinta ta aplinkybė, kad pareiškėjas atsakovei 2014 m. liepos 9 d. (po 16 darbo dienų nuo paraiškų priėmimo termino) pateikė prašymą keisti jo 2014 m. birželio 16 d. pateiktos paraiškos duomenis. Pagal Taisyklių 23.1 p., pasikeitus deklaruotiems duomenims po paraiškos pateikimo, pareiškėjas iki einamųjų metų liepos 10 d. gali seniūnijos ar konsultavimo biuro darbuotojui pateikti prašymą pakeisti paraiškos duomenis. Tokiu atveju pareiškėjas pasirašo seniūnijos ar konsultavimo biuro darbuotojo sudarytame ir išspausdintame prašymo pakeisti paraiškos duomenis registracijos dokumente. Prašymai pakeisti paraiškos duomenis, pateikti nuo einamųjų metų birželio 16 d. iki liepos 10 d., laikomi pavėluotai pateiktais ir už kiekvieną pavėluotą darbo dieną paramos suma už tą lauką, kurio duomenys keičiami, mažinama 1 proc., išskyrus 23.3 p. numatytus atvejus. Taigi NMA išvada, jog pareiškėjas pavėlavo pateikti paraišką yra iš dalies teisinga, bet tik ta apimtimi, kiek pasikeitė laiku pateiktos pirminės paraiškos duomenys. Kaip pripažino ir pati atsakovė, pareiškėjui turi būti taikoma 16 proc. sankcija už pavėluotai pateiktą 2014 m. liepos 9 d. prašymą kontroliniame žemės sklype Nr. 131542-3979 deklaruotam laukui Nr. 2, kuriame buvo deklaruotas 1,11 ha 5GP-1 (ganyklos - pievos (iki 5 m.)) plotas, o tenkinus pareiškėjo 2014 m. liepos 9 d. prašymą pakeistas pasėlio kodas į 5PD-2 (pūdymas (juodasis)) bei deklaruotam kontroliniame žemės sklype Nr. 131607-2196 laukui Nr. 2, kuriame deklaruotas 0,39 ha 5GP-1 (ganyklos - pievos (iki 5 m.)) plotas. Tačiau ginčijau sprendimu sankcija pritaikyta už visą pareiškėjo deklaruotą plotą, todėl toks NMA sprendimas negali būti pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu.
Kaip minėta, sankcija pareiškėjui paskirta už GAAB aprašo 7 p. nurodytų reikalavimų nesilaikymą, t. y. nustatyto skaičiaus ūkinių gyvūnų nelaikymą.
GAAB aprašo 7 p. nustatyta, kad pareiškėjai, deklaruojantys pievas ir ganyklas („Ganyklos (pievos) iki 5 m.“ (išskyrus Ekologinio ūkininkavimo programą iki 2011 m.) ir „Daugiametės ganyklos (pievos) 5 m. ir daugiau“ (išskyrus Ekologinio ūkininkavimo programą iki 2011 m.), „Natūralių ir pusiau natūralių pievų tvarkymas (nuo 2012 m.)“, „Programa „Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“ (nuo 2012 m.)“, „Ganyklos (pievos) iki 5 m. (Ekologinio ūkininkavimo programa (nuo 2012 m.))“ ir „Daugiametės ganyklos (pievos) 5 m. ir daugiau (Ekologinio ūkininkavimo programa (nuo 2012 m.))“), turi laikyti ūkinius gyvūnus, registruotus Ūkinių gyvūnų registre, o 1 deklaruojamų pievų ir ganyklų hektarui, už kurį prašoma tiesioginių išmokų, tenkantis ūkinių gyvūnų skaičius 2012 m. turi sudaryti ne mažiau kaip 0,1 SG (sutartinio gyvulio), 2013 m. – ne mažiau kaip 0,2 SG, nuo 2014 m. – ne mažiau kaip 0,3 SG pagal šio įsakymo priede pateiktą Gyvūnų perskaičiavimo į sutartinius gyvulius lentelę. Ūkiniai gyvūnai, registruoti individualiai, turi būti išlaikyti valdoje (valdytojo ir (ar) partnerio) nuo birželio 1 d. iki rugpjūčio 1 d., registruotų bičių šeimų skaičius prilyginamas atitinkamų metų liepos 1 d., o registruotų bandomis ūkinių gyvūnų skaičius prilyginamas atitinkamų metų liepos 1 d. Ūkinių gyvūnų registre nustatyta tvarka registruotam ūkinių gyvūnų skaičiui. Šio punkto reikalavimas netaikomas pareiškėjams, kurie nelaiko gyvūnų, tačiau jų deklaruoti pievų ir ganyklų plotai 2012 m. sudaro ne daugiau kaip 30 proc., 2013 m. – ne daugiau kaip 20 proc., nuo 2014 m. – ne daugiau kaip 10 proc. visų tiesioginėms išmokoms deklaruotų ir tinkamų paramai žemės ūkio naudmenų, neįskaičiuojant plotų, deklaruojamų kaip „(Ganyklos) pievos, skirtos prekinei žolinės produkcijos gamybai“, „Natūralių ir pusiau natūralių pievų tvarkymas“ (iki 2011 m.), „Programa „Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“ (iki 2011 m.), „Ganyklos (pievos) iki 5 m.