Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2023-07-05 · Administracinė byla Nr. eI3-625-426/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-07-05
Bylos Nr.
eI3-625-426/2023
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00260-2022-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Rūta Miliuvienė
Atsakovas
Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos
Pareiškėjas
A. G.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI3-625-426/2023 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00260-2022-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 15.8; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. liepos 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos skundą pareiškėjui A. G. dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Atsakovė Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. gruodžio 17 d. sprendimo Nr. 21R-827(AG-174/06-2021) (toliau – ir Sprendimas) dalį, kuria Komisija panaikino NMA 2020 m. sausio 13 d. skolos sprendimą; 2) priimti naują sprendimą, pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

NMA paaiškina, kad pareiškėjas A. G. pateikė 2014 m. birželio 15 d. paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus paraišką Nr. (duomenys nuteiktini) (toliau – ir 2014 m. Paraiška), joje deklaravo 37,58 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, už kurį mokamos tiesioginės išmokos ir parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007– 2013 metų programos priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“ (toliau – ir MPŪV).

Šalies argumentai

Skunde nurodo, kad 2014 m. Paraiška buvo vertinama pagal Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklės, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 3D-171 „Dėl Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės). Teigia, kad šios Paraiškos administravimo metu nustatytas dvigubo deklaravimo atvejis (atitinkama lauko dalis deklaruota ir kito pareiškėjo A. P. 2014 m. paraiškoje) – kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys nuteiktini) lauke Nr. 1 (deklaruotas 37,58 ha plotas) dvigubai deklaruota 36,91 ha lauko ploto dalis.

Atsakovė pažymi, kad nustačiusi neatitikimą, 2014 m. rugsėjo 19 d. raštu Nr. BR6-10599 „Parnešimas dėl duomenų pateikimo“ (toliau – ir Pranešimas) ir 2015 m. sausio 29 d. raštu Nr. BR6-1080 „Dėl dokumentų pateikimo“ (toliau – ir 2015 m. sausio 29 d. pranešimas) informavo pareiškėją apie nustatytą dvigubo deklaravimo neatitikimą ir paprašė jo pateikti Taisyklių 31.3 papunktyje nurodytus dokumentus dėl kontroliuojamame žemės sklype Nr. (duomenys nuteiktini), esančiame lauke Nr.1, deklaruoto 37,58 ha ploto.

NMA aiškina, kad 2014 m. spalio 9 d. gavo iš pareiškėjo dokumentus (reg. Nr. BR5.3-3724): 2014 m. sausio 30 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Švenčionių skyriaus vedėjo 2014 m. sausio 30 d. Įsakymo dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme Nr. (duomenys nuteiktini) kopiją (toliau – ir Įsakymas), valstybinės žemės sklypo planą, 2014 m. gegužės 3 d. žemės ūkio paslaugų teikimo sutarties Nr. 2014 05-1 kopiją (toliau – ir Sutartis). Įsakyme nurodyta, kad NŽT leidžia pareiškėjui iki 2014 m. gruodžio 31 d. laikinai naudotis valstybinės žemės 37,58 ha plotu, sklypo Nr. (duomenys nuteiktini) , esančiu (duomenys nuteiktini) kadastro vietovėje, (duomenys nuteiktini), o Sutartyje nurodyta, kad Paslaugų teikėjas įsipareigoja pareiškėjui teikti paslaugas nuo 2014 m. gegužės 3 d. iki tų metų gruodžio 31 d.

Nustačius dvigubą deklaruoto ploto valdymo teisės ir žemės ūkio veiklos faktą, 2015 m. rugsėjo 28 d. informavo pareiškėją apie 2014 m. Paraiškos vertinimo rezultatus paštu išsiuntė 2015 m. rugsėjo 1 d. pranešimą Nr. 165752 „Dėl mokėtinos išmokų sumos“.

