Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas, eI4-664-815/2020

Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2020-02-11
Bylos Nr.: eI4-664-815/2020
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-02207-2019-6
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.

Teisėjai: Ernestas Spruogis (pirm.), Jovita Einikienė, Iveta Pelienė
Pareiškėjas: UAB "INVL Asset Management"
Atsakovas: Lietuvos bankas

Administracinė byla Nr. eI-664-815/2020Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02207-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 33; 55.1.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Ivetos Pelienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „INVL Asset Management“ atstovams J. B., advokatams A. P. ir T. V.,

atsakovo Lietuvos banko atstovams M. Č., R. K. ir V. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „INVL Asset Management“ skundą Lietuvos bankui dėl nutarimo dalies panaikinimo/pakeitimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I

1. Pareiškėja UAB „INVL Asset Management“ (toliau – ir pareiškėja, ir Įmonė, ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Lietuvos banko valdybos 2019 m. gegužės 14 d. nutarimo Nr. 03-94 „Dėl poveikio priemonių taikymo UAB „INVL Asset Management“ (toliau – ir Nutarimas) dalis, kuriose konstatuoti pažeidimai Nr. 3, 4, 5 ir 8. Teismui atsisakius tenkinti prašymą panaikinti dalis, kuriose konstatuoti pažeidimai Nr. 3 ir Nr. 4, pareiškėja prašo pakeisti atitinkamas Nutarimo dalis skiriant Bendrovei poveikio priemonę – įspėjimą.

Rezoliucinė dalis

Šalies argumentai

2. Pareiškėja paaiškina, jog Lietuvos banko (toliau – ir Bankas) valdyba, atsižvelgdama į nuo 2018 m. lapkričio 12 d. iki 2018 m. gruodžio 7 d. vykusio Bendrovės tikslinio planinio inspektavimo (toliau – ir Inspektavimas) rezultatus, užfiksuotus 2019 m. sausio 9 d. inspektavimo ataskaitoje Nr. 2018/323-1 (toliau – ir Inspektavimo ataskaita), pareiškėjos 2019 m. sausio 30 d. ir 2019 m. balandžio 24 d. rašytinius paaiškinimus, 2019 m. gegužės 14 d. priėmė skundžiamą Nutarimą, kuriuo nusprendė:

2.1. Įspėti pareiškėją už Nutarime nurodytus teisės aktų pažeidimus;

2.2. Skirti pareiškėjai 140 000 Eur piniginę baudą;

2.3. Įpareigoti pareiškėją iki 2019 m. liepos 1 d. pašalinti Nutarime nurodytus teisės aktų pažeidimus ir Inspektavimo ataskaitoje nurodytus veiklos trūkumus.

3. Pareiškėjos teigimu, Banko valdyba nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėja padarė šiuos pažeidimus:

3.1. Pažeidimą Nr. 3: pareiškėja nepatvirtino priemonių, skirtų vertinti, ar įmonės, kurioms pavestos atlikti valdymo funkcijos, efektyviai jas vykdo (toliau – ir Pažeidimas Nr. 3);

3.2. Pažeidimą Nr. 4: pareiškėja neveikė sąžiningai, teisingai ir profesionaliai bei geriausiais kolektyvinio investavimo subjekto ir jo dalyvių interesais, nes grąžino dalį valdymo mokesčio vienam investicinio fondo investicinio vieneto savininkui (toliau – ir Fondo dalyvis) (toliau – ir Pažeidimas Nr. 4);

3.3. Pažeidimą Nr. 5: pareiškėja Fondų prospektuose teikė klaidinančią informaciją apie Fondų investicinių vienetų platintoją (toliau – ir Pažeidimas Nr. 5);

3.4. Pažeidimą Nr. 8: pareiškėja nesilaikė pareigos vengti interesų konfliktų, kiek tai susiję su teikiamomis arba gaunamomis skatinimo priemonėmis (pažeidimas, Banko nuomone, pasireiškė mokėjimais, kuriuos pareiškėja atliko už jai suteiktas paslaugas) (toliau – ir Pažeidimas Nr. 8).

Faktinės aplinkybės

4. Bankas 2019 m. sausio 9 d. parengė Inspektavimo ataskaitą, kurioje patvirtino, kad pareiškėja laikosi teisės aktų reikalavimų daugelyje sričių, tačiau kartu pastebėjo ir tam tikrų pareiškėjos veiklos neatitikimų.

4.1. Tiek Inspektavimo laikotarpiu, tiek ir priėmus Inspektavimo ataskaitą, Bendrovė sistemingai bendradarbiavo su Banku – priežiūros institucijai buvo teikiami pareiškėjos rašytiniai paaiškinimai, kuriose buvo dėstoma jos pozicija, teikiami reikiami dokumentai. Tą patvirtino ir pati priežiūros institucija: „inspektavimo metu [pareiškėja] Lietuvos bankui pateikė visą prašomą informaciją“.

4.2. 2019 m. gegužės 14 d. priimtas skundžiamas Nutarimas, kuriame Inspektavimo pagrindu Bankas konstatavo, kad pareiškėja padarė devynis teisės aktų pažeidimus. Dėl visų pažeidimų pareiškėjas skirti įspėjimai, išskyrus už Pažeidimus Nr. 3 ir Nr. 4. Už pirmąjį pareiškėjai buvo skirta 40 000 Eur bauda, o už antrąjį – 100 000 Eur bauda. Be to, Bendrovė įpareigota iki 2019 m. liepos 1 d., t. y. per pusantro mėnesio nuo Nutarimo priėmimo, pašalinti visus jame nurodytus teisės aktų pažeidimus ir Inspektavimo ataskaitoje nurodytus veiklos trūkumus. Pareiškėja pažymi, jog nedelsdama ėmėsi priemonių šalinti užfiksuotus pažeidimus ir tą padarys Banko nustatytais terminais, tačiau negali sutikti su tuo, kad ji padarė Pažeidimus Nr. 3, 4, 5 ir 8. Pareiškėjos vertinimu, nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo šių pažeidimų konstatavimui. Be to, net esant pagrindui konstatuoti minėtus pažeidimus, Bankas privalėjo taikyti švelnesnes poveikio priemones.

Pažeidimas Nr. 3 konstatuotas neįvertinus visos pateiktos faktinės informacijos, netinkamai kvalifikavus faktinę padėtį, o sankcija paskirta pažeidžiant teisės aktų keliamus reikalavimus

5. Bankas konstatavo, kad pareiškėja nepatvirtino priemonių, skirtų vertinti, ar įmonės, kurioms pavestos atlikti valdymo funkcijos, efektyviai jas vykdo. Bankas nustatė, kad pareiškėja nėra patvirtinusi priemonių, skirtų vertinti, ar įmonės, kurioms pavesta platinti pareiškėjos valdomų suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų (toliau – ir KIS) investicinius vienetus, efektyviai vykdo joms pavestas atlikti valdymo funkcijas. Inspektavimo metu pareiškėja nepateikė įrodymų, kad buvo vertinamas kitiems asmenims pavestų atlikti pareiškėjos valdomų suderintųjų KIS investicinių vienetų platinimo funkcijos vykdymo efektyvumas. Todėl, atsakovo teigimu, pareiškėja pažeidė Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo (toliau – ir KISĮ) 11 straipsnio 1 dalies punktą ir Lietuvos banko valdybos 2012 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 03-144 patvirtintų Valdymo įmonių veiklos organizavimo ir vykdymo taisyklių (toliau – ir VOT) 154.2 papunkčio reikalavimus ir, nors nustatė, kad Pažeidimas Nr. 3 yra lengvas, paskyrė pareiškėjai 40 000 Eur baudą.

Bankas nevertino pareiškėjos pateiktų dokumentų ir paaiškinimų

5.1. Vertinant šį pažeidimą, Bankas ignoravo pareiškėjos pateiktus paaiškinimus. Pareiškėja dar savo 2019 m. sausio 30 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė: „[Pareiškėja] atsakydama į 2018-11-22 paklausimo Nr. 2 ketvirtą ir penktą klausimus, Lietuvos bankui pateikė išsamius paaiškinimus apie [INVL] vykdomą pavestų funkcijų kontrolę ir pateikė tokios kontrolės vykdymo įrodymus (t. y. Stebėsenos įrašų žurnalo išrašą). Iš inspektavimo ataskaitos turinio [pareiškėjai] nėra aišku ar šių dokumentų inspektavimo komisija negavo, ar gavo, tačiau nepriėmė kaip tinkamų įrodymų, o jei nepriėmė – tai dėl kokių priežasčių. Atsižvelgdami į tai, pakartotinai pateikiame savo paaiškinimus ir dokumentus. <....> Šiuo atveju reikia pastebėti, kad Įmonė turi parengusi išsamias procedūras, nustatančias kontrolės procedūras – tai Vidaus kontrolės reikalavimai, Atitikties politika, Fondų investicinių vienetų platinimo ir klientų aptarnavimo reikalavimai, Investicinių fondų platinimo užsienio šalyse administravimo reikalavimai ir kt. Visi šie Įmonės vidaus dokumentai inspektavimo komisijai buvo pateikti“. Be to, Banko valdybos posėdžio, vykusio 2019 m. balandžio 18 d. metu, pareiškėjos atstovas pakartotinai nurodė, kad atitinkamos procedūros yra formalizuotos atskirose pareiškėjos patvirtintose tvarkose ir detalizavo procedūrų vykdymą.

5.2. Vertindamas šį pažeidimą, Bankas ignoravo pareiškėjos pateiktus paaiškinimus, jų neanalizavo:

5.2.1. Bankas konstatavo, kad pareiškėjos paaiškinimuose buvo nurodyta, jog investicinių vienetų platintojų veiklos stebėsenos ir veiklos stebėjimo procedūros nebuvo formalizuotos, tačiau Bankas atitinkamą sakinį išėmė iš konteksto ir ignoravo visus vėlesnius paaiškinimus, iš kurių yra akivaizdu, jog „procedūrų neformalizavimas“ (priklausomai nuo naudojamo konteksto) reikšmė: a) kad nėra atskiro savarankiško vidaus dokumento, skirto reglamentuoti šį procesą, tačiau atitinkamos procedūros yra formalizuotos atskirose pareiškėjo patvirtintose tvarkose, taip pat Bankas neargumentavo, kodėl toks atitinkamų procesų reglamentavimo išskaidymas atskiruose vidiniuose dokumentuose Banko nuomone yra netinkamas; b) Tarybos direktyvoje 2014/65/ES įtvirtintų naujų papildomų reikalavimų (į Lietuvos teisę perkelta tik 2018 m. birželio 15 d., įsigaliojus Finansinių priemonių rinkų įstatymo (toliau – ir FPRĮ) pakeitimams) kontroliuoti, kaip investicinių produktų platintojai laikosi platinimo strategijos (angl. distributio strategies) ir tikslinių investuotojų grupių (angl. target investors), pareiškėjos atitikties komandai atliekant kasmetinį 2018 metų rizikų vertinimą buvo identifikuota, kad pareiškėja turėtų formalizuoti finansų įstaigų (įskaitant platformas) platinančių pareiškėjos valdomus suderintuosius fondus patikros procedūras. Siekiant eliminuoti šią identifikuotą riziką, dar iki Inspektavimo pradžios buvo atnaujinta ir papildyta pareiškėjos Pirkimų politika.

5.2.2. Bankas konstatavo, jog pareiškėja „nepateikė faktinių įrodymų, kad buvo vertinamas platintojų vykdomų funkcijų efektyvumas“, tačiau neargumentavo, kodėl pareiškėjos pateikta išsami informacija apie platintojų vykdomų funkcijų vertinimą yra nepakankama, o tuo atveju, jeigu tokia argumentacija net ir būtų buvusi pateikta, pareiškėja pažymi, jog Pažeidimas Nr. 3 yra formuluojamas kaip atitinkamų priemonių (t. y. procedūrų) nepatvirtinimas, bet ne kai netinkamas tokių procedūrų vykdymas, todėl ši Banko pateikta argumentacija nėra susijusi su Banko konstatuotu Pažeidimu Nr. 3 ir negali būti laikoma pagrindu inkriminuoti minėtą Pažeidimą.

5.3. Faktas, kad Bankas ignoravo pareiškėjos pateiktus įrodymus ir dėl jų nepasisakė ar pasisakė tik abstrakčiai, leidžia teigti, kad Bankas nesilaikė bendrosios pareigos motyvuoti individualų administracinį aktą. Todėl toks Nutarimas, ta apimtimi, kuria konstatuotas Pažeidimas Nr. 3, negali būti laikomas teisėtu, nes jis pažeidžia Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas ir turi būti naikinamas.

Bankas, kvalifikuodamas faktines aplinkybes, pažeidė teisės aktų reikalavimus

5.4. KISĮ 17 straipsnio 1 dalis numato, kad pareiškėja, siekdama veiksmingesnio valdymo, turi teisę dalį savo valdymo funkcijų pavesti atlikti įmonei, turinčiai teisę teikti atitinkamas paslaugas, ir apie tokį ketinimą nedelsdama privalo raštu pranešti priežiūros institucijai. VOT detalizuoja pareiškėjos funkcijų pavedimo kitai įmonei sąlygas. VOT 154.2 punktas numato pareigą pareiškėjai patvirtinti priemones, skirtas vertinti, ar įmonė, kuriai yra pavedama dalis funkcijų, efektyviai vykdo jai pavestas valdymo funkcijas. Ši VOT nuostata negali būti suprantama ar aiškinama kaip įpareigojanti pareiškėją turėti specializuotą, atskirą nuo kitų pareiškėjos turimų atitikties, rizikos ir kontrolės procedūrų, stebėjimo priemonių sąrašą. Bankas savo rašte, kuriuo pateikė Nutarimą, pats nurodė, kad „<....> atsižvelgiant į Įmonės veiklos vidaus organizavimo specifiką ir poreikius, šios priemonės gali būti įtvirtintos viename specialiame tam skirtame dokumente arba gali būti išdėstytos skirtingose vidinėse tvarkose (taisyklėse).“

Bankas, Nutarime nevertindamas pareiškėjos turimų procedūrų ir jų faktinio įgyvendinimo, tuo pačiu reikalaudamas savarankiškos tvarkos procedūros, skirtos platintojų veiklos stebėsenai ir nepripažindamas galimybės platintojų veiklos stebėsenos įtraukti į kitas pareiškėjos turimas tvarkas ir procedūras, netinkamai taikė ir tuo pažeidė KISĮ 11 straipsnio 1 dalies 3 punkto bei VOT 154.2 punkto nuostatas, o tai, pareiškėjos vertinimu, sudaro pagrindą Nutarimą ta apimtimi, kuria konstatuotas Pažeidimas Nr. 3, panaikinti.

Pareiškėjos taikomos procedūros

5.5. Bankas Nutarime konstatuodamas Pažeidimą Nr. 3 nurodė, kad pareiškėja nėra patvirtinusi priemonių, skirtų vertinti, ar investicinių vienetų platinimo funkcijas vykdančios įmonės šias funkcijas vykdo efektyviai.

5.5.1. Pareiškėja sutinka su Inspektavimo ataskaitoje išdėstyta pozicija, kad pavestų funkcijų stebėjimo tikslas yra užtikrinti, kad investicinių fondų vienetų platinimas būtų vykdomas laikantis teisės aktų reikalavimų, sutartyse nustatytų sąlygų bei Fondų dokumentų nuostatų. Atitinkamai pareiškėja mano, kad jos vidinės procedūros turi būti laikomos tinkamomis ir efektyviomis, jeigu šių procedūrų metu yra stebima ir kontroliuojama: a) tinkamas paraiškų priėmimas ir vykdymas; b) pateiktų paraiškų atitikimas Fondų dokumentų nuostatoms; c) tinkamas ir savalaikis atsiskaitymas už platinamus Fondų vienetus; d) tinkamas informacijos apie Fondus skelbimas. Nurodyti aspektai yra aptarti pareiškėjos turimose vidaus tvarkose ir procedūrose. Be to, pareiškėja taiko ir papildomas procedūras, kurios tik sustiprina vykdomą pavestų funkcijų vykdymo stebėjimą.

5.5.2. Pareiškėja pastebi, jog Inspektavimo ataskaitoje Bankas konstatuodamas Pažeidimą Nr. 3 referavo išimtinai į pareiškėjos Pirkimų politikos, galiojusios Inspektavimo laikotarpiu, 30.2 punktą, kuris numatė, jog pareiškėjos padalinys, sudarantis sutartį dėl reikšmingų paslaugų turi patvirtinti priemones, skirtas vertinti, ar įmonė efektyviai vykdo jai pavestas valdymo funkcijas, o nesant patvirtintų atskiro priemonių sąrašo ar kito dokumento, konstatavo pažeidimą. Tačiau Bankas netinkamai aiškino šios nuostatos esmę, kadangi atitinkama pareiškėjos vidaus dokumentų nuostata turi būti suprantama, kaip pareiga patvirtinti atitinkamas priemones, jeigu jau esančių ir galiojančių kitų priemonių neužtenka. Reikalavimas dubliuoti pareiškėjo vidaus taisykles būtų nelogiškas ir beprasmiškas.

5.5.3. Pareiškėja prie skundo prideda sąrašą procesų ir procedūrų, kurios yra taikomos pareiškėjos, taip pat pateikiamos nuorodos, kokiuose pareiškėjos vidaus dokumentuose (kurie buvo pateikti Bankui) atitinkamos procedūros yra užfiksuotos. Pareiškėja papildomai pažymi, jog ji platintojų priežiūrai Skandinavijos šalyse taip pat naudojasi (duomenys neskelbtini) sistemos paslauga, kuri įgalina platintojus ir pareiškėją keistis aktualia informacija (pvz. informacija apie platintojo atstovus, licencijas, korporatyvinę informaciją, pritaikytas sankcijas, teisminius ginčus, dalykinės reputacijos pokyčius), kuri yra reikalinga atliekant platintojų veiklos stebėseną ir vertinimą.

5.5.4. Šios aplinkybės, pareiškėjos vertinimu, pagrindžia, kad Bankas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėja nėra patvirtinusi priemonių, skirtų vertinti, ar investicinių vienetų platinimo funkcijas vykdančios įmonės šias funkcijas vykdo efektyviai. Atitinkamai Nutarimu konstatuotas Pažeidimas Nr. 3 neturi faktinio pagrindo. Pareiškėja pažymi, kad dar iki Inspektavimo pareiškėja atnaujino Pirkimų politiką ir įtraukė į ją papildomas tiekėjų stebėjimo priemones, numatančias periodinį pareiškėjos teikėjų vertinimą. Tačiau šis Pirkimų politikos atnaujinimas įvedė papildomas priemones, nepaneigiant to, kad Inspektavimo laikotarpiu galiojusios priemonės buvo pakankamos.

Pareiškėja faktiškai taikė platintojų stebėjimo procedūras, taikomų procedūrų efektyvumas atsispindi su atitikties užtikrinimu susijusiuose įrašuose

5.6. Pareiškėja valdo suderintuosius, specialiuosius, informuotiesiems investuotojams skirtus kolektyvinio investavimo subjektus bei II ir III pakopų pensijų fondus. Šių fondų platinimui pareiškėja yra pasitelkusi kompetentingas trečiąsias šalis. Pareiškėja, atsižvelgdama į savo verslo pobūdį, mastą ir sudėtingumą bei užsiimant šiuo verslu teikiamų paslaugų ir vykdomos veiklos pobūdį bei įvairovę, yra identifikavusi, kad potencialiai didžiausią riziką kelia pagrindiniai pareiškėjos valdomų fondų platintojai – UAB FMĮ „INVL Finasta“ ir pensijų fondų platintojų tinklas, todėl pareiškėja didžiausią dėmesį skiria vykdant šių subjektų vykdomų platinimo funkcijų kontrolę. Reikalavimas skirti išskirtinį dėmesį Pareiškėjos veiklos sritims, kurios yra identifikuotos kaip nekeliančios grėsmės Pareiškėjos veiklos rizikai, neatitiktų proporcingumo principo.

5.6.1. Pareiškėja pažymi, kad nors Nutarime konstatuota, jog ji nepateikė faktinių įrodymų, kad buvo vertinamas platintojų vykdomų funkcijų efektyvumas, tačiau pats Pažeidimas Nr. 3 yra formuluojamas kaip atitinkamų priemonių (t. y. procedūrų) nepatvirtinimas, bet ne kaip netinkamas tokių procedūrų vykdymas. Taip pat Nutarime nėra detalizuota, kodėl pareiškėjos pateikta informacija apie veiksmus atliekamus prižiūrint platintojus, laikytina nepakankama. Pareiškėjai akivaizdu, kad platintojų vykdomų funkcijų efektyvumo vertinimas sudaro sudėtinę pareiškėjos atitikties užtikrinimo ir rizikų valdymo proceso dalį. Todėl vertinant, ar pareiškėja faktiškai įgyvendino procedūras, turi būti vertinamas pareiškėjos atitikties užtikrinimo ir rizikų valdymo proceso įgyvendinimas.

5.6.2. Pareiškėja, užtikrindama veiklos procedūrų tinkamumą bei veiksmingumą, savo veikloje vadovaujasi trijų gynybos linijų sistema. Už pirmąją gynybos liniją atsako pareiškėjos verslo padaliniai, kurie, vykdydami savo veiklą, prisiima riziką ir yra atsakingi už jos valdymą. Pirmoji kontrolės linija apima kasdienį rizikos valdymą, atsižvelgiant į sutartas rizikos valdymo politikas, rizikos apetitą ir operatyvinės veiklos kontrolę. Antrąją kontrolės liniją sudaro pareiškėjos rizikos valdymo komitetas bei atitikties padalinys. Šie padaliniai užtikrina nuolatinę pareiškėjai kylančios rizikos stebėseną, vertinimą bei tinkamą vykdymą. Trečioji kontrolės linija – vidaus auditas. Vidaus audito funkcija vykdo tiek pirmosios, tiek ir antrosios gynybos linijos kontrolę.

Pirmoji gynybos linija, taikydama nuolatinės priežiūros metodą, atlieka platintojų, su kuriais numatoma sudaryti sutartis, patikrinimą (angl. due diligence), tikrina ir stebi pareiškėjos pasitelktų platintojų pateiktų paraiškų teisingumą bei atitikimą bendradarbiavimo sutartyse nustatytiems reikalavimams. Antroji gynybos linija, užtikrina Pareiškėjos veiklos rizikos identifikavimą, vertinimą, stebėseną ir su tuo susijusį konsultavimą bei ataskaitų teikimą.

5.6.3. Pareiškėja platintojams pavestų funkcijų vykdymo veiklos stebėseną ir vertinimą vykdo vadovaudamasi rizikos vertinimu grįstu metodu (angl. risk based approach). Remiantis rizikos vertinimu grįstu metodu, yra nustatomos tinkamos priemonės ir metodai, taikomi vykdant atitikties teisės aktų reikalavimams užtikrinimo funkciją, bei reikalingos priežiūros programos mastas ir tai, kaip dažnai už atitikties užtikrinimo funkciją atsakingi asmenys vykdo priežiūros veiklą – periodiškai, ad hoc pagrindu ir (ar) nuolat (angl. ongoing).

5.6.4. Pareiškėjos vertinimu: 1) įrašai apie platintojų veiklą vykdant nuolatinę (angl. ongoing) priežiūrą operacinės rizikos įvykių registre gali atsirasti tik tuomet, kada yra užfiksuojama tam tikra neatitiktis, t. y. ta aplinkybė, kad įrašų apie platintojų veiklą atitinkamame registre nėra, reiškia tik tai, kad platintojų veikloje nebuvo nustatyta neatitikčių; 2) įrašai apie platintojų veiklos tikrinimą vykdant ad hoc patikrinimus galimi tik tuo atveju, kai taikant rizikos vertinimu grįstą metodą (angl. risk based approach) tokių platintojų veikla yra atrenkama tikrinimui.

5.6.5. Tai, kad pareiškėja gali vadovautis rizikos vertinimu grįstu metodu nustato VOT 42 punktas, pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/65/EB su visais pakeitimais (toliau – ir UCITS) direktyvą veikiančios valdymo įmonėms taikomos Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (angl. European Securities and Markets Authority) (toliau – ir ESMA) gairės dėl tam tikrų FPRD atitikties užtikrinimo funkcijai nustatytų reikalavimų aspektų ir Banko priežiūros tarnybos direktoriaus 2014 m. gegužės 20 d. sprendimu Nr. 241-84 patvirtintos Atitikties funkcijos gairės.

5.6.6. Pareiškėja, taikydama rizikos valdymu pagrįstą metodą, Fondų platinimo srities kontrolę pasirinko atlikti nuolatinės priežiūros būdu, bei vykdant ad hoc kontrolę ją taikant kontrolei atrinktoms sritims. Tokį pareiškėjos sprendimą lėmė tai, kad: 1) investicinių vienetų platintojai yra licencijuotos įmonės, kurioms yra taikomi Europos Sąjungos mastu harmonizuoti finansinių priemonių rinką reglamentuojantys teisės aktai; 2) kiekvienas iš pareiškėjos pasitelktų platintojų yra prižiūrimas nacionalinių kompetentingų institucijų; 3) pareiškėja, prieš pavesdama investicinių vienetų platinimo funkciją tretiesiems asmenims, atlieka kiekvieno trečiojo asmens detalų vertinimą (angl. due diligence).

Vykdant Fondų platinimo srities kontrolę nuolatinės priežiūros būdu, 2015 – 2017 metais iš viso buvo užfiksuota 14 operacinės rizikos įvykių, susijusių su pareiškėjos Fondų platinimu užsienyje. 2018 m. buvo užfiksuotas tik 1 operacinės rizikos įvykis. Nė vienas iš užfiksuotų operacinės rizikos įvykių nekėlė grėsmės investuotojams ir (ar) pareiškėjos veiklai.

5.6.7. Pareiškėja, 2017 – 2018 m. atlikdama ad hoc pareiškėjos pasitelktų platintojų kontrolę, atliko: 1) UAB „INVL Finasta“ platinamo fondo investuotojų atitikimo informuotojo investuotojo kriterijams kontrolę; 2) tinkamo investuotojų identifikavimo ir pažink savo klientą principo įgyvendinimo kontrolę; 3) fondo tinkamumo/priimtinumo klientams kontrolę; 4) II ir III pensijų fondų platintojų vykdomos veiklos kontrolę. Pareiškėja daug dėmesio skiria šių platintojų vykdomos veiklos kontrolei, atsižvelgdama į turimą platų II ir III pensijų pakopų fondų platintojų tinklą ir jų keliamą riziką; 5) sudarant portfelio valdymo sutartis tarpininkavusio (duomenys neskelbtini) banko vykdytą veiklą.

5.6.8. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjos turimos atitikties užtikrinimo ir rizikų valdymo proceso procedūros apima ir platintojų kontrolę bei platintojų veiklos efektyvumo vertinimą.

Net jei Bankas būtų pagrįstai konstatavęs Pažeidimą Nr. 3, buvo skirta neproporcinga pažeidimui sankcija

5.7. Pateikti argumentai patvirtina, kad Bankas Pažeidimą Nr. 3 konstatavo nepagrįstai – pareiškėja turėjo patvirtintas priemones vertinti, ar įmonės, kurioms pavestos atlikti valdymo funkcijos, efektyviai jas vykdo. Atitinkamai, nustačius, kad pareiškėja nepadarė Pažeidimo Nr. 3, nebuvo ir pagrindo skirti 40 000 EUR baudą. Tačiau net ir tuo atveju, jei Pažeidimas Nr. 3 būtų padarytas (quod non), Bankas pareiškėjai paskyrė pažeidimo mastu neproporcingą piniginę nuobaudą, kuri turėtų būti sušvelninta.

Už Pažeidimą Nr. 3 Pareiškėjai turėjo būti skirtas įspėjimas, o ne piniginė bauda.

5.8. Bankas konstatavo, kad pažeidimo neigiama įtaka nedidelė, pažeidimas nėra esminės reikšmės, o investuotojai nepatyrė žalos, kaip ir Bendrovė iš to negavo naudos. Ir be jokio platesnio paaiškinimo padaro išvadą, jog pareiškėjai skiriama poveikio priemonė – piniginė bauda. Analizuojant šią išvadą, pareiškėjai nėra aišku, kokiu būdu ji buvo pasiekta, jei pats Bankas nurodė aplinkybes, aiškiai rodančias, kad piniginė nuobauda yra per griežta sankcija už tokio pobūdžio pažeidimą. Nutarime nėra atskleista, kokios konkrečiai priežastys lėmė, kad Bankas nusprendė paskirti piniginę, o ne švelnesnę nuobaudą.

5.8.1. Nagrinėjamu atveju už Pažeidimą Nr. 3 turėjo būti taikomas įspėjimas, o ne bauda, nes: 1) Pažeidimas Nr. 3, jeigu jis buvo padarytas, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, mastą ir padarinius, nėra sunkus ar reikšmingas teisės aktų reikalavimų pažeidimas; 2) pareiškėja bendradarbiavo su Banku, teikė informaciją ir paaiškinimus, dėstė savo poziciją, kodėl pasirinktas būtent toks veikimo mechanizmas, tuo parodydama, kad Pažeidimas Nr. 3, net jei jis buvo, buvo padarytas netyčia; 3) Dėl Pažeidimo Nr. 3 galinčių kilti neigiamų teisinių padarinių kilimo grėsmė – labai nedidelė; 4) pareiškėja negavo jokios turtinės ar neturtinės naudos iš Pažeidimo Nr. 3, taigi, jis nebuvo daromas tyčia ar sąmoningai; 5) pareiškėja nėra turėjusi jokių nuobaudų.

5.8.2. Bankas visus pareiškėjos padarytus pažeidimus, išskyrus Pažeidimus Nr. 3 ir 4, laikė nereikšmingais ir skyrė pareiškėjai įspėjimą. Pareiškėjos vertinimu, Bankas nepaaiškino, kodėl Pažeidimas Nr. 3 laikomas sunkesniu už kitus konstatuotus pažeidimus, ypač atsižvelgiant į tai, jog pati priežiūros institucija pripažino, jog Pažeidimas Nr. 3 nesukėlė jokių neigiamų teisinių padarinių, o pareiškėja iš jo negavo jokios naudos, piniginės baudos paskyrimas laikytinas nemotyvuotu ir nepagrįstu. Situacija, kai Bankas skiria piniginę nuobaudą, tačiau nepaaiškina jos skyrimo motyvų, nėra suderinama su gero viešojo administravimo principais. Skiriama poveikio priemone turėtų būti siekiama ne tik nubausti, tačiau ir skatinti pasitaisyti bei nekartoti pažeidimo ateityje. Lieka neaišku, kodėl Bankas laikė, kad piniginė sankcija situacijoje, kai Pažeidimas Nr. 3 nėra reikšmingas, laikyta tinkamesne poveikio priemone.

Pažeidimas Nr. 3 yra mažareikšmis, todėl Lietuvos bankas netinkamai apskaičiavo pareiškėjai taikytos baudos dydį ir taikė neproporcingą sankciją

5.9. Baudų apskaičiavimo aprašo, patvirtinto Lietuvos banko valdybos 2018 m. liepos 10 d. nutarimu Nr. 03–126 (toliau – ir Aprašas), 6 punktas numato pažeidimų skirstymą pagal jų sunkumo laipsnį. Švelniausio pažeidimo atveju jis laikomas mažareikšmiu ir pagal Aprašo 9.1.1 p. tokiu atveju bazinis baudos dydis yra 1 proc. maksimalios baudos.

5.9.1. Bankas Pažeidimą Nr. 3 laikė lengvu pažeidimu ir, atitinkamai, pagal tai apskaičiavo baudos už Pažeidimą Nr. 3 dydį. Pareiškėjos vertinimu, Pažeidimas Nr. 3 negali būti kvalifikuojamas lengvu – net jei jis būtų padarytas ir nebūtų nustatyta, kad pareiškėjai už šį pažeidimą turėtų būti skiriamas įspėjimas, Pažeidimas Nr. 3 turėtų būti kvalifikuojamas kaip mažareikšmis.

5.9.2. Pažeidimas Nr. 3 taip pat negali būti laikomas tyčiniu, tokia aplinkybė nėra konstatuota Nutarime, be to tai, kad pareiškėja yra įdiegusi ir taiko eilę procesų ir procedūrų, kurių tikslas kontroliuoti platintojų veiklą, patvirtina, kad ji visuomet siekė atitikti teisės aktų keliamus reikalavimus, o ne juos pažeisti.

5.9.3. Nutarime konstatuojama, kad Pažeidimas Nr. 3 yra laikytinas ilgalaikiu, nes nuo Inspektavimo pradžios iki Nutarimo priėmimo nebuvo patvirtinta priemonių, skirtų vertinti platintojams pavestų funkcijų efektyvumą. Su tokia pozicija pareiškėja nesutinka, kadangi net laikant Nutarimo poziciją dėl atitinkamų priemonių nebuvimo pagrįsta, būtina pastebėti, kad dar 2018 m. spalio 26 d., t. y. iki Inspektavimo pradžios, buvo patvirtinta atnaujinta Pirkimų politika ir buvo imtasi papildomų periodinės tiekėjų kontrolės priemonių įdiegimo. Dėl šių priežasčių Pažeidimas Nr. 3 negalėtų būti laikomas ilgalaikiu.

5.9.4. Pareiškėjos vertinimu, Bankas nesilaikė proporcingumo principo, neatsižvelgė į Nutarimo priėmimui svarbias aplinkybes, konstatuojant pažeidimo sunkumo laipsnį, vertino jas tik kaip lengvinančias. Dar daugiau, Nutarime nepaaiškinta, kodėl piniginė nuobauda yra tinkamesnė sankcija nei įspėjimas, o tuo apsunkinama Pareiškėjos teisė įrodinėti paskirtos sankcijos nepagrįstumą.