“ (Ekologinio ūkininkavimo programa iki 2011 m.) ir „Daugiametės ganyklos (pievos) 5 m. ir daugiau“ (Ekologinio ūkininkavimo programa iki 2011 m.). Šio punkto reikalavimas netaikomas pareiškėjams, kurie nelaiko gyvūnų, tačiau dalyvauja įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“, „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“, „Miškų aplinkosaugos išmokos“, „Natura 2000 išmokos (parama Natura 2000 miškų teritorijose)“ ir jų deklaruoti pievų ir ganyklų plotai 2012 m. sudaro ne daugiau kaip 30 proc., 2013 m. – ne daugiau kaip 20 proc., nuo 2014 m. – ne daugiau kaip 10 proc. visų tiesioginėms išmokoms ir paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“, „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“, „Miškų aplinkosaugos išmokos“, „Natura 2000 išmokos (parama Natura 2000 miškų teritorijose)“ deklaruotų ir paramos tinkamumo reikalavimus atitinkančių plotų.
Iš nurodytos GAAB aprašo 7 p. nuostatos šiuo atveju aktualu tai, kad pareiškėjai, deklaruojantys pievas ir ganyklas („Ganyklos (pievos) iki 5 m.“ ir „Daugiametės ganyklos (pievos) 5 m. ir daugiau“), turi laikyti ūkinius gyvūnus, registruotus Ūkinių gyvūnų registre, o 1 deklaruojamų pievų ir ganyklų hektarui, už kurį prašoma tiesioginių išmokų, tenkantis ūkinių gyvūnų skaičius nuo 2014 m. turi sudaryti ne mažiau kaip 0,3 SG pagal šio įsakymo priede pateiktą Gyvūnų perskaičiavimo į sutartinius gyvulius lentelę. Šio punkto reikalavimas netaikomas pareiškėjams, kurie nelaiko gyvūnų, tačiau jų deklaruoti pievų ir ganyklų plotai nuo 2014 m. sudaro ne daugiau kaip 10 proc. visų tiesioginėms išmokoms deklaruotų ir tinkamų paramai žemės ūkio naudmenų, neįskaičiuojant plotų, deklaruojamų kaip „(Ganyklos) pievos, skirtos prekinei žolinės produkcijos gamybai“.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjo 2014 m. paraiškoje deklaruoti pievų ir ganyklų plotai (31,39 ha) sudaro 10,08 proc. visų tiesioginėms išmokoms deklaruotų ir tinkamų paramai žemės ūkio naudmenų, neįskaičiuojant plotų, deklaruojamų kaip „(Ganyklos) pievos, skirtos prekinei žolinės produkcijos gamybai“ (311,56 ha), taigi išimtis, leidžianti nelaikyti ūkinių gyvūnų, pareiškėjo atžvilgiu netaikytina. Pareiškėjas neneigia padaryto pažeidimo, tačiau mano, jog paskirta sankcija yra neproporcinga, nes pažeidimas nežymus, be to, padarytas netyčia.
Skiriant sankciją už GAAB aprašo 7 p. reikalavimų pažeidimą NMA vadovavosi Metodikos (redakcija, galiojusi nuo 2014 m. balandžio 12 d. iki 2015 m. gegužės 21 d.) 17.4 ir 18¹.2 p. Metodikos 17.4 p. buvo nustatyta, kad tyčiniams reikalavimų pažeidimams priskiriami atvejai, kai pareiškėjo valdoje nustatomas GAAB aprašo 7 p. nurodytas GAAB reikalavimo pažeidimas, kai plotas, kuriame nustatytas minėtas pažeidimas, sudaro daugiau kaip 50 proc. viso tiesioginėms išmokoms deklaruoto ir tinkamo paramai pievų ir ganyklų, nurodytų GAAB aprašo 7 p., ploto. Pagal Metodikos 18¹.2 p., jeigu nustačius GAAB aprašo 7 p. nurodyto GAAB reikalavimo pažeidimą plotas, kuriame nustatytas minėtas pažeidimas, sudaro 100 proc. viso tiesioginėms išmokoms deklaruoto ir tinkamo paramai pievų ir ganyklų ploto, einamaisiais metais parama sumažinama 50 proc.