A. P. 2014 m. birželio 12 d. pateikė paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraišką (duomenys nuteiktini) (toliau – ir A. P. 2014 m. Paraiška). Nurodo, jog administruojant 2014 m. Paraišką kontroliuojamajame žemės sklypo Nr. (duomenys nuteiktini) lauke Nr. 3 nustatyta, kad kito pareiškėjo (A. G.) Paraiškoje deklaruotas tas pats laukas (susikirtimo plotas – 36,91 ha). Atsakovė aiškina, kad 2014 m. rugsėjo 2 d. pranešimu Nr. 16548 „Dėl informacijos pateikimo“ informavo A. P. apie nustatytą dvigubo deklaravimo neatitikimą. Akcentuoja, kad A. P. pateikė 2014 m. gruodžio 14 d. paaiškinimą bei dokumentus, pagrindžiančiais 2014 m. Paraiškoje deklaruotą lauką, kuriame buvo nustatytas dvigubas deklaravimas. Teigia, kad įvertinusi pateiktus dokumentus, atsakovė nusprendė, kad jo pateiktais dokumentais nebuvo įrodyta 2014 m. Paraiškoje kontroliuojamajame žemės sklypo Nr. (duomenys nuteiktini) lauke Nr. 3 susikertančio ploto dalies (36,91 ha) teisėto valdymo teisė.

Šalies argumentai

Skunde nurodo, kad 2016 m. gruodžio 5 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys nuteiktini) „Dėl mokėtinos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“ (toliau – ir 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimas).

Atsakovės įsitikinimu, pagal Taisyklių 31.3 papunktį, nustačius neteisingą deklaravimą (ploto persidengimą) parama mokama tik vienam pareiškėjui, kuris įrodo valdymo bei dirbimo faktą. Skunde aiškina, kad pakartotinai įvertino pareiškėjo 2014 m. Paraišką, pateiktus dokumentus, ir nustatė, kad neįrodytas žemės ūkio veiklos faktas dvigubai deklaruotame kontrolinio žemės sklypo Nr. (duomenys nuteiktini) lauko Nr. 1 plote, todėl pagal pareiškėjo 2014 m. Paraiškos duomenis taikomos neteisingo deklaravimo sankcijos pagrindinei tiesioginei išmokai, išmokai už pirmuosius hektarus ir paramai pagal MPUV priemonę. NMA pabrėžia, kad 2020 m. sausio 13 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys nuteiktini) „Dėl susidariusios skolos susigrąžinimo“ (toliau – ir 2020 m. sausio 13 d. skolos sprendimas) susigrąžinti 8 053,45 Eur išmokėtos paramos. Komisija 2021 m. gruodžio 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies, panaikino NMA 2020 m. sausio 13 d. skolos sprendimą, o pareiškėjo skundo reikalavimo dalį dėl įpareigojimo NMA iš naujo vertinti jo 2014 m. Paraišką atmetė.

NMA nesutinka su Komisijos argumentu, kad priimdama 2020 m. sausio 27 d. skolos sprendimą, atsakovė negalėjo vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) nutartimi, nes šioje byloje sprendimai buvo priimti kito pareiškėjo atžvilgiu. Paaiškina, kad LVAT nutartimi bylą išsprendė iš esmės ir konstatavo, kad pareiškėjas negalėjo būti pripažintas ginčo sklypo teisėtu valdytoju ir naudotoju. LVAT nutartyje konstatavo, kad pareiškėjo NMA pateikta Sutartis negali savaime patvirtinti žemės ūkio veiklos vykdymo fakto kontrolinio žemės sklypo Nr. (duomenys nuteiktini) lauko Nr. 1 plote, nes iš Sutarties nėra aišku, kokiu metu, kurioje vietoje buvo atliekami darbai bei iš Sutarties nuostatų negalima nustatyti ir konkrečių atliktų darbų.

Atsiliepimas

Atsakovė nesutinka su Komisija, kad priimdama 2020 m. sausio 13 d. skolos sprendimą praleido 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (toliau – ir Reglamentas Nr. 2988/95) 3 straipsnyje įtvirtintą 4 metų senaties terminą. Akcentuoja, kad pagal Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio nuostatą senaties eiga atsinaujina po kiekvieno ją nutraukusio veiksmo. Tvirtina, kad pažeidimas pareiškėjo 2014 m. Paraiškoje buvo užfiksuotas 2019 m. spalio 23 d., t. y. kai LVAT nutartimi konstatavo, kad pareiškėjo NMA pateikta Sutartis nepatvirtina žemės ūkio veiklos vykdymo fakto kontrolinio žemės sklypo Nr. (duomenys nuteiktini) lauko Nr. 1 plote. Pažymi, kad ji iki 2023 m. spalio 23 d. turėjo teisę priimti skolos sprendimą, todėl 2020 m. sausio 13 d. skolos sprendimas priimtas nepraleidus Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnyje įtvirtinto ketverių metų senaties termino.

Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnyje nustatyta, kad senaties terminas įsigalioja ne vėliau kaip tą dieną, kai pasibaigia laikotarpis lygus dvigubam senaties terminui (4 x 2 = 8 metams), per kurį kompetentinga institucija nepaskyrė nuobaudos. Atsakovės įsitikinimu, įtvirtintas 4 metų senaties terminas nebuvo praleistas ir dėl to, kad jis dėl teisminių procesų buvo nutrauktas, tuomet jau turi būti žiūrima, ar nepraleistas 8 metų senaties terminas, kuris nebuvo praleistas. Nurodo, kad apie pareiškėjo 2014 m. Paraiškoje nustatytus neatitikimus, jis buvo informuotas 2014 m. rugsėjo 19 d. pranešimu, o konkrečiai – 2015 m. sausio 29 d. pranešimu apie dvigubo deklaravimo pažeidimą.

Atsakovė akcentuoja, kad dvigubo deklaravimo pažeidimas pareiškėjo 2014 m. Paraiškoje buvo nustatytas 2015 m. sausio 29 d., todėl mano, kad 4 metų senaties terminas nutrūko 2017 m. sausio 10 d. iki 2019 m. spalio 23 d., t. y. nuo A. P. 2017 m. sausio 6 d. skundo gavimo Komisijoje iki LVAT nutarties priėmimo. 4 metų senaties terminas atsinaujino 2019 m. spalio 24 d., o 8 metų senaties terminas baigėsi 2022 m. gruodžio 31 d. (2014 m. gruodžio 31 d. + 8 metai).

NMA nuomone, Komisija Sprendime visiškai nepagrįstai įvertino situaciją, netinkamai taikė ir aiškino teisės aktų nuostatas, todėl priėmė nepagrįstą ir naikintiną sprendimą.

Atsiliepimas

Pareiškėjas A. G. pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame prašo teismo skundą atmesti kaip nepagrįstą, jo naudai iš NMA priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Paaiškina, kad Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog patraukimo atsakomybėn senaties terminas – ketveri metai, kuris skaičiuojamas nuo tada, kai buvo padarytas 1 straipsnio 1 dalyje nurodytas pažeidimas. Senaties eiga nutrūksta, jeigu kompetentinga institucija imasi bet kokio su pažeidimo tyrimu ar teisminiu nagrinėjimu susijusio veiksmo, apie kurį pranešama atitinkamam asmeniui.

Pareiškėjas akcentuoja, kad pats pažeidimo faktas (dvigubas deklaravimas) buvo nustatytas dar iki 2014 m. rugsėjo 19 d. Iki nurodytos datos jam jau buvo išmokėta didžioji dalis teikiamos paramos sumos už ginčo lauke deklaruotą ir faktiškai vykdytą veiklą. Dėl nustatyto pažeidimo tyrimo pradėjimo atsakovė jį informavo 2014 m. rugsėjo 19 d., todėl atsakovei informavus apie pradėtą tyrimą senatis nutrūko. Atsakovei informavus apie tyrimo pabaigą ir išmokėjus likusią išmoką pareiškėjui, senaties eiga atsinaujino.

Dėl dvigubo deklaravimo žemės sklype Nr. (duomenys nuteiktini) NMA tyrimą pradėjo ir apie jį informavo bei sprendimą priėmė dėl kito asmens, t. y. A. P., kuris įstatymų nustatyta tvarka jo atžvilgiu priimtus sprendimus ginčijo.