5.9.5. Bankas laikė, jog Pažeidimu Nr. 3 Pareiškėja pažeidė KISĮ 11 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimus. Šis įstatymas įgyvendina UCITS direktyvą.

Faktas, kad tokiuose reikšminguose finansų centruose kaip Liuksemburgas vidutinė baudų suma yra 6 105,26 EUR, o Lietuvoje už pažeidimą, kuris nelaikomas reikšmingu, skiriama net 40 000 EUR bauda, rodo, jog už Pažeidimą Nr. 3 skirta sankcija nėra proporcinga. Tuo atveju, jei Lietuvos bankas būtų kvalifikavęs Pažeidimą kaip mažareikšmį, pareiškėjai būtų buvusi skirta 4 000 EUR bauda (skaičiuojant pagal tuos pačius principus, kuriais rėmėsi Bankas). Pareiškėjos vertinimu, vertinimu, atsižvelgus ir į užsienio valstybių praktiką, tokia bauda būtų buvusi proporcinga padarytam Pažeidimui Nr. 3 (tuo atveju, jei jis būtų nustatytas ir nuspręsta neskirti įspėjimo). Investuotojams dėl šio Pažeidimo nepatyrus jokių nuostolių, pareiškėjai iki tol neturėjus jokių nuobaudų ir tyrimo metu aktyviai bendradarbiavus su Lietuvos banku, šios aplinkybės patvirtina, kad Pažeidimas Nr. 3 yra mažareikšmis, neturintis jokios įtakos finansų rinkos stabilumui ir patikimumui.

Pažeidimas Nr. 4 konstatuotas neįvertinus pareiškėjos pateiktos faktinės informacijos, netinkamai kvalifikavus faktinę padėtį, o sankcija paskirta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus

6. 2013 m. sausio 3 d. Pareiškėja (tuomet UAB „Finasta Asset Management“) pasirašė bendradarbiavimo sutartį su (duomenys neskelbtini) pensijų agentūra dėl investicinių vienetų platinimo. Pagal šią sutartį, kurios projektą, o taip pat bendrąsias sąlygas parengė (duomenys neskelbtini) pensijų agentūra, Pareiškėja grąžina (duomenys neskelbtini) pensijų agentūrai dalį gaunamo valdymo mokesčio.

6.1. Nutarime konstatuota, kad pareiškėja, grąžindama dalį gaunamo valdymo mokesčio (duomenys neskelbtini) pensijų agentūrai, pažeidė KISĮ 11 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir VOT 142 punkto reikalavimus. Lietuvos bankas nurodė, jog nėra įrodymų, kad (duomenys neskelbtini) pensijų agentūra turi teisę teikti investicines paslaugas ir, atitinkamai, gali pareiškėjai teikti investicinių vienetų platinimo paslaugą. Banko vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog (duomenys neskelbtini) pensijų agentūra vykdė Fondų investicinių vienetų platinimo funkciją, t. y.: 1) Bankas Nutarime konstatuodamas Pažeidimą Nr. 4 nurodė, kad Pareiškėja pažeidė VOT 142 punkto nuostatas, kurios, pasak Banko, draudžia pareiškėjai kaip valdymo įmonei atlikti mokėjimus bet kokiems asmenims, išskyrus pareiškėjos valdomus investicinius fondus, nebent būtų įvykdytos VOT 142.2.1 ir 142.2.2 punktų sąlygos; 2) Tuo pačiu Bankas, sprendžiant tiek iš Inspektavimo ataskaitos, tiek iš Nutarimo formuluočių, pripažįsta, kad tokie mokėjimai galėjo būti atliekami, jeigu (duomenys neskelbtini) pensijų agentūra būtų laikoma pareiškėjos valdomų investicinių fondų platintoja.

6.1.1. Bankui traktavus (duomenys neskelbtini) pensijų agentūrą ne kaip platintoją, bet kaip Fondų dalyvį, atsakovas padarė išvadą, kad pareiškėja neturėjo teisės grąžinti (duomenys neskelbtini) pensijų agentūrai dalies sumokėto valdymo mokesčio ir nusprendė paskirti piniginę sankciją, kurios dydis – 100 000 EUR.

6.1.2. Pareiškėja nesutinka, kad ji padarė Pažeidimą Nr. 4. Tiek Inspektavimo metu, tiek ir prieš Bankui priimant Nutarimą, pareiškėja teikė išsamius paaiškinimus, kurie patvirtina, kad: 1) pareiškėja pagrįstai laikė (duomenys neskelbtini) pensijų agentūrą Fondų investicinių vienetų platintoju, o ne jų dalyviu. Bankas į šiuos argumentus neatsižvelgė ir Nutarime visai jų nevertino, arba vertino tik paviršutiniškai; 2) pareiškėja turėjo teisę grąžinti (duomenys neskelbtini) pensijų agentūrai dalį sumokėto valdymo mokesčio ir tokio mokesčių grąžinimo negalėjo objektyviai išvengti; 3) net ir tuo atveju, jei pareiškėja būtų padariusi Pažeidimą Nr. 4 (quod non), jai paskirta 100 000 EUR bauda yra neproporcinga, nepagrįsta ir neatitinkanti poveikio priemonėmis siekiamų tikslų.

Bankas neteisingai įvertino (duomenys neskelbtini) pensijų agentūros statusą

6.2. Platintoju, pareiškėjos vertinimu, laikytinas subjektas, kuris atlieka visus ar dalį nurodomų veiksmų: 1) pagal žodinius ar rašytinius susitarimus su Lietuvos Respublikoje nenotifikuoto užsienio kolektyvinio investavimo subjektu, kurio valdymas nėra perduotas valdymo įmonei, ar jo valdymo įmone, imasi platinti atitinkamo užsienio kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas Lietuvos Respublikoje; ir (arba); 2) šias finansines priemones aktyviai siūlo esamiems arba potencialiems klientams, ir (arba); 3) aktyviai skleidžia informaciją apie finansines priemones, turėdamas aiškų tikslą jas išplatinti (parduoti), ir (arba); 4) gauna atlygį už užsienio kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų platinimą, arba; 5) vykdo kitą pirmiau nurodytosioms artimą veiklą, leidžiančią manyti, kad konkrečiu atveju teikiama užsienio kolektyvinio investavimo subjektų investicinių vienetų ar akcijų platinimo paslauga.

KIS valdytojas, paskirdamas asmenį, kuris atitinkamoje valstybėje narėje (Pažeidimo Nr. 4 kontekste tai būtų (duomenys neskelbtini)) gali atlikti UCITS direktyvoje nurodytus veiksmus, pirmiausiai turi vadovautis tos valstybės teisės aktais, t. y. pareiškėja vykdydama veiklą ir Lietuvos Bankas priimdamas Nutarimą vertindami (duomenys neskelbtini) pensijų agentūros statusą privalo vadovautis būtent (duomenys neskelbtini) teisės aktais ir šių teisės aktų taikymo (duomenys neskelbtini) praktiką.

Bankas negalėjo konstatuoti pažeidimo, nesant teisės aktuose įtvirtinto užsienyje veikiančio platintojo apibrėžimo

6.3. Galiojančiuose teisės aktuose nėra apibrėžta platinimo (platinimo, pasitelkiant trečiuosius asmenis) sąvoka. Bankas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) pensijų agentūra turi būti laikoma Fondų dalyviu, o ne platintoju, nors taikytini teisės aktai neapibrėžia platinimo (platinimo, pasitelkiant trečiuosius asmenis) sąvokos, ir tuo pagrindu konstatavo Pažeidimą Nr. 4. Atsakovas, nesant teisės aktuose įtvirtino užsienyje veikiančio platintojo apibrėžimo, negalėjo konstatuoti, kad (duomenys neskelbtini) pensijų agentūra negali būti laikoma platintoju bei skirti pareiškėjai sankciją už Pažeidimą Nr. 4. Tad Nutarimas, ta apimtimi, kuria konstatuotas Pažeidimas Nr. 4, negali būti laikomas teisėtu, nes jis pažeidžia Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Bankas neįvertino (duomenys neskelbtini)pensijų agentūros ((duomenys neskelbtini)) statuso

6.4. (duomenys neskelbtini) pensijų agentūra yra specialus (duomenys neskelbtini) veikiantis subjektas, kurio viena iš pagrindinių funkcijų – papildomos pensijų kaupimo sistemos administravimas. Išskirtinis papildomos pensijų sistemos bruožas yra tai, kad papildomos pensijų sistemos dalyvis (angl. pension saver) pats priima investavimo sprendimus bei prisiima investavimo riziką.

Tai, kad (duomenys neskelbtini) pensijų agentūra atlieka reikšmingą dalį administracinių ir operacinių funkcijų, patvirtina, kad ši agentūra pagal savo veiklą turi būti laikoma platintoju. Pareiškėja pažymi, jog kompetentinga (duomenys neskelbtini) finansų priežiūros institucija, (duomenys neskelbtini) pensijų agentūrą ((duomenys neskelbtini)) priskyrė prie subjektų, kurie gali atlikti veiksmus, nurodytus UCITS direktyvos 92 straipsnyje, t. y. užtikrinti galimybę atlikti mokėjimus investicinių vienetų savininkams, atpirkti ar išpirkti investicinius vienetus ir gauti informaciją.

6.4.1. Bankas Nutarime nepasisakė dėl (duomenys neskelbtini) pensijų agentūros statuso, o Banko valdybos posėdžio metu tik nurodė, jog: 1) nėra jokio oficialaus išaiškino dėl (duomenys neskelbtini) pensijų agentūros galimybės atlikti UCITS direktyvos 92 straipsnyje numatytus veiksmus, tačiau nenurodė, kokiu pagrindu (duomenys neskelbtini) finansų priežiūros institucijos, (duomenys neskelbtini), pateikta informacija ESMA turėtų būti laikoma negaliojančia ar neteisinga; 2) kad Banko Priežiūros tarnyba yra gavusi (duomenys neskelbtini) pensijų agentūros atsakymą, kuriame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) pensijų agentūra neteikia pagal MiFID II direktyvą (Direktyva 2014/65/ES) reglamentuojamų paslaugų, tačiau nepateikė jokio išaiškinimo, ar pagal nacionalinę (duomenys neskelbtini) teisę (duomenys neskelbtini) pensijų agentūra gali atlikti veiksmus užtikrinti galimybę atlikti mokėjimus investicinių vienetų savininkams, atpirkti ar išpirkti investicinius vienetus ir gauti informaciją, kas savo esme ir sudaro platinimo turinį.

6.4.2. Pareiškėja, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, vertina, jog Bankas Nutarime nepasisakydamas dėl (duomenys neskelbtini) pensijų agentūros statuso pagal (duomenys neskelbtini) teisę ir (duomenys neskelbtini) pensijų agentūros teisės atlikti veiksmus, nurodytus UCITS direktyvos 92 straipsnyje, t. y. užtikrinti galimybę atlikti mokėjimus investicinių vienetų savininkams, atpirkti ar išpirkti investicinius vienetus ir gauti informaciją, nesilaikė bendrosios pareigos motyvuoti individualų administracinį aktą, todėl Nutarimas, ta apimtimi, kuria konstatuotas Pažeidimas Nr. 4, negali būti laikomas teisėtu, nes jis pažeidžia Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nuostatas ir turi būti panaikintas.

Akcentuoja, jog Bankas 2019 m. gegužės 14 d. valdybos posėdyje aptardamas ir naudodamas (duomenys neskelbtini) pensijų agentūros atsakymą į Lietuvos banko Priežiūros tarnybos užklausimą, tačiau nepateikdamas šios informacijos susipažinti pareiškėjai, pažeidė Lietuvos banko įstatymo 43³ straipsnio 2 dalį ir Viešojo administravimo įstatymo 36⁸ straipsnio 3 dalį, numatančias teisę pareiškėjai susipažinti su inkriminuojamais pažeidimais ir pateikti paaiškinimus. Pažymi, kad minimo (duomenys neskelbtini) pensijų agentūros atsakymą pareiškėjai pateikti Bankas atsisakė ir nurodė, kad susirašinėjimas su trečiaisiais asmenimis (t. y. ne priežiūros institucijomis) nebuvo vykdomas.

6.4.3. Bankas Nutarime (duomenys neskelbtini) pensijų agentūros statusą kvalifikavo kaip Fondų dalyvio, o ne kaip platintojo. Tokiu būdu atsakovas neatsižvelgė į pareiškėjos 2019 m. sausio 30 d. paaiškinimuose nurodytus teiginius bei į pareiškėjos pateiktą sutartį su (duomenys neskelbtini) pensijų agentūra kurie pagrindžia, kad (duomenys neskelbtini) pensijų agentūros statusas nors ir yra specifinis, tačiau prilygstantis platintojo statusui.

Nutarime Bankas vertino tik (duomenys neskelbtini) pensijų agentūros bei pareiškėjos sudarytos sutarties nuostatą, kurioje yra nurodyta, kad formaliai Fondo investicinių vienetų savininku yra laikoma (duomenys neskelbtini) pensijų agentūra, bei apsiribojo konstatavimu, kad pagal KISĮ 2 straipsnio 23 dalies ir 39 straipsnio 1 dalies nuostatas, asmens buvimą investicinio fondo dalyviu patvirtina jam nuosavybės teise priklausantys investicinio fondo vienetai, tačiau nepasisakė dėl pareiškėjos pateiktų argumentų bei kitų sutarties nuostatų, kuriose yra numatyta, kad papildomos pensijų sistemos dalyvis inter alia: 1) priima sprendimą dėl investavimo į pasirinktus kolektyvinio investavimo subjektus; 2) prisiima investavimo riziką; 3) turi teisę gauti teisės aktų nustatytą informaciją apie fondą. Šios pensijų sistemos dalyvių teisės iš esmės atitinka KISĮ 71 straipsnyje numatytas investicinio fondo dalyvio teises.

Praktikoje yra įprasta, jog finansų tarpininkai finansines priemones įsigyja savo vardu, tačiau savo klientų naudai ir jų sąskaita, atitinkamai toks finansų tarpininkas vykdant šių finansinių priemonių apskaitą gali būti identifikuojamas kaip atitinkamų finansinių priemonių savininkas, tačiau faktiniais galutiniais naudos gavėjais yra tokio finansų tarpininko klientai, kurie paprastai turi galimybę realizuoti savo kaip finansinių priemonių savininkų teises pagal atitinkamus susitarimus su finansų tarpininku. Šią galimybę įsigyti finansines priemones tarpininko vardu, tačiau tarpininko klientų naudai ir jų sąskaita, patvirtina ir FPRĮ 87 straipsnis dėl finansinių priemonių apskaitos. Toks veiklos modelis praktikoje yra taikomas taip pat ir vykdant finansinių priemonių platinimą. Tokio veiklos modelio atitikmuo civilinėje teisėje yra komiso institutas (Civilinio kodekso 6.780 – 6.795 straipsniai), kuomet komisionierius veiksmus atlieka (pvz. turtą įsigyja) savo vardu, tačiau veiksmai yra atliekami komitento naudai ir sąskaita.

6.4.4. Pareiškėjos vertinimu aplinkybė, kad kai kurias investicinių vienetų savininkų teises įgyvendina (duomenys neskelbtini) pensijų agentūra, o ne pensijų sistemos dalyviai tiesiogiai, pati savaime nepaneigia fakto, kad (duomenys neskelbtini) pensijų agentūra yra tik tarpininkas finansinių priemonių platinimo grandinėje.

6.4.5. Nors, kaip yra nurodyta 2019 m. gegužės 14 d. Banko valdybos posėdžio išraše, Bankas kreipėsi į (duomenys neskelbtini) pensijų agentūrą, tačiau iš pareiškėjai pateiktos informacijos galima suprasti, kad atsakovas (duomenys neskelbtini) pensijų agentūros klausė, ar (duomenys neskelbtini) pensijų agentūra teikia direktyvoje 2014/65/ES nurodytas paslaugas. Akivaizdu, kad Banko paklausimas dėl (duomenys neskelbtini) pensijų agentūros statuso turėjo būti platesnis, neapsiribojantis vien direktyvoje 2014/65/ES nurodytų paslaugų teikimu.

Atsakovas, užuot siekęs priimti objektyvų, detalų ir aiškiai pagrįstą Nutarimą, vadovavosi išimtinai formaliu vertinimu, nesiekė išsiaiškinti ir atskleisti aukščiau nurodytų ir neabejotinai Pažeidimo Nr. 4 kvalifikavimui reikšmingų aplinkybių. Tai sąlygojo, jog (duomenys neskelbtini) pensijų agentūros statusas nebuvo išsamiai atskleistas ir Pažeidimas Nr. 4 konstatuotas nepagrįstai, pažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 2 punkte įtvirtintą objektyvumo principą.

Bankas pažeidė teisės normas, kvalifikuodamas mokėjimus (duomenys neskelbtini) pensijų agentūrai

6.5. Nors (duomenys neskelbtini) pensijų agentūra neturi licencijos teikti investicinių ar papildomų paslaugų pagal direktyvą 2014/65/EU, tačiau jos atliekamos funkcijos ir veiklos tikslai ją leidžia priskirti prie platintojų ir laikyti savotišku kvazi-platintoju, tačiau jokiu būdu ne Fondų dalyviu. Tokią poziciją taip pat patvirtina ir (duomenys neskelbtini) įsteigtų ir veikiančių valdymo įmonių tinklalapiuose skelbiama informacija, kurioje yra nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) pensijų agentūra yra platintojas. Galima pagrįstai teigti, kad pareiškėja turėjo teisę grąžinti (duomenys neskelbtini) pensijų agentūrai dalį sumokėto valdymo mokesčio ir toks veiksmas negali būti laikomas teisės aktų pažeidimu. Tačiau net ir tuo atveju, jeigu (duomenys neskelbtini) pensijų agentūros veikla būtų traktuojama ne kaip platintojo veikla, galiojantys teisės aktai nedraudžia valdymo įmonėms grąžinti dalį valdymo įmonei sumokėto valdymo mokesčio daliai investuotojų.

Pareiškėja taip pat pažymi, jog apie papildomos pensijų sistemos dalyviams taikomas nuolaidas (duomenys neskelbtini) pensijų agentūra viešai skelbia savo tinklalapyje, o agentūros iš fondų valdytojų reikalaujami atlikti mokėjimai yra akceptuoti ir leidžiami (duomenys neskelbtini) finansų priežiūros institucijos, (duomenys neskelbtini).

Dėl VOT 142 punkto aiškinimo ir taikymo

6.5.1. Lietuvos bankas Nutarime konstatuodamas Pažeidimą Nr. 4 nurodė, kad Pareiškėja pažeidė VOT 142 punkto nuostatas, kurios, pasak Lietuvos banko, draudžia Pareiškėjai kaip valdymo įmonei atlikti mokėjimus bet kokiems asmenims, išskyrus Pareiškėjos valdomus investicinius fondus, nebent būtų įvykdytos VOT 142.2.1 ir 142.2.2 punktų sąlygas.

6.5.2. VOT 142 p. nuostatos yra iš esmės perrašytos Komisijos deleguotosios direktyvos 2010/43/ES 29 straipsnio nuostatos, atitinkamai taikant ir aiškinant VOT 142 punkto nuostatas turi būti analizuojamas Komisijos deleguotosios direktyvos 2010/43/ES 29 straipsnio turinys ir tikslai bei atitinkamų nuostatų taikymas kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse.

Pareiškėjos vertinimu, tiek Komisijos deleguotosios direktyvos 2010/43/ES 29 straipsnio, tiek, atitinkamai, VOT 142 punkto nuostatų tikslas yra apsaugoti kolektyvinio investavimo subjekto (investicinio fondo), o ne atskirų investuotojų interesus. Šios teisės normos turinys neturi būti aiškinamas kaip draudžiantis atlikti mokėjimus, kurie nepažeidžia kolektyvinio investavimo subjektų (investicinių fondų) interesų.

Pareiškėja pabrėžia, jog nagrinėjamu atveju nebuvo ir negalėjo būti padaryta kokia nors žala kolektyvinio investavimo subjekto (investicinio fondo) interesams, kuriems apsaugoti ir skirtos VOT 142 punkto nuostatos.

Dėl investuotojų lygiateisiškumo ir skatinimo

6.5.3. Nutarime kaip neigiamos mokėjimų (duomenys neskelbtini) pensijų agentūrai pasekmės įvardijamos: „<....> Valdymo mokesčio dalies grąžinimas konkrečiam investuotojui yra šiam investuotojui suteikiama piniginė nauda (užmokestis), kuri išskiria šį investuotoją iš likusių investuotojų (KIS dalyvių) ir skatina (motyvuoja) šį asmenį įsigyti Fondo vienetų. Atitinkamai, valdymo mokesčio grąžinimas KIS dalyviui savo esme priskirtinas skatinamosioms priemonėms.“.

6.5.4. Tuo atveju, jeigu Bankas atitinkamų mokėjimų netinkamumą įžvelgia tame, kad mokėjimai „išskiria šį investuotoją iš likusių investuotojų“, tokie mokėjimai galėtų būti vertinami VOT 109 punkto (ir atitinkamai deleguotosios direktyvos 2010/43/ES 22 straipsnio 1 dalies) kontekste. Šios teisės normos numato, kad valdymo įmonė negali teikti pirmenybės vienos kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių grupės interesams kitos kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių grupės interesų sąskaita. Tačiau ir šiuo atveju negalima būtų konstatuoti pažeidimo, kadangi mokėjimai (duomenys neskelbtini) pensijų agentūrai buvo daromi ne investuotojų, o pareiškėjos sąskaita.

Pareiškėja nesutinka, kad valdymo mokesčio dalies grąžinimas konkrečiam investuotojui yra šiam investuotojui suteikiama piniginė nauda (užmokestis), kuri išskiria šį investuotoją iš likusių investuotojų (KIS dalyvių) ir skatina (motyvuoja) šį asmenį įsigyti Fondo vienetų. Visos valdymo įmonės, sudariusios sutartį su (duomenys neskelbtini) pensijų agentūra, taiko mokesčių nuolaidas, todėl negalima teigti, kad dalies sumokėto valdymo mokesčio grąžinimas skatina (motyvuoja) asmenis įsigyti būtent pareiškėjos Fondų vienetų. Pareiškėja pažymi, jog ji turėjo teisę grąžinti dalį sumokėto valdymo mokesčio (duomenys neskelbtini) pensijų agentūrai. Savo ruožtu atsakovas formaliai konstatavo (duomenys neskelbtini) pensijų agentūros statusą, tačiau nevertino agentūros atliekamų funkcijų. Be to, Bankas neatsižvelgė į VOT 142 punkto tikslą bei jį netinkamai taikė ir aiškino.

Bankas buvo nuolat informuojamas apie mokėjimus (duomenys neskelbtini) pensijų agentūrai, tačiau klausimo dėl tokių mokėjimų teisėtumo nekėlė

6.6. KISĮ 115 straipsnis (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. liepos 1 d. iki 2013 m. liepos 1 d.). numatė pareigą valdymo įmonėms, prieš pradedant teikti paslaugas kitose valstybės narėse, pranešti apie tokį ketinimą priežiūros institucijai (Bankui). Pareiškėja (tuo metu UAB „Finasta Asset Management“) 2012 m. lapkričio 06 d. pateikė atsakovui Pranešimą apie UAB „Finasta Asset Management“ ketinamą vykdyti veiklą (duomenys neskelbtini). Šio pranešimo 1 priede buvo pateiktas UAB „Finasta Asset Management“ veiklos (duomenys neskelbtini) planas, kuriame buvo pateikta informacija ir apie (duomenys neskelbtini) pensijų agentūrą bei (duomenys neskelbtini) pensijų agentūrai ketinamų pavesti funkcijų aprašymas.

Šiame plane inter alia buvo numatyta, kad pareiškėja planuoja pasirašyti tipinę bendradarbiavimo sutartį su (duomenys neskelbtini) pensijų agentūra. Taip pat atsakovui buvo pateikta informacija, kad (duomenys neskelbtini) pensijų agentūra valdo investicinių fondų vienetus, į kuriuos nusprendė investuoti (duomenys neskelbtini) pensijų kaupimo dalyviai, o pareiškėja pagal (duomenys neskelbtini) pensijų agentūros nurodymus parduos bei išpirks savo valdomų fondų, registruotų (duomenys neskelbtini) pensijų agentūroje, vienetus bei atliks kitus veiksmus, numatytus tipinėje bendradarbiavimo sutartyje. Plane buvo taip pat pateikta informacija apie tai, kad (duomenys neskelbtini) pensijų agentūra yra Fondų investicinių vienetų platintojas. Ši informacija Bankui buvo teikiama atnaujinant Fondų dokumentus.

Net jei atsakovas būtų pagrįstai konstatavęs Pažeidimą Nr. 4, buvo skirta neproporcinga sankcija

6.7. Net jei būtų pripažinta, jog Pažeidimas Nr. 4 egzistuoja, Bankas pareiškėjas skyrė neproporcingą nuobaudą. Pareiškėja nurodė Inspektavimo metu, o atsakovas paminėjo Nutarime – pasikeitus (duomenys neskelbtini) pensijų agentūros reikalavimams, pareiškėjos bendradarbiavimas su šiuo subjektu yra nutraukiamas. Tai reiškia, kad dar iki Nutarimo priėmimo, kai nebuvo aišku, ar Pažeidimas Nr. 4 apskritai bus konstatuotas, jis jau buvo pašalintas. Trūkumų pašalinimas yra viena iš lengvinančių aplinkybių, į kurias turėtų būti atsižvelgiama, skiriant nuobaudą.

Tačiau kaip matyti iš Nutarime pateiktų argumentų, Bankas nevertino sutarties su (duomenys neskelbtini) pensijų agentūra pasibaigimo kaip baudos dydžio nustatymui reikšmingos aplinkybės. Tuo tarpu Aprašo 14.6 punktas būtent ir suteikia atsakovui teisę atsižvelgti į aplinkybes, kurios, vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, gali būti laikomos atsakomybę lengvinančiomis ar asmens padėtį gerinančiomis. To Lietuvos bankas nepadarė, nors, minėta, prilyginant šį procesą baudžiamajam procesui, visi neaiškumai turėtų būti aiškinami asmens naudai

Bankas akcentuoja, jog ne pareiškėja, bet pati (duomenys neskelbtini) pensijų agentūra inicijavo sutarties nutraukimą. Aplinkybė, kuri sutarties šalis nusprendė nutraukti sutartį, negali būti laikoma turinčia esminės reikšmės. Atsakovo, kaip priežiūros institucijos, užduotis yra užkirsti kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams, kad jie nebebūtų daromi ateityje. Vykdant tyrimą, šių veiksmų atlikimas ir galinčių kilti žalingų pasekmių atsiradimas savaime tapo neįmanomi. Pareiškėjos vertinimu, toks faktas yra pakankamas teigti, kad žalos atsiradimo ateityje tikimybė yra pašalinta ir pažeidimas neigiamų padarinių nesukels. Be to, lieka neaišku, ar tuo atveju, jei būtų inicijuotas bendradarbiavimo sutarties nutraukimas, ar Bankas į tai būtų atsižvelgęs kaip į lengvinančią aplinkybę. Ir jei taip, taip pat tampa neaišku, koks yra Banko siekiamas tikslas – užkirsti kelią pažeidimui ar tiesiog kuo labiau nubausti ūkio subjektą.

6.7.1. Pabrėžia, jog užsienio valstybėse skiriamų baudų dydžiai yra ženkliai mažesni. Pvz., vien už šį pažeidimą Lietuvos bankas pareiškėjai skyrė 100 000 EUR, kai Liuksemburgo priežiūros institucija už 19 teisės aktų pažeidimų iš viso skyrė 116 000 EUR baudų. Situacija, kai vienoje valstybėje narėje skiriamos sankcijos yra ženkliai didesnės nei kitose valstybėse narėse, neturėtų būti toleruojama. Be to, toks baudų skirtumas patvirtina, kad atsakovo skirta sankcija yra neproporcinga.

6.7.2. Kaip matyti iš (duomenys neskelbtini) pensijų agentūros atsiųsto pranešimo apie sutarties nutraukimą, (duomenys neskelbtini) pensijų agentūros sistemoje dalyvauja šimtai fondų valdytojų ir kolektyvinio investavimo subjektų, tarp kurių yra ir didžiausi pasaulio bei Europos fondų valdytojai ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir kt.). Tad visos šios valdymo įmonės, veikiančios įvairiose jurisdikcijose, vienokiu ar kitokiu būdu taiko (duomenys neskelbtini) pensijų agentūros nustatytas mokesčių perskaičiavimo ir (ar) grąžinimo sąlygas.

Tai, viena vertus, rodo, kad pareiškėja taip pat galėjo taikyti dalies valdymo mokesčio grąžinimo praktiką, nes abejotina, ar vienu metu visi Europos Sąjungos fondų valdytojai daro UCITS direktyvos pažeidimą, už kurį nubaudžiama tik pareiškėja. Kita vertus, tokia paplitusi praktika rodo, kad net ir tuo atveju, jei ši praktika prieštarauja UCITS direktyvos nuostatoms, šis prieštaravimas nėra akivaizdus – tik aiškinant UCITS direktyvą visos Europos Sąjungos mastu galima suformuoti aiškią nuostatą dėl tokios praktikos negalimumo. Todėl Bankas privalėjo atsižvelgti į tai, kad pareiškėja negalėjo suprasti, kad taikoma praktika yra nesuderinama su UCITS direktyva ir ją įgyvendinančiais nacionaliniais teisės aktais, ir, atitinkamai, taikyti mažesnę piniginę nuobaudą ar jos apskritai netaikyti.

6.7.3. Valdymo mokesčių perskaičiavimas ir grąžinimas (duomenys neskelbtini) pensijų agentūrai grindžiamas tuo, kad šis subjektas veikia daugiau kaip 6 mln. (duomenys neskelbtini) pensijų sistemos dalyvių interesais, investuoja ženklias sumas ir atlieka reikšmingą dalį administracinių ir operacinių funkcijų, kurias įprastu atveju vykdytų pati pareiškėja. Atitinkamai tai sumažina ir pačios pareiškėjos išlaidas (apskaitai, informacijos parengimui ir pateikimui ir pan.). Be to, šiuo atveju mokesčių grąžinimas vykdomas ne vienam dalyviui ((duomenys neskelbtini) pensijų agentūrai), bet faktiškai visiems galutiniams investuotojams – (duomenys neskelbtini) pensijų agentūros administruojamos pensijos sistemos dalyviams, pasirinkusiems investuoti į Įmonės Fondus, t. y. dalis valdymo mokesčio (duomenys neskelbtini) pensijų agentūrai grąžinama ne šiaip sau ir be priežasties, o už pačios agentūros suteikiamas administracines paslaugas. Tuo atveju, jei į Fondų vienetus investuotų tiesiogiai patys šios sistemos dalyviai, kurių, minėta, yra daugiau kaip 6 mln., pareiškėja patirtų ženkliai didesnius kaštus nei sudaro grąžinamo valdymo mokesčio dalis.

Į šią aplinkybę Bankas taip pat privalėjo atsižvelgti, vertindamas skiriamos sankcijos dydį – dalies valdymo mokesčio grąžinimas buvo pagrįstas ir skaidrus, juo nebuvo siekiama piktnaudžiauti ar suteikti prioritetą vienam investuotojui prieš kitus investuotojus, tačiau atsakovas šių aplinkybių nevertino, o apsiribojo formaliu teisės taikymu.

6.7.4. Jei atsakovas būtų įsigilinęs į pareiškėjos santykių su (duomenys neskelbtini) pensijų agentūra esmę, atskleidęs tikruosius šalių ketinimus, įvertinęs kitų pasaulio ir Europos Sąjungos valdymo įmonių patirtį, Bankas būtų turėjęs pakankamą pagrindą vertinti Pažeidimą Nr. 4 kaip mažareikšmį, o ne kaip apysunkį. Tokiu atveju, laikantis Aprašo reikalavimų, Bankas būtų paskyręs pareiškėjai baudą, kuri neviršytų 4 000 EUR.

Bankas nepagrįstai konstatavo Pažeidimą Nr. 5 – Bendrovė neteikė klaidinančios informacijos apie Fondų investicinių vienetų platintoją Fondų prospektuose

7. Bankas konstatavo, kad pareiškėja fondų prospektuose teikė klaidinančią informaciją apie fondų investicinių vienetų platintoją, todėl pažeidė Banko valdybos 2012 m. liepos 12 d. nutarimo Nr. 03–150 „Dėl Kolektyvinio investavimo subjektų prospekto ir pagrindinės informacijos investuotojams dokumento turinio ir pateikimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Prospektų taisyklės) 7.6 papunkčio (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. liepos 20 d. iki 2019 m. vasario 20 d.) reikalavimą.

Prospektų taisyklių 7.6 punkte (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. liepos 20 d. iki 2019 m. vasario 20 d.) numatė, kad prospekte pateikta informacija turi būti teisinga ir neklaidinanti bei neprieštarauti teisės aktų reikalavimams ir atitinkamo kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose pateiktai informacijai. Pareiškėja suderintųjų investicinių fondų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) prospektų 7 punkte prie kitų fondų vienetų platintojų nurodė ir (duomenys neskelbtini) pensijų agentūrą. Pareiškėjos vertinimu, ji nepažeidė Prospektų taisyklių 7.6 punkte nustatytų reikalavimų, nurodydama (duomenys neskelbtini) pensijų agentūrą kaip fondų vienetų platintoją.