Pažymėtina, kad LVAT norminėje administracinėje byloje Nr. eI-4-822/2017 nagrinėjo Metodikos 17.4 p. (redakcija, galiojusi nuo 2014 m. balandžio 12 d. iki 2015 m. gegužės 21 d.) ta apimtimi, kuria jame nenumatyta galimybė, nustačius GAAB aprašo 7 p. pažeidimą, tokį pažeidimą priskirti netyčiniam reikalavimų pažeidimui, taip pat Metodikos 18¹.2 p. (redakcija, galiojusi nuo 2013 m. gegužės 1 d. iki 2015 m. gegužės 21 d.) ta apimtimi, kuria jame nenumatyta galimybė, nustačius GAAB aprašo 7 p. pažeidimą visame tiesioginėms išmokoms deklaruotame ir tinkamame paramai pievų ir ganyklų plote, atsižvelgti į kaltės formą, pažeidimo sunkumą, mastą, pastovumą, pasikartojimą ir einamaisiais metais taikyti mažesnį paramos sumažinimo procentą, nei 50 proc., arba netaikyti paramos sumažinimo, atitiktį konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams. Išnagrinėjęs bylą, 2017 m. kovo 21 d. sprendime LVAT konstatavo, kad sankcijų dėl kompleksinės paramos reikalavimų nesilaikymo žemės ūkio veiklos subjektams, pateikusiems paraišką gauti tiesiogines išmokas ir paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones, taikymo tvarka turi apimti galimybę paramos gavėjui įrodyti, jog jo elgesys nebuvo tyčinis, todėl LVAT pripažino, jog Metodikos 17.4 p. (redakcija, galiojusi nuo 2014 m. balandžio 12 d. iki 2015 m. gegužės 21 d.) ta apimtimi, kuria jame nenumatyta galimybė, nustačius GAAB aprašo 7 p. pažeidimą, paramos gavėjui įrodyti, jog jo elgesys nebuvo tyčinis, taip pat Metodikos 18¹.2 p. (redakcija, galiojusi nuo 2013 m. gegužės 1 d. iki 2015 m. gegužės 21 d.) ta apimtimi, kuria jame nenumatyta galimybė, nustačius GAAB aprašo 7 p. pažeidimą visame tiesioginėms išmokoms deklaruotame ir tinkamame paramai pievų ir ganyklų plote, atsižvelgti į kaltės formą ir einamaisiais metais taikyti mažesnį paramos sumažinimo procentą, nei 50 proc., arba netaikyti paramos sumažinimo, prieštarauja konstituciniams teisinės valstybės, teisingumo ir proporcingumo principams.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad sankcija už GAAB aprašo 7 p. pažeidimą pareiškėjui paskirta, vadovaujantis konstituciniams principams prieštaraujančiu teisiniu reglamentavimu.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (taikytina redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 116 str. 1 d. norminis administracinis aktas (ar jo dalis) laikomas panaikintu ir paprastai negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai buvo paskelbtas įsiteisėjęs administracinio teismo sprendimas dėl atitinkamo norminio akto (ar jo dalies) pripažinimo neteisėtu. Taigi teismo sprendimo, kuriuo norminis administracinis aktas pripažintas neteisėtu, galia paprastai yra nukreipta į ateitį. Tačiau LVAT 2005 m. gruodžio 30 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A8-1690/2005 taip pat yra nurodęs, kad ABTĮ 116 str. 1 d. vartojama sąvoka „paprastai negali būti taikomas“ suponuoja išvadą, kad iš šios bendro pobūdžio taisyklės yra galimos ir išimtys, t. y. atvejai, kai ši bendro pobūdžio taisyklė yra netaikoma. Analogiška pozicija yra formuojama ir konstitucinėje jurisprudencijoje. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) taip pat pripažįsta, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 107 str. 1 d. įtvirtinta bendra taisyklė, kad Konstitucinio Teismo sprendimų dėl teisės aktų atitikties Konstitucijai galia yra nukreipiama į ateitį, nėra absoliuti (2011 m. spalio 25 d. Konstitucinio Teismo nutarimas).