Atkreipia dėmesį, kad nuo 2015 m. spalio 9 d. iki NMA 2020 m. sausio 13 d. Sprendimo priėmimo jokie tyrimo veiksmai nebuvo atliekami ir jis iki 2020 m. sausio 30 d. nebuvo informuotas apie atnaujintą tyrimą. Pareiškėjas pažymi, kad nevyko jokie teisminiai ginčiai dėl jo atliktų veiksmų ar priimtų išvadų bei sprendimų ir išmokėtų paramos išmokų dydžio, nebuvo informuotas apie pradėtą tyrimą kito asmens atžvilgiu dėl dvigubo deklaravimo ginčo lauke, niekada nebuvo įtrauktas suinteresuotu asmeniu nagrinėjant kito asmens, t. y. A. P., skundus Komisijoje ir pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nesutinka su atsakove, kad LVAT konstatavo jo pažeidimo faktą. Aiškina, kad LVAT nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. eA-891-492/2019, kurioje jis nebuvo šalimi, 2019 m. spalio 23 d. priimta nutartis buvo dėl kito jo atžvilgiu priimtų atsakovės NMA sprendimo teisėtumo bei pritaikytų sankcijų dydžio pagrįstumo. Be to, byloje teismas nenustatinėjo pačių pažeidimų padarymo fakto, nes jie jau buvo nustatyti pačios NMA. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, ar dėl nustatytų pažeidimų atsakovė pagrįstai taikė sankcijas A. P. Panaikinus ginčijamus sprendimus atsakovė buvo įpareigota iš naujo spręsti minėto asmens atsakomybės klausimą. Pareiškėjas aiškina, kad nebuvo informuotas apie aukščiau minėtą bylą, neturėjo galimybės teikti įrodymų, paaiškinimų ir argumentų, todėl minėtoje joje nustatytos aplinkybės negali būti laikomos prejudicinėmis šioje byloje.

Pareiškėjo įsitikinimu, atsakovė skunde pripažįsta, kad tyrimą dėl dvigubo deklaravimo ginčo žemės sklype nusprendė atnaujinti tik po LVAT 2019 m. spalio 23 d. nutarties, tačiau Reglamento 2988/95 3 straipsnio 1 dalyje nustatytas 4 metų senaties terminas, jau buvo pasibaigęs dar iki nutarties priėmimo dienos, t. y. 2019 m. spalio 9 d. Nurodo, kad pasibaigus senaties terminui ir per šį terminą neatlikus jokių tyrimo veiksmų ir jo neinformavus, atsakovė negalėjo atnaujinti tyrimo ir priimti sprendimo remiantis Reglamento 2988/95 3 straipsnio 1 dalies 4 pastraipos nuostatomis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ištyrus rašytinę bylos medžiagą nustatytos šios faktinės aplinkybės:

A. G. NMA pateikė 2014 m. birželio 15 d. paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus paraišką, reg. Nr. (duomenys nuteiktini) deklaravo 37,58 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, už kurį mokamos tiesioginės išmokos ir parama pagal MPŪV priemonę.

NMA, įvertinusi 2014 m. Paraišką, nustatė dvigubo deklaravimo atvejį, nes atitinkama lauko dalis deklaruota ir A. P. 2014 m. paraiškoje – kontroliniame žemės sklype (toliau – ir KŽS): KŽS Nr. (duomenys nuteiktini) lauke Nr. 1 (deklaruotas 37,58 ha plotas) dvigubai deklaruota 36,91 ha lauko ploto dalis.

Nustačiusi dvigubo deklaravimo atvejį, atsakovė 2014 m. rugsėjo 19 d. raštu Nr. (duomenys nuteiktini) „Pranešimas dėl duomenų pateikimo“ ir 2015 m. sausio 29 d. raštu Nr. (duomenys nuteiktini) „Dėl dokumentų pateikimo“ informavo pareiškėją apie tai, paprašė pateikti Taisyklių 31.3 papunktyje nurodytus dokumentus dėl KŽS Nr. (duomenys nuteiktini) esančiame lauke Nr.1 deklaruoto 37,58 ha ploto.