Net jei atsakovas būtų turėjęs pagrindą konstatuoti Pažeidimą Nr. 5 (quod non), fondų prospektuose pateikiama informacija apie (duomenys neskelbtini) pensijų agentūrą nedarė jokios neigiamos įtakos investuotojų interesams, todėl Pažeidimas Nr. 5 neturėjo būti traktuojamas kaip KISĮ 171 straipsnio 15 dalyje numatytas pagrindas sankcijai, įspėjimui, taikyti.

Bankas nepagrįstai konstatavo Pažeidimą Nr. 8 – nebuvo pagrindo teigti, kad mokėjimai už suteiktas INVL „Finasta“ paslaugas yra negalimi

8. 2016 m. balandžio 21 d. pareiškėja pasirašė su FMĮ „INVL Finasta“ (toliau – ir INVL Finasta) sutartį dėl bendradarbiavimo teikiant finansinių priemonių portfelio valdymo paslaugą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendradarbiavimo sutartis). Pagal šią sutartį INVL Finasta teikė pareiškėjai paslaugas, susijusias su pareiškėjos klientų tapatybės nustatymu, pareiškėjos parengtos informacijos teikimu pareiškėjos klientams, taip pat kitas Bendradarbiavimo sutartyje numatytas paslaugas.

8.1. Bankas konstatavo, kad pareiškėja, pagal Bendradarbiavimo sutartį, INVL Finasta mokėdama 50 proc. valdymo mokesčio už dalies finansinių priemonių portfelio valdymo paslaugos turinį sudarančių paslaugų teikimą, kai 2018 m. birželio 15 d. įsigaliojo FPRĮ redakcija, draudžianti teikti ir gauti tokius mokėjimus, pažeidė FPRĮ 29 straipsnio 12 dalies ir FPRĮ 28 straipsnio 1 dalies (redakcija, galiojanti nuo 2018 m. birželio 15 d.) reikalavimus.

Nutarimas ta dalimi, kiek yra konstatuotas pažeidimas Nr. 8 ir už jį paskirta sankcija, yra neteisėtas, nes:

8.1.1. Santykiams, kylantiems iš Bendradarbiavimo sutarties apskritai nėra taikomas skatinimo priemonių (FPRĮ 29 straipsnio 11-14 dalys) režimas;

8.1.2. Net jeigu toks režimas būtų taikomas: 1) pareiškėjai nėra taikomas absoliutus draudimas mokėti tretiesiems asmenims už suteiktas paslaugas; 2) pareiškėjos atlikti mokėjimai turėjo būti vertinti kaip leidžiami mokėjimai, reikalingi investicinių paslaugų teikimui; 3) net jeigu teismas spręstų, kad santykiams pagal Bendradarbiavimo sutartį taikytina FPRĮ 29 straipsnio 12 dalis, Bankas nesivadovavo savo paties pateiktais išaiškinimais ir nevertino aplinkybių, kurios yra reikšmingos kvalifikuojant tariamą pažeidimą pagal FPRĮ 29 straipsnio 12 dalį.

8.1.3. Tuo atveju, jeigu būtų laikomasi Nutarime dėstomos pozicijos, pareiškėja būtų priversta pažeisti imperatyvius teisės aktų reikalavimus.

Teisinis reglamentavimas ir Bendradarbiavimo sutarties turinys

8.2. Pareiškėja pažymi, jog:

8.2.1. Jokie ribojimai mokėjimams nėra taikomi, jeigu jie nėra susiję su teikiamomis investicinėmis paslaugomis, t. y. su esminėmis tokių paslaugų turinį sudarančiomis funkcijomis;

8.2.2. Valdymo įmonė, teikianti finansinių priemonių portfelio valdymo paslaugą, negali gauti jokių mokėjimų iš trečiųjų asmenų, susijusių su tokios paslaugos teikimu;

8.2.3. Valdymo įmonė, teikianti finansinių priemonių portfelio valdymo paslaugą, gali atlikti mokėjimus, susijusius su šios paslaugos teikimu, tretiesiems asmenims tik jeigu yra laikomasi FPRĮ 29 straipsnio 12 dalies nuostatų;

8.2.4. Ribojimai atlikti mokėjimus valdymo įmonei netaikomi, jeigu tokie mokėjimai yra atliekami už paslaugas, būtinas teikiant investicines paslaugas ir nekelia grėsmės veikti geriausiais kliento interesais.

8.3. Pareiškėja taip pat pažymi, jog Bendradarbiavimo sutartyje nurodytas funkcijas INVL Finasta vykdo pareiškėjos vardu bei naudai. Pareiškėja, deleguodama dalį savo funkcijų, ir toliau lieka visiškai atsakinga už visų savo pareigų pagal FPRĮ vykdymą.

Bankas pažeidė FPRĮ 28 straipsnio 1 dalį ir FPRĮ 29 straipsnio 12 dalį atitinkamas normas taikydamas nenustačius realaus interesų konflikto ir jas nepagrįstai taikydamas santykiams, kuriems netaikytinas skatinimo priemonių draudimo režimas

8.4. Tam, jog būtų konstatuotas FPRĮ 28 straipsnio 1 dalies pažeidimas, susijęs su pareiškėjos mokėjimais INVL Finasta, Inspektavimo metu turėjo būti nustatytos ir Nutarime konstatuotos aplinkybės, patvirtinančios, kad dėl tokių mokėjimų Pareiškėja ir Pareiškėjos klientai turėjo skirtingus interesus.

8.4.1. Pareiškėjos mokėjimai INVL Finasta už pagal Bendradarbiavimo sutartį suteiktas paslaugas savo prigimtimi nesukuria situacijos, kai Pareiškėja ar INVL Finasta, teikdamos investicines ar papildomas paslaugas, turėtų skirtingus interesus nei Pareiškėjos klientai ir nebūtų suinteresuotos veikti sąžiningai, teisingai ir profesionaliai, geriausiais kliento sąlygomis ir jo interesais, nes: 1) INVL Finasta perduotos funkcijos nėra susijusios su investiciniais sprendimais ar finansinių priemonių portfelį sudarančių finansinių priemonių sudėtimi; 2) klientų portfelius sudarančių finansinių priemonių sudėtis neturi jokios įtakos INVL Finasta mokamam atlygiui pagal Bendradarbiavimo sutartį; 3) INVL Finasta neteikia savo klientams paslaugų pagal Bendradarbiavimo sutartį; 4) nei pareiškėja, nei INVL Finasta negavo jokios finansinės naudos klientų sąskaita; 5) nei pareiškėja, nei INVL Finasta nėra suinteresuoti klientui teikiamos paslaugos rezultatu kitaip, nei tuo rezultatu yra suinteresuotas klientas; 6) nebuvo jokių kitų aplinkybių, kurios būtų galėjusios sąlygoti pareiškėjos ar INVL Finasta pareigos veikti sąžiningai, teisingai ir profesionaliai geriausiomis klientui sąlygomis ir jo interesais.

8.4.2. Nei Inspektavimo ataskaitoje, nei Nutarime nėra nurodyta jokių aplinkybių, kurios patvirtintų, kad dėl Bendradarbiavimo sutarties vykdymo ir pagal ją atliekamų mokėjimų kilo realus ar kad galėtų kilti teorinis interesų konfliktas, todėl Nutarimas ta apimtimi, kuria yra konstatuotas FPRĮ 28 straipsnio 1 dalies pažeidimas, pažeidžia FPRĮ 28 straipsnio 1 dalies nuostatas jas netinkamai aiškinant ir yra nemotyvuotas, todėl naikintinas.

Lietuvos bankas pažeidė FPRĮ 29 straipsnio 11 dalį ir 12 dalį taikydamas jas santykiams, kuriems netaikytinas skatinimo priemonių draudimo režimas

8.5. Teisės aktuose įtvirtintų skatinimo priemonių apribojimų tikslas yra, kad teikiant investicines paslaugas (pareiškėjos atveju – finansinių priemonių portfelio valdymo paslauga), portfelio valdytojo sprendimų neigiamai neįtakotų iš trečiųjų asmenų gaunami mokėjimai ir visada būtų vadovaujamasi tik kliento interesais. Tai yra interesų konflikto valdymo priemonė. Atitinkamai nenustačius interesų konflikto situacijos (nei faktinės, nei teorinės), nėra pagrindo taikyti teisės normas, nustatančias ribojimus pareiškėjos mokėjimams (t. y. nėra pagrindo taikyti FPRĮ 29 straipsnio 11 dalį ir 12 dalį apskritai).

Pareiškėja pažymi, kad FPRĮ 29 straipsnio 11 ir 12 dalys numato, kad atitinkami ribojimai yra taikomi tuomet, kada tai yra susiję su teikiamomis investicinėmis ar papildomomis, FPRĮ aiškiai apibrėžtomis paslaugomis. Toks šių nuostatų taikymas yra pagrįstas tuo, kad mokėjimai teikiami ar gaunami iš trečiųjų asmenų gali sukelti interesų konfliktą tik tokiu atveju, jeigu tai turi kokią nors sąsają su klientams teikiamomis investicinėmis ar papildomomis paslaugomis. Taikant skatinamųjų mokėjimų pagal FPRĮ draudimą, visada yra svarbu nustatyti, ar mokėjimai buvo susiję su investicinių arba papildomų paslaugų teikimu klientams.

8.5.1. Nors Bankas nurodė, kad negali būti atsižvelgta į ESMA atsakymą, „nes jame aptariamas kolektyvinio investavimo subjektų administravimas ir skatinimo priemonių už šią veiklą mokėjimas, o kolektyvinio investavimo subjektų ir jų valdymo įmonių veikla reguliuojama atskirais įstatymais ir tai nelaikoma investicinių paslaugų teikimu“ bei, kad „ESMA pateiktas išaiškinimas dėl mokėjimų už deleguotų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo funkcijų vykdymo negali pagal analogiją būti taikomas finansinių priemonių portfelio valdymo veiklai, nes būtent portfelio valdymo veiklai taikomos specialiosios normos (FPRĮ 29 straipsnio 11 ir 12 dalys), iš esmės draudžiančios gauti ir teikti skatinimo priemones (mokėjimus) už finansinių priemonių portfelio valdymą“, tokia atsakovo pozicija yra klaidinga, kadangi ESMA išaiškinimuose yra vertinama, ar finansų maklerio įmonei teikiant paslaugas (kurias reglamentuoja Tarybos direktyvos 2014/65/ES, kurią ir įgyvendina FPRĮ) yra taikomas atitinkamų skatinimo priemonių reglamentavimas. Todėl šis ESMA išaiškinimas yra laikytinas aktualiu šioje byloje.

8.5.2. Aplinkybė, kad ESMA išaiškinime minimos kolektyvinio investavimo subjektus valdančios valdymo įmonės, nesudaro prielaidos ignoruoti ESMA išaiškinimą, kadangi pagal portfelio valdymo paslaugos struktūrą jos elementai iš esmės yra tapatūs kolektyvinio investavimo subjekto valdymo funkcijoms (investicijų valdymas – administravimas – marketingas – platinimas). Atitinkamai, atsižvelgiant į tai, kad INVL Finasta niekaip nedalyvauja priimant investicinius sprendimus pareiškėjai teikiant portfelio valdymo paslaugą, INVL Finasta taikomi mokėjimai nelaikytini susijusiais su investicinių ar papildomų paslaugų teikimu. Priešingas aiškinimas suponuotų, kad ribojimai mokėjimams tretiesiems asmenims turėtų būti taikomi ir kitiems paslaugų teikėjams, pvz. pašto, ryšių, IT aptarnavimo ir kt., nes visos šios paslaugas kažkuria dalimi gali būti laikoms susijusiomis su portfelio valdymo paslaugos teikimu.

8.5.3. Atkreipia dėmesį, jog CESR 2010 m. balandžio 19 d. ataskaita Skatinimo priemonės – geroji ir blogoji praktika 49 paragrafe nurodoma, kad tais atvejais, kuomet mokėjimai yra daromi susijusiam agentui, kurio veiklą kontroliuoja paslaugas teikianti bendrovė, tokie mokėjimai laikomi vidiniais mokėjimais ir tokiems mokėjimams nėra taikomi teisės aktai, ribojantys skatinimo priemonių teikimą. Pagal faktą INVL Finasta teikdama paslaugas pareiškėjai laikytina pareiškėjos kontroliuojama, pareiškėja pilnai atsako už INVL Finasta atliekamus veiksmus, todėl į šį CESR išaiškinimą turi būti atsižvelgiama.

Bankas Nutarime atsisakydamas vertinti CESR išaiškinimą tik nurodė, kad minėtas išaiškinimas nebeatitinka nuo 2018 m. birželio 15 d. pasikeitusio reglamentavimo ir negali būti taikomas pilna apimtimi. Tačiau atsakovas nevertino, nepagrindė ir nenurodė, kaip pasikeitė reguliavimas, kad minėtas CESR išaiškinimas tampa neaktualus (pareiškėjos vertinimu reglamentavimo pasikeitimai nesudaro prielaidų paneigti CESR išaiškinimą), taip pat nenurodė, kokia apimtimi šis išaiškinimas gali būti taikomas.

Bankas pažeidė FPRĮ 29 straipsnio 11 ir 12 dalis, konstatuodamas absoliutų draudimą pareiškėjai atlikti mokėjimus

8.6. Bankas laikėsi nuomonės, jog pareiškėjai yra taikomas absoliutus draudimas atlikti bet kokius mokėjimus tretiesiems asmenims ir tokiu aiškinimu atsakovas, be kita ko, grindė Pažeidimo Nr. 8 konstatavimą Nutarime.

8.6.1. Tokia Nutarime dėstoma pozicija pažeidžia FPRĮ 29 straipsnio 11 straipsnio nuostatas, kurios specifiškai numato draudimą gauti, o ne mokėti skatinimo priemones tretiesiems asmenims: „Jeigu teikiama finansinių priemonių portfelio valdymo paslauga, finansų maklerio įmonė neturi teisės priimti, o gavusi privalo nedelsdama perleisti klientui arba grąžinti mokesčius, komisinį atlyginimą arba kitokią piniginio ar nepiniginio pobūdžio naudą, kurią sumoka arba suteikia tretieji asmenys arba šių trečiųjų asmenų naudai veikiantys kiti asmenys, kai tai susiję su finansų maklerio įmonės teikiamomis investicinėmis paslaugomis klientams <...>“.

8.6.2. Pareiškėjos vertinimu, teisės nuostatų analizė leidžia teigti, kad teisės aktai numato draudimą portfelio valdymo paslaugos teikėjams gauti skatinamuosius mokėjimus, t. y. draudimas yra taikomas mokėjimams iš trečiųjų asmenų portfelio valdymo paslaugų teikėjų link. Tačiau portfelio valdymo paslaugų teikėjams nėra draudžiama atlikti mokėjimų trečiosioms šalims.

8.6.3. Teikiant portfelio valdymo paslaugą, mokėjimai, kuriuos portfelio valdymo paslaugą teikiantis subjektas sumoka tretiesiems asmenims, yra galimi ir tokiems mokėjimams taikomos būtent FPRĮ 29 straipsnio 12 dalies nuostatos, numatančios, kad tokie mokėjimai galimi jei: a) jie yra skirti teikiamų paslaugų kokybei pagerinti ir b) jie neprieštarauja paslaugos teikėjo pareigai veikti sąžiningai, teisingai ir profesionaliai.

Atitinkamai pareiškėja daro išvadą, kad tokiems mokėjimams gali būti taikomas ir FPRĮ 29 straipsnio 14 dalies nuostatos, numatančios išimtis, kuomet FPRĮ 29 straipsnio 12 dalies nuostatos yra netaikomos.

Bankas pažeidė FPRĮ 29 straipsnio 14 dalį, nepripažindamas INVL Finasta teiktų paslaugų reikalingomis teikiant portfelio valdymo paslaugas

8.7. FPRĮ 29 straipsnio 14 dalis nustato, kad FPRĮ 29 straipsnio 12 dalies nuostatos netaikomos „<...>mokėjimams arba naudai, kurie sudaro sąlygas arba yra būtini teikiant investicines paslaugas, įskaitant turto saugojimo, atsiskaitymo už sudarytus sandorius ir biržos mokesčius, su priežiūra susijusias rinkliavas ir teisines išlaidas, jeigu pagal savo pobūdį šie mokėjimai arba nauda negali kelti grėsmės finansų maklerio įmonei sąžiningai, teisingai ir profesionaliai veikti geriausiais kliento interesais“.

8.7.1. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2017/565 suteikia teisę investicinėms įmonėms išorės paslaugų teikėjams perduoti dalį investicinės įmonės esminių ir svarbių funkcijų. Šio reglamento 2 straipsnio 3 dalyje yra pateiktas užsakomųjų paslaugų teikimo apibrėžimas – „investicinės įmonės ir paslaugų teikėjo bet kurios formos susitarimas, pagal kurį tas paslaugų teikėjas vietoje tos investicinės įmonės atlieka procesą, teikia paslaugą arba vykdo veiklą“. Nutarime Bankas taip pat sutiko su pareiškėjos 2019 m. sausio 30 d. pateiktuose papildomuose paaiškinimuose daroma išvada, kad teisės aktai nedraudžia perduoti tretiesiems asmenims ir portfelio valdymo funkcijos.

8.7.2. Tačiau Bankas laikosi pozicijos, jog FPRĮ 29 straipsnio 14 dalis (atitinkamai ir Tarybos direktyvos 2014/65/ES 24 (9) str. paskutinė pastraipa, kuri perkelta į FPRĮ 29 straipsnio 14 dalį) gali būti taikoma tik tuo atveju, kai: 1) iš trečiųjų asmenų įsigyjamos paslaugos yra būtinos paslaugų teikimui; arba 2) pati valdymo įmonė negali tokių paslaugų suteikti ir (ar) atlikti.

Toks Banko pateikiamas aiškinimas neatitinka nei FPRĮ 29 straipsnio 14 dalies, nei Tarybos direktyvos 2014/65/ES 24 (9) str. paskutinės pastraipos teksto, kurie numato, kad leidžiami mokesčiai ir naudos, kurie „sudaro sąlygas arba yra būtini teikiant investicines paslaugas“ bei „leidžia arba yra būtini norint teikti investicines paslaugas“, t. y. teisės aktai nenustato, kad atitinkami mokėjimai gali tik už būtinas paslaugas.

8.7.3. Nutarime taip pat nepagrįstai yra nurodoma, kad mokėjai galimi tik už turto saugojimą ar atsiskaitymus už sudarytus sandorius, kurių pati pareiškėja neturi teisės vykdyti. Toks atsakovo pateikiamas aiškinimas neatitinka nei FPRĮ 29 straipsnio 14 dalies, nei Tarybos direktyvos 2014/65/ES 24 (9) str. paskutinės pastraipos teksto, kurie numato pavyzdinį ir nebaigtinį sąrašą paslaugų, už kurias daromi mokėjimai patenka į atitinkamų normų veikimą – kaip viena iš tokių pavyzdinių paslaugų yra nurodomos ir teisinės išlaidos, kurios neabejotinai nėra būtinos teikiant investicines paslaugas, o taip pat valdymo įmonė gali atitinkamus teisinius veiksmus atlikti pati įdarbinusi atitinkamos kvalifikacijos darbuotojus

Tai, kad teisės aktai nenustato išsamaus baigtinio sąrašo paslaugų, atsiskaitymams už kurias galėtų būti taikoma FPRĮ 29 straipsnio 14 dalis, patvirtina ir CESR 2010 m. balandžio 19 d. ataskaita Skatinimo priemonės – geroji ir blogoji praktika, kurios 39 paragrafe nurodoma, kad Komisijos direktyvos 2006/73/EB 26(c) straipsnis, kuris savo turiniu yra analogiškas dabar galiojančios Tarybos direktyvos 2014/65/ES 24 (9) straipsnio paskutinės pastraipos tekstui, pateikia neišsamų sąrašą atvejų, patenkančių po „tinkamų mokesčių“ sąvoka, suprantamą kaip mokesčiai, kurie: 1) „leidžia teikti“ arba yra „būtini norint teikti“ paslaugas ir 2) „dėl kurių pobūdžio negali atsirasti prieštaravimo įmonės pareigai veikti garbingai, sąžiningai ir profesionaliai, kiek įmanoma atsižvelgiant į savo klientų interesus“.

Pareiškėja veikė sąžiningai, teisingai ir profesionaliai geriausiomis klientui sąlygomis ir jo interesais, todėl nebuvo pagrindo netaikyti FPRĮ 29 straipsnio 14 dalį

8.7.4. FPRĮ 29 straipsnio 14 dalis numato, kad atitinkama išlyga, kad pagal šią teisės normą mokėjimai yra galimi, taikoma tik jeigu pagal savo pobūdį šie mokėjimai arba nauda negali kelti grėsmės finansų maklerio įmonei sąžiningai, teisingai ir profesionaliai veikti geriausiais kliento interesais. Toks apribojimas paaiškinamas atsižvelgiant į pagrindinį skatinimo priemonių ribojimo tikslą – užtikrinti, kad investicinė įmonė, teikdama klientams investicines ar papildomas paslaugas, veiktų sąžiningai, teisingai ir profesionaliai geriausiomis klientui sąlygomis ir jo interesais.

Pareiškėjos mokėjimai INVL Finasta už pagal Bendradarbiavimo sutartį suteiktas paslaugas savo prigimtimi nesukuria situacijos, kai Pareiškėja ar INVL Finasta, teikdamos investicines ar papildomas paslaugas, turėtų skirtingus interesus nei Pareiškėjos klientai ir nebūtų suinteresuotos veikti sąžiningai, teisingai ir profesionaliai, geriausiais kliento sąlygomis ir jo interesais, nes: 1) INVL Finasta perduotos funkcijos nėra susijusios su investiciniais sprendimais ar finansinių priemonių portfelį sudarančių finansinių priemonių sudėtimi; 2) Klientų portfelius sudarančių finansinių priemonių sudėtis neturi įtakos INVL Finasta mokamam atlygiui pagal Bendradarbiavimo sutartį; 3) INVL Finasta neteikia savo klientams investicinių paslaugų pagal Bendradarbiavimo sutartį; 4) nei pareiškėja, nei INVL Finasta negavo jokios finansinės naudos klientų sąskaita; 5) nei pareiškėja, nei INVL Finasta nėra suinteresuoti klientui teikiamos paslaugos rezultatu kitaip, nei tuo rezultatu yra suinteresuotas klientas; 6) nebuvo jokių kitų aplinkybių, kurios būtų galėjusios sąlygoti pareiškėjos ar INVL Finasta pareigos veikti sąžiningai, teisingai ir profesionaliai geriausiomis klientui sąlygomis ir jo interesais.

8.7.5. Atsakovas nevertino, ar pareiškėja, sudarydama Bendradarbiavimo sutartį su INVL Finasta bei mokėdama jai už pagal sutartį suteiktas paslaugas, pažeidė pareigą sąžiningai, teisingai ir profesionaliai veikti geriausiais kliento interesais bei nenurodė, kaip pareiškėjos mokamas atlyginimas už suteiktas paslaugas, galėtų sąlygoti šių įsipareigojimų pažeidimą

Bankas pažeidė FPRĮ 12 ir 29 straipsnius ir nesilaikė paties Banko pateiktų išaiškinimų, konstatuodamas, kad paslaugos pagal Bendradarbiavimo sutartį nepagerina teikiamų paslaugų kokybės

8.8. Nutarime nurodyta, kad paslaugos, teikiamos pagal Bendradarbiavimo sutartį, nebuvo skirtos pagerinti klientams teikiamų paslaugų kokybę, nes INVL Finasta teikiamos paslaugos yra laikomos sudedamąją portfelio valdymo paslaugos dalimi.

8.8.1. Kaip minėta, paslaugos pagal Bendradarbiavimo sutartį, be kita ko, apėmė procedūras, susijusias su pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją reglamentuojančių teisės aktų įgyvendinimu, tinkamumo nustatymu, kitas procedūras ir veiksmus, reikalingus finansinių priemonių portfelio paslaugų teikimui.

8.8.2. Atsakovas, atsakydamas į pareiškėjos klausimus, susijusius būtent su Bendradarbiavimo sutartimi, išsakė poziciją, kad „Aprašomu atveju valdymo įmonė, teikianti atitinkamus mokėjimus, turėtų įrodyti, kad šie mokėjimai skirti klientui skirtų paslaugų kokybei pagerinti (pvz., kad FMĮ gali geriau, operatyviau ar patogiau atlikti KYC, suitability ir pan. procedūras) ir kad tokie mokėjimai netrukdo valdymo įmonei, kaip klientui teikiamų paslaugų teikėjui, veikti sąžiningai, teisingai ir profesionaliai bei geriausiomis klientui sąlygomis ir interesais.“

Iš pateiktos informacijos matyti, kad Bankas suteikė konsultaciją rinkos dalyviams, kuri leido spręsti, jog paslaugos, teikiamos pagal Bendradarbiavimo sutartį iš esmės gali būti laikomos pagerinančiomis paslaugų kokybę klientams. Tačiau Nutarime jau yra dėstoma kardinaliai priešinga pozicija – teigiama, kad tokios paslaugos apskritai negali būti laikomos pagerinančiomis paslaugų kokybę, net nevertinant tokių paslaugų faktinio turinio.

8.8.3. Atitinkamai laikytina, kad: 1) Nutarime konstatavus, jog pagal Bendradarbiavimo sutartį teiktos paslaugos apskritai negali būti laikomos pagerinančiomis klientams teikiamų paslaugų kokybę, ir už tai paskyrus sankciją, buvo pažeista Viešojo administravimo įstatymo 36³ straipsnio 2 dalis, draudžianti skirti poveikio priemonę, jeigu ūkio subjektas vadovavosi priežiūrą atliekančio subjekto konsultacija; 2) Nutarime nedetalizavus ir nepagrindus, kodėl negalima laikyti, jog INVL Finasta geriau, operatyviau ir patogiau klientams atliko atitinkamas procedūras pagal Bendradarbiavimo sutartį, nei kad jas būtų atlikusi pati pareiškėja, buvo pažeista bendra pareiga motyvuoti individualų administracinį aktą, todėl Nutarimas šia apimtimi pažeidžia Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, todėl naikintinas.

Bankas pažeidė FPRĮ 29 straipsnio 11 dalį ir Pelno mokesčio įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, faktiškai drausdamas pareiškėjai atsiskaityti už faktiškai suteiktas paslaugas

8.9. Nutarime dėstoma pozicija, kad pareiškėja neturi teisės atsiskaityti už INVL Finasta suteiktas paslaugas, pažeidžia:

8.9.1. FPRĮ 29 straipsnio 11 dalį ir FMĮ VO taisyklių 97 punktą, kurie numato draudimą pareiškėjai, kaip subjektui teikiančiam finansinių priemonių portfelio valdymo paslaugą, gauti naudą iš trečiųjų asmenų – akivaizdu, kad pareiškėjai neatlygintinai gaunant paslaugas iš INVL Finasta tokiu būdu pareiškėja gautų naudą, kas yra draudžiama pagal minėtą teisės aktų nuostatą;

8.9.2. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad pajamomis iš bet kokio sandorio arba bet kokios ūkinės operacijos turi būti pripažinta suma, atitinkanti tokio sandorio arba tokios ūkinės operacijos tikrąją rinkos kainą, o leidžiamais atsiskaitymais arba ribojamų dydžių leidžiamais atsiskaitymais turi pripažinti bet kokio sandorio arba bet kokios ūkinės operacijos sąnaudų sumą, atitinkančią tokio sandorio arba tokios ūkinės operacijos tikrąją rinkos kainą – Nutarime dėstoma pozicija, kad paslaugos pagal Bendradarbiavimo sutartį turi būti teikiamos neatlygintinai nėra suderinama su minėta įstatymo nuostata, reikalaujančia sandorius atlikti rinkos kainomis, kai akivaizdu, jog paslaugų rinkoje neatlygintinai joks subjektas nesuteiktų.

Atsakovas Bankas atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Dėl Pažeidimo Nr. 3

1. Atsakovas nesutinka, jog jis ignoravo pareiškėjos pateiktus paaiškinimus apie įgaliotiniams pavestų funkcijų kontrolę ir pateiktus tokios kontrolės įvykdymo įrodymus. Bankas tiek inspektavimo metu, tiek spręsdamas dėl poveikio priemonės taikymo įvertino visus pareiškėjos pateiktus paaiškinimus, dokumentus ir kitą informaciją įgaliotiniams pavestų funkcijų vykdymo efektyvumo vertinimo klausimu. Atlikus minėtų dokumentų vertinimą nustatyta, kad pareiškėja įgaliotinių veiklą stebi ir vertina, ją kontroliuoja, tačiau ši veikla ir ją reglamentuojančios tvarkos skirtos užtikrinti tiek paties įgaliotinio, tiek jo vykdomų funkcijų atitiktų teisės aktų reikalavimams, tačiau teikiamų paslaugų efektyvumo vertinimo klausimai jose nėra aptarti, nors to reikalauja tiek pareiškėjai taikomi teisės aktai, tiek ir vidinės pareiškėjos tvarkos.

1.1. Atsakovas nesutinka su teiginiu, kad visas reikiamas procedūras pareiškėja buvo formalizavusi ir patvirtinusi atskirose tvarkose. Pareiškėjos procedūros neatitinka taikomų VOT 154.2 punkto (galioja nuo 2012 m. liepos 20 d.) reikalavimų. Inspektavimo metu nustatyta, kad pareiškėjos nurodytosios procedūros skirtos užtikrinti, kad įgaliotinių (platintojų) veikla atitiktų jiems kaip finansinių priemonių platintojams taikomus reikalavimus, tačiau šios tvarkos nenustato įgaliotiniui pavestų vykdyti funkcijų vykdymo efektyvumo vertinimo priemonių. Banko vertinimu, pareiškėja grįsdama procedūrų tinkamumą nepagrįstai teigia, kad jų nustatytosios priemonės, užtikrinančios atitiktį finansinių priemonių platintojams taikomiems reikalavimams, leidžia įvertinti ir tai, ar įgaliotiniai efektyviai vykdo jiems pavestas funkcijas. VOT įtvirtina pareigą KIS valdytojui nustatyti priemones, skirtas vertinti, ar įgaliotinis efektyviai vykdo jam pavestas valdymo funkcijas. Efektyvumas paprastai suprantamas kaip išteklių panaudojimo veiksmingumas, kai norimas rezultatas pasiekiamas mažiausiomis įmanomomis sąnaudomis arba naudojant turimus išteklius pasiekiamas maksimalus įmanomas rezultatas, t. y. geriausias naudojamų išteklių ir gaunamo produkto (paslaugos) (kiekio, kokybės ir laiko požiūriu) santykis. Atsakovui akivaizdu, kad atitikties taikomiems vykdomos veiklos vykdymo efektyvumo vertinimo reikalavimų sutapatinti negalima, o tai, kad įgaliotinio veikla atitinka jai taikomus teisės aktų reikalavimus savaime nereiškia, kad ji vykdoma efektyviai ir tenkina veiksmingesnio KIS valdymo reikalavimą.

1.2. Atsakovas neignoravo pareiškėjos pateiktus paaiškinimus, juos analizavo. Pažymi, kad Bankas nei viename iš pareiškėjai pateiktų paklausimų nereikalavo, kad pareiškėja pateiktų Bankui jos patvirtintą savarankišką (tam skirtą) dokumentą, kurio pagrindu būtų vertinamas įgaliotiniui pavestų funkcijų vykdymo efektyvumas. Priešingai nei teigia pareiškėja, Bankas Inspektavimo metu pareiškėjos prašė paaiškinti, ar pareiškėjos vidiniuose dokumentuose yra nustatyti procesai ir procedūros, reglamentuojantys KIS platintojų vykdomų funkcijų stebėjimą ir vertinimą bei pateikti dokumentų kopijas ar nuorodas į dokumentus, reglamentuojančius KIS platintojų vykdomų funkcijų stebėjimą ir vertinimą. Esminę reikšmę Banko vertinimui turėjo pareiškėjos patvirtintų ir Bankui pateiktų dokumentų turinys ir paskirtys (konkrečiu atveju – ar nustatytos priemonės vertinti įgaliotiniui pavestų funkcijų vykdymo efektyvumą), o ne dokumentų skaičius.

1.2.1. Pažymi, jog Nutarimo aprašomosios dalies 3.3. punkto antroje pastraipoje aiškiai nurodyta, kad pareiškėjos nurodyti paaiškinimai dėl FPRĮ, perkeliančio 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktoriaus 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/92/EB ir Direktyva 2011/61/ES, taikymo atmestini kaip nepagrįsti, nes pareiga turėti priemones, skirtas vertinti, ar įgaliotiniui pavestos vykdyti funkcijos vykdomos efektyviai, kyla ne iš FPRĮ, t. y. ne iš reikalavimų, taikomų investicinių paslaugų teikimui, o iš KISĮ ir VOT, t. y. reikalavimų, taikomų KIS veiklai.

1.2.2. Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad Banko argumentacija yra nesusijusi su Banko konstatuotu pažeidimu. Pažeidimo Nr. 3 esmė – pareiškėja nėra patvirtinusi priemonių, skirtų vertinti, ar įgaliotiniai, kuriems pavestos atlikti KIS investicinių vienetų platinimo funkcijos, efektyviai jas vykdo, o Pažeidimo argumentacijoje nurodoma, kad Inspektavimo metu nustatyta, kad pareiškėja nėra patvirtinusi priemonių, skirtų vertinti, ar įgaliotiniai, kuriems pavesta platinti pareiškėjos valdomų KIS investicinius vienetus, efektyviai vykdo joms pavestas atlikti valdymo funkcijas.