Atkreiptinas dėmesys, jog LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 yra išaiškinusi, jog tuo atveju, jei teisiniai santykiai tarp administracinio ginčo šalių nėra susiklostę galutinai (pvz., vyksta ginčas), norminis teisės aktas (jo dalis), kuris įsiteisėjusiu administracinio teismo sprendimu pripažįstamas neteisėtu, nuo tokio akto oficialaus paskelbimo dienos negali būti taikomas ir tiems teisiniams santykiams, kurie nėra išsisprendę galutinai.
Nagrinėjamu atveju sankcijų skyrimo pareiškėjui procedūra pagal NMA 2016 m. balandžio 6 d. sprendimą Nr. BR6-780848 iki LVAT sprendimo norminėje administracinėje byloje oficialaus paskelbimo iš esmės nebuvo užbaigta, t. y. pareiškėjas kreipėsi į teismą iškeldamas ginčą dėl NMA sprendimo panaikinimo, todėl sankcijų skyrimo pagal 2014 m. paraišką teisiniai santykiai tarp pareiškėjo ir atsakovės galutinai nėra susiklostę. Taigi LVAT pripažinus neteisėtomis Metodikos nuostatas, kuriomis remiantis buvo priimtas ginčijamas administracinis aktas, minėtos Metodikos nuostatais negali būti taikomos ir nagrinėjamu atveju, o jų pagrindu priimtas sprendimas turi būti pripažįstamas neteisėtu.
Be to, teismas sutinka su pareiškėju, kad ginčijamas NMA sprendimas neatitinka ir VAĮ 8 str. reikalavimų. Iš sprendimo nėra aišku, kaip apskaičiuojamos taikomos sankcijos, netinkamai motyvuotas pažeidimas, susijęs su Taisyklių 21 p. pažeidimu. Skundžiamame sprendime išdėstytos faktinės aplinkybės ir atskirai pateiktas sąrašas teisės normų, kuriomis remiamasi priimant sprendimą neskirti paramos, tačiau atsakovė nesusiejo faktinių aplinkybių su taikomomis teisės normomis, todėl nėra pakankamai aišku, kaip pasireiškė vienos ar kitos sprendime nurodytos normos pažeidimas. Pažymėtina, kad tinkamas sankcijų argumentavimas turi būti pateiktas institucijos sprendime, o ne teismui teikiamame atsiliepime. Pažymėtina, kad taikant sankcijas, nepakanka paramos sumažinimą ar neskyrimą motyvuoti vien teisės normų išvardijimu, konkrečiai ir tiksliai nenurodant, kaip pasireiškė jų pažeidimas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog skundžiamas NMA sprendimas turi būti panaikintas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 89 str. 1 d. 1, 3 p.).
Kaip minėta, pareiškėjas taip pat prašo įpareigoti NMA išmokėti jam paramą pagal pateiktą 2014 m. birželio 16 d. paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus paraišką, reg. Nr. 14-1005940471-1. Iš skundo matyti, kad pareiškėjas siekia, jog jam būtų išmokėta visa paramos suma, netaikant sankcijų. Tačiau teismas pažymi, kad pareiškėjas vis dėl to padarė atsakovės konstatuotus pažeidimus, tačiau sankcijos šiuo atveju paskirtos netinkamai, t. y. neįvertinus pareiškėjo tyčios ir atitinkamai neindividualizavus taikomos sankcijos dėl GAAB aprašo 7 p. pažeidimo, bei netinkamai apskaičiavus sankciją dėl pavėluoto paraiškos tikslinimo. Taigi nėra pagrindo įpareigoti atsakovę išmokėti pareiškėjui visą paramą pagal pateiktą 2014 m. paraišką, tačiau yra pagrindas įpareigoti NMA iš naujo įvertinti pareiškėjo 2014 m. birželio 16 d. paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus paraišką, reg. Nr. 14-1005940471-1 ir priimti VAĮ 8 str. reikalavimus atitinkantį sprendimą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies.
Pareiškėjas taip pat prašo atlyginti jam bylinėjimosi išlaidas, tačiau teismui nepateikė šių išlaidų apskaičiavimo bei jokių šias išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl bylinėjimosi išlaidų klausimas nagrinėjamu atveju nesprendžiamas. Išaiškintina, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 45 str. 1 d. dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 85–87 str., 88 str. 1 p., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.) 132 str. 1 d., 133 str.,
nusprendžia:
Pareiškėjo R. R. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. balandžio 6 d. sprendimą Nr. BR6-780848 „Dėl mokėtinos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“.
Įpareigoti atsakovę Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos iš naujo įvertinti pareiškėjo R. R. 2014 m. birželio 16 d. paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus paraišką, reg. Nr. 14-1005940471-1 ir priimti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 str. reikalavimus atitinkantį sprendimą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.