Pareiškėjas 2014 m. spalio 9 d. pateikė dokumentus (reg. Nr. (duomenys nuteiktini)): 2014 m. sausio 30 d. NŽT Švenčionių skyriaus vedėjo 2014 m. sausio 30 d. Įsakymą, valstybinės žemės sklypo planą, 2014 m. gegužės 3 d. žemės ūkio paslaugų teikimo sutarties Nr. (duomenys nuteiktini) kopiją. Įsakyme nurodyta, kad NŽT leidžia pareiškėjui iki 2014 m. gruodžio 31 d. laikinai naudotis valstybinės žemės 37,58 ha plotu, sklypo Nr. (duomenys nuteiktini) kadastro vietovėje, (duomenys nuteiktini). Sutartyje nurodyta, kad Paslaugų teikėjas įsipareigoja pareiškėjui teikti paslaugas nuo 2014 m. gegužės 3 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.

NMA, įvertinusi pareiškėjo pateiktus dokumentus, nustatė, kad buvo įrodyta dvigubai deklaruoto ploto valdymo teisė ir žemės ūkio veiklos faktas. Pareiškėjas 2015 m. rugsėjo 28 d. informuotas apie 2014 m. Paraiškos vertinimo rezultatus, paštu siųstas 2015 m. rugsėjo 1 d. pranešimas Nr. 165752 „Dėl mokėtinos išmokų sumos“.

Nustatyta, kad pareiškėjas 2020 m. sausio 30 d. gavo NMA 2020 m. sausio 13 d. sprendimą Nr. (duomenys nuteiktini) „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ (toliau – ir NMA Sprendimas), kuriame nurodyta, kad NMA pakartotinai įvertinusi 2014 m. birželio 15 d. pateiktą pareiškėjo paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraišką reg. Nr. (duomenys nuteiktini), nusprendė taikyti sankciją tiesioginėms išmokoms ir paramai pagal MPŪV priemonę dėl neteisingo deklaravimo, pareikalavo grąžinti 8 053,45 Eur grąžintinių lėšų.

Sprendime atsakovė nurodė, kad pakartotinai įvertinusi 2014 m. birželio 15 d. pateiktą pareiškėjo paraišką reg. Nr. (duomenys nuteiktini) nustatė, kad dėl neteisingo deklaravimo išmokėta didesnė nei priklauso išmoka. Nustatytas neteisingai deklaruotas plotas, kurio dirbimas (žemės ūkio veiklos faktas) neįrodytas. Tokį sprendimą motyvavo tuo, kad gavo LVAT 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-891-492/2019. Ja remiantis NMA laikė, kad pareiškėjo pateikti aukščiau nurodyti dokumentai negali savaime patvirtinti žemės ūkio veiklos vykdymo fakto kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys nuteiktini) lauko Nr. 1 plote, nes iš pareiškėjo pateiktų NMA dokumentų nėra aišku, kokiu metu, kurioje vietoje buvo atliekami darbai, todėl laikė, kad pareiškėjas neįrodė žemės ūkio veiklos fakto dvigubai deklaruoto lauko kontroliniame plote.

Pareiškėjas, nesutikdamas su NMA Sprendimu pateikė skundą Komisijai, kuri 2021 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. (duomenys nuteiktini) tenkino skundą iš dalies, panaikino atsakovės Sprendimą.

NMA nesutinka su Komisijos sprendimu, todėl kreipiasi į teismą, prašo jį panaikinti.

Pareiškėjas teigia, kad atsakovė praleido Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnyje nustatytą 4 metų patraukimo atsakomybėn senaties terminą, todėl neturėjo teisinio pagrindo priimti sprendimą dėl išmokėtos paramos susigrąžinimo. Tuo tarpu atsakovė, ginčydama Komisijos Sprendimą, aiškina, jog NMA Sprendimas buvo priimtas nepraleidus aptariamo senaties termino.

Taigi, ginčas byloje kilo dėl pareiškėjo patraukimo atsakomybėn senaties termino už pažeidimus vykdant projektą, kuriam buvo skirta Europos Sąjungos struktūrinė parama, skaičiavimo.