1.3. Priešingai nei teigia pareiškėja, jos pateikti dokumentai ir paaiškinimai įvertinti priimant Nutarimą ir jame atsispindi. Nutarimo aprašomosios dalies 3.2 punkte yra aptarta pareiškėjos pateikta esminė informacija dėl įgaliotinių, kuriems pavesta vykdyti pareiškėjos valdomų KIS investicinius vienetus, stebėjimo ir kontrolės, jų vykdomos veiklos atitikties taikomiems teisės aktų reikalavimams, pareiškėjos taikomo rizikos vertinimo pagrįsto metodo. Nutarimo aprašomosios dalies 3.3 punkte išdėstyti pareiškėjos pateikti paaiškinimai dėl įgaliotinių stebėsenos ir kontrolės, pareiškėjos vykdomų veiklos korekcijų (įgaliotinių – platintojų, patikros procedūrų) ir pateiktas jų vertinimas.

1.4. Bankas taip pat nesutinka su teiginiu, kad jis nesilaikė bendrosios pareigos motyvuoti individualų administracinį aktą. Atsakovo vertinimu, Nutarimas yra tinkamai motyvuotas – jame adekvačiai, aiškiai ir pakankamai išdėstyti teisiniai ir faktiniai motyvai, jame pateiktas teisinis pagrindas, buvo vadovautasi priimant Nutarimą.

1.5. Pareiškėja teigia, kad Bankas nevertino pareiškėjos turimų procedūrų ir jų faktinio įgyvendinimo ir reikalavo savarankiškos tvarkos (procedūros) skirtos įgaliotinių veiklos stebėsenai ir nepripažino galimybės įgaliotinių veiklos stebėsenos įtraukti į kitas pareiškėjos turimas tvarkas ir procedūras. Atsakovas pažymi, kad jis nereikalavo, kad pareiškėja pateiktų jos patvirtintą savarankišką (tam skirtą) dokumentą, kurio pagrindu būtų vertinamas įgaliotiniui pavestų funkcijų vykdymo efektyvumas. Inspektavimo metu Bankas prašė paaiškinti, ar pareiškėjos vidiniuose dokumentuose yra nustatyti procesai ir procedūros, reglamentuojantys KIS platintojų vykdomų funkcijų stebėjimą ir vertinimą bei patiekti dokumentų kopijas ir nuorodas į dokumentus, reglamentuojančius KIS platintojų vykdomų funkcijų stebėjimą ir vertinimą. Pažymi, kad esminę reikšmę Banko vertinimui turėjo pareiškėjos patvirtintų ir Bankui patiektų dokumentų turinys ir paskirtys (konkrečiu atveju – ar nustatytos priemonės vertinti įgaliotiniui pavestų funkcijų vykdymo efektyvumą), o ne dokumentų skaičius. Pareiškėja privalo nuolat stebėti ir reguliariai vertinti, ar bendriesiems pareiškėjos veiklos reikalavimams užtikrinti naudojamos sistemos ir priemonės yra tinkamos ir veiksmingos, o pareiškėjos vidaus kontrolės veiksmingumas turi būti vertinamas tiek nuolat, tiek periodiškai. Tam, kad toks stebėjimas ir vertinimas būtų atliekamas, pirmiausiai turi būti patvirtintos tos priemonės, kurių tinkamumas ir veiksmingumas turi būti stebimas ir vertinimas. Kaip nustatyta Inspektavimo metu, priemonių, skirtų vertinti, ar įgaliotiniai pavestas jiems vykdyti funkcijas vykdo efektyviai, patvirtinta nebuvo, tad nebuvo ir stebėjimo bei vertinimo objekto – pareiškėja turėjo pirmiausiai reikiamas priemones patvirtinti, o paskui jas stebėti ir vertinti.

1.6. Pareiškėjos manymu, jos vidinės procedūros turi būti laikomos tinkamomis ir efektyviomis, jeigu šių procedūrų metu stebima ir kontroliuojama 1) tinkamas paraiškų priėmimas ir vykdymas; 2) pateiktų paraiškų atitikimas KIS dokumentų nuostatoms; 3) tinkamas ir savalaikis atsiskaitymas už platinamus KIS investicinius vienetus; 4) tinkamos informacijos apie KIS skelbimas. Visi nurodyti aspektai aptarti pareiškėjos vidaus tvarkose ir procedūrose. Atsakovas pažymi, kad, vadovaujantis VOT, pareiškėja turėjo patvirtinti priemones, skirtas vertinti, ar įgaliotiniai efektyviai vykdo jiems pavestas vykdyti funkcijas. Atitinkamai, Pažeidimo Nr. 3 esmė yra tai, kad nebuvo patvirtinta priemonių, skirtų vertinti, ar įgaliotiniai efektyviai vykdo jiems pavestas vykdyti valdymo funkcijas, o ne tai, kad pačios pareiškėjos priemonės yra efektyvios ar neefektyvios. Kaip minėta, tam, kad būtų galima vertinti pareiškėjos patvirtintų priemonių efektyvumą, pirmiausiai jas privalu patvirtinti.

1.7. Pareiškėja nurodo, kad Inspektavimo ataskaitoje Bankas konstatuodamas Pažeidimą Nr. 3 referavo į pareiškėjos Pirkimų politikos, galiojusios Inspektavimo laikotarpiu, 30.2 punktą, o nesant patvirtintų atskiro priemonių sąrašo ar kito dokumento, konstatavo pažeidimą ir pateikia šių procesų ir procedūrų sąrašą. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pati pareiškėja, atsakydama į paklausimą, nurodė Pirkimų politiką kaip dokumentą, reglamentuojantį aptariamus klausimus (nors buvo prašoma pateikti vidaus dokumentus), kartu paminėdama, kad deleguotų valdymo funkcijų stebėjimo ir vertinimo procesas yra neatsiejamai susijęs su bendra pareiškėjos rizikos valdymo ir vidaus kontrolės sistema. 2018 m. spalio 26 d. nurodytoji Pirkimų politika buvo pakeista ir oje formalizuotos pareiškėjos valdomų KIS investicinių vienetų platintojų išsamaus patikrinimo (angl. due diligence) procedūros. Tačiau ir šiose procedūrose nebuvo nustatyta, kokiu būdu bus vertinama, ar įgaliotiniai efektyviai vykdo jiems pavestas vykdyti funkcijas. Atnaujintoje Pirkimų politikoje dar kartą pakartota tai, kad buvo išdėstyta ir iki tol galiojusioje Pirkimų politikoje – kad pareiškėjos padalinys, sudarantis sutartį dėl reikšmingų funkcijų perdavimo, turi imtis veiksmų, kad būtų įgyvendintos tam tikros su šiuo procesu susijusios priemones, be kita ko, turi patvirtinti priemones, skirtas vertinti, ar įgaliotinis efektyviai vykdo jam pavestas funkcijas. Banko vertinimu, pareiškėjos nurodytos priemonės neapima įgaliotiniams pavestų vykdyti funkcijų vykdymo efektyvumo vertinimo klausimų, o kai kurios nurodytosios net nesusijusios su Inspektavimo metu nagrinėtų KIS (t. y., suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų) platinimu. Visos pareiškėjos nurodytos priemonės yra skirtos užtikrinti tinkamą ir savalaikį platintojų pateiktų KIS investicinių vienetų pirkimo, išpirkimo, keitimo paraiškų priėmimą ir vykdymą, gauti informacijos, skirtos įvertinti, ar įgaliotiniai atitinka taikomus reikalavimus, valdyti riziką ir imtis papildomų veiksmų pastebėjus neatitikimus, užfiksavus operacinės rizikos įvykius. Tačiau tokie veiksmai nėra pakankami ir tai, kad pareiškėjos nustatytomis priemonėmis stebima ir vertinama įgaliotinio veikla ir jomis siekiama užtikrinti, kad įgaliotinio veikla atitinka jai taikomus teisės aktų reikalavimus savaime nereiškia, kad tos pačios priemonės leis įvertinti ir tai, ar ši veikla vykdoma efektyviai (t. y. pasiekiamas geriausias rezultatas), nes, pvz., tuo atveju, kai įgaliotinis–platintojas neišplatino nei vienos KIS Investicinio vieneto, taikomos priemonės nenustatys jokių atitikties teisės aktų reikalavimams atvejų ar operacinės rizikos įvykių, tačiau jos taip pat neparodys, kad ši veikla nėra efektyvi. Tą patvirtina ir pareiškėjos veiksmai, skirti Inspektavimo metu nustatytiems veiklos trūkumams šalintis, konkrečiai – nutrakti pareiškėjos valdomų KIS investicinių vienetų platinimo sutartis su platintojais, kurie neišplatino investicinių vienetų (nors operacinės rizikos atvejų nebuvo nustatyta, t. y. subjektai ir jų veikla atitiko teisės aktų reikalavimus).

1.8. Pareiškėja teigia, kad nutarime neatskleista, kokios konkrečiai priežastys lėmė, kad Bankas nusprendė pareiškėjai paskirti piniginę, o ne švelnesnę nuobaudą ir nėra aišku, kodėl Pažeidimas Nr. 3 yra sunkesnis už Nutarimo aprašomosios dalies 1, 2, 5, 6 ir 9 punktuose nurodytų teisės aktų pažeidimus.

1.8.1. Atsakovas pažymi, kad motyvai (aplinkybės), lėmę, kad už Pažeidimą Nr. 3 buvo taikyta poveikio priemonė – piniginė bauda, yra aiškūs ir konkretūs bei išdėstyti Nutarimo motyvuojamosios dalies 3 punkte. Pareiškėja, motyvuodama savo poziciją ir nurodydama aplinkybes, lėmusias konkrečios poveikio priemonės rūšies pasirinkimą, įvardija tik dalį Nutarime nurodytų aplinkybių ir nemini tokių svarbių aplinkybių, kaip šio pažeidimo ilgalaikis pobūdis ir tai, kad tokiu būdu buvo pažeistas reikšmingas pareiškėjos veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimas.

1.8.2. Be to, kvalifikuojant Nutarimo aprašomosios dalies 1, 2, 5, 6 ir 9 punktuose nurodytų teisės aktų pažeidimus, konstatuota, kad šių pažeidimų įtaka teisės aktais saugomoms vertybėms yra labai nedidelė (o ne nedidelė, kaip teigia pareiškėja). Pažymi, kad, pvz., Nutarimo aprašomosios dalies 1 punkte nurodytas KISĮ ir Prospektų taisyklių pažeidimas yra formalus (KIS prospektuose neatnaujinta informacija neturėjo įtakos investuotojų apsisprendimui investuoti į konkretų KIS) ir trumpalaikis (jo trukmė – iki pusės metų), kas jokių būdu nepasakytina apie pažeidimą Nr. 3.

1.9. Pagrįsdamas nurodyta teiginį dėl Pažeidimo Nr. 3 ilgalaikiškumo ir siekdamas paneigti pareiškėjos argumentus, atsakovas pažymi, kad VOT 154.2 punkto nuostata, įtvirtinanti pareigą KIS valdytojui patvirtinti priemones, skirtas vertinti įgaliotinio funkcijų efektyvumą, galiojo nuo 2012 m. liepos 20 d. Pareiškėjos Pirkimų politika, kurioje įrašyta, kad privalu patvirtinti priemones, skirtas vertinti, ar įgaliotinis efektyviai vykdo jam pavestas funkcijas, buvo patvirtinta 2015 m. spalio 26 d. ir iš esmės atkartoja Pirkimų politikoje, patvirtintoje 2018 m. spalio 25 d. Nepaisant teisės aktų reikalavimų ir Pirkimų politikos nuostatų, nuo Inspektavimo laikotarpio pradžios (2018 m. sausio 1 d.) iki Nutarimo priėmimo (2019 m. gegužės 14 d.), nebuvo patvirtinta priemonių, skirtų vertinti, ar įgaliotiniai jiems pavestas vykdyti valdymo funkcijas vykdo efektyviai. Atitinkamai, Pažeidimo Nr. 3 trukmė viršija vienerius metus, tad Bankas pagrįstai jį priskyrė ilgalaikiams pažeidimams.

1.10. Dėl teiginių, jog pažeistas reikšmingas pareiškėjos veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimas, paaiškina, kad pareiškėjai, kaip profesionaliam finansų rinkos dalyviui, į kurio valdomus KIS gali investuoti ir neprofesionalieji investuotojai, taikomi aukščiausio lygio veiklos standartai. Itin svarbu, kad pareiškėja turėtų visas jos veiklai vykdyti reikiamas priemones ir procedūras, kurios užtikrintų paslaugų, atitinkančių taikomus standartus, teikimą. Pareiškėja vykdė platintojų stebėjimą ir kontrolę, tačiau tokių priemonių nepakanka, nes jų tikslas yra užtikrinti įgaliotinių veiklos atitiktį platinimo veiklai taikomiems reikalavimams, o ne vertinti, ar pavestos vykdyti funkcijos vykdomos efektyviai. Banko vertinimu, šis reikalavimas priskirtinas reikšmingiems, o jo svarbą pagrindžia tai, kad jis reikšmingai prisideda prie KIS valdytojo tikslų siekimo – įgaliotinių vykdomų funkcijų efektyvumo vertinimas sudaro galimybes pasirinkti tuos įgaliotinius, kurie efektyviausiai (be abejo, laikydamiesi teisės aktų reikalavimų) vykdo jiems pavestas funkcijas ir atitinkamai – leidžia KIS valdytojui kuo veiksmingiau valdyti KIS.

1.11. Bankas nesutinka su pareiškėjos teiginiu, kad pažeidimas Nr. 3 yra mažareikšmis. Mažareikšmiu pažeidimu gali būti tik toks teisės aktų pažeidimas, kurio neigiama įtaka (žala) teisės norma saugotoms vertybėms yra labai nedidelė, pvz., pažeisti nepagrindiniai teisės aktų reikalavimai, pažeidimai daugiau formalūs, trukę labai trumpai ar nustatytos kitos analogiškos svarbos teisės norma saugomoms vertybėms turinčios aplinkybės. Konstatuojant Pažeidimą Nr. 3 nurodyta, kad jo neigiama įtaka (žala) teisės norma saugomoms vertybėms yra didesnė, šis pažeidimas yra ilgalaikis ir juo pažeisti reikšmingi teisės aktų reikalavimai.

1.12. Bankas, kvalifikuodamas ir pasirinkdamas taikomą poveikio priemonę, skaičiuodamas piniginės baudos dydį, vadovavosi taikomų teisės aktų reikalavimais, kurie nustato ir proporcingumo principo taikymo būtinybę šiame procese. Pagal KISĮ 173 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Bankas juridiniams asmenims skiria baudas – iki 5 000 000 Eur arba 10 proc. bendrųjų metinių pajamų, atsižvelgdamas į tai, kuri suma yra didesnė. UCITS direktyvos 99 straipsnis įtvirtina bendrąjį principą, kad už teisės aktų pažeidimus taikomos administracinės sankcijos ir kitos administracinės priemonės turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios. Konkretus baudos dydis apskaičiuojamas vadovaujantis Baudų skaičiavimo taisyklėmis. Bankas, priimdamas sprendimą dėl poveikio priemonės taikymo laikėsi visų reikalavimų ir atsižvelgė į pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir kitas reikšmingas aplinkybes. Įvertinus tai, kad Pažeidimas Nr. 3 kvalifikuotas kaip lengvas teisės aktų pažeidimas, nustatytas bazinis baudos dydis (10 procentų maksimalaus baudos dydžio). Antruoju baudos dydžio skaičiavimo etapu, atsižvelgus į tai, kad pareiškėja nurodė ėmusi veiksmų, kad būtų pašalinti Inspektavimo metu nustatyti veiklos pažeidimai ir veiklos trūkumai, bazinis baudos dydis buvo sumažintas 20 proc., o trečiuoju etapu, atsižvelgiant į tai, kad apskaičiuotas baudos dydis yra neproporcingai didelis, pareiškėja vykdo platintojų veiklos stebėseną ir vertinimą, pareiškėjos padarytas pažeidimas susijęs su reglamentuojamų ir valstybės kompetentingų institucijų prižiūrimais subjektais (KIS vertybinių popierių platintojais), kuriems taikoma pareiga veikti geriausiomis klientui sąlygomis ir jo interesais, į tai, kad Bankas pareiškėjai nėra teikęs poveikio priemonių už teisės aktų pažeidimus, o pritaikius ir mažesnio dydžio sankciją, šiuo atveju yra pagrindo tikėtis, kad bus užtikrinta pažeidimų prevencija ateityje, taip pat į protingumo, proporcingumo ir teisingumo principus, antrajame etape apskaičiuotą baudos dydį trečiajame etape dar mažino 90 proc. Todėl, atsakovo nuomone, pareiškėjos teiginiai, kad nesilaikyta proporcingumo principo, atmestini.

1.13. Pareiškėja, išreikšdama abejones dėl paskirtos piniginės baudos dydžio, savo poziciją grindžia Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos viešai paskelbta Ataskaita dėl baudų ir poveikio priemonių. Atsakovas pažymi, kad nei KISĮ, nei UCITS direktyva galimos piniginės baudos dydžio nesieja su KIS valdytojo valdomo turto dydžio. Atsakovas pažymi, kad taikomos poveikio priemonės – piniginės baudos dydis priklauso nuo konkretaus pažeidimo pobūdžio, masto, atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių ir kitų reikšmingų aplinkybių. Atkreipia dėmesį, kad Pažeidimas Nr. 3 yra konstatuotas už UCITS direktyvos 14 straipsnio 1 dalį į nacionalinę teisę perkeliančius KISĮ pažeidimus.

1.14. Pareiškėja nurodo, kad už Pažeidimą Nr. 3 kaip mažareikšmį pažeidimą galėjo būti skirta 4 000 Eur bauda. Atsakovas pažymi, kad UCITS direktyvos 99 straipsnis įtvirtina bendrąjį principą, kad už teisės aktų pažeidimus taikomos administracinės sankcijos ir kitos administracinės priemonės turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios. Banko įsitikinimu, pareiškėjos nurodyta 4 000 Eur dydžio bauda jokiu būdu neleistų pasiekti minėtų tikslų.

1.15. Dėl teiginių, kad pareiškėja aktyviai bendradarbiavo su Banku, paaiškina, kad Inspektavimo metu Banko prašomos informacijos, dokumentų ir duomenų patiekimas yra inspektuojamo subjekto teisės aktais nustatytų prievolių vykdymas. Inspektavimo metu pareiškėja apsiribojo tik teisės aktais nustatytų prievolių vykdymu. Tam, kad ši aplinkybė būtų pripažįstama lengvinančia ar asmens padėtį gerinančia aplinkybe, turi būti paties asmens iniciatyva padedama Bankui išsiaiškinti pažeidimo aplinkybes, t. y. daroma daugiau, negu informacijos, kurią privaloma pateikti Bankui, teikimas arba kitų teisės aktuose nustatytų pareigų vykdymas.

Dėl pažeidimo Nr. 4

2. Pareiškėja nurodė, kad teisės aktuose nėra apibrėžta platinimo (platinimo, pasitelkiant trečiuosius asmenis) ir platintojo sąvoka, todėl, pareiškėjos vertinimu, Bankas negalėjo konstatuoti, kad (duomenys neskelbtini) pensijų agentūra negali būti laikoma platintoju ir skirti pareiškėjai poveikio priemonę už Pažeidimą Nr. 4. Atsakovas pažymi, jog kad Lietuvos Respublikos nacionalinėje teisėje nustatytos tiek platinimo, tiek platintojo sąvokos, tad išdėstyta pareiškėjos nuomonė yra nepagrįsta. Vadovaujantis Suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų investicinių vienetų ir akcijų vienos valstybės ribas peržengiančio platinimo tvarkos, patvirtintos Banko valdybos 2012 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 03-146 „Dėl Suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų investicinių vienetų ir akcijų vienos valstybės ribas peržengiančio platinimo tvarkos patvirtinimo“, 4.2 punktu (galioja nuo 2012 m. liepos 20 d.) vienetų (vienetas reiškia investicinės bendrovės akciją ar investicinio fondo investicinį vienetą) platinimas – tai KIS arba jo valdymo įmonės veikla, kai jie savo arba investuotojo iniciatyva siūlo, parduoda ar kitais būdais platina investuotojams šio KIS vienetus. Savo ruožtu Prospektų taisyklių 5.3 punkte (galioja nuo 2012 m. liepos 20 d.) nustatyta, kad platintojas yra finansų maklerio įmonė, finansų patarėjo įmonė ar bankas, pagal sutartį atstovaujantis KIS ar jo valdymo įmonei išperkant šio subjekto išleistus ir parduodant jo išleidžiamus investicinius vienetus ar akcijas. Atitinkamai, KIS investicinių vienetų platintoju gali būti pati KIS valdymo įmonė (KIS investicinių vienetų platinimas priskiriamas rinkodarai, kuri yra sudėtinė KIS valdymo dalis (KISĮ 2 straipsnio 28 dalies 3 punktas (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. liepos 1 d. iki 2019 m. sausio 31 d.; KISĮ 2 straipsnio 33 dalies 3 punktas (nuo 2019 m. vasario 1 d.), finansų maklerio įmonė, finansų patarėjo įmonė ar bankas. Atsakovas pažymi, kad ši nacionalinėje teisėje įtvirtinta platintojo sąvoka apima tiek Lietuvos Respublikoje, tiek ir užsienyje veikiančius platintojus.

Atsakovas taip pat nurodo, kad pareiškėjos teiginiai, kad valdymo įmonė KIS investicinių vienetų platintojui turi teisę grąžinti valdymo mokestį nėra teisingi. Tuo atveju, kai KIS valdytoja svarstytų galimybę visą ar dalį jos gauto valdymo mokesčio grąžinti ar atlikti kitus analogiškus mokėjimus arba suteikti nepiniginę naudą subjektui, kuris veikia kaip jos valdomų KIS investicinių vienetų platintojas, KIS valdytoja turėtų laikytis VOT 142 punkto (galioja nuo 2012 m. liepos 20 d.) reikalavimų ir tokio pobūdžio mokėjimai būtų galimi, tik jei būtų tenkinamos VOT 142 punkte įtvirtintos sąlygos.

2.1. Pareiškėjos vertinimu, Nutarimas neteisėtas, nes nėra pagrįstas teisės aktų normomis (nesant platintojo ir platinimo apibrėžimų). Atsakovas paaiškina, jog Pažeidimo Nr. 4 esmė – pareiškėja dalį savo gaunamo valdymo mokesčio mokėjo (grąžino) ne KIS ar jo vardu veikiančiam trečiajam asmeniui, o konkrečiam KIS dalyviui (t. y. ne platintojui) ir todėl pažeidė KISĮ 11 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir VOT 142 punkto reikalavimus. Pažymi, kad KIS dalyvio sąvoka pateikta KISĮ 2 straipsnio 23 straipsnio dalyje. Jos turinys išdėstytas ir Nutarimo aprašomosios dalies 4.1 punkto pirmojoje pastraipoje.

2.2. Bankas nesutinka su pareiškėjos pozicija, kad jis neįvertino (duomenys neskelbtini) pensijų agentūros statuso ir pritaria, kad šiuo atveju reikia vadovautis (duomenys neskelbtini) teise. Atsakovas pažymi, kad (duomenys neskelbtini) teisė yra svarbi pareiškėjos ir (duomenys neskelbtini) pensijų agentūros teisiniams santykiams kvalifikuoti. Būtent (duomenys neskelbtini) teisė ((duomenys neskelbtini) socialinio draudimo įstatymo 64 skyrius) nustato, kad (duomenys neskelbtini) pensijų agentūra yra investicinių vienetų savininkė santykiuose su šių fondų valdytojais. Pareiškėjos ir (duomenys neskelbtini) pensijų sistemos dalyvių savininkas yra (duomenys neskelbtini) pensijų agentūra ((duomenys neskelbtini) pensijų agentūros ir pareiškėjos sutarties dėl bendradarbiavimo dalies (toliau – ir Sutartis) „Pagrindinė informacija“ 3 pastraipa). Atsižvelgus į tai akivaizdu, kad pareiškėja privalėjo vadovautis normomis, reguliuojančiomis KIS valdytojo ir KIS dalyvio santykius, įskaitant ir nustatytąsias VOT. Be to, kompleksiškai aiškinant KISĮ 2 straipsnio 23 dalies ir 39 straipsnio 1 dalies nuostatas, asmens buvimą investicinio fondo dalyviu patvirtina jam nuosavybės teise priklausantys investicinio fondo vienetai. Pažymi, jog pati pareiškėja rašytiniuose paaiškinimuose pripažįsta, kad (duomenys neskelbtini) pensijų agentūra KIS investicinius vienetus įgyja savo vardu. Šios aplinkybės patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) pensijų agentūra yra pareiškėjos valdomų KIS dalyvė.

2.3. (duomenys neskelbtini) pensijų agentūra yra subjektas, turintis specialųjį statusą – tai (duomenys neskelbtini) valstybės įgaliota institucija, užsiimanti (duomenys neskelbtini) papildomos pensijų sistemos administravimu, tad natūralu, kad ši organizacija, kaip sistemos administratorė, atlieka tam tikras administracines ir operacines funkcijas santykiuose su KIS valdytojais kylančios iš prievolės administruoti šią sistemą, kaip tai patvirtina pareiškėja teigdama, kad tai neva patvirtina, kad agentūra laikytina platintoju. Ši organizacija, atsakovo teigimu, turi pareigų nurodytosios pensijų sistemos dalyvių atžvilgiu, kurie atitinkamai turi tam tikrų teisių, kylančių iš jų dalyvavimo šioje sistemoje. Tad suprantama, kad pensijų sistemos dalyviai turi teisę gauti informacijos apie KIS, kurių investicinius vienetus įgyja (duomenys neskelbtini) pensijų agentūra, arba nuspręsti dėl to, į ką investuoja (duomenys neskelbtini) pensijų agentūra, tačiau tai nereiškia, kad jie yra pareiškėjos valdomų KID investicinių vienetų savininkai. Be to, pensijų sistemos dalyviai neturi esminių (pagrindinių) teisių, kurias turi KIS dalyvis – pvz., dovanoti jam nuosavybės teise priklausančius KIS investicinius vienetus, ar perleisti juos kitam asmeniui savo nuožiūra. Ir Lietuvoje esama analogiškų struktūrų (investicinio draudimo veikla), kur asmenys (draudėjai) priima sprendimus dėl investavimo (Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 2 straipsnio 42 (2) dalis) į, pvz., KIS, tačiau KIS dalyviais netampa, o įgyja teisę į draudimo išmoką, draudimo įmonės nėra laikomos platintojomis.

Atkreipia dėmesį, jog skunde nurodoma informacija, kad (duomenys neskelbtini) pensijų agentūra tvarko papildomos pensijų sistemos dalyviams priklausiančių fondų vienetų apskaitą yra klaidinanti, nes iš tiesų ši agentūra tvarko sistemos dalyvių papildomos pensijos sąskaitas, kurios parodo pensijų dalyviui tenkančių lėšų sumos augimą (kreditą) papildomos pensijos sistemoje ((duomenys neskelbtini) socialinio draudimo įstatymo 64 skyriaus 5 straipsnis.

2.4. Pareiškėja skunde akcentuoja, kad pagal (duomenys neskelbtini) finansų priežiūros institucijos pateiktą informaciją, (duomenys neskelbtini) pensijų agentūra priskirtina tiems, kurie gali atlikti UCITS direktyvos 92 straipsnyje nustatytus veiksmus. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjos veiklos (duomenys neskelbtini) plane, pateiktame Bankui 2012 m. lapkričio 6 d. raštu, nurodyta, kad pati pareiškėja pagal (duomenys neskelbtini) pensijų agentūros nurodymus parduos bei išpirks savo valdomų KIS vienetus; ši agentūra valdo KIS vienetus, į kuriuos nusprendė investuoti (duomenys neskelbtini) pensijų kaupimo dalyviai. Pabrėžia, kad tiek (duomenys neskelbtini) socialinio draudimo įstatymas, tiek ir Sutartis nustato, kad (duomenys neskelbtini) pensijų agentūra santykiuose su KIS valdytoju veikia kaip KIS investicinių vienetų savininkas. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjos teiginys, kad Bankas Nutarime apskritai nepasisakė dėl (duomenys neskelbtini) pensijų agentūros statuso neatitinka tikrovės, nes esminės aplinkybės (įskaitant UCITS direktyvos 92 straipsnyje nurodytus veiksmus) ir jų vertinimas išdėstytas Nutarimo aprašomosios dalies 4.3 punkto 1 ir 6 pastraipose.

2.5. Atsiliepime nesutinkama su teiginiu, kad Bankas nepagrįstai nepateikė informacijos apie susirašinėjimą su (duomenys neskelbtini) pensijų agentūra. Atsakovas pažymi, kad pateikti pareiškėjai aprašomos informacijos nebuvo teisinio pagrindo, nes tokia informacija nėra grindžiama pareiškėjai taikyta poveikio priemone ir todėl jai netaikomos Lietuvos banko įstatymo (toliau – ir LBĮ) 43³ straipsnio 5 ir 11 dalių nuostatos dėl asmens, įtariamo pažeidimo padarymu, teisės susipažinti su Banko turima medžiaga, kuria grindžiamas poveikio priemonės taikymas. Be to, tokia informacija gauta finansų rinkos priežiūros tikslais, sudaro Banko paslaptį ir negali būti skelbiama viešai, kam nors perduodama arba kitokiu būdu padaroma prieinama, išskyrus Banko įstatyme nustatytus atvejus. Tai taikytina ir pareiškėjos prašomos informacijos dėl susirašinėjo su užsienio valstybių priežiūros institucijomis. Be to, šis susirašinėjimas buvo vykdomas su atitinkamos srities specialistais, tad negali būti laikomas oficialia kitos valstybės narės priežiūros institucijos nuomone ir, atitinkamai, jis nebuvo motyvas priimti sprendimą. Visi motyvai, kuriais grindžiamas Pažeidimo Nr. 4 konstatavimas ir poveikio priemonės už šį pažeidimą priskyrimas ir apskaičiavimas išdėstyti Nutarime.

2.6. Atsakovas nesutinka su teiginiu, kad jis neatsižvelgė į pareiškėjos pateiktus paaiškinimus ir pateiktą Sutartį. Bankas susipažino ir išanalizavo minėtos sutarties nuostatas, jas nurodė ir įvertino Nutarimo aprašomosios dalies 4.2 punkto 1 ir 3 pastraipoje, 4.3 punkto 6 pastraipoje. Be to, skirtingai nuo kitų sutarčių, sudaromų su KIS investicinių vienetų platintojais, Sutartyje nėra aptarta, kad pareiškėja vykdys platinimo funkciją. Akivaizdu, kad tuo atveju, jei (duomenys neskelbtini) pensijų agentūra būtų platintojas kaip teigia pareiškėja, sutartyje būtų nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) pensijų agentūra platins pareiškėjos valdomų KIS investicinius vienetus tretiesiems asmenims.

2.7. Pareiškėja nurodo tam tikras sąlygas, kurios, jos nuomone, pagrindžia tai, kad (duomenys neskelbtini) pensijų agentūra veikia kaip pareiškėjos valdomų KIS investicinių vienetų platintoja. Šiuo tikslu pareiškėja nurodo, kad sprendimą įsigyti KIS investicinius vienetus priima pensijų sistemos dalyvis, kuriam tenka investavimo rizika ir toks modelis yra įtvirtintas (duomenys neskelbtini) socialinio draudimo įstatyme. Banko požiūriu, toks reguliavimas ir veiklos modelis yra sąlygotas (duomenys neskelbtini) teisės įtvirtintos pensijų sistemos veikimo ypatumų. Pažymi, kad kaip ir pats (duomenys neskelbtini) socialinio draudimo įstatymas, įtvirtinantis pensijų sistemos veikimą ir jos dalyvių teises, taip ir Sutartis nustato tai, kad (duomenys neskelbtini) pensijų agentūra investuoja į KIS (perka KIS investicinius vienetus) ir yra KIS investicinių vienetų savininkė.

2.7.1. Pareiškėjos pateikta informacija dėl Sutarties turinio neatitinka jos nuostatų, perteikta tendencingai. Sutarties bendrųjų sąlygų 10 dalies 10.1 punktas įtvirtina (duomenys neskelbtini) pensijų agentūros (o ne pensijų sistemos dalyvio, kaip teigia pareiškėja) teisę į nuostolių, patirtų dėl tam tikrų pareiškėjos veiksmų, atlyginimą (kompensaciją).

2.7.2. Pareiškėjos teigimu, sudarydama susitarimą su (duomenys neskelbtini) pensijų agentūra ji įsitikino agentūros galimybės vykdyti Sutartyje numatytą veiklą. Tačiau pareiškėjos nurodomus (duomenys neskelbtini) pensijų agentūros veiksmus sąlygoja tai, kad ši agentūra administruoja (duomenys neskelbtini) papildomos pensijos sistemą, o ne vykdo pareiškėjos valdomų KIS investicinių vienetų platintojo funkcijas. Be to, pareiškėja paaiškinimuose, pateiktuose Bankui, vadovaujasi tik viešai internete skelbiama informacija, kas nėra tinkamas ir patikimas informacijos šaltinis daryti pagrįstas išvadas dėl subjekto teisės vykdyti tam tikras funkcijas, kaip to reikalauja KISĮ 17 straipsnio 1 dalis ir VOT 154.1 papunktis.

2.7.3. Skunde nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) pensijų agentūros sistemoje dalyvauja ir kitų valstybių valdytojai ir KIS. Bankas, atsakydamas pareiškėjas dėl galimybės grąžinti dalį KIS valdytojai sumokėto valdymo mokesčio KIS dalyviams, yra paaiškinęs, kad iš esmės tuos pačius tikslus leidžianti pasiekti veikla (mažesnio valdymo mokesčio taikymas) būtų galima, jei tuo tikslu būtų sukurta atskira, objektyviais kriterijais apibrėžta KIS investicinių vienetų klasė ir jai būtų nustatytas valdymo mokestis, kurio dydis skirtųsi nuo kitų klasių investiciniams vienetams taikomo valdymo mokesčio dydžio. Tokia informacija būtų atskleista KIS dokumentuose ir tokios pat sąlygos būtų taikomos visiems investuotojams, atitinkantiems nustatytuosius kriterijus, t. y. būtų tenkinamas tiek skaidrumo, tiek ir lygiateisiškumo reikalavimas.

2.8. Atsakovas nesutinka, kad pensijų sistemos dalyvio teisė priimti sprendimą dėl investavimo į pasirinktus KIS, investavimo rizikos prisiėmimas ir teisė gauti teisės aktų nustatytą informaciją apie KIS, patvirtina šių asmenų buvimą KIS dalyviais. Bankas atkreipia dėmesį, kad KIS dalyviai turi daugiau teisių nei tos, kurias turi (duomenys neskelbtini) papildomos pensijų sistemos dalyviai. Pažymi, kad pensijų sistemos dalyviai neturi vienos iš esminių teisių, kurias turi KIS dalyviai – tai disponuojant KIS investiciniais vienetais juos dovanoti, parduoti ar kitu būdu perleisti kitų asmenų nuosavybėn savo nuožiūra.

2.9. Skunde išdėstyta argumentacija, kad finansų tarpininkai finansų priemones įsigyja savo vardu, tačiau savo klientų naudai ir jų sąskaita, atitinkamai toks finansų tarpininkas identifikuojamas kaip finansinių priemonių savininkas, nors galutinis naudos gavėjas yra tokio finansų tarpininko klientas, yra klaidinanti ir neatitinka FPRĮ nuostatų. Atkreipia dėmesį, kad pagal FPRĮ 87 straipsnio 7 dalies 2 punktą, finansų tarpininko klientams priklausančių finansinių priemonių sąskaitos gali būti atidaromos finansų tarpininkų vardu, tačiau vadovaujantis FPRĮ 88 straipsnio 5 dalies 2 punktu, tokie įrašai (sąskaitos) nėra nuosavybės teisės įrodymas.

2.10. Atsakydamas į pareiškėjos teiginius, kad Nutarimas neatitinka VAĮ reikalavimų, nes nėra pagrįstas teisės aktų normomis, pažymi, kad Nutarimas yra tinkamai motyvuotas ir objektyvus, jame adekvačiai, aiškiai ir pakankamai išdėstyti teisiniai motyvai.

2.11. Bankas nesutinka su pozicija, kad galiojantys teisės aktai nedraudžia grąžinti dalį valdymo įmonei sumokėto valdymo mokesčio daliai investuotojų, nesutinka taip pat dėl teiginių dėl valdymo mokesčio grąžinimo. Ši pareiškėjos pozicija nesuderinama su VOT 142 punkto nuostatomis, įtvirtinančiomis bendrąjį principą, kad valdymo įmonė nelaikoma veikiančia sąžiningai, teisingai ir profesionaliai bei geriausiais KIS interesais, jei, kai tai yra susiję su KIS investicijų valdymo ir administravimu, valdymo įmonė sumoka arba jai yra sumokamas bet kokio pobūdžio užmokestis arba komisinis atlyginimas, taip pat, jei valdymo įmonė teikia arba jai yra teikiama bet kokio pobūdžio nepiniginė nauda, ir kartu įtvirtina galimas šio principo išimtis, viena iš jų – kai toks mokėjimas atliekamas KIS naudai. Aptariama VOT nuostata nenustato galimybės sumokėti (grąžinti) užmokestį, komisinius ar nepiniginę naudą daliai KIS dalyvių – toks sumokėjimas (grąžinimas) leidžiamas tik tuo atveju, kai mokestis sumokamas (grąžinamas) KIS arba jo vardu veikiančiam trečiajam asmeniui, t. y. valdymo mokesčio grąžinimas turi būti vykdomas visų KIS dalyvių naudai. Priešingu atveju laikytina, kad nėra vykdoma valdymo įmonės pareiga sąžiningai, teisingai ir profesionaliai veikti geriausiomis KIS ir jo dalyviams sąlygomis ir jų interesais, kaip to reikalauja KISĮ 11 straipsnio 1 dalies 1 punktas. Pažymi, kad šios pozicijos bankas nuosekliai laikosi nuo 2012 m., kai įsigaliojo VOT ir ją dėsto raštu, teikdamas nuomonę dėl teisės aktų nuostatų aiškinimo finansų rinkos dalyviams. Atkreipia dėmesį, kad iš pareiškėjos pateiktų paaiškinimų akivaizdu, kad pareiškėjai Banko pozicija buvo žinoma bent nuo 2015 metų, kai ji savo papildomuose paaiškinimuose Bankui pati nurodo atitinkamu klausimu kreipusis į Banką.

2.12. Pareiškėja teigia, kad VOT 142 punkto nuostatų tikslas yra apsaugoti KIS, o ne atskirų investuotojų interesus bei informuota, kad jos veiksmais nebuvo padaryta žala KIS interesams. Bankas pažymi, kad KIS yra kuriamas, pirmiausiai, siekiant tenkinti visų KIS dalyvių ekonominius interesus – gauti piniginės naudos. Vadovaujantis VOT 108 ir 109 punktais, pareiškėja privalo užtikrinti, kad su jos valdomo KIS dalyviais būtų elgiamasi sąžiningai ir negali teikti pirmenybės vienos KIS dalyvių grupės interesams kitos grupės interesų sąskaitą. Atitinkamai, Bankas pritaria pareiškėjos teiginiui, kad VOT 142 punktas yra taikytinas siekiant apginti KIS interesus, o ne atskirų KIS dalyvių interesus tuo aspektu, kad šis punktas yra skirtas apsaugoti visų KIS dalyvių interesų, o ne atskirų KIS dalyvių interesus. Tai dar kartą patvirtina Banko pozicijos, kad pareiškėjos vykdomi mokėjimai (valdymo mokesčio grąžinimas) būtų galimi tik tuo atveju, jei jie būtų vykdomi KIS (t. y. visiems KIS dalyviams), teisingumą.

2.13. Pareiškėjos pateikta informacija (argumentai, kad prievolė grąžinti valdymo mokestį yra įtvirtinta įstatymuose) dėl Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo 49 straipsnio 6 ir 7 dalies yra pateikta tendencingai (nurodytas iš konteksto ištrauktas reguliavimo aspektas) ir neatitinka tikrųjų reguliavimo tikslų. Bankas atkreipia dėmesį, kad aptariamos teisės normos įtvirtina bendrąjį principą, kad pensijų fondo turtą investavus į tos pačios valdymo įmonės valdomą KIS, valdymo mokestis nuo investuoto pensijų fondo turto negali būti nuskaitomas, tad atitinkamos nuostatos įtvirtintos siekiant išvengti situacijos, kai valdymo įmonei valdymo mokestis būtų mokamas du kartus, o ne įtvirtinant bendrąjį valdymo mokesčio grąžinimo investuotojui principą.

2.14. Bankas nesutinka su teiginiu, kad šiuo atveju nesama KIS dalyvių lygiateisiškumo problemos, nes tokiu būdu pareiškėja vienam KIS dalyviui taikė išskirtines sąlygas, t. y. suteikė jai piniginę naudą, kurios negavo kiti KIS dalyviai. Pareiškėja, veikdama profesionaliai, sąžiningai ir visų KIS dalyvių naudai, šiuo tikslu nustatytąja tvarka turėjo sukurti atskirą KIS investicinių vienetų klasę, apibrėžtą objektyviais kriterijais ir šiai klasei nustatyti tokį valdymo mokesčio dydį, kuris skirtųsi nuo valdymo mokesčio, taikomo kitų KIS investicinių vienetų klasių investicinių vienetų atžvilgiu, dydžio. Tokiu atveju visi KIS investuotojai, atitinkantys nurodytuosius kriterijus, būtų galėję gauti tą pačią naudą, kokią šiuo atveju gavo konkretus investuotojas – (duomenys neskelbtini) pensijų agentūra.

2.15. Nors pareiškėja nurodo, kad valdymo mokesčio grąžinimas neskatino (duomenys neskelbtini) pensijų agentūros įsigyti pareiškėjos valdomo KIS investicinių vienetų, tačiau iš pareiškėjos pateiktų paaiškinimų akivaizdu, kad valdymo mokesčio grąžinimas buvo vienas motyvų (duomenys neskelbtini) pensijų agentūrai įgyti pareiškėjos valdomo KIS investicinių vienetų. Tą patvirtina pareiškėjos argumentai, kad kitu atveju (duomenys neskelbtini) pensijų agentūra pareiškėjos valdomo KIS išvis nebūtų įsigijusi. Taigi, nors ir bendrai iš KIS yra atskaitomas visiems dalyviams vienodas mokestis, tačiau šio mokesčio grąžinimas vienam iš dalyvių reiškia šio dalyvio mažesnius dalyvavimo KIS kaštus bei motyvuoja jį investuoti būtent į šį KIS. Pareiškėja, spręsdama šį klausimą ir siekdama užtikrinti atitiktį taikomiems teisės aktų reikalavimams, turėjo sukurti atskirą KIS investicinių vienetų klasę, grįstą objektyviais kriterijais ir jai taikyti, pvz., kitokį valdymo mokestį, nes tai, kaip nurodė ir pati pareiškėja, būtų leidę pasiekti iš esmės tuos pačius tikslus.

2.16. Pareiškėja teigia, kad Bankas buvo nuolat informuojamas apie mokėjimus (duomenys neskelbtini) pensijų agentūrai, tačiau klausimo dėl tokių mokėjimų teisėtumo nekėlė. Bankas pabrėžia, kad KIS investicinių vienetų platinimo notifikavimo procedūra nėra skirta atlikti detalų ir visapusišką KIS valdytojo notifikavimo tikslu KIS pateiktuose dokumentuose informacijos teisinį įvertinimą. Pažymi, kad pati pareiškėja kaip profesionaliai ir atsakingai veikiantis subjektas yra atsakinga už jos veiklos tinkamumą ir atitiktį taikomiems teisės aktų reikalavimams. Notifikavimo tikslais priežiūros institucija (Bankas) įvertina, ar pateikti visi reikalingi dokumentai (steigimo dokumentai, prospektas, naujausia metų ataskaita ir pusmečio ataskaita) ir per 10 darbo dienų nuo dokumentų pateikimo dienos perduoda šiuos dokumentus KIS priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijai pridėdama pagal Reglamento (ES) Nr. 584/2010 II priedą parengtą patvirtinimo, kad KIS atitinka UCITS direktyvos reikalavimus, dokumentą. Bankas pažymi, kad KISĮ nenustato pareigos Bankui notifikavimo metu vertinti KIS valdytojo pateiktų KIS dokumentų turinio (įskaitant informaciją apie platintojus), nes tokį vertinimą privalo atlikti pats KIS valdytojas. Todėl pareiškėja iš esmės siekia atsakomybę už jos parengtus dokumentus perduoti Bankui, tačiau tai nėra tinkama ir nesuderinama su taikomu teisiniu reguliavimu, kad KIS valdytojas turi veikti profesionaliai, sąžiningai ir atsakingai.

2.17. Pareiškėjos nurodoma aplinkybė, kad Sutartis yra nutraukta, nelaikytina reikšminga aplinkybe baudos dydžiu nustatyti, nes šiuo atveju iniciatyva kilo ne iš pareiškėjos, o iš (duomenys neskelbtini) pensijų agentūros. Pažymi, kad pažeidimo nutraukimo aplinkybė yra laikoma lengvinančia aplinkybe tuo atveju, kai asmuo, įtariamas teisės akto pažeidimo padarymu, pripažįsta pažeidimą ir jį nutraukia. Iš esamų aplinkybių matyti, kad Pažeidimas Nr. 4 nutrauktas, netenkinant pirmiau nurodytų sąlygų.

2.18. Pareiškėja nurodo, kad, jos manymu, jai pritaikytos poveikio priemonės – piniginės baudos dydis yra neproporcingas ir tą grindžia kitų valstybių priežiūros institucijų praktika. Bankas nurodo, kad poveikio priemonės – piniginės baudos dydis priklauso nuo konkretaus pažeidimo pobūdžio, masto, atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių ir kitų reikšmingų aplinkybių. UCITS direktyvos 99 straipsnis įtvirtina bendrąjį principą, kad už teisės aktų pažeidimus taikomos administracinės sankcijos ir kitos administracinės priemonės turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios. Pažeidimas Nr. 4 yra konstatuotas už UCITS direktyvos 14 straipsnio 1 dalį į nacionalinę teisę perkeliančius KISĮ pažeidimus. Atsiliepime taip pat teigiama, kad Italijoje už du nacionalinės teisės, perkeliančios UCITS direktyvos 14 straipsnio 1 dalį, pažeidimus, skirta 291 000 Eur dydžio bauda.

2.19. Pareiškėjos teiginiai, kad ji negalėjo žinoti apie galimą jos veiksmų grąžinant valdymo mokestį prieštaravimą teisės aktų nuostatoms, yra nepagrįsti ir neatitinka realybės. Iš pareiškėjos paaiškinimų akivaizdu, kad ji apie šiuos veiklos trūkumus žinojo bent nuo 2015 metų. Su tuo susijusį klausimą pareiškėja buvo teikusi Bankui ir 2018 m. birželio 12 d. įvykusiam atitikties susitikimui teisinio reguliavimo investicinių paslaugų teikimo klausimams aptarti. Pareiškėja žinojo apie jos vykdomos veiklos neatitiktį taikomiems reikalavimams, tačiau veiksmų, siekiant pašalinti veiklos trūkumus, nesiėmė ir tokią veiklą tęsė. Pareiškėja žinojo ir suprato, kad (duomenys neskelbtini) pensijų agentūra laikytina investuotoju, o ne platintoju.

2.20. Pareiškėja teigia, kad valdymo mokesčių perskaičiavimas ir grąžinimas (duomenys neskelbtini) pensijų agentūrai grindžiamas tokiomis priežastimis, kaip ženklių sumų investavimas, tam tikrų funkcijų vykdymas ir pan. Banko įsitikinimu, pareiškėja, siekdama tinkamai vykdyti teisės aktų reikalavimus ir norėdama dėl objektyvių priežasčių (duomenys neskelbtini) pensijų agentūrai taikyti mažesnį valdymo mokesčio dydį, privalėjo nustatyti objektyviais kriterijais pagrįstą KIS investicinių vienetų klasę, kurios investiciniams vienetams būtų taikomas kitoks valdymo mokesčio dydis nei kitų klasių investiciniams vienetams. Ši pozicija pareiškėjai buvo žinoma.

2.21. Pareiškėja teigia, kad valdymo mokestis buvo grąžinamas ne (duomenys neskelbtini) pensijos agentūrai, bet šios agentūros administruojamos pensijos sistemos dalyviams, pasirinkusiems investuoti į pareiškėjos valdomus KIS. Tokiu būdu pareiškėja tam tikram investuotojui taikė išskirtines sąlygas, t. y. suteikė (duomenys neskelbtini) pensijų agentūrai piniginę naudą, kurios negavo kiti KIS dalyviai šiuo atveju esminės reikšmės neturi, ar tai (duomenys neskelbtini) pensijų agentūra, ar jos administruojamos papildomos pensijų sistemos dalyviai.

2.22. Pasak pareiškėjos, dalies valdymo mokesčio grąžinimas buvo pagrįstas ir skaidrus, juo nebuvo siekiama piktnaudžiauti ar suteikti prioritetą vienam investuotojui. Banko vertinimu, tuo atveju, jei pareiškėja iš tiesų būtų siekusi tai daryti skaidriai, nepiktnaudžiauti ir laikytis investuotojų lygiateisiškumo esant toms pačioms aplinkybėms principo, ji būtų atsižvelgusi į Banko poziciją ir siūlomą sprendimo būdą – KIS investicinių vienetų klasių, pagrįstų objektyviais kriterijais, kūrimą, tačiau, kaip matyti iš Inspektavimo metu nustatytos informacijos, pareiškėja šiuos siūlymus ignoravo ir jokių veiksmų, siekiant spręsti veiklos trūkumus, nesiėmė.

2.23. Pareiškėja pažymi, kad Pažeidimas Nr. 4 yra mažareikšmis. Bankas negali sutikti su tokio nuomone, nes mažareikšmiu pažeidimu pripažintinas toks teisės aktų pažeidimas, kurio neigiama įtaka (žala) teisės normų saugomoms vertybėms yra labai nedidelė, pvz., pažeisti nepagrindiniai teisės aktų reikalavimai, pažeidimai daugiau formalūs, trūkę labai trumpai ar nustatytos kitos analogiškos svarbos teisės normų saugomoms vertybėms turinčios aplinkybės. Pažeidimas Nr. 4 jokiu būdu negali būti laikomas mažareikšmiu, nes pažeidimo neigiama įtaka (žala) teisės normų saugomoms vertybėms yra vidutinė, pažeisti svarbūs teisės aktų reikalavimai, susiję su viena iš kertinių valdymo įmonės pareigų – jos veikimo sąžiningai, profesionaliai ir KIS naudai, pažeidimu ir konkrečiam KIS investuotojui taikytos palankesnės (išskirtinės) sąlygos – sutekta turtinė nauda tokiu būdu, kuris nesuderinamas su taikomų teisės aktų reikalavimais, šio pažeidimo teisinis pagrindas yra įmonės ir investuotojo ((duomenys neskelbtini) pensijų agentūros) sudaryta sutartis, kuri buvo ilgalaikė.

Dėl pažeidimo Nr. 5

3. Pareiškėjos teigimu, Bankas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėja KIS prospektuose teikė klaidinančią informaciją apie KIS investicinių vienetų platintoją.

3.1. Pareiškėja nurodo, kad ji nepažeidė Prospektų taisyklių 7.6 punkto nustatytų reikalavimų, nurodydama (duomenys neskelbtini) pensijos agentūrą kaip KIS investicinių vienetų platintoją. Bankas negali sutikti su tokia pozicija, nes (duomenys neskelbtini) pensijų agentūra yra KIS dalyvis, tad informacija, kurią pareiškėja pateikė jos valdomų KIS prospektuose, yra klaidinanti.

3.2. Pareiškėjos nuomone, jos valdomų KIS prospektuose patiekiama informacija apie (duomenys neskelbtini) pensijų agentūra nedarė jokios įtakos investuotojų interesams, tad nėra pagrindo poveikio priemonei taikyti. Bankas pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos banko įstatymu, taikomos poveikio priemonės priklauso nuo nustatytų aplinkybių visumos – konkretaus pažeidimo pobūdžio, masto, atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių ir kitų reikšmingų aplinkybių. Įvertinus aplinkybių visumą (pareiškėja pažeidė teisės aktų reikalavimus ir būdama profesionali finansų rinkos dalyvė negalėjo to nesuprasti, pažeidimas turėjo įtakos teisės aktais saugomoms vertybėms, nors ji yra labai nedidelė), už šį pažeidimą buvo pasirinkta viena iš švelniausių poveikio priemonių – įspėjimas.

Dėl pažeidimo Nr. 8

4. Pareiškėjos teigimu, Bankas nepagrįstai konstatavo Pažeidimą Nr. 8 – nebuvo pagrindo teigti, kad mokėjimai už suteiktas paslaugas yra negalimi.

4.1. 2018 m. birželio 15 d. įsigaliojo FPRĮ redakcija, kurio nuostatos į Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę perkėlė 2014 m. gegužės 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų (toliau – ir MiFID II direktyva). Nauju teisiniu reguliavimu, be kita ko, buvo sustiprinta investuotojų teisių ir interesų apsauga, įskaitant ir kokybiškai naują reguliavimą, kiek tai susiję su skatinamųjų mokėjimų ribojimais, kai klientams yra teikiamos investicinės paslaugos. Vadovaujantis KISĮ 4 straipsnio 6 dalimi, valdymo įmonei, turinčiai teisę verstis KISĮ 4 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodyta veikla (įskaitant teisę teikti finansinių priemonių portfelio valdymo paslaugą), mutatis mutandis taikomi FPRĮ 16 ir 28-31 straipsniuose nustatyti reikalavimai ir juos įgyvendinantys priežiūros institucijos teisės aktai.

Pareiškėja teikė skatinamuosius mokėjimus trečiajam asmeniui FMĮ „INVL Finasta“, nesilaikydama FPRĮ 29 straipsnio 12-14 dalyse nustatytų reikalavimų, dėl to visiškai pagrįstai buvo pripažinta pažeidusią FPRĮ 29 straipsnio 12 dalį, o atsižvelgiant į minėtos teisės normos dispoziciją („<...> laikoma, kad finansų maklerio įmonė nevykdo šio įstatymo 28 straipsnyje nustatytų reikalavimų, taip pat ji nelaikoma sąžiningai, teisingai ir profesionaliai veikiančia geriausiomis klientui sąlygomis ir jo interesais, jeigu finansų maklerio įmonė, teikdama investicines arba papildomas paslaugas, sumoka užmokestį, komisinį atlyginimą arba teikia nepiniginę naudą tretiesiems asmenims <...>“) – ir FPRĮ 28 straipsnio 1 dalį, nustatančią pareigą vengti interesų konfliktų ir imtis visų reikalingų priemonių, skirtų nustatyti ir valdyti interesų konfliktus.

Visos operacijos, kurias pareiškėja pagal Bendradarbiavimo sutartį pavedė atlikti FMĮ „INVL Finasta“, yra ne tik kad privalomos teikiant finansinių priemonių portfelio valdymo sutartį (t. y. sudaro finansinių priemonių portfelio valdymo paslaugos turinį), tačiau jas gali atlikti tik kvalifikuoti finansų įstaigos darbuotojai, turintys priežiūros institucijos ar kito tinkamai įgalioto subjekto išduotą finansų maklerio licenciją ar kitą teisės aktų nustatyta tvarka pripažintą kvalifikaciją (detalius reikalavimus investicines paslaugas teikiančių įmonių darbuotojams nustato Finansų maklerio įmonių veiklos organizavimo ir investicinių paslaugų teikimo taisyklių, patvirtintų Bank valdybos 2018 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 03-111, VIII skyrius (152-159 punktai). Neatsitiktinai minėtų paslaugų vykdymą pareiškėja perdavė FMĮ „INVL Finasta“ – teisės aktų nustatyta tvarka finansų maklerio įmonės licenciją turinčiai įmonei, kurioje dirba reikiamą kvalifikaciją turintys darbuotojai, galintys tiek vykdyti finansų maklerių operacijas, tiek turintys reikiamų žinių ir kvalifikacijos teikti informaciją klientams apie finansines priemones ir pareiškėjos teikiamas investicines paslaugas. Dėl to nėra pagrindo sutikti su pareiškėjos teiginiu, neva FMĮ „INVL Finasta“ vykdomos funkcijos, susijusios su tinkamumo nustatymu, buvo išimtinai techninės, kaip yra teigiama pareiškėjos skunde.

4.2. Bankas nesutinka su pareiškėjos daroma išvada, Bankas pažeidė FPRĮ 28 straipsnio 1 dalies ir 29 straipsnio 12 dalies atitinkamas normas taikydamas nenustačius realaus interesų konflikto ir jas nepagrįstai taikydamas santykiams, kuriems netaikytinas skatinimo priemonių draudimo režimas. Pati FPRĮ 29 straipsnio 12 dalies teisės norma sukonstruota taip, kad įmonė, pažeidusi FPRĮ 29 straipsnio 12 dalyje nustatytus reikalavimus, taikomus skatinamųjų mokėjimų atžvilgiu, laikoma pažeidusią FPRĮ 28 str. nustatytus reikalavimus ir nelaikoma veikiančia sąžiningai, teisingai ir profesionaliai geriausiomis klientui sąlygomis ir jo interesais, nereikalaujant atskirai įvardinti kilusio interesų konflikto – t. y. jau pats faktas, kad įmonė nesilaiko skatinamiesiems mokėjimams taikomų reikalavimų teikdama šiuos mokėjimus tretiesiems asmenims, suponuoja interesų konflikto egzistavimą ir jo tinkamą nevaldymą. Ir tai akivaizdu, kadangi susiduria priešingi kliento ir įmonės, teikiančios klientui investicinę paslaugą, interesai: kliento interesas – gauti kokybišką ir nuolatos bei betarpiškai teikiamą portfelio valdymo paslaugą siekiant kuo didesnės investicinės grąžos iš jam priklausančio finansinių priemonių portfelio; įmonės interesas – teikti paslaugas kuo mažesniais kaštais ir gauti kuo daugiau pajamų iš klientams teikiamų investicinių paslaugų. Be to, tarp kliento, patikėjusio valdyti jam priklausančių finansinių priemonių portfelį, ir portfelį valdančios įmonės susiklosto fiduciariniai (t. y. pasitikėjimu grindžiami) santykiai, ir klientui paprastai yra svarbu, koks subjektas (konkreti įmonė) ir koks konkretus įmonės darbuotojas bus atsakingas už jo portfelio būklės priežiūrą, operatyvių investicinių sprendimų priėmimą ir kitus aspektus, svarbius valdant portfelį. Ta aplinkybė, jog tam tikras funkcijas, susijusias su jo portfelio valdymu, atlieka skirtingi asmenys (įmonės) ir skirtingi šių įmonių darbuotojai, akivaizdžiai silpnina kliento ryšius ir pasitikėjimą portfelio valdytoju (klientui tampa nebeaišku, kokia konkreti įmonė ir koks konkretus atitinkamos įmonės darbuotojas atlieka esminę funkcijų dalį, susijusią su jo portfelio valdymu). Vertinant pareiškėjos teiktus skatinamuosius mokėjimus, ir ypač atsižvelgiant į tai, kad mokėjimai buvo vykdomi už funkcijas (operacijas), sudarančias portfelio valdymo paslaugos turinį, kurias turėjo vykdyti pati pareiškėja, o pareiškėjai nepagrindus, kaip dalies portfelio valdymo funkcijų perdavimas trečiajam asmeniui ir skatinamųjų mokėjimų teikimas pagerina klientams teikiamų paslaugų kokybę, viena vertus, rodo tai, kad pareiškėja neturi tinkamų išteklių (yra nepasirengusi) pati savarankiškai vykdyti licencijuojamą veiklą visa apimtimi ir aptarnauti visus savo klientus, o FMĮ „INVL Finasta“ nutraukus jai pavestų (deleguotų) funkcijų vykdymą, pareiškėja negalėtų tinkamai vykdyti veiklos ateityje ir užtikrinti tinkamo pareigų pagal sudarytas sutartis dėl finansinių priemonių portfelio valdymo vykdymą.

4.3. Tai, jog pareiškėja mokėjo net 50 proc. klientų sumokamo valdymo mokesčio FMĮ „INVL Finasta“, nesant patikimų duomenų apie klientams teikiamų paslaugų kokybės pagerinimą, reiškia taip pat ir tai, jog pareiškėja turėjo pakankamus išteklius mokėti trečiajam asmeniui (FMĮ „INVL Finasta“) itin ženklią klientų sumokamo valdymo mokesčio dalį. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Bendradarbiavimo sutarties 4.3 punktą portfelio valdymo sutarčių sudarymas buvo patikėtas FMĮ „INVL Finasta“, kuri prieš tai atlikdavo finansinių priemonių tinkamumo testą (rinkdavo informaciją apie klientų žinias ir patirtį, investavimo tikslus ir finansinę padėtį), o taip pat gaudavo klientų sutikimą dėl klientų turto investavimo į pareiškėjos valdomus kolektyvinio investavimo subjektus ir didelei daliai klientų neteisėtai taikė portfelio valdymo mokesčius taip pat ir tai klientų portfelio daliai, kuri buvo investuota į pačios pareiškėjos valdomus kolektyvinio investavimo subjektus (t. y. taikė neskaidrią kainodarą ir dvigubą apmokestinimą portfelio formavimo paslaugos klientams, kaip tai nustatyta Nutarimo 7 dalyje). Šio pažeidimo pareiškėja neginčija, o gavusi Banko nurodymą ištaisyti nustatytą pažeidimą (nutraukti portfelio formavimo sutartis sudariusių klientų diskriminavimą), informavo Banką, kad nutraukia portfelio formavimo paslaugos teikimą. Ši aplinkybė taip pat patvirtina, kad tiek FMĮ „INVL Finasta“, kuri buvo pasitelkta tarpininkauti sudarant portfelio formavimo sutartis, ir neišaiškindama klientams galimybės sudaryti jiems palankesnes portfelio valdymo sutartis, pagal kurias valdymo mokestis nebuvo skaičiuojamas už tą portfelio dalį, kuri buvo investuota į pareiškėjos valdomus kolektyvinio investavimo subjektus, tiek pareiškėja, su kuria klientai sudarydavo portfelio formavimo sutartis, veikė akivaizdaus interesų konflikto sąlygomis ir jo nevaldė, o portfelio formavimo sutartis sudarę klientai, mokėję valdymo mokesčius taip pat ir už tą portfelio dalį, kuri buvo investuota į pareiškėjos valdomus kolektyvinio investavimo subjektus (t. y. mokėjo valdymo mokesčius už tą portfelio dalį, kuri faktiškai nebuvo valdoma) patyrė nuostolių, kurių pareiškėja iki šiol nėra atlyginusi.

4.4. Atmestini pareiškėjos pateikiami argumentai, neva tam, kad būtų konstatuotas FPRĮ 28 straipsnio 1 dalies pažeidimas, Skundžiamame Nutarime turėjo būti konstatuotos aplinkybės, kad dėl tokių skatinamųjų mokėjimų pareiškėja ir jos klientai turėjo skirtingus interesus ar kad dėl Bendradarbiavimo sutarties vykdymo ir pagal ją vykdomų mokėjimų kilo realus ar galėtų kilti teorinis interesų konfliktas. Bankas atkreipia dėmesį, kad, priešingai nei nurodo pareiškėja, neva FMĮ „INVL Finasta“ perduotos funkcijos nėra susijusios su investiciniais sprendimais ar finansinių priemonių portfelį sudarančių finansinių priemonių sudėtimi ar kad klientų portfelius sudarančių finansinių priemonių sudėtis neturi jokios įtakos FMĮ „INVL Finasta“ mokamam atlygiui pagal Bendradarbiavimo sutartį yra paneigti atsiliepime pateiktų argumentų (inspektavimo metu buvo nustatytas tiek pareiškėjos, tiek FMĮ „INVL Finasta“ tiesioginis suinteresuotumas su klientais sudaryti portfelio formavimo sutartis ir gauti klientų sutikimus investuoti jų portfelių turtą į pareiškėjos valdomus kolektyvinio investavimo subjektus – už tai pareiškėja neteisėtai (be pagrindo) gaudavo valdymo mokestį, kurio 50 proc. perduodavo FMĮ „INVL Finasta“). Tuo pačiu faktiniu pagrindu paneigtini ir pareiškėjos Skundo argumentai, neva nei pareiškėja, nei FMĮ „INVL Finasta“ negavo jokios finansinės naudos klientų sąskaita, neva nei pareiškėja, nei FMĮ „INVL Finasta“ nėra suinteresuoti klientui teikiamos paslaugos rezultatu kitaip, nei tuo rezultatu yra suinteresuotas klientas ar kad nebuvo kitų aplinkybių, kurios būtų galėjusios sąlygoti pareiškėjos ar FMĮ „INVL Finasta“ pareigos veikti sąžiningai, teisingai ir profesionaliai geriausiomis klientui sąlygomis ir jo interesais laikymąsi. Pasisakydamas dėl pareiškėjos argumento, neva FMĮ „INVL Finasta“ neteikia savo klientams paslaugų pagal Bendradarbiavimo sutartį, Bankas pažymi, kad, vadovaujantis FPRĮ 29 straipsnio 11 dalimi (skatinamųjų mokėjimų gavimas) ir FPRĮ 29 straipsnio 12 dalimi (skatinamųjų mokėjimų teikimas), skatinamieji mokėjimai yra draudžiami, kai jų gavimas (teikimas) yra susijęs su klientams teikiamomis investicinėmis paslaugomis, o skatinamuosius mokėjimus gauna (teikia) tretysis asmuo (ne klientas ar jo vardu veikiantis asmuo). Pareiškėjos nurodomas argumentas, neva FMĮ „INVL Finasta“ pagal Bendradarbiavimo sutartį neteikė paslaugų pareiškėjos klientams, yra niekinis, kadangi visais atvejais tretysis asmuo (kaip tai ir buvo FMĮ „INVL Finasta“ atveju) neturi sutartinių santykių su konkrečiu klientu (priešingu atveju jis pats savaime nebebūtų trečiuoju asmeniu), o pareiškėjos neteisėti veiksmai, susiję su skatinamųjų mokėjimų šiam trečiajam asmeniui teikimu (ir, atitinkamai, FMĮ „INVL Finasta“ veiksmai, susiję su šių skatinamųjų mokėjimų gavimu) kaip tik ir pasireiškė tuo, jog skatinamieji mokėjimai buvo tiesiogiai ir besąlygiškai susiję su pareiškėjos teikiama investicine paslauga (finansinių priemonių portfelio valdymu) pareiškėjos klientams, depozitoriumams ir valdytojams (FPRĮ 2 straipsnio 5 dalies 9 punktas).