Taisyklių 84 punktas nustato, kad NMA turi teisę ankstesniais ar einamaisiais metais pateiktas paraiškas administruoti iš naujo bei priimti sprendimus dėl reikalavimo grąžinti visą ar dalį išmokėtos paramos sumos ir (arba) taikyti kitas poveikio priemones už su prašoma arba gauta parama susijusių įsipareigojimų nevykdymą ir (arba) nustatytų reikalavimų nesilaikymą atlikusi administracinį patikrinimą ir (arba) patikrą vietoje tada, kai pareiškėjas nesilaikė paramos suteikimo ar paraiškoje numatytų reikalavimų, ar pažeidė paramos gavimo ir naudojimo sąlygas. Už paramai netinkamą plotą, nustatytą atnaujinus KŽS arba einamųjų metų patikros vietoje metu, išmokėta parama iš deklaravusių pareiškėjų susigrąžinama už ketverius metus (arba, NMA pagal jos nustatytą tvarką išnagrinėjus ir nustačius atvejus, kad plotas paramai netinkamas mažiau nei ketverius metus – už tiek metų, kiek plotas buvo netinkamas paramai) skaičiuojant nuo metų, kuriais buvo padarytas (užfiksuotas) pažeidimas tačiau ne ilgiau nei iki paskutiniųjų prieš tai darytų ortofotografinių žemėlapių metų (arba, NMA pagal jos nustatytą tvarką išnagrinėjus ir nustačius atvejus, kad plotas paramai netinkamas ilgiau nei iki paskutiniųjų prieš tai darytų ortofotografinių žemėlapių metų – už tiek metų, kiek plotas buvo netinkamas paramai, bet ne daugiau kaip už ketverius metus). Taisyklėse nenumatytas senaties terminas, per kurį NMA turi teisę ankstesniais ar einamaisiais metais pateiktas paraiškas administruoti iš naujo bei priimti sprendimus dėl reikalavimo grąžinti visą ar dalį išmokėtos paramos sumos ir (arba) taikyti kitas poveikio priemones, atlikusi administracinį patikrinimą ir (arba) patikrą vietoje tada, kai pareiškėjas nesilaikė paramos suteikimo ar paraiškoje numatytų reikalavimų, ar pažeidė paramos gavimo ir naudojimo sąlygas.

Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalis nustato, kad patraukimo atsakomybėn senaties terminas – ketveri metai nuo tada, kai buvo padarytas 1 straipsnio 1 dalyje nurodytas pažeidimas. Atskirų sektorių taisyklėse gali būti nustatytas trumpesnis senaties terminas, tačiau ne trumpesnis kaip treji metai. Jeigu pažeidimai daromi nuolat ir pakartotinai, senaties terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kai pažeidimas buvo baigtas. Vykdant daugiametes programas, senaties terminas nesibaigia tol, kol visiškai nebaigiama programa. Senaties eiga nutrūksta, jeigu kompetentinga institucija imasi bet kokio su pažeidimo tyrimu ar teisminiu nagrinėjimu susijusio veiksmo, apie kurį pranešama atitinkamam asmeniui. Senaties eiga atsinaujina po kiekvieno ją nutraukusio veiksmo. Tačiau senaties terminas įsigalioja ne vėliau kaip tą dieną, kai pasibaigia laikotarpis lygus dvigubam senaties terminui, per kurį kompetentinga institucija nepaskyrė nuobaudos, išskyrus tuos atvejus, kai administracinė procedūra laikinai sustabdoma pagal 6 straipsnio 1 dalį.

Reglamento Nr. 2988/95 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog „pažeidimas“ – tai bet kuris Bendrijos teisės aktų nuostatų pažeidimas, susijęs su ekonominės veiklos vykdytojo veiksmų ar neveikimo, dėl kurio Bendrijų bendrajam biudžetui ar jų valdomiems biudžetams padaroma žala sumažinant ar iš viso prarandant pajamas, gaunamas iš tiesiogiai Bendrijų vardu surinktų nuosavų lėšų, arba darant nepagrįstas išlaidas.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT), pasisakydamas dėl Reglamento Nr. 2988/95 3 dalies nuostatos taikymo valstybėse narėse, 2004 m. birželio 24 d. sprendime Herbert Handlbauer GmbH, C-278/02, EU:C:2004:388, konstatavo, jog nesant atskirų Bendrijos sektorių taisyklių, numatančių trumpesnį terminą, bet ne trumpesnį kaip treji metai, arba ilgesnį senaties terminą įtvirtinančių nacionalinių teisės aktų, Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalis valstybėse narėse yra taikoma tiesiogiai. Teismas sutinka su Komisija, kad ESTT vėlesniuose savo sprendimuose yra pakartotinai pabrėžęs, kad Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies pirmojoje pastraipoje kalbama apie Bendrijos lygiu nustatytas sektorių taisykles, kaip tai patvirtina šio reglamento penkta konstatuojamoji dalis, o ne apie nacionalines sektorių taisykles; nacionalinėse taisyklėse (nebūtinai specialiuosiuose ir (arba) sektorių teisės aktuose) gali būti nustatomi nauji ar toliau taikomi anksčiau nustatyti tik ilgesni senaties terminai (žr., pvz., 2009-01-09 sprendimą Josef Vosding Schlacht-, Kūhl- und Zerlegebetrieb ir kt., C-278/07 - C-280/07, EU:C:2009:38).