4.5. Pareiškėjos cituojama 2010 m. balandžio 19 d. CESR ataskaita - „Skatinimo priemonės - geroji ir blogoji praktika“ – yra aktuali tik ta apimtimi, kiek tai susiję su atitinkamų funkcijų delegavimu ir įgaliotinio priežiūra bei kontrole, bet ne skatinamųjų mokėjimų ribojimu, kurie, kaip jau minėta, atsirado tik su MiFID II direktyvos, kurios nuostatos į nacionalinę teisę buvo perkeltos 2018 m. birželio 15 d., įgyvendinimu. Minėtos CESR ataskaitos priėmimo metu MiFID II direktyvoje nustatytas reglamentavimas (ribojimai skatinamiesiems mokėjimams) dar nebuvo nustatytas, taigi ir dėl reikalavimų, taikomų skatinamųjų mokėjimų ribojimams, joje negalėjo būti pasisakyta.

4.6. Nepagrįsti pareiškėjos argumentai, neva skatinamųjų mokėjimų ribojimai taikomi tik įmonei, gaunančiai skatinamuosius mokėjimus. Sutikdamas su aukščiau nurodytais ribojimais ir reguliavimu, kuris taikomas tuomet, kai skatinamieji mokėjimai yra gaunami, Bankas pažymi, kad iš esmės analogiški reikalavimai taikomi skatinamuosius mokėjimus teikiančiai įmonei, kai tai susiję su klientams teikiamomis investicinėmis paslaugomis. Reikalavimai, aktualūs teikiant skatinamuosius mokėjimus, nustatyti FPRĮ 29 straipsnio 12 dalyje ir yra taikomi teikiant visas investicines paslaugas (įskaitant finansinių priemonių portfelio valdymą) ir papildomas paslaugas klientams.

4.7. Pareiškėjos cituojamas atsakymas į jau minėto ESMA dokumentą – Klausimai-atsakymai dėl investuotojų apsaugos ir tarpininkų pagal MiFID ir MiFIR 12 dalies 1 klausimas-atsakymas aiškiai nustato, kad MiFID II direktyvos 24 straipsnio 9 dalis, kurią į Lietuvos nacionalinę teisę perkelia FPRĮ 29 straipsnio 12-14 dalys, taikoma ir tais atvejais, kai tretiesiems asmenims teikiami skatinamieji mokėjimai, susiję su klientams teikiamomis investicinėmis paslaugomis – nepriklausomomis investavimo rekomendacijomis ir finansinių priemonių portfelio valdymu. Aptariamo ESMA atsakymo 2 pastraipoje aiškiai ir vienareikšmiškai pasakyta – MiFID II 24 straipsnio 9 dalis (FPRĮ 29 straipsnio 12-14 dalys) taikomos, kai investicines paslaugas teikianti įmonė teikia tretiesiems asmenims skatinamuosius mokėjimus, susijusius su klientams teikiamomis investicinėmis paslaugomis – nepriklausoma investavimo rekomendacija ir finansinių priemonių portfelio valdymu. Tuo tarpu apribojimai skatinimo priemonėms, nustatyti MiFID II direktyvos 24 straipsnio 7 dalies b punkte (perkelia FPRĮ 29 straipsnio 10 dalies 2 punktas) ir 24 straipsnio 8 dalyje (perkelia FPRĮ 29 straipsnio 11 dalis) taikomi skatinamųjų mokėjimų, kuriuos sumoka tretysis asmuo, priėmimui ir laikymui, t. v. minėtos nuostatos (FPRĮ 29 straipsnio 10 dalies 2 punktas ir 29 straipsnio 11 dalis) netaikomos subjektams, teikiantiems skatinamuosius mokėjimus. Todėl Bankas nesutinka ir su pareiškėjos išvada, neva Bankas Nutarime konstatavo absoliutų draudimą pareiškėjai atlikti bet kokius mokėjimus tretiesiems asmenims neatsižvelgiant į FPRĮ 29 straipsnio 14 dalyje nustatytus reikalavimus, kada skatinamieji mokėjimai gali būti teikiami.

4.8. Skatinamieji mokėjimai išimtiniais atvejais yra leidžiami ir FPRĮ 29 straipsnio 12 dalyje nustatyti reikalavimai netaikomi, kai tenkinamos FPRĮ 29 straipsnio 14 dalyje nustatytos 2 sąlygos: 1) tokie mokėjimai sudaro sąlygas arba yra būtini teikiant investicines paslaugas, įskaitant turto saugojimo, atsiskaitymo už sudarytus sandorius ir biržos mokesčius, su priežiūra susijusias rinkliavas ir teisines išlaidas; 2) pagal savo pobūdį šie mokėjimai arba nauda negali kelti grėsmės finansų maklerio įmonei sąžiningai, teisingai ir profesionaliai veikti geriausiais kliento interesais. Nei viena iš šių sąlygų nebuvo tenkinama, dėl to pareiškėja visiškai pagrįstai buvo pripažinta pažeidusią FPRĮ 29 straipsnio 12 dalies reikalavimus. Pirma, pareiškėja perdavė FMĮ „INVL Finasta“ vykdyti funkcijas, kurias galėjo ir privalėjo vykdyti pati. Pavyzdinis išlaidų, kurios yra būtinos bei mokėjimai už kurias yra pateisinami, yra pateiktas FPRĮ 29 straipsnio 14 dalies 1 punkte – tai turto saugojimo išlaidos (valdymo įmonė neturi teisės saugoti klientų turto, o turi perduoti jį saugoti sąskaitų tvarkytojui - finansų maklerio įmonei arba bankui; analogiškai, klientų lėšos taip pat turi būti saugomos banke kliento arba įmonės klientų vardu atidarytose sąskaitose); atsiskaitymo už sudarytus sandorius ir tarpininkavimo (biržos) mokesčiai (valdymo įmonė neturi teisės pati vykdyti klientų pavedimų ar veikti kaip prekybos vieta); galiausiai, būtinos ir privalomos yra priežiūros rinkliavos (kurios gali būti apskaičiuojamos kaip valdomo klientų turto tam tikra procentinė dalis) arba teisinės išlaidos (pvz., bankrutavus finansinių priemonių emitentui, jam tapus nemokiam arba restruktūrizuojamam, iškyla poreikis ginti investuotojų, esančių emitento kreditoriais, interesus, ir yra patiriamos įvairios, taip pat ir teisinės, išlaidos). Skatinamieji mokėjimai, kuriuos pareiškėja teikė FMĮ „INVL Finasta“, neatitiko nei vieno iš aukščiau nurodytų požymių, dėl to jie negali būti vertinami nei kaip sudarantys sąlygas, nei kaip būtini teikiant klientams finansinių priemonių portfelio valdymo paslaugą. Antra, tiek pareiškėja, teikdama skatinamuosius mokėjimus, tiek FMĮ „INVL Finasta“, pasilikdama sau gautus mokėjimus (t. y. negrąžindama gautų mokėjimų pareiškėjos klientams), gavo finansinės naudos klientų sąskaita ir ne tik veikė akivaizdžiai egzistuojant interesų konfliktui, bet ir nesistengė jo valdyti.

4.9. Pareiškėja teigia, kad jos teikti skatinamieji mokėjimai, nors ir nebūdami būtini, sudarė sąlygas teikti investicines paslaugas (valdyti klientų finansinių priemonių portfelius). Su tokia pozicija Bankas nesutinka ir nurodo, jog, kadangi pareiškėja nepagrindė (neįrodė), kad tokie skatinamieji mokėjimai laikytini sudarančiais sąlygas valdyti klientų finansinių priemonių portfelius. Principo „pažink savo klientą“ įgyvendinimas, kliento tapatybės nustatymas, finansinių priemonių tinkamumo klientams vertinimas, teisės aktų reikalaujamos informacijos iš klientų surinkimas ir privalomos informacijos klientams (periodinių ataskaitų) pateikimas negali būti vertinami kaip sudarantys sąlygas teikti finansiniu priemonių portfelio valdymo paslauga – visos išvardintos operacijos laikytinos privalomų, teisės aktuose nustatytų reikalavimų vykdymu, bet ne sudarančiomis sąlygas siekiant užtikrinti geresnį veikimą palankiausiomis klientui sąlygomis ir interesais – tokiomis papildomomis sąlygomis galėtų būti laikomas, pvz., paslaugų teikėjo kitoje jurisdikcijoje pasitelkimas, kai dėl skirtingų laiko juostų skirtumų, Lietuvoje esant nedarbo laikui, vyksta prekyba atitinkamose finansų rinkose (JAV, Japonijos, Kinijos ir kitų panašių jurisdikcijų vertybinių popierių biržos), kuriose gali būti investuojamas klientų portfelių turtas – tokiu atveju siekiant užtikrinti veikimą dar geresnėmis klientui sąlygomis ir interesais operatyviai priimant investicinius sprendimus ir pateikiant juos vykdyti išvardintose rinkose, galėtų būti pasitelkiami tretieji asmenys, o toks trečiųjų asmenų pasitelkimas objektyviai galėtų būti vertinamas kaip sudarantis sąlygas teikti paslaugas klientams siekiant užtikrinti veikimą pačiais geriausiais klientų interesais.

4.10. Pareiškėja nurodo, jog ji vadovavosi Lietuvos banko konsultacija rinkos dalyviams ir kad paslaugos, teikiamos pagal Bendradarbiavimo sutartį, iš esmės gali būti laikomos pagerinančiomis paslaugų kokybę klientams. Siekiant išvengti bet kokių nepagrįstų interpretacijų, Bankas pateikia pareiškėjos pateiktą paklausimą 2018 m. birželio 12 d. Banko surengtam atitikties susitikimui dėl reikalavimų, taikomų skatinamiesiems mokėjimams, ir Banko specialistų parengtą atsakymą į pareiškėjos paklausimą. Kaip matyti iš pridedamo paklausimo, pareiškėja nebuvo atvira ir sąžininga ir paklausime nenurodė, kad net 50 proc. valdymo mokesčio yra sumokama jos klientus aptarnaujančiai FMĮ „INVL Finasta“, vykdančiai finansinių priemonių portfelio valdymo paslaugos turinį sudarančias operacijas. Atsakydamas į pareiškėjos abstrakčiai užduotą klausimą, Bankas iš esmės pakartojo galiojantį teisinį reguliavimą, paaiškindamas, kad skatinamuosius mokėjimus teikianti įmonė turi įrodyti, kad dėl atitinkamų mokėjimų klientams teikiamų paslaugų kokybė yra pagerinama, o teikiami skatinamieji mokėjimai netrukdo įmonei veikti sąžiningai, teisingai Ir profesionaliai geriausiomis klientui sąlygomis ir jo interesais. Dėl to pareiškėjos teiginys, neva Bankas suteikė konsultaciją rinkos dalyviams, kuri leido spręsti, jog paslaugos, teikiamos pagal Bendradarbiavimo sutartį, iš esmės gali būti taikomos pagerinančiomis paslaugų kokybę klientams, neturi jokio pagrindo. Pats faktas, kad pareiškėja teikė paklausimą Bankui dėl reikalavimų, taikomų skatinamiesiems mokėjimams, suponuoja išvadą, jog ji suprato, kad dėl pasikeitusio teisinio reguliavimo įgyvendinant MiFID II direktyvą pareiškėjos nuo 2016 m. balandžio mėn. naudojamas veiklos modelis (skatinamieji mokėjimai FMĮ „INVL Finasta“ pagal Bendradarbiavimo sutartį) gali būti neteisėtas, o negavusi priežiūros institucijos atsakymo, jog skatinamųjų mokėjimų teikimas pareiškėjos aprašytoje situacijoje yra besąlygiškai leidžiamas, pasirinko veikti savo rizika. Nustačius pareiškėjos padarytus pažeidimus, pareiškėjai visiškai pagrįstai buvo skirta poveikio priemonė – įspėjimas.

4.11. Pareiškėja tikina, kad klientams teikiamų paslaugų kokybė buvo pagerinama, nes 1) FMĮ „INVL Finasta“ sudaro klientams galimybę stebėti portfelį (jame esančias finansines priemones) tiesioginiu on–line režimu ir gauti informaciją iš bet kuriuo kitu metu tiesiogiai iš darbuotojų; 2) FMĮ „INVL Finasta“ veiklos modelis paremtas gerovės valdymo paslaugų ir privačios bankininkystės principais; 3) pati pareiškėja tiesiogiai aptarnauja tik portfelio valdymo paslaugos profesionaliuosius ar kitus institucinius klientus, todėl FMĮ „INVL Finasta“ sudaro galimybę teikti tokią paslaugą klientams. Priešingai, nei teigia pareiškėja, Nutarime šie pareiškėjos nurodomi tariami paslaugų kokybės pagerinimai buvo aptarti ir pareiškėjos teiginiai atmesti kaip nepagrįsti. Galimybė stebėti portfelį sudarančias finansines priemones on–line režimu yra kildinama iš kitos, papildomos paslaugos – finansinių priemonių saugojimo ir tvarkymo – teikimo, kurios pareiškėja bet kuriuo atveju teikti negali, tuo tarpu pareiškėjos teikti skatinamieji mokėjimai buvo teikiami už Bendradarbiavimo sutarties 4 punkte nurodytų paslaugų teikimą, tarp kurių galimybės stebėti klientų portfelius sudarančias priemones ir sužinoti jų vertes on–line režimu nėra. Tai, kad pareiškėjos klientus aptarnavo kvalifikuoti FMĮ „INVL Finasta“ darbuotojai, veikiantys pagal gerovės valdymo paslaugų ir privačios bankininkystės principus, gali būti vertinama tik kaip įrodymas, jog paslaugų teikėjas ne tik atitinka minimalius kvalifikacijos reikalavimus, nustatytus teisės aktuose, tačiau veikia pagal aukštesnį bendravimo su klientais standartą, kas savo ruožtu lemia klientų pasirinkimą paslaugų teikėju rinktis pareiškėją, o ne kitą įmonę, tačiau nėra pakankamas pagrindas tai vertinti kaip paslaugų kokybės pagerinimą, už kurį buvo teikiami skatinamieji mokėjimai (aukštesnio klientų aptarnavimo standarto taikymas taip pat nebuvo numatytas tarp Bendradarbiavimo sutarties 4 punkte nurodytų paslaugų, už kurias buvo teikiami skatinamieji mokėjimai). Galiausiai, pareiškėjos teiginys, kad ji pati neaptarnaudavo neprofesionaliųjų ir mažmeninių klientų, o šių klientų aptarnavimo perdavimas FMĮ „INVL Finasta“ sudarė galimybę teikti portfelio valdymo paslaugas neprofesionaliesiems ir mažmeniniams klientams ne tik kad nesudaro pagrindo konstatuoti klientams teikiamų paslaugų kokybės pagerinimą, tačiau indikuoja tai, jog pati pareiškėja neturi arba neskiria pakankamai išteklių savo klientų aptarnavimui, kas savo ruožtu kelia rimtų abejonių dėl galimybės pačiai pareiškėjai tinkamai vykdyti savo veiklą ir užtikrinti klientams teikiamų paslaugų tęstinumą ir nepertraukiamumą.

4.12. Pareiškėja teigia, kad Banko pozicija, neva pareiškėja neturi teisės atsiskaityti už FMĮ „INVL Finasta“ suteiktas paslaugas, pažeidžia FPRĮ 29 straipsnio 11 dalyje nustatytą draudimą gauti naudą iš trečiųjų asmenų ir Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, su kuria nebūtų suderinamas paslaugų teikimas neatlygintinai. Pasisakydamas dėl tariamo FPRĮ 29 straipsnio 11 dalies pažeidimo, Bankas pažymi, kad ši teisės norma draudžia priimti piniginio ar nepiniginio pobūdžio naudą iš trečiųjų asmenų, o trečiajam asmeniui neatlygintinai suteikus paslaugą pareiškėjos klientui, nebūtų laikoma, kad naudą gavo pareiškėja (pareiškėja paprasčiausiai neturėtų ką grąžinti klientui, kaip to reikalaujama pagal FPRĮ 29 straipsnio 11 dalį). Bankas nėra įstatymų leidėjo įgaliotas oficialiai aiškinti ar komentuoti Pelno mokesčio įstatymo nuostatas ir dėl jų atsiliepime nepasisako, tačiau suprasdamas, kad paprastai paslaugos nėra teikiamos neatlygintinai, o turint omenyje nustatytą draudimą teikti skatinamuosius mokėjimus teikiant investicines paslaugas (išskyrus išimtinius atvejus, kai laikomasi teisės aktuose nustatytų papildomų sąlygų), laikosi pozicijos, kad atitinkamų funkcijų delegavimas (perdavimas vykdyti trečiajam asmeniui), kai atlyginimas už tokių deleguotų funkcijų vykdymą nėra galimas atsižvelgiant į reikalavimus, nustatytus teikiant skatinamuosius mokėjimus, neturėtų būti vykdomas net ir nesant teisės aktuose nustatyto ekspresyvaus draudimo pavesti (deleguoti) tam tikrų funkcijų vykdymą trečiajam asmeniui.

Apibendrindamas pateiktus motyvus ir argumentus, Bankas konstatuoja, kad skundžiamo Nutarimo 8 dalyje nustatytas pareiškėjos padarytas pažeidimas buvo konstatuotas visiškai pagrįstai, o už jį paskirta poveikio priemonė – įspėjimas – yra adekvati padarytam pažeidimui, dėl to nėra pagrindo panaikinti Skundžiamo Nutarimo 8 dalies ir už šioje Nutarimo dalyje nustatytą pažeidimą paskirtos poveikio priemonės.

III

1. Teismo posėdyje pareiškėjos UAB „INVL Asset Management“ atstovai J. B. ir advokatai A. P. bei T. V. prašė skundą tenkinti.

2. Teismo posėdyje atsakovo Banko atstovai M. Č., R. K. ir V. S. prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV

Šioje administracinėje byloje, inter alia (lot. be kita ko), nustatyta:

Rezoliucinė dalis

1. 2019 m. gegužės 14 d. atsakovas, atsižvelgdamas į nuo 2018 m. lapkričio 12 d. iki gruodžio 7 d. vykusio pareiškėjos tikslinio planinio inspektavimo rezultatus, užfiksuotus 2019 m. sausio 9 d. Inspektavimo ataskaitoje, pareiškėjos 2019 m. sausio 30 d. išdėstytus rašytinius paaiškinimus, 2019 m balandžio 24 d. išdėstytus papildomus rašytinius paaiškinimus ir kitus pateiktus paaiškinimus priėmė skundžiamą Nutarimą, kuriuo nutarė:

1.1. Įspėti pareiškėją už Nutarimo 1, 2, 5–9 punktuose nurodytus teisės pažeidimus;

1.2. skirti pareiškėjai 140 000 Eur baudą už Nutarimo 3 ir 4 punktuose nurodytą pažeidimą;

1.3. įpareigoti pareiškėją iki 2019 m. liepos 1 d. pašalinti visus Nutarime nurodytus teisės aktų pažeidimus ir Inspektavimo ataskaitoje nurodytus veiklos trūkumus.

2. Nutarimo 1 punkte nustatyta, jog Fondų metų veiklos ataskaitos Bankui buvo pateiktos 2018 m. balandžio 25 d., tačiau pagal šių ataskaitų duomenis atnaujinti prospektai buvo pateikti tik 2018 m. rugpjūčio 3 d. Todėl iki nurodyto laiko prospektuose buvo skelbiama pagal KISĮ 24 straipsnio 4 dalies reikalavimą neatnaujinta informacija apie faktines praėjusio laikotarpio išlaidas ir portfelio apyvartumo rodiklį už 2017 metus bei Fondų veiklos istoriją. Be to, per KISĮ nustatytą 7 dienų laikotarpį Fondų prospektuose nebuvo atnaujinta informacija apie Įmonės valdomus subjektus.

Konstatuota, kad pasikeitus Fondų prospektuose paskelbtai informacijai, pareiškėja nepataisė Fondų prospektų, nepateikė jų priežiūros institucijai nustatyta tvarka ir terminais ir atitinkamai pakeistų Fondų prospektų nepaskelbė, todėl pažeidė KISĮ 24 straipsnio 4 dalies ir 25 straipsnio 1 dalies ir Prospektų taisyklių 26 punkto reikalavimus.

3. Nutarimo 2 punkte nustatyta, jog pareiškėja nepateikė investuotojams patvirtinimų, kad įvykdytos Fondų vienetų pirkimo–pardavimo sutartys, Investicinių vienetų išpirkimo paraiškos. Pareiškėja, siekdama tinkamai vykdyti VOT reikalavimus ir užtikrinti investuotojų teisių įgyvendinimą, turėjo imtis priemonių, kad užtikrintų, jog pirkimo sutarčių sąlygos, nustatančios pranešimų, susijusių su pirkimo sutartimis, pateikimo investuotojams tvarką, būtų tinkamai vykdomos, o investuotojams būtų sudarytos galimybės gauti nustatytą informaciją.

Atsižvelgus į KISĮ 17 straipsnio 4 dalį konstatuota, jog pareiškėja pažeidė VOT 82 punkto nuostatas.

4. Nutarimo 3 punkte nustatyta, jog pareiškėja nepatvirtino priemonių, skirtų vertinti, ar įmonės, kurioms pavestos atlikti valdymo funkcijas, efektyviai jas vykdo (pareiškėja nėra patvirtinusi priemonių, skirtų vertinti, ar įmonės, kurioms yra pavesta platinti jos valdomų suderintųjų KIS investicinius vienetus, efektyviai vykdo jai pavestas atlikti valdymo funkcijas).

Konstatuota, jog pareiškėja pažeidė KISĮ 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą reikalavimą turėti ir naudoti veiklai reikalingas priemones ir procedūras ir VOT 154.2 papunkčio (reikalavimą patvirtinti priemones, skirtas vertinti, ar įmonė, kuriai pavesta atlikti dalį pareiškėjos funkcijų, efektyviai vykdo jai pavestas atlikti valdymo funkcijas.

5. Nutarimo 4 punkte nustatyta, jog pareiškėja neveikė sąžiningai, teisingai ir profesionaliai bei geriausiai kolektyvinio investavimo subjekto ir jo dalyvių interesais, nes grąžino dalį valdymo mokesčio vienam Fondų dalyviui (nustatyta, jog nebuvo pateikta įrodymų, kad vienas iš pareiškėjos nurodytų platintojų – (duomenys neskelbtini) pensijų agentūra – turi teisę teikti investicines paslaugas, todėl turi teisę Įmonei teikti investicinių vienetų platinimo paslaugą. Be to, išnagrinėjus pareiškėjos pateiktą sutartį su (duomenys neskelbtini) pensijų agentūra nustatyta, kad šios sutarties 5 puslapyje yra konstatuojama, kad (duomenys neskelbtini) pensijų agentūra yra investicinių vienetų savininkas).

Konstatuota, jog pareiškėja dalį savo gaunamo valdymo mokesčio mokėjo (grąžino) ne KIS ar jo vardu veikiančiam trečiajam asmeniui, o konkrečiam Fondų dalyviui, todėl pažeidė KISĮ 11 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir VOT 142 punkto reikalavimus.

6. Nutarimo 5 punkte nustatyta, jog pareiškėja Fondų prospektuose teikė klaidinančią informaciją apie fondų investicinių vienetų platintoją.

Konstatuota, jog pareiškėja pažeidė Prospektų taisyklių 7.6 papunkčio reikalavimą.

7. Nutarimo 6 punkte nustatyta, jog Inspektavimo metu tikrintojams pateiktose su Fondų investicinių vienetų platintojais sudarytose sutartyse yra nustatyta atitinkamo platintojo pareiga užtikrinti, kad pareiškėja, auditoriai ir atitinkamos priežiūros institucijos turėtų galimybę gauti su Fondų investicinių vienetų platinimu susijusią informaciją. Inspektavimo metu pareiškėja patvirtino, kad buvo atvejų, kai ji kreipėsi į Fondų investicinių vienetų platintojus su prašymu pateikti informaciją apie Fondų investuotojus, tačiau į tokius prašymus šie platintojai neatsakė.

Konstatuota, jog pareiškėja neužtikrino realios galimybės gauti su valdymo funkcijos pavedimu susijusių duomenų, todėl pažeidė VOT 154.9 papunktyje nustatytą reikalavimą.

8. Nutarimo 7 punkte nustatyta, jog pareiškėja, valdydama klientų finansinių priemonių portfelius ir taikydama portfelio valdymo mokestį taip pat ir tai portfelio daliai, kuri investuota į pačios pareiškėjos valdomus kolektyvinio investavimo subjektus, nesilaikė pareigos veikti sąžiningai, teisingai ir profesionaliai bei geriausiomis klientui sąlygomis ir jo interesais.

Konstatuota, jog pareiškėja, valdydama klientų finansinių priemonių portfelius ir taikydama portfelio valdymo mokestį tai portfelio daliai, kuri investuota į pačios pareiškėjos valdomus kolektyvinio investavimo subjektus, nesilaikė pareigos veikti sąžiningai, teisingai ir profesionaliai bei geriausiomis klientui sąlygomis ir jo interesais, taip pat nebuvo nustačiusi veiksmingų organizacinių ir administracinių priemonių, kad būtų užkirstas kelias interesų konfliktams, kurie galėtų neigiamai paveikti jos klientų interesus, todėl pažeidė FPRĮ 22 straipsnio 1 dalies ir 13 straipsnio 2 dalies ir FPRĮ 29 straipsnio 1 dalies ir 16 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

9. Nutarimo 8 punkte nustatyta, jog pareiškėja nesilaikė pareigos vengti interesų konfliktų, kiek tai susiję su teikiamomis arba gaunamomis skatinimo priemonėmis (Sprendime teigiama, jog FMĮ „INVL Finasta“ veiksmai, kai šiai įmonei sumokama 50 proc. valdymo mokesčio, kuris po to nėra grąžinamas pareiškėjos klientams, kuriems pareiškėja teikia finansinių priemonių portfelio valdymo paslaugas, yra nesuderinami su FPRĮ 29 straipsnio 11 dalies nuostata).

Konstatuota, jog pareiškėja, pagal Bendradarbiavimo susitarimą su FMĮ „INVL Finasta“ pastarajai mokėdama 50 proc. valdymo mokesčio už dalies finansinių priemonių portfelio valdymo paslaugos turinį sudarančių paslaugų teikimą, kai 2018 m. birželio 15 d. įsigaliojo FPRĮ redakcija, draudžianti teikti ir gauti tokius mokėjimus, pažeidė FPRĮ 29 straipsnio 12 dalies ir FPRĮ 28 straipsnio 1 dalies (redakcija, galiojanti nuo 2018 m. birželio 15 d.) reikalavimus.

10. Nutarimo 9 punkte nustatyta, kad pareiškėja nesilaikė teisės aktuose nustatytų reikalavimų, reglamentuojančių finansinių priemonių portfelio valdymo ataskaitų teikimą klientams.

Konstatuota, jog klientams teikiamos periodinės ataskaitos neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų, o pareiškėja pažeidė FPRĮ 22 straipsnio 2 ir FPRĮ 29 straipsnio 4 dalies, 31 straipsnio 1 ir 3 dalių bei Reglamento Nr. 2017/565 44 straipsnio 4 dalies (d) punkto ir 60 straipsnio 2 dalies (c), (d), (e) punktų reikalavimus.

1. Byloje ginčas kilo dėl Banko Nutarimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėja savo skunde ginčija Nutarimo dalis, kuriose konstatuoti pažeidimai Nr. 3, 4, 5 ir 8, ir už kuriuos pareiškėjai paskirtos sankcijos (už pažeidimus Nr. 3, 4 – piniginės baudos, o už pažeidimus Nr. 5, 8 – įspėjimas). Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčo dėl faktinių aplinkybių nėra, tačiau kyla ginčas dėl faktų teisinio vertinimo, o taip teisės aktų nuostatų taikymo bei aiškinimo. Prieš įvertinant pareiškėjos skunde pateiktus argumentus, teismas pasisakys dėl Lietuvos banko funkcijų, teisių ir pareigų reguliuojant ir prižiūrint finansų rinkos dalyvių veiklą, finansų rinkos priežiūrą, koncentruodamasis ties Banko galimybe taikyti poveikio priemones finansų rinkos dalyviams už jų padarytus pažeidimus.

2. Lietuvos banko įstatymo 42 straipsnyje, be kita ko, nustatyta: Lietuvos bankas, atlikdamas finansų rinkos priežiūrą, turi teisę: 1) leisti teisės aktus ir rekomendacijas dėl prižiūrimų finansų rinkos dalyvių veiklos ir finansų rinkos priežiūros; 2) neatlygintinai gauti priežiūrai atlikti reikalingus dokumentus, jų kopijas, kitus duomenis ir informaciją iš valstybės institucijų ir registrų, prižiūrimų finansų rinkos dalyvių, kitų fizinių ir juridinių asmenų, o prireikus gauti papildomą informaciją – šio įstatymo nustatyta tvarka šiuos asmenis iškviesti ir gauti jų paaiškinimus; 3) atlikti prižiūrimų finansų rinkos dalyvių patikrinimus, o esant pagrindui įtarti finansų rinką reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų pažeidimus arba kitais finansų rinką reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytais atvejais – ir kitų asmenų patikrinimus; 4) savo teisės aktų nustatyta tvarka atlikti bandomuosius finansinių paslaugų ar produktų pirkimus. Tokių pirkimų metu gauta informacija naudojama planuojant ir atliekant veiksmus, siekiant užkirsti kelią galimiems finansų rinką reguliuojančių teisės aktų pažeidimams, tačiau negali būti pagrindas taikyti poveikio priemones; 5) raštu atkreipti prižiūrimų finansų rinkos dalyvių ir kitų asmenų dėmesį į pažeidimus ir jų veiklos trūkumus, už kuriuos netaikytini įstatymų nustatyti privalomi nurodymai ar poveikio priemonės, ir siūlyti imtis priemonių, kad būtų pašalinti pažeidimai, trūkumai, jų priežastys ir sąlygos; 6) šiame ir kituose finansų rinką reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytais atvejais ir tvarka duoti privalomus nurodymus prižiūrimiems finansų rinkos dalyviams; 7) finansų rinką reglamentuojančių įstatymų ir Europos Sąjungos teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka taikyti poveikio priemones prižiūrimiems finansų rinkos dalyviams ir kitiems asmenims; 8) kreiptis į teismą dėl pagal finansų rinką reglamentuojančius teisės aktus saugomų viešųjų interesų gynimo; 9) reikalauti, kad prižiūrimų finansų rinkos dalyvių auditoriai pateiktų informaciją apie šių subjektų auditą, reikalingą priežiūros funkcijoms atlikti. Tokio reikalavimo vykdymas nelaikomas draudimo atskleisti konfidencialią informaciją pažeidimu ir todėl neturi neigiamų pasekmių auditoriams; 10) viešai atskleisti vartotojų apsaugai ar viešųjų interesų apsaugai reikalingą informaciją; 11) turėti kitokių teisių, nustatytų šiame įstatymuose (4 dalis); Lietuvos bankas konsultuoja Lietuvos banko atliekamos priežiūros kompetencijos klausimais ir imasi kitų Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų prevencinių veiksmų, skirtų užkirsti kelią galimiems finansų rinką reglamentuojančių teisės aktų pažeidimams (12 dalis). Lietuvos bankas, svarstydamas, ar taikyti įstatymuose nustatytas poveikio priemones, atsižvelgdamas į lengvinančias aplinkybes ir kai nėra įstatymuose nustatytų atsakomybę sunkinančių aplinkybių, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali netaikyti poveikio priemonių, jeigu pažeidimas yra mažareikšmis arba jeigu turi pagrindą manyti, kad priežiūros tikslas gali būti pasiektas ir kitomis priemonėmis, ne tik taikant poveikio priemones (Lietuvos banko įstatymo 43⁴ straipsnis).

Įvertinus paminėtą Lietuvos banko įstatyme nustatytą teisinį reguliavimą įstatymų leidėjo tikslų kontekste, darytina išvada, kad Lietuvos bankas, turėdamas galias nustatyti teisinį reguliavimą dėl prižiūrimų finansų rinkos dalyvių veiklos ir finansų rinkos priežiūros, kartu turi pareigą nustatyti aiškų, suprantamą finansų rinkos dalyviams reguliavimą, be to, privalo nuolatos konsultuoti Lietuvos banko atliekamos priežiūros kompetencijos klausimais ir imtis kitų Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų prevencinių veiksmų, skirtų užkirsti kelią galimiems finansų rinką reglamentuojančių teisės aktų pažeidimams. Kitaip tariant, Lietuvos bankas, koncentruodamas savo galiose tiek reguliacinių priemonių nustatymą, tiek teisinio reguliavimo prasmės atskleidimą, privalo pirmiausia palaikyti tokius finansų rinkos reguliavimą ir priežiūrą, kad finansų rinkos dalyvių baudimas už pažeidimus būtų iš tikrųjų pagrįstas ir taikytinas tik esant neišvengiamai būtinybei. Dar daugiau, Lietuvos banko įstatyme nustatytas teisinis reguliavimas suponuoja Lietuvos banko ne tik teisę, bet ir pareigą netaikyti poveikio priemonių, jeigu pažeidimas yra mažareikšmis arba jeigu Bankas turi pagrindą manyti, kad priežiūros tikslas gali būti pasiektas ir kitomis priemonėmis, ne tik taikant poveikio priemones: taigi, jeigu galima išvengti poveikio priemonių taikymo finansų rinkos dalyviams, jų taikyti nereikėtų.

Teismo išvadą apie Lietuvos banko veiksmų imtis poveikio taikymo priemonių prieš finansų rinkos dalyvius tik esant neišvengiamai būtinybei sustiprina tai, kad ne įstatymų leidėjas apibrėžia detalius reikalavimus finansų rinkos dalyviams, o būtent tuos detalius reikalavimus teisiniame reguliavime konstruoja Bankas. Taigi, Bankas privalo itin aiškiai nustatyti detalų teisinį reguliavimą finansų rinkos dalyviams, tą teisinį reguliavimą konsultacijų forma paaiškinti finansų rinkos dalyviams, o poveikio priemonių finansų rinkos dalyvių atžvilgiu imtis tik tuomet, kai tam yra neišvengiama būtinybė, t. y. kai priežiūros tikslas nebegali būti pasiektas kitomis priemonėmis nei tik taikant poveikio priemones.

3. Dėl Pažeidimo Nr. 3

Bankas Nutarime konstatavo, kad Įmonė nepatvirtino priemonių, skirtų vertinti, ar įmonės, kurioms pavestos atlikti KIS investicinių vienetų platinimo funkcijos, efektyviai jas vykdo, todėl pažeidė KISĮ 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. liepos 1 d. iki 2019 m. sausio 31 d.) nustatytą reikalavimą Įmonei turėti ir naudoti veiklai reikalingas priemones ir procedūras ir VOT 154.2 papunkčio (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. liepos 20 d. iki 2019 m. vasario 20 d.) reikalavimą Įmonei patvirtinti priemones, skirtas vertinti, ar įmonė, kuriai pavesta atlikti dalį Įmonės funkcijų, efektyviai vykdo jai pavestas atlikti valdymo funkcijas. Paminėtina, kad KISĮ 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. liepos 1 d. iki 2019 m. sausio 31 d.) buvo nustatyta, kad valdymo įmonė privalo nuolat laikytis reikalavimo turėti ir naudoti veiklai reikalingas priemones ir procedūras. Taigi, ši nuostata yra generalinė, nenustatanti jokio reikalavimo turėti konkrečias priemones. Gi, VOT 154.2 papunktyje (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. liepos 20 d. iki 2019 m. vasario 20 d.) buvo nustatyta, kad įmonė, kuriai pavestos atlikti valdymo funkcijos, privalo profesionaliai vykdyti jai pavestas atlikti valdymo funkcijas, o valdymo įmonė turi patvirtinti priemones, skirtas vertinti, ar įmonė efektyviai vykdo jai pavestas atlikti valdymo funkcijas. Taigi, Bankas, įgyvendindamas savo funkcijas nustatyti teisinį reguliavimą, VOT nurodytoje nuostatoje nustatė papildomą reguliavimą, detalizuojantį KISĮ nuostatas, jog įmonė, kuriai pavestos atlikti valdymo funkcijos, privalo profesionaliai vykdyti jai pavestas atlikti valdymo funkcijas, o valdymo įmonė turi patvirtinti priemones, skirtas vertinti, ar įmonė efektyviai vykdo jai pavestas atlikti valdymo funkcijas. Byloje kilo ginčas, ką reiškia VOT 154.2 papunktyje nustatytas terminas „efektyviai“ vykdo jai pavestas atlikti valdymo funkcijas, ir ar apskritai Bankas galėjo nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris, pasak pareiškėjos, yra perteklinis.

Pirmiausia, teismas pabrėžia, kad pagal Lietuvos banko įstatymo 42 straipsnio 4 dalies 1 punktą Lietuvos bankas, atlikdamas finansų rinkos priežiūrą, turi teisę leisti teisės aktus ir rekomendacijas dėl prižiūrimų finansų rinkos dalyvių veiklos ir finansų rinkos priežiūros, o pagal KISĮ 15 straipsnio 13 punktą (dabar – 19 straipsnio 12 punktą) Lietuvos bankas nustato valdymo įmonių ir investicinių bendrovių veiklos organizavimo ir vykdymo tvarką. Taigi, Bankas galėjo nustatyti VOT. Be to, nagrinėjant bylą, buvo išsiaiškinta, kad Bankas VOT 154.2 papunktyje naudoja terminą „efektyvumas“ ekonomine prasme (t. y. kaip veiksmingumas), tai buvo atlikta remiantis UCITS direktyvos preambulės 16 punktu bei 13 straipsnio 1 dalimi. Be to, atsakovas paaiškino, kad UCITS direktyva nereikalauja tokių priemonių, kokios nurodytos VOT 154.2 papunktyje, nustatymo, tačiau jų, kaip griežtesnių, nedraudžia nustatyti nacionalinėje teisėje (UCITS direktyvos preambulės 15 punktas). Teismas sutinka su tokia atsakovo pozicija, neabejoja VOT 154.2 papunktyje nustatyto teisinio reguliavimo pagrįstumu ir teisėtumu, todėl dėl VOT 154.2 papunktyje nustatyto teisinio reguliavimo atitikties aukštesnės juridinės galios teisės aktams nesikreipia į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą. Atitinkamai, teismas netenkina pareiškėjos prašymo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo šiais klausimais: „1) Atsižvelgiant į tai, kad nacionaliniai teisės aktai suteikia teisę valdymo įmonei, siekiant veiksmingesnio valdymo įmonės valdymo, pavesti dalį valdymo funkcijų tretiesiems asmenims, ar UCITS direktyvos 13 str. turėtų būti aiškinamas kaip įpareigojantis valdymo įmonę vertinti ir ekonominį tokio pavedimo efektyvumą? 2) Atsižvelgiant į tai, kad nei UCITS direktyvoje, nei Komisijos deleguotoje direktyvoje nėra numatytos valdymo įmonės pareigos patvirtinti priemones, skirtas vertinti, ar trečiasis asmuo, kuriam valdymo įmonė delegavo dalį valdymo funkcijų, efektyviai vykdo jai pavestas valdymo funkcijas, ar valstybės narės, perkeldamos UCITS direktyvos 13 str. į nacionalinę teisę, turi diskrecijos teisę nacionaliniame teisiniame reglamentavime įtvirtinti tokią nuostatą (laikytis tokios jos aiškinimo praktikos), kuri visais atvejais įpareigotų valdymo įmonę, pavedant trečiajai šaliai dalį valdymo funkcijų, patvirtinti priemones ir vertinti trečiosios šalies paslaugų teikimo ekonominį efektyvumą?“, nes jie nepadėtų teismui išspręsti šią administracinę bylą.

Antra vertus, teismo vertinimu, VOT 154.2 papunktyje nustatytas teisinis reguliavimas turėtų būti aiškinamas ir kitų VOT nuostatų kontekste, pvz., VOT 154.9 papunkčio kontekste. Nutarime nustatytas pažeidimas Nr. 6, dėl kurio ginčo nėra, kad pareiškėja neužtikrino realios galimybės gauti su valdymo funkcijos pavedimu susijusių duomenų, todėl pažeidė VOT 154.9 papunktyje (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. liepos 20 d. iki 2019 m. vasario 20 d.) nustatytą reikalavimą. Už šį pažeidimą pareiškėjai skirtas įspėjimas. Teismas pabrėžia, kad realus neteikimas duomenų kliudo veiksmingai atlikti finansų rinkos dalyvių priežiūrą. VOT 154.2 papunktyje nustatytas teisinis reguliavimas turi būti realiai veikiantis visuomeninius santykius, veiksmingas, o ne formalus, menamai veikiantis visuomeninius santykius. Kitaip tariant, jeigu Bankas tik reikalautų nustatyti vidaus tvarkas ir priemones finansų rinkos dalyviams, tačiau tos priemonės tebūtų menamos, tai Bankas neatliktų savo priedermės vykdyti tinkamą finansų rinkos dalyvių priežiūrą. Bankas Nutarime tai patvirtina, nurodydamas, kad pagal KISĮ 17 straipsnio 2 dalį (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. liepos 1 d. iki 2019 m. sausio 31 d.) pavesti atlikti dalį valdymo funkcijų kitai įmonei galima tik tuo atveju, jeigu valdymo įmonės vadovai gali bet kuriuo metu, teismo vertinimu – veiksmingai, stebėti įgaliotinio veiklą. Taigi, ar šioje administracinėje byloje Bankas nustatė, kad pareiškėja netinkamai stebi įmones, kurioms pavestos atlikti valdymo funkcijos, ar dėl to nubaudė pareiškėją, ar nustatė, kad įmonės, kurioms pavestos atlikti valdymo funkcijos, veikia neveiksmingai/neefektyviai? Ne. Nutarime yra aiškiai konstatuota, jog inspektavimo metu nenustatyta, kad Įmonė dėl šio pažeidimo būtų gavusi pajamų, kitokios turtinės naudos ar padariusi žalos (be kita ko, netinkamu įmonių, kurioms pavestos atlikti valdymo funkcijos, efektyvios valdymo veiklos stebėjimu). Dar daugiau, Bankas tik teoriškai Nutarime bei savo atsiliepime ir paaiškinimuose atskyrė atitikties veiksmingas priemones (VOT 35 punktas) nuo veiksmingų priemonių, skirtų vertinti, ar įgaliotos įmonės efektyviai/veiksmingai (efektyvus = veiksmingas, žr. www.lkz.lt) vykdo jai pavestas atlikti valdymo funkcijas (VOT 154.2 papunktis). Kitaip tariant, Bankas, nustatęs VOT, suniveliavo reguliavimą, numatytą VOT 35.2 papunktyje „Valdymo įmonė turi įgyvendinti ir vykdyti atitikties funkciją bei stebėti, kad ji nuolat ir veiksmingai veiktų, atitikties funkcija turi būti savarankiška ir ją vykdant privaloma <...> konsultuoti ir teikti pagalbą susijusiems asmenims, atsakingiems už paslaugų teikimą ir veiklos vykdymą, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi Įstatyme nustatytų reikalavimų valdymo įmonei“ (o šių susijusių asmenų, apimančių ir įgaliotas atlikti valdymo funkcijas įmones, veikla turi būti efektyvi), bei numatytą VOT 154.2 papunktyje „<...>valdymo įmonė turi patvirtinti priemones, skirtas vertinti, ar įmonė efektyviai vykdo jai pavestas valdymo funkcijas <...>“. Dar daugiau, Bankas pats nenurodo, kokias tas priemones, skirtas vertinti, ar įmonė efektyviai vykdo jai pavestas valdymo funkcijas, valdymo įmonė turi patvirtinti, o apeliuoja į tai, kad pareiškėja, veikdama apie 30 metų finansų rinkoje, jas turi nustatyti pati savo nuožiūra. Toks atsakovo požiūris neatitinka teisinio reguliavimo, jog Bankas privalo itin aiškiai nustatyti detalų teisinį reguliavimą finansų rinkos dalyviams, tą teisinį reguliavimą konsultacijų forma paaiškinti finansų rinkos dalyviams, o poveikio priemonių finansų rinkos dalyvių atžvilgiu imtis tik tuomet, kai tam yra neišvengiama būtinybė, t. y. kai priežiūros tikslas nebegali būti pasiektas kitomis priemonėmis nei tik taikant poveikio priemones (žr. šio teismo sprendimo V skyriaus 2 punktą). Vadinasi, Bankas, neatlikęs pareigos nustatyti aiškų detalų teisinį reguliavimą, visiškai nepagrįstai pripažino, kad pareiškėja atliko pažeidimą Nr. 3 ir nepagrįstai skyrė piniginę baudą.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad Nutarimas ta apimtimi, kuria konstatuotas pažeidimas Nr. 3 ir už jį skirta piniginė bauda, naikintinas kaip neatitinkantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų, jog administracinis aktas būtų grindžiamas tinkamai nustatytomis ir įvertintomis faktinėmis aplinkybėmis, aiškintinų jas su Lietuvos banko priederme itin aiškiai nustatyti detalų teisinį reguliavimą finansų rinkos dalyviams, tą teisinį reguliavimą konsultacijų forma paaiškinti finansų rinkos dalyviams, o poveikio priemonių finansų rinkos dalyvių atžvilgiu imtis tik tuomet, kai tam yra neišvengiama būtinybė, kontekste.

4. Dėl Pažeidimų Nr. 4 ir Nr. 5

Bankas Nutarime konstatavo, kad Įmonė dalį savo gaunamo valdymo mokesčio mokėjo (grąžino) ne KIS ar jo vardu veikiančiam trečiajam asmeniui, o konkrečiam Fondų dalyviui, ir todėl pažeidė KISĮ 11 straipsnio 1 dalies 1 punkto (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. liepos 1 d. iki 2019 m. sausio 31 d.) ir VOT 142 punkto (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. liepos 20 d. iki 2019 m. vasario 20 d.) reikalavimus; taip pat Įmonė Fondų prospektuose teikė klaidinančią informaciją apie Fondų investicinių vienetų platintoją, todėl pažeidė Prospektų taisyklių 7.6 papunkčio (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. liepos 20 d. iki 2019 m. vasario 20 d.) reikalavimą. Paminėtina, kad KISĮ 11 straipsnio 1 dalies 1 punkte (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. liepos 1 d. iki 2019 m. sausio 31 d.) nustatyta, kad valdymo įmonė privalo nuolat laikytis reikalavimo sąžiningai, teisingai ir profesionaliai veikti geriausiomis kolektyvinio investavimo subjektui ir jo dalyviams sąlygomis bei jų interesais ir užtikrinti rinkos vientisumą. Taigi, ši nuostata yra generalinė, nenustatanti sąžiningo, teisingo ir profesionalaus veikimo geriausiomis kolektyvinio investavimo subjektui ir jo dalyviams sąlygomis bei jų interesais kriterijų. Taigi, juos detalizuoja Lietuvos bankas VOT nuostatose. VOT 142 punkte (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. liepos 20 d. iki 2019 m. vasario 20 d.) nustatyta, kad valdymo įmonė nelaikoma veikiančia sąžiningai, teisingai ir profesionaliai bei geriausiais kolektyvinio investavimo subjekto interesais, jei, kai tai yra susiję su kolektyvinio investavimo subjekto investicijų valdymu ir administravimu, valdymo įmonė sumoka arba jai yra sumokamas bet kokio pobūdžio užmokestis arba komisinis atlyginimas, taip pat jei valdymo įmonė teikia arba jai yra teikiama bet kokio pobūdžio nepiniginė nauda, išskyrus: 1) mokestį, komisinį atlyginimą ar nepiniginio pobūdžio naudą, kai tai mokama arba teikiama kolektyvinio investavimo subjektui ar jo vardu veikiančiam asmeniui arba kai tai moka arba teikia kolektyvinio investavimo subjektas ar jo vardu veikiantis asmuo (VOT 142.1 papunktis; redakcija, galiojusi nuo 2012 m. liepos 20 d. iki 2019 m. vasario 20 d.); 2) mokestį, komisinį atlyginimą ar nepiniginio pobūdžio naudą, kai tai mokama arba teikiama trečiajam asmeniui arba trečiojo asmens vardu veikiančiam asmeniui arba kai tai moka arba teikia trečiasis asmuo arba trečiojo asmens vardu veikiantis asmuo, jei yra tenkinamos papildomos VOT nustatytos sąlygos (VOT 142.2 papunktis; redakcija, galiojusi nuo 2012 m. liepos 20 d. iki 2019 m. vasario 20 d.): a) išsami informacija apie tokį mokestį, komisinį atlyginimą ar kitokią naudą, jų pobūdį ir dydį arba, jei naudos dydis negali būti nustatytas, informacija apie naudos dydžio apskaičiavimo metodą yra suprantamai, tiksliai ir aiškiai atskleidžiama kolektyvinio investavimo subjektui ir investuotojams prieš pradedant teikti kolektyvinio investavimo subjekto investicijų valdymo ir administravimo paslaugą; b) mokesčio ar komisinio atlyginimo mokėjimas arba nepiniginio pobūdžio naudos teikimas skirtas teikiamų kolektyvinio investavimo subjekto investicijų valdymo ir administravimo paslaugų kokybei pagerinti ir nepažeidžia valdymo įmonės pareigos veikti geriausiais kolektyvinio investavimo subjekto interesais; c) tinkamus mokesčius, kurie sudaro sąlygas arba yra būtini kolektyvinio investavimo subjekto investicijų valdymo ir administravimo paslaugai teikti ir kurie pagal savo pobūdį negali prieštarauti valdymo įmonės pareigai veikti sąžiningai, teisingai ir profesionaliai bei geriausiais kolektyvinio investavimo subjekto interesais, – įskaitant saugotojo išlaidų atlyginimą, sandorio sudarymo ir atsiskaitymų mokesčius, priežiūros rinkliavas, teisinio atstovavimo ir kitus mokesčius. Paminėtina, kad VOT 142 punkto nuostata perkelia 2010 m. liepos 1 d. Europos Komisijos direktyvos 2010/43/ES 29 straipsnio nuostatas.

Vadinasi, esminis ginčo dėl pažeidimo Nr. 4 klausimas, ar Įmonė dalį savo gaunamo valdymo mokesčio mokėjo (grąžino) KIS ar jo vardu veikiančiam trečiajam asmeniui, ar visgi konkrečiam Fondų dalyviui? Taigi, būtina vertinti (duomenys neskelbtini) pensijų agentūros statusą, t. y. ar jis yra investicinių vienetų platintojas, ar fondų dalyvis.

4.1. Atsakovas nustatė faktines aplinkybes, kad inspektavimo metu buvo tikrinama Įmonės turima informacija apie asmenis, kuriems pavesta Įmonės valdomų suderintųjų KIS investicinių vienetų platinimo funkcija. Išnagrinėjus Įmonės pateiktas sutartis su Fondų investicinių vienetų užsienio platintojais, nebuvo pateikta įrodymų, kad vienas iš Įmonės nurodytų platintojų – (duomenys neskelbtini) pensijų agentūra – turi teisę teikti investicines paslaugas, todėl turi teisę Įmonei teikti investicinių vienetų platinimo paslaugą. Be to, išnagrinėjus Įmonės pateiktą sutartį su (duomenys neskelbtini) pensijų agentūra (General Terms an Conditions for co-operation between the (duomenys neskelbtini) Agency and Fund Managers 01/01/2015), nustatyta, kad šios sutarties 5 puslapyje yra konstatuojama, kad (duomenys neskelbtini) pensijų agentūra yra investicinių vienetų savininkas (angl. The (duomenys neskelbtini) Agency owns units in the funds chosen by the pension savers). Inspektavimo metu Įmonė nurodė (atsakymas į 2018 m. lapkričio 22 d. paklausimą Nr. 2, 15 punktas), kad (duomenys neskelbtini) pensijų agentūra yra valstybinė (duomenys neskelbtini) įstaiga (Įmonės teigimu – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos („Sodros“) atitikmuo Lietuvoje), kuri savo veiklą vykdo vadovaudamasi ES ir nacionaliniais teisės aktais, tačiau Įmonė nenurodė, kokiais konkrečiai ES ir nacionaliniais teisės aktais savo veikloje vadovaujasi (duomenys neskelbtini) pensijų agentūra. Įmonė patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) pensijų agentūra įsigyja Fondų investicinius vienetus savo vardu, tačiau, atsižvelgdama į (duomenys neskelbtini) pensijų kaupimo sistemos ypatumus, pagal kuriuos sprendimo investuoti į Įmonės valdomus fondus priėmėjai yra (duomenys neskelbtini) pensijų kaupimo sistemoje dalyvaujantys asmenys, Įmonė priskiria šį subjektą prie Fondų investicinių vienetų platintojų, tarpininkų ar kitų asmenų, per kuriuos asmenys gali įsigyti Fondų investicinių vienetų. Įmonė teigė, kad informaciją apie (duomenys neskelbtini) pensijų agentūros veiklą ji rinko iš viešųjų šaltinių internete, tačiau nepateikė jokių konkrečių įrodymų (duomenų ar dokumentų), įrodančių, kad (duomenys neskelbtini) pensijų agentūra turi teisę teikti investicines paslaugas. Įvertinus inspektavimo metu Įmonės pateiktą informaciją ir paaiškinimus bei atsižvelgus į minėtas Įmonės ir (duomenys neskelbtini) pensijų agentūros sutarties nuostatas dėl Fondų investicinių vienetų nuosavybės, atsakovas konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, jog (duomenys neskelbtini) pensijų agentūra vykdė Fondų investicinių vienetų platinimo funkciją. Pasak atsakovo, išdėstytų faktų visuma parodo, kad (duomenys neskelbtini) pensijų agentūra įsigijo Įmonės valdomų Fondų investicinius vienetus savo nuosavybėn, o ne platino juos (duomenys neskelbtini) pensijų kaupimo sistemoje dalyvaujantiems asmenims, todėl (duomenys neskelbtini) pensijų agentūra laikytina ne Fondų investicinių vienetų platintoju, o šių Fondų dalyviu. Inspektavimo metu Įmonė pateikė informaciją, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d. (duomenys neskelbtini) pensijų agentūrai už jos įsigytus Fondų investicinius vienetus Įmonė grąžino dalį valdymo mokesčio – (duomenys neskelbtini) eurus. Taigi, Įmonė konkrečiam Fondų dalyviui sumokėjo užmokestį, kuris kitiems šių Fondų dalyviams mokamas nebuvo.

Papildomai, greta procesiniuose dokumentuose šalių pateiktų (duomenys neskelbtini) pensijų agentūros statuso vertinimo, teismas įvertino pareiškėjos pateiktą 2019 m. gruodžio 6 d. raštą su priedu bei Banko 2019 m. gruodžio 19 d. raštą, kuriuose atitinkamai pareiškėja laiko, jog (duomenys neskelbtini) pensijų agentūra yra specifinis subjektas, be kita ko, investicinių vienetų platintojas, tuo tarpu, atsakovas griežtai laikosi pozicijos, kad (duomenys neskelbtini) pensijų agentūra yra fondų dalyvis.

4.2. Paminėtina, kad tai, kas yra investicinių vienetų platintojas nustato Lietuvos nacionaliniai teisės aktai. Antai, vadovaujantis Suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų investicinių vienetų ir akcijų vienos valstybės ribas peržengiančio platinimo tvarkos, patvirtintos Banko valdybos 2012 m. liepos 12 d. nutarime Nr. 03-146 „Dėl Suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų investicinių vienetų ir akcijų vienos valstybės ribas peržengiančio platinimo tvarkos patvirtinimo“, 4.2 punktu (galioja nuo 2012 m. liepos 20 d.) vienetų (vienetas reiškia investicinės bendrovės akciją ar investicinio fondo investicinį vienetą) platinimas – tai KIS arba jo valdymo įmonės veikla, kai jie savo arba investuotojo iniciatyva siūlo, parduoda ar kitais būdais platina investuotojams šio KIS vienetus. Savo ruožtu Banko valdybos 2012 m. liepos 12 d. nutarime Nr. 03–150 „Dėl Kolektyvinio investavimo subjektų prospekto ir pagrindinės informacijos investuotojams dokumento turinio ir pateikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Prospektų taisyklių 5.3 punkte (galioja nuo 2012 m. liepos 20 d.) nustatyta, kad platintojas yra finansų maklerio įmonė, finansų patarėjo įmonė ar bankas, pagal sutartį atstovaujantis KIS ar jo valdymo įmonei išperkant šio subjekto išleistus ir parduodant jo išleidžiamus investicinius vienetus ar akcijas. Atitinkamai, KIS investicinių vienetų platintoju gali būti pati KIS valdymo įmonė (KIS investicinių vienetų platinimas priskiriamas rinkodarai, kuri yra sudėtinė KIS valdymo dalis (KISĮ 2 straipsnio 28 dalies 3 punktas (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. liepos 1 d. iki 2019 m. sausio 31 d.; KISĮ 2 straipsnio 33 dalies 3 punktas (nuo 2019 m. vasario 1 d.), finansų maklerio įmonė, finansų patarėjo įmonė ar bankas. Pažymėtina, jog ši nacionalinėje teisėje įtvirtinta platintojo sąvoka apima tiek Lietuvos Respublikoje, tiek ir užsienyje veikiančius platintojus. Taigi, (duomenys neskelbtini) pensijų agentūra negali būti laikoma investicinių vienetų platintoju pagal Lietuvos teisės aktus, kurie galioja nuo 2012 metų; be to, ir VOT galioja nuo 2012 m. Dar daugiau, teismo vertinimu, šis teisinis reguliavimas, skirtingai negu pažeidimo Nr. 3 atveju, yra pakankamai aiškus.

4.3. Anot pareiškėjos, galiojantys teisės aktai nedraudžia grąžinti dalį valdymo įmonei sumokėto valdymo mokesčio daliai investuotojų. Ši pareiškėjos pozicija nesuderinama su VOT 142 punkto nuostatomis, įtvirtinančiomis bendrąjį principą, kad valdymo įmonė nelaikoma veikiančia sąžiningai, teisingai ir profesionaliai bei geriausiais KIS interesais, jei, kai tai yra susiję su KIS investicijų valdymu ir administravimu, valdymo įmonė sumoka arba jai yra sumokamas bet kokio pobūdžio užmokestis arba komisinis atlyginimas, taip pat, jei valdymo įmonė teikia arba jai yra teikiama bet kokio pobūdžio nepiniginė nauda, ir kartu įtvirtina galimas šio principo išimtis, viena iš jų – kai toks mokėjimas atliekamas KIS naudai. Aptariama VOT nuostata nenustato galimybės sumokėti (grąžinti) užmokestį, komisinius ar nepiniginę naudą daliai KIS dalyvių – toks sumokėjimas (grąžinimas) leidžiamas tik tuo atveju, kai mokestis sumokamas (grąžinamas) KIS arba jo vardu veikiančiam trečiajam asmeniui, t. y. valdymo mokesčio grąžinimas turi būti vykdomas visų KIS dalyvių naudai. Priešingu atveju laikytina, kad nėra vykdoma valdymo įmonės pareiga sąžiningai, teisingai ir profesionaliai veikti geriausiomis KIS ir jo dalyviams sąlygomis ir jų interesais, kaip to reikalauja KISĮ 11 straipsnio 1 dalies 1 punktas. Pažymėtina, kad tokios pozicijos Bankas laikosi nuo 2012 m., kai įsigaliojo VOT ir ją dėsto raštu, teikdamas nuomonę dėl teisės aktų nuostatų aiškinimo finansų rinkos dalyviams. Iš pareiškėjos pateiktų paaiškinimų akivaizdu, kad pareiškėjai Banko pozicija buvo žinoma bent nuo 2015 metų, kai ji savo papildomuose paaiškinimuose Bankui pati nurodo atitinkamu klausimu besikreipusi į Banką.

Pareiškėjos teiginys, kad VOT 142 punkto nuostatų tikslas yra apsaugoti KIS, o ne atskirų investuotojų interesus, yra pagrįstas. Tačiau pareiškėjos vykdomi mokėjimai (valdymo mokesčio grąžinimas) būtų galimi tik tuo atveju, jei jie būtų vykdomi KIS (t. y. visiems KIS dalyviams), o ne atskiram fondų dalyviui – šiuo atveju (duomenys neskelbtini) pensijų agentūrai. Todėl šiuo aspektu kyla ir vieno fondų dalyvio privilegijavimo prieš kitus fondų dalyvius problema. Kitaip tariant, tokiu būdu pareiškėja vienam KIS dalyviui taikė išskirtines sąlygas, t. y. suteikė jai piniginę naudą, kurios negavo kiti KIS dalyviai. Atsakovas nurodo, kad pareiškėja, veikdama profesionaliai, sąžiningai ir visų KIS dalyvių naudai, šiuo tikslu nustatytąja tvarka turėjo sukurti atskirą KIS investicinių vienetų klasę, apibrėžtą objektyviais kriterijais ir šiai klasei nustatyti tokį valdymo mokesčio dydį, kuris skirtųsi nuo valdymo mokesčio, taikomo kitų KIS investicinių vienetų klasių investicinių vienetų atžvilgiu, dydžio. Tokiu atveju visi KIS investuotojai, atitinkantys nurodytuosius kriterijus, būtų galėję gauti tą pačią naudą, kokią šiuo atveju gavo konkretus investuotojas – (duomenys neskelbtini) pensijų agentūra. Nors pareiškėja nurodo, kad valdymo mokesčio grąžinimas neskatino (duomenys neskelbtini) pensijų agentūros įsigyti pareiškėjos valdomo KIS investicinių vienetų, tačiau iš pareiškėjos pateiktų paaiškinimų akivaizdu, kad valdymo mokesčio grąžinimas buvo vienas motyvų (duomenys neskelbtini) pensijų agentūrai įgyti pareiškėjos valdomo KIS investicinių vienetų. Tą patvirtina pareiškėjos argumentai, kad kitu atveju (duomenys neskelbtini) pensijų agentūra pareiškėjos valdomo KIS išvis nebūtų įsigijusi. Taigi, nors ir bendrai iš KIS yra atskaitomas visiems dalyviams vienodas mokestis, tačiau šio mokesčio grąžinimas vienam iš dalyvių reiškia šio dalyvio mažesnius dalyvavimo KIS kaštus bei motyvuoja jį investuoti būtent į šį KIS. Pareiškėja, spręsdama šį klausimą ir siekdama užtikrinti atitiktį taikomiems teisės aktų reikalavimams, turėjo sukurti atskirą KIS investicinių vienetų klasę, grįstą objektyviais kriterijais ir jai taikyti, pvz., kitokį valdymo mokestį, nes tai, kaip nurodė ir pati pareiškėja, būtų leidę pasiekti iš esmės tuos pačius tikslus.

Pareiškėja teigia, kad Bankas buvo nuolat informuojamas apie mokėjimus (duomenys neskelbtini) pensijų agentūrai, tačiau klausimo dėl tokių mokėjimų teisėtumo nekėlė. Bankas paaiškino, kad KIS investicinių vienetų platinimo notifikavimo procedūra nėra skirta atlikti detalų ir visapusišką KIS valdytojo notifikavimo tikslu KIS pateiktuose dokumentuose informacijos teisinį įvertinimą, kad KISĮ nenustato pareigos Bankui notifikavimo metu vertinti KIS valdytojo pateiktų KIS dokumentų turinio (įskaitant informaciją apie platintojus), nes tokį vertinimą privalo atlikti pats KIS valdytojas. Teismas sutinka su tokiu paaiškinimu, nes kaip minėta, nagrinėjamu atveju, skirtingai negu pažeidimo Nr. 3 atveju, teisinis reguliavimas, susijęs su draudimu grąžinti valdymo mokestį konkrečiam fondų dalyviui, buvo pakankamai aiškus.

4.4. Pareiškėja taip pat nurodo, kad, jos manymu, jai pritaikytos poveikio priemonės – piniginės baudos dydis (100 000 Eur) yra neproporcingas ir tą grindžia kitų valstybių priežiūros institucijų praktika. Teismas atkreipia dėmesį, kad UCITS direktyvos 99 straipsnis įtvirtina bendrąjį principą, kad už teisės aktų pažeidimus taikomos administracinės sankcijos ir kitos administracinės priemonės turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios. Pažeidimas Nr. 4 yra konstatuotas už UCITS direktyvos 14 straipsnio 1 dalį į nacionalinę teisę perkeliančius VOT pažeidimus, taigi, tai yra reikšmingas pažeidimas. Be to, kaip minėta, nagrinėjamu atveju, skirtingai negu pažeidimo Nr. 3 atveju, teisinis reguliavimas, susijęs su draudimu grąžinti valdymo mokestį konkrečiam fondų dalyviui, buvo pakankamai aiškus, galiojo nuo 2012 m., iš pareiškėjos pateiktų paaiškinimų akivaizdu, kad pareiškėjai Banko pozicija buvo žinoma bent nuo 2015 metų, kai ji savo papildomuose paaiškinimuose Bankui pati nurodo atitinkamu klausimu besikreipusi į Banką. Pareiškėja žinojo ir suprato, kad (duomenys neskelbtini) pensijų agentūra laikytina investuotoju, o ne platintoju.

Pareiškėjos nurodoma aplinkybė, kad Sutartis yra nutraukta, nelaikytina reikšminga aplinkybe baudos dydžiu nustatyti, nes šiuo atveju iniciatyva kilo ne iš pareiškėjos, o iš (duomenys neskelbtini) pensijų agentūros. Pažeidimo nutraukimo aplinkybė yra laikoma lengvinančia aplinkybe tuo atveju, kai asmuo, įtariamas teisės akto pažeidimo padarymu, pripažįsta pažeidimą ir jį nutraukia. Iš esamų aplinkybių matyti, kad Pažeidimas Nr. 4 nutrauktas, netenkinant pirmiau nurodytų sąlygų.