Pagal ESTT praktiką pažeidimo padarymas, nuo kurio pradedama skaičiuoti senaties termino eiga, suponuoja dvi sąlygas, t. y. turi būti ūkio subjekto veiksmas ar neveikimas, kuriais pažeidžiama Europos Sąjungos teisė, ir padaryta žala ar ji galima Sąjungos biudžetui. Kai Sąjungos teisės pažeidimas atskleidžiamas tik atsiradus žalai, senaties termino eiga pradedama skaičiuoti nuo pažeidimo padarymo momento, t. y. nuo to momento, kai buvo padaryti ir ūkio subjekto veiksmai ar neveikimas, kuriais pažeidžiama Sąjungos teisė, ir padaryta žala Sąjungos biudžetui ar jos valdomiems biudžetams. Tokia išvada suderinama su Reglamento Nr. 2988/95, kuriuo pagal šio reglamento 1 straipsnio 1 dalį siekiama apsaugoti Sąjungos finansinius interesus, tikslu (žr. pvz.: LVAT 2020-11-25 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2725-415/2020. Iš tiesų dies a quo yra įvykio, kuris padaromas paskutinis, diena, t. y. arba žalos atsiradimo diena, kai ši žala atsiranda atlikus veiksmą ar neveikimą, kuriais pažeidžiama Sąjungos teisė, arba šio veiksmo ar neveikimo diena, kai atitinkama nauda buvo suteikta prieš minėtą veiksmą ar neveikimą. Tai palengvina Sąjungos finansinių interesų apsaugos tikslo siekimą (žr., pvz., 2015-10-06 sprendimo Firma E. K. Fleischimport und-export prieš Hauptzollamt Hamburg-Jonas, C-59/14, EU:C:2015:660, 23-26 p.). Be kita ko, LVAT teisėjų kolegijos vertinimu senaties termino eiga prasideda būtent nuo atlikto paskutinio mokėjimo dienos pateikto mokėjimo prašymo pagrindu (žr., pvz., LVAT 2020-11-25 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2725-415/2020).

Nagrinėjamu atveju NMA teigia, kad senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo LVAT 2019 m. spalio 23 d. nutarties, kurioje teismas konstatavo, kad pareiškėjo atsakovei pateikta Sutartis nepatvirtina žemės ūkio veiklos vykdymo fakto lauko plote, todėl NMA iki tos dienos turėjo teisę priimti skolos sprendimą, priėmimo dienos. Nors pareiškėjas su tokia atsakovės pozicija nesutinka, tačiau teismas akcentuoja, kad dvigubo deklaravimo atvejis pareiškėjo 2014 m. Paraiškoje buvo nustatytas 2014 m. rugsėjo 19 d. Atsakovė 2014 m. rugsėjo 19 d. ir 2015 m. sausio 29 d. pranešimais informavo pareiškėją apie nustatytą dvigubo deklaravimo neatitikimą, paprašė pateikti Taisyklių 31.3 papunktyje nurodytus dokumentus dėl KŽS Nr. (duomenys nuteiktini) esančiame lauke Nr.1 deklaruoto 37,58 ha ploto. Taigi, atsakovei jau 2014 m. buvo žinomas dvigubo deklaravimo atvejis.

Pažymėtina, kad pagal Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies nuostatas senaties eiga nutrūksta, jeigu kompetentinga institucija imasi bet kokio su pažeidimo tyrimu ar teisminiu nagrinėjimu susijusio veiksmo, apie kurį pranešama atitinkamam asmeniui. Atsakovės įsitikinimu, 4 metų senaties terminas nutrūko 2017 m. sausio 10 d. iki 2019 m. spalio 23 d., t. y. nuo A. P. 2017 m. sausio 6 d. skundo gavimo Komisijoje iki LVAT nutarties priėmimo. Atsakovė nurodo, kad 4 metų senaties terminas atsinaujino 2019 m. spalio 24 d., o 8 metų senaties terminas dar tuo metu nebuvo pasibaigęs, nes jis turėjo baigtis 2022 m. gruodžio 31 d. (2014 m. gruodžio 31 d. + 8 metai).

Teismas su tokiais NMA teiginiais nesutinka. Akcentuoja, kad atsakovė, nepasibaigus Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalyje nustatytam senaties terminui, nebuvo pateikusi patvirtinimo, jog pareiškėjas padarė pažeidimą. Sutiktina su Komisijos Sprendimu, kad NMA nepateikė duomenų, jog nuo paskutinio pareiškėjui 2015 m. rugsėjo 1 d. pateikto pranešimo, tame tarpe ir 4 metų laikotarpiu, informavo pareiškėją apie naujai atliekamus patikrinimus dėl dvigubo deklaravimo atvejo. Taigi, senaties eiga nebuvo nutrūkusi, t. y. prasidėjo nuo 2015 m. spalio 9 d. ir baigėsi 2019 m. spalio 9 d.

Atsakovė skunde nurodo, kad Komisija Sprendime nepasisakė dėl LVAT kaip „kompetentingos institucijos“ kompetencijos. NMA mano, kad LVAT iš esmės išnagrinėjo ginčą, kilusį dėl pareiškėjo 2014 m. Paraiškoje ir A. P. 2014 m. Paraiškoje deklaruoto ginčo sklypo ir konstatavo, kad pareiškėjas negalėjo būti pripažintas ginčo sklypo teisėtu valdytoju ir naudotoju. Teismas su tokiais atsakovės teiginiais nesutinka. Atkreiptinas dėmesys, kad LVAT 2019 m. spalio 23 d. nutartimi išnagrinėjo ginčą dėl kito asmens, t. y. A. P.. Be kita ko, LVAT šioje nutartyje nurodė, kad pareiškėjo 2014 m. spalio 8 d. pateikta 2014 m. gegužės 3 d. sutartis negali savaime patvirtinti, nei kokiu metu, nei kurioje vietoje buvo atliekami darbai, numatyti sutartyje. Taip pat LVAT nekonstatavo, kad pareiškėjas yra padaręs pažeidimą, t. y. jog jis 2014 m. Paraiškoje deklaruotame lauke nevykdė žemės ūkio veiklos. Sutiktina su Komisija, kad administracinėje byloje Nr. 3-61-3-00777-2017-4, kurioje LVAT 2019 m. spalio 23 d. priėmė nutartį, pareiškėjas nebuvo bylos šalimi, todėl joje nustatytų aplinkybių sprendžiant pareiškėjo klausimą negalima laikyti prejudicinėmis. Atkreiptinas dėmesys, kad LVAT 2019 m. spalio 23 d. nutartis priimta jau pasibaigus 4 metų senaties terminui, per kurį atsakovė galėjo susigrąžinti nepagrįstai išmokėtos paramos sumą.

Taigi, NMA, praleidusi Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalyje nustatytą 4 metų patraukimo atsakomybėn senaties terminą, neturėjo teisinio pagrindo priimti sprendimą dėl išmokėtos paramos sumos susigrąžinimo.

Pareiškėjas prašo iš atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Pareiškėjas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė jas pagrindžiančių įrodymų, t. y. pateikė tik 2022 m. kovo 18 d. atstovavimo sutartį, bet ne kiek konkrečiai bylinėjimosi išlaidų patyrė. Todėl jo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Palikti galioti Lietuvos Administracinių Ginčų Komisijos 2021 m. gruodžio 17 d. sprendimą Nr. 21R-827 (AG-174/06-2020).

Pareiškėjo A. G. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės netenkinti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Rūta Miliuvienė