Pareiškėja pažymi, kad Pažeidimas Nr. 4 yra mažareikšmis. Teismas nesutinka su tokia pozicija. Viešojo administravimo įstatymo 36⁹ straipsnyje nustatyta, kad nustačius teisės aktų reikalavimų nesilaikymo ar netinkamo vykdymo faktą, kuris vertintinas kaip mažareikšmis teisės aktų reikalavimų pažeidimas ir kurį galima ištaisyti nedelsiant priežiūrą atliekančio subjekto pareigūno, kito valstybės tarnautojo ar darbuotojo akivaizdoje, tokio pažeidimo tyrimas nutraukiamas, įstatyme numatyta poveikio priemonė neskiriama, o ūkio subjektui pareiškiama žodinė pastaba; tais atvejais, kai mažareikšmio teisės aktų reikalavimų pažeidimo nedelsiant ištaisyti negalima priežiūrą atliekančio subjekto pareigūno, kito valstybės tarnautojo ar darbuotojo akivaizdoje, ūkio subjektui pateikiamas rašytinis nurodymas pašalinti mažareikšmį teisės aktų reikalavimų pažeidimą ir nustatomas protingas terminas pažeidimui pašalinti, kuris gali būti pratęstas vieną kartą; jeigu ūkio subjektas nepašalino mažareikšmio teisės aktų reikalavimo pažeidimo, pakartotinai žodinė pastaba arba rašytinis nurodymas negali būti pateikti (1 dalis); teisės aktų reikalavimų pažeidimai, kurie laikomi mažareikšmiais konkrečiose ūkio subjektų veiklos srityse, ar tokių pažeidimų kriterijai nurodomi priežiūrą atliekančio subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens, kolegialios priežiūrą atliekančio subjekto institucijos arba aukštesniojo pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto priimamuose norminiuose teisės aktuose (2 dalis); šis straipsnis netaikomas mokesčių administratoriui, muitinei, finansų rinkos priežiūrą, asmens duomenų apsaugos priežiūrą, energetikos kontrolę, taip pat konkurencijos priežiūrą atliekantiems subjektams; šioje dalyje nurodytiems subjektams šio straipsnio nuostatos yra rekomendacinės (3 dalis). Taigi, Bankui Viešojo administravimo įstatymo paminėtos nuostatos nėra taikomos. Kaip minėta, Bankas privalo itin aiškiai nustatyti detalų teisinį reguliavimą finansų rinkos dalyviams, tą teisinį reguliavimą konsultacijų forma paaiškinti finansų rinkos dalyviams, o poveikio priemonių finansų rinkos dalyvių atžvilgiu imtis tik tuomet, kai tam yra neišvengiama būtinybė, t. y. kai priežiūros tikslas nebegali būti pasiektas kitomis priemonėmis nei tik taikant poveikio priemones (žr. šio teismo sprendimo V skyriaus 2 punktą). Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, skirtingai negu pažeidimo Nr. 3 atveju, teisinis reguliavimas, susijęs su draudimu grąžinti valdymo mokestį konkrečiam fondų dalyviui, buvo pakankamai aiškus, galiojo nuo 2012 m., iš pareiškėjos pateiktų paaiškinimų akivaizdu, kad pareiškėjai Banko pozicija buvo žinoma bent nuo 2015 metų, kai ji savo papildomuose paaiškinimuose Bankui pati nurodo atitinkamu klausimu besikreipusi į Banką. Pareiškėja žinojo ir suprato, kad (duomenys neskelbtini) pensijų agentūra laikytina investuotoju, o ne platintoju. Taigi, Pažeidimas Nr. 4 jokiu būdu negali būti laikomas mažareikšmiu, nes pažeidimo neigiama įtaka (žala) teisės normų saugomoms vertybėms yra vidutinė, pažeisti svarbūs teisės aktų reikalavimai, susiję su viena iš kertinių valdymo įmonės pareigų – jos veikimo sąžiningai, profesionaliai ir KIS naudai, pažeidimu ir konkrečiam KIS investuotojui taikytos palankesnės (išskirtinės) sąlygos – suteikta turtinė nauda tokiu būdu, kuris nesuderinamas su taikomų teisės aktų reikalavimais, šio pažeidimo teisinis pagrindas yra Įmonės ir investuotojo ((duomenys neskelbtini) pensijų agentūros) sudaryta sutartis, kuri buvo ilgalaikė. Todėl pareiškėjai buvo pagrįstai paskirta piniginė bauda, kuri, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, mastą, trukmę, yra adekvati.

4.5. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, konstatuotina, jog pažeidimas Nr. 4 Nutarime konstatuotas pagrįstai, už jį pareiškėjai skirta adekvati poveikio priemonė, todėl Nutarimas šia apimtimi paliktinas nepakeistas.

4.6. Pareiškėja išreiškė prašymą kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo šiais klausimais: „1) Ar Komisijos deleguotosios direktyvos 29 str. turėtų būti taikomas mokėjimams ir / ar nepiniginei naudai, kurią valdymo įmonė sumoka / gauna, jeigu tokie mokėjimai yra susiję su kolektyvinio investavimo subjektų investicinių vienetų platinimu?

2) Ar Komisijos deleguotosios direktyvos 29 str. turėtų būti aiškinamas taip, jog jo pagrindu valdymo įmonei visais atvejais draudžiama atlikti bet kokius mokėjimus vienam iš investuotojų, net jei tokie mokėjimai nepažeidžia kolektyvinio investavimo subjekto ir kitų investuotojų interesų, o mokėjimai atliekami valdymo įmonės sąskaita ir lėšomis? 3) Tuo atveju, jei atsakymas į pirmiau pateiktą klausimą būtų neigiamas, t. y., būtų konstatuota, jog Komisijos deleguotosios direktyvos 29 str. neturi būti aiškinamas kaip draudžiantis atlikti bet kokius mokėjimus vienam iš investuotojų visais atvejais, ar valstybės narės, perkeldamos Komisijos deleguotosios direktyvos 29 str. į nacionalinę teisę, turi diskrecijos teisę nacionaliniame teisiniame reglamentavime įtvirtinti tokią nuostatą (laikytis tokios jos aiškinimo praktikos), kuri visais atvejais draustų atlikti mokėjimus vienam iš investuotojų, net jei tokie mokėjimai nepažeistų kolektyvinio investavimo subjekto ir kitų investuotojų interesų, o mokėjimai būtų atliekami valdymo įmonės sąskaita ir lėšomis?“ Teismas netenkina šio prašymo, nes, teismo vertinimu, VOT pritaikytos nuostatos yra aiškios, todėl kreipimasis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą minėtais klausimais nepadėtų išspręsti šios bylos teisingai.

4.7. Kadangi šiame teismo sprendime konstatuota, jog (duomenys neskelbtini) pensijų agentūra yra fondų dalyvis, o ne investicinių vienetų platintojas, todėl pripažintina, kad Nutarime pagrįstai konstatuotas pažeidimas Nr. 5, jog Įmonė Fondų prospektuose teikė klaidinančią informaciją apie Fondų investicinių vienetų platintoją, todėl pažeidė Prospektų taisyklių 7.6 papunkčio (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. liepos 20 d. iki 2019 m. vasario 20 d.) reikalavimą. Minėta, kad Prospektų taisyklių 7.6 papunktyje nustatyta, jog prospekte pateikta informacija turi būti teisinga ir neklaidinanti bei neprieštarauti teisės aktų reikalavimams ir atitinkamo kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose pateiktai informacijai.

Pareiškėjos teiginys, kad šiuo atveju poveikio priemonės neturėtų būti, nepagrįstas, nes šiuo atveju teisinis reguliavimas, įtvirtintas Prospektų taisyklėse, yra aiškus, jis galiojo nuo 2012 m., todėl pareiškėjai buvo žinomas. Už pažeidimą skirtas įspėjimas, kuris, teismo vertinimu, yra adekvati poveikio priemonė.

5. Dėl Pažeidimo Nr. 8

5.1. Nutarime Bankas konstatavo, kad pareiškėja, pagal Bendradarbiavimo susitarimą su FMĮ „INVL Finasta“ pastarajai mokėdama 50 proc. valdymo mokesčio už dalies finansinių priemonių portfelio valdymo paslaugos turinį sudarančių paslaugų teikimą, kai 2018 m. birželio 15 d. įsigaliojo FPRĮ redakcija, draudžianti teikti ir gauti tokius mokėjimus, pažeidė FPRĮ 29 straipsnio 12 dalies ir FPRĮ 28 straipsnio 1 dalies (redakcija, galiojanti nuo 2018 m. birželio 15 d.) reikalavimus.

5.2. Šiame kontekste paminėtina, kad valdymo įmonei, turinčiai teisę verstis investicinių paslaugų teikimo veikla, mutatis mutandis taikomi FPRĮ 13 ir 22 straipsniuose nustatyti reikalavimai ir juos įgyvendinantys priežiūros institucijos teisės aktai (KISĮ 4 straipsnio 6 dalis – redakcija, galiojusi nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2018 m. birželio 14 d.) ir FPRĮ 16 ir 28-31 straipsniuose nustatyti reikalavimai ir juos įgyvendinantys priežiūros institucijos teisės aktai ( KISĮ 4 straipsnio 6 dalis – redakcija, galiojanti nuo 2018 m. birželio 15 d.). FPRĮ 28 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojanti nuo 2018 m. birželio 15 d.) nustatyta, kad finansų maklerio įmonė privalo vengti interesų konfliktų ir imtis visų reikalingų priemonių, skirtų interesų konfliktams nustatyti ir valdyti, kai konfliktai kyla tarp įmonės, jos vadovų, darbuotojų, priklausomų tarpininkų, taip pat kitų su įmone tiesiogiai ar netiesiogiai kontrolės ryšiais susijusių asmenų ir įmonės klientų arba vien tik tarp įmonės klientų, jei interesų konfliktai kyla įmonei teikiant investicines paslaugas, papildomas paslaugas arba jų derinį, taip pat jei interesų konfliktai kyla dėl trečiojo asmens finansų maklerio įmonei mokamo bet kokio pobūdžio užmokesčio, komisinio atlyginimo arba dėl finansų maklerio įmonės atlyginimų politikos ir kitų skatinimo priemonių. Jeigu priemonių, kurių finansų maklerio įmonė ėmėsi vadovaudamasi FPRĮ 16 straipsnio 2–7 dalimis, nepakanka, kad būtų užtikrinta interesų konfliktų, kurie daro neigiamą poveikį klientų interesams, prevencija, finansų maklerio įmonė, prieš pradėdama teikti investicines ir (arba) papildomas paslaugas, turi aiškiai atskleisti klientui interesų konflikto turinį ir (arba) priežastis, taip pat priemones, kurių finansų maklerio įmonė ėmėsi siekdama sumažinti neigiamą poveikį klientų interesams (FPRĮ 28 straipsnio 2 dalis – redakcija, galiojanti nuo 2018 m. birželio 15 d.). Nurodyta informacija klientui turi būti pateikiama patvariojoje laikmenoje ir turi būti pakankamai išsami, kad klientas galėtų priimti pagrįstą investicinį sprendimą dėl paslaugų, kurios susijusios su interesų konfliktais (FPRĮ 28 straipsnio 3 dalis – redakcija, galiojanti nuo 2018 m. birželio 15 d.). FPRĮ 29 straipsnio 11 dalyje (redakcija, galiojanti nuo 2018 m. birželio 15 d.) nustatyta, kad jei teikiama finansinių priemonių portfelio valdymo paslauga, finansų maklerio įmonė neturi teisės priimti, o gavusi privalo nedelsdama perleisti klientui arba grąžinti mokesčius, komisinį atlyginimą arba kitokią piniginio ar nepiniginio pobūdžio naudą, kurią sumoka arba suteikia tretieji asmenys arba šių trečiųjų asmenų naudai veikiantys kiti asmenys, kai tai susiję su finansų maklerio įmonės teikiamomis investicinėmis paslaugomis klientams. Informacija apie finansų maklerio įmonės gautą nereikšmingą nepiniginę naudą, kuri gali pagerinti klientams teikiamų paslaugų kokybę, jeigu tokia nauda, atsižvelgiant į pobūdį ir dydį, negali būti vertinama kaip trukdanti finansų maklerio įmonei veikti geriausiais klientų interesais, turi būti aiškiai atskleista klientui – tokiu atveju kiti šiame punkte nustatyti reikalavimai netaikomi. Atitinkamai, pagal FPRĮ 29 straipsnio 12 dalį (redakcija, galiojanti nuo 2018 m. birželio 15 d.) laikoma, kad finansų maklerio įmonė nevykdo FPRĮ 28 straipsnyje nustatytų reikalavimų vengti interesų konfliktų, taip pat ji nelaikoma sąžiningai, teisingai ir profesionaliai veikiančia geriausiomis klientui sąlygomis ir jo interesais, jeigu finansų maklerio įmonė, teikdama investicines arba papildomas paslaugas, sumoka užmokestį, komisinį atlyginimą arba teikia nepiniginę naudą tretiesiems asmenims, kurie nėra įmonės klientai arba jų naudai veikiantys asmenys arba jeigu finansų maklerio įmonė gauna užmokestį, komisinį atlyginimą arba nepiniginę naudą iš trečiųjų asmenų, kurie nėra įmonės klientai arba jų naudai veikiantys asmenys, išskyrus atvejus, kai atitinkami mokėjimai arba nauda yra numatyti klientui skirtų paslaugų kokybei pagerinti ir netrukdo finansų maklerio įmonei laikytis pareigos sąžiningai, teisingai ir profesionaliai veikti geriausiomis klientui sąlygomis ir jo interesais. FPRĮ 29 straipsnio 12 dalies nuostatos netaikomos mokėjimams arba naudai, kurie sudaro sąlygas arba yra būtini teikiant investicines paslaugas, įskaitant turto saugojimo, atsiskaitymo už sudarytus sandorius ir biržos mokesčius, su priežiūra susijusias rinkliavas ir teisines išlaidas, jeigu pagal savo pobūdį šie mokėjimai arba nauda negali kelti grėsmės finansų maklerio įmonei sąžiningai, teisingai ir profesionaliai veikti geriausiais kliento interesais (FPRĮ 29 straipsnio 14 dalis – redakcija, galiojanti nuo 2018 m. birželio 15 d.). FPRĮ nuostatas įgyvendinančių Finansų maklerio įmonių veiklos organizavimo ir investicinių paslaugų teikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos banko valdybos 2018 m. birželio 20 d. nutarime Nr. 03-111 „Dėl Finansų maklerio įmonių veiklos organizavimo ir investicinių paslaugų teikimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir IPT taisyklės) 94 punkte nustatyta, kad finansų maklerio įmonė, teikianti nepriklausomą investavimo rekomendaciją arba finansinių priemonių portfelio valdymo paslaugą, turi per trumpiausią įmanomą terminą perduoti klientui visus mokesčius, komisinį atlyginimą ir kitą piniginio pobūdžio naudą, kuriuos už tam klientui teikiamą paslaugą suteikė ar sumokėjo bet kuris trečiasis asmuo arba jo vardu veikiantis kitas asmuo. Visi mokesčiai, komisinis atlyginimas ir kita piniginio pobūdžio nauda, gauta iš trečiųjų asmenų už klientui teikiamą nepriklausomą investavimo rekomendaciją ir portfelio valdymo paslaugą turi būti perduodama klientui. Pagal IPT taisyklių 95 punktą, finansų maklerio įmonė turi patvirtinti ir įgyvendinti politiką, kuria užtikrinama, kad mokesčiai, komisinis atlyginimas ar piniginio pobūdžio nauda, kurią trečiasis asmuo arba jo vardu veikiantis kitas asmuo sumoka arba gauna dėl klientui teikiamos nepriklausomos investavimo rekomendacijos ir finansinių priemonių portfelio valdymo paslaugų, yra paskirstomi ir perduodami kiekvienam klientui atskirai.

Šiame kontekste paminėtina, jog FPRĮ nuostatomis į Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę perkeltos 2014 m. gegužės 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų (toliau – ir MiFID II direktyva) nustatytas teisinis reguliavimas.

5.3. Pareiškėja teigia, kad Bankas pažeidė FPRĮ 28 straipsnio 1 dalies ir 29 straipsnio 12 dalies atitinkamas normas taikydamas nenustačius realaus interesų konflikto ir jas nepagrįstai taikydamas santykiams, kuriems netaikytinas skatinimo priemonių draudimo režimas. Nesutiktina su tokia pareiškėjos pozicija. Pati FPRĮ 29 straipsnio 12 dalies teisės norma sukonstruota taip, kad įmonė, pažeidusi FPRĮ 29 straipsnio 12 dalyje nustatytus reikalavimus, taikomus skatinamųjų mokėjimų atžvilgiu, laikoma pažeidusia FPRĮ 28 str. nustatytus reikalavimus ir nelaikoma veikiančia sąžiningai, teisingai ir profesionaliai geriausiomis klientui sąlygomis ir jo interesais, nereikalaujant atskirai įvardinti kilusio interesų konflikto – t. y. jau pats faktas, kad įmonė nesilaiko skatinamiesiems mokėjimams taikomų reikalavimų teikdama šiuos mokėjimus tretiesiems asmenims, suponuoja interesų konflikto egzistavimą ir jo tinkamą nevaldymą. Ir tai akivaizdu, kadangi susiduria priešingi kliento ir įmonės, teikiančios klientui investicinę paslaugą, interesai: kliento interesas – gauti kokybišką ir nuolatos bei betarpiškai teikiamą portfelio valdymo paslaugą siekiant kuo didesnės investicinės grąžos iš jam priklausančio finansinių priemonių portfelio; įmonės interesas – teikti paslaugas kuo mažesniais kaštais ir gauti kuo daugiau pajamų iš klientams teikiamų investicinių paslaugų. Be to, tarp kliento, patikėjusio valdyti jam priklausančių finansinių priemonių portfelį, ir portfelį valdančios įmonės susiklosto fiduciariniai (t. y. pasitikėjimu grindžiami) santykiai, ir klientui paprastai yra svarbu, koks subjektas (konkreti įmonė) ir koks konkretus įmonės darbuotojas bus atsakingas už jo portfelio būklės priežiūrą, operatyvių investicinių sprendimų priėmimą ir kitus aspektus, svarbius valdant portfelį. Ta aplinkybė, jog tam tikras funkcijas, susijusias su jo portfelio valdymu, atlieka skirtingi asmenys (įmonės) ir skirtingi šių įmonių darbuotojai, akivaizdžiai silpnina kliento ryšius ir pasitikėjimą portfelio valdytoju (klientui tampa nebeaišku, kokia konkreti įmonė ir koks konkretus atitinkamos įmonės darbuotojas atlieka esminę funkcijų dalį, susijusią su jo portfelio valdymu). Vertinant pareiškėjos teiktus skatinamuosius mokėjimus, ir ypač atsižvelgiant į tai, kad mokėjimai buvo vykdomi už funkcijas (operacijas), sudarančias portfelio valdymo paslaugos turinį, kurias turėjo vykdyti pati pareiškėja, o pareiškėjai nepagrindus, kaip dalies portfelio valdymo funkcijų perdavimas trečiajam asmeniui ir skatinamųjų mokėjimų teikimas pagerina klientams teikiamų paslaugų kokybę, viena vertus, rodo tai, kad pareiškėja neturi tinkamų išteklių (yra nepasirengusi) pati savarankiškai vykdyti licencijuojamą veiklą visa apimtimi ir aptarnauti visus savo klientus, o FMĮ „INVL Finasta“ nutraukus jai pavestų (deleguotų) funkcijų vykdymą, pareiškėja negalėtų tinkamai vykdyti veiklos ateityje ir užtikrinti tinkamo pareigų pagal sudarytas sutartis dėl finansinių priemonių portfelio valdymo vykdymą. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad visos operacijos, kurias pareiškėja pagal Bendradarbiavimo sutartį pavedė atlikti FMĮ „INVL Finasta“, yra ne tik kad privalomos teikiant finansinių priemonių portfelio valdymo sutartį (t. y. sudaro finansinių priemonių portfelio valdymo paslaugos turinį), tačiau jas gali atlikti tik kvalifikuoti finansų įstaigos darbuotojai, turintys priežiūros institucijos ar kito tinkamai įgalioto subjekto išduotą finansų maklerio licenciją ar kitą teisės aktų nustatyta tvarka pripažintą kvalifikaciją (detalius reikalavimus investicines paslaugas teikiančių įmonių darbuotojams nustato Finansų maklerio įmonių veiklos organizavimo ir investicinių paslaugų teikimo taisyklių, patvirtintų Bank valdybos 2018 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 03-111, VIII skyrius (152-159 punktai). Neatsitiktinai minėtų paslaugų vykdymą pareiškėja perdavė FMĮ „INVL Finasta“ – teisės aktų nustatyta tvarka finansų maklerio įmonės licenciją turinčiai įmonei, kurioje dirba reikiamą kvalifikaciją turintys darbuotojai, galintys tiek vykdyti finansų maklerių operacijas, tiek turintys reikiamų žinių ir kvalifikacijos teikti informaciją klientams apie finansines priemones ir pareiškėjos teikiamas investicines paslaugas. Dėl to nėra pagrindo sutikti su pareiškėjos teiginiu, neva FMĮ „INVL Finasta“ vykdomos funkcijos, susijusios su tinkamumo nustatymu, buvo išimtinai techninės, kaip yra teigiama pareiškėjos skunde. Tai, jog pareiškėja mokėjo net 50 proc. klientų sumokamo valdymo mokesčio FMĮ „INVL Finasta“, nesant patikimų duomenų apie klientams teikiamų paslaugų kokybės pagerinimą, reiškia taip pat ir tai, jog pareiškėja turėjo pakankamus išteklius mokėti trečiajam asmeniui (FMĮ „INVL Finasta“) itin ženklią klientų sumokamo valdymo mokesčio dalį. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Bendradarbiavimo sutarties 4.3 punktą portfelio valdymo sutarčių sudarymas buvo patikėtas FMĮ „INVL Finasta“, kuri prieš tai atlikdavo finansinių priemonių tinkamumo testą (rinkdavo informaciją apie klientų žinias ir patirtį, investavimo tikslus ir finansinę padėtį), o taip pat gaudavo klientų sutikimą dėl klientų turto investavimo į pareiškėjos valdomus kolektyvinio investavimo subjektus ir didelei daliai klientų neteisėtai taikė portfelio valdymo mokesčius taip pat ir tai klientų portfelio daliai, kuri buvo investuota į pačios pareiškėjos valdomus kolektyvinio investavimo subjektus (t. y. taikė neskaidrią kainodarą ir dvigubą apmokestinimą portfelio formavimo paslaugos klientams, kaip tai nustatyta Nutarimo 7 dalyje). Šio pažeidimo pareiškėja neginčija, o gavusi Banko nurodymą ištaisyti nustatytą pažeidimą (nutraukti portfelio formavimo sutartis sudariusių klientų diskriminavimą), informavo Banką, kad nutraukia portfelio formavimo paslaugos teikimą. Ši aplinkybė taip pat patvirtina, kad tiek FMĮ „INVL Finasta“, kuri buvo pasitelkta tarpininkauti sudarant portfelio formavimo sutartis, ir neišaiškindama klientams galimybės sudaryti jiems palankesnes portfelio valdymo sutartis, pagal kurias valdymo mokestis nebuvo skaičiuojamas už tą portfelio dalį, kuri buvo investuota į pareiškėjos valdomus kolektyvinio investavimo subjektus, tiek pareiškėja, su kuria klientai sudarydavo portfelio formavimo sutartis, veikė akivaizdaus interesų konflikto sąlygomis ir jo nevaldė, o portfelio formavimo sutartis sudarę klientai, mokėję valdymo mokesčius taip pat ir už tą portfelio dalį, kuri buvo investuota į pareiškėjos valdomus kolektyvinio investavimo subjektus (t. y. mokėjo valdymo mokesčius už tą portfelio dalį, kuri faktiškai nebuvo valdoma) patyrė nuostolių, kurių pareiškėja iki šiol nėra atlyginusi. Atmestini pareiškėjos pateikiami argumentai, neva tam, kad būtų konstatuotas FPRĮ 28 straipsnio 1 dalies pažeidimas, skundžiamame Nutarime turėjo būti konstatuotos aplinkybės, kad dėl tokių skatinamųjų mokėjimų pareiškėja ir jos klientai turėjo skirtingus interesus ar kad dėl Bendradarbiavimo sutarties vykdymo ir pagal ją vykdomų mokėjimų kilo realus ar galėtų kilti teorinis interesų konfliktas. Teismo vertinimu, priešingai nei nurodo pareiškėja, neva FMĮ „INVL Finasta“ perduotos funkcijos nėra susijusios su investiciniais sprendimais ar finansinių priemonių portfelį sudarančių finansinių priemonių sudėtimi ar kad klientų portfelius sudarančių finansinių priemonių sudėtis neturi jokios įtakos FMĮ „INVL Finasta“ mokamam atlygiui pagal Bendradarbiavimo sutartį yra paneigti, nes inspektavimo metu buvo nustatytas tiek pareiškėjos, tiek FMĮ „INVL Finasta“ tiesioginis suinteresuotumas su klientais sudaryti portfelio formavimo sutartis ir gauti klientų sutikimus investuoti jų portfelių turtą į pareiškėjos valdomus kolektyvinio investavimo subjektus – už tai pareiškėja neteisėtai (be pagrindo) gaudavo valdymo mokestį, kurio 50 proc. perduodavo FMĮ „INVL Finasta“. Tuo pačiu faktiniu pagrindu paneigtini ir pareiškėjos argumentai, neva nei pareiškėja, nei FMĮ „INVL Finasta“ negavo jokios finansinės naudos klientų sąskaita, neva nei pareiškėja, nei FMĮ „INVL Finasta“ nėra suinteresuoti klientui teikiamos paslaugos rezultatu kitaip, nei tuo rezultatu yra suinteresuotas klientas ar kad nebuvo kitų aplinkybių, kurios būtų galėjusios sąlygoti pareiškėjos ar FMĮ „INVL Finasta“ pareigos veikti sąžiningai, teisingai ir profesionaliai geriausiomis klientui sąlygomis ir jo interesais laikymąsi. Pareiškėjos nurodomas argumentas, neva FMĮ „INVL Finasta“ pagal Bendradarbiavimo sutartį neteikė paslaugų pareiškėjos klientams, yra niekinis, kadangi visais atvejais tretysis asmuo (kaip tai ir buvo FMĮ „INVL Finasta“ atveju) neturi sutartinių santykių su konkrečiu klientu (priešingu atveju jis pats savaime nebebūtų trečiuoju asmeniu), o pareiškėjos neteisėti veiksmai, susiję su skatinamųjų mokėjimų šiam trečiajam asmeniui teikimu (ir, atitinkamai, FMĮ „INVL Finasta“ veiksmai, susiję su šių skatinamųjų mokėjimų gavimu) kaip tik ir pasireiškė tuo, jog skatinamieji mokėjimai buvo tiesiogiai ir besąlygiškai susiję su pareiškėjos teikiama investicine paslauga (finansinių priemonių portfelio valdymu) pareiškėjos klientams, depozitoriumams ir valdytojams (FPRĮ 2 straipsnio 5 dalies 9 punktas). Nepagrįsti pareiškėjos argumentai, kad skatinamųjų mokėjimų ribojimai taikomi tik įmonei, gaunančiai skatinamuosius mokėjimus. Sutikdamas su aukščiau nurodytais ribojimais ir reguliavimu, kuris taikomas tuomet, kai skatinamieji mokėjimai yra gaunami, teismas taip pat pažymi, kad iš esmės analogiški reikalavimai taikomi skatinamuosius mokėjimus teikiančiai įmonei, kai tai susiję su klientams teikiamomis investicinėmis paslaugomis. Reikalavimai, aktualūs teikiant skatinamuosius mokėjimus, nustatyti FPRĮ 29 straipsnio 12 dalyje ir yra taikomi teikiant visas investicines paslaugas (įskaitant finansinių priemonių portfelio valdymą) ir papildomas paslaugas klientams.

Šiame kontekste paminėtina, kad skatinamieji mokėjimai išimtiniais atvejais yra leidžiami ir FPRĮ 29 straipsnio 12 dalyje nustatyti reikalavimai netaikomi, kai tenkinamos FPRĮ 29 straipsnio 14 dalyje nustatytos 2 sąlygos: 1) tokie mokėjimai sudaro sąlygas arba yra būtini teikiant investicines paslaugas, įskaitant turto saugojimo, atsiskaitymo už sudarytus sandorius ir biržos mokesčius, su priežiūra susijusias rinkliavas ir teisines išlaidas; 2) pagal savo pobūdį šie mokėjimai arba nauda negali kelti grėsmės finansų maklerio įmonei sąžiningai, teisingai ir profesionaliai veikti geriausiais kliento interesais. Nei viena iš šių sąlygų nebuvo tenkinama, dėl to pareiškėja visiškai pagrįstai buvo pripažinta pažeidusią FPRĮ 29 straipsnio 12 dalies reikalavimus. Pirma, pareiškėja perdavė FMĮ „INVL Finasta“ vykdyti funkcijas, kurias galėjo ir privalėjo vykdyti pati. Pavyzdinis išlaidų, kurios yra būtinos bei mokėjimai už kurias yra pateisinami, yra pateiktas FPRĮ 29 straipsnio 14 dalies 1 punkte – tai turto saugojimo išlaidos (valdymo įmonė neturi teisės saugoti klientų turto, o turi perduoti jį saugoti sąskaitų tvarkytojui – finansų maklerio įmonei arba bankui; analogiškai, klientų lėšos taip pat turi būti saugomos banke kliento arba įmonės klientų vardu atidarytose sąskaitose); atsiskaitymo už sudarytus sandorius ir tarpininkavimo (biržos) mokesčiai (valdymo įmonė neturi teisės pati vykdyti klientų pavedimų ar veikti kaip prekybos vieta); galiausiai, būtinos ir privalomos yra priežiūros rinkliavos (kurios gali būti apskaičiuojamos kaip valdomo klientų turto tam tikra procentinė dalis) arba teisinės išlaidos (pvz., bankrutavus finansinių priemonių emitentui, jam tapus nemokiam arba restruktūrizuojamam, iškyla poreikis ginti investuotojų, esančių emitento kreditoriais, interesus, ir yra patiriamos įvairios, taip pat ir teisinės, išlaidos). Skatinamieji mokėjimai, kuriuos pareiškėja teikė FMĮ „INVL Finasta“, neatitiko nei vieno iš aukščiau nurodytų požymių, dėl to jie negali būti vertinami nei kaip sudarantys sąlygas, nei kaip būtini teikiant klientams finansinių priemonių portfelio valdymo paslaugą. Antra, tiek pareiškėja, teikdama skatinamuosius mokėjimus, tiek FMĮ „INVL Finasta“, pasilikdama sau gautus mokėjimus (t. y. negrąžindama gautų mokėjimų pareiškėjos klientams), gavo finansinės naudos klientų sąskaita ir ne tik veikė akivaizdžiai egzistuojant interesų konfliktui, bet ir nesistengė jo valdyti.

Pareiškėja teigia, kad klientams teikiamų paslaugų kokybė buvo pagerinama, nes 1) FMĮ „INVL Finasta“ sudaro klientams galimybę stebėti portfelį (jame esančias finansines priemones) tiesioginiu on–line režimu ir gauti informaciją iš bet kuriuo kitu metu tiesiogiai iš darbuotojų; 2) FMĮ „INVL Finasta“ veiklos modelis paremtas gerovės valdymo paslaugų ir privačios bankininkystės principais; 3) pati pareiškėja tiesiogiai aptarnauja tik portfelio valdymo paslaugos profesionaliuosius ar kitus institucinius klientus, todėl FMĮ „INVL Finasta“ sudaro galimybę teikti tokią paslaugą klientams. Galimybė stebėti portfelį sudarančias finansines priemones on–line režimu yra kildinama iš kitos, papildomos paslaugos – finansinių priemonių saugojimo ir tvarkymo – teikimo, kurios pareiškėja bet kuriuo atveju teikti negali, tuo tarpu pareiškėjos teikti skatinamieji mokėjimai buvo teikiami už Bendradarbiavimo sutarties 4 punkte nurodytų paslaugų teikimą, tarp kurių galimybės stebėti klientų portfelius sudarančias priemones ir sužinoti jų vertes on–line režimu nėra. Tai, kad pareiškėjos klientus aptarnavo kvalifikuoti FMĮ „INVL Finasta“ darbuotojai, veikiantys pagal gerovės valdymo paslaugų ir privačios bankininkystės principus, gali būti vertinama tik kaip įrodymas, jog paslaugų teikėjas ne tik atitinka minimalius kvalifikacijos reikalavimus, nustatytus teisės aktuose, tačiau veikia pagal aukštesnį bendravimo su klientais standartą, kas savo ruožtu lemia klientų pasirinkimą paslaugų teikėju rinktis pareiškėją, o ne kitą įmonę, tačiau nėra pakankamas pagrindas tai vertinti kaip paslaugų kokybės pagerinimą, už kurį buvo teikiami skatinamieji mokėjimai (aukštesnio klientų aptarnavimo standarto taikymas taip pat nebuvo numatytas tarp Bendradarbiavimo sutarties 4 punkte nurodytų paslaugų, už kurias buvo teikiami skatinamieji mokėjimai).

5.4. Atsižvelgiant į tai, kad reguliavimas, nustatytas FPRĮ yra aiškus, turėjo būti žinomas pareiškėjai, konstatuotina, jog pažeidimas Nr. 8 Nutarime konstatuotas pagrįstai, už jį pareiškėjai skirta adekvati poveikio priemonė (įspėjimas), todėl Nutarimas šia apimtimi paliktinas nepakeistas.

5.5. Pareiškėja išreiškė prašymą kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo šiais klausimais: „1) Ar užmokestis, kurį finansų maklerio įmonė sumoka išorės paslaugų teikėjui kaip atlygį už paslaugų, susijusių su individualaus finansinių priemonių portfelio valdymu, teikimą, kai finansų maklerio įmonė lieka visiškai atsakinga už išorės paslaugų teikėjui deleguotas funkcijas, gali būti laikomi patenkančiais į Direktyvos 2014/65/ES apimtį ir ar tokiems mokėjimams turi būti taikomi Direktyvos 24 str. 9 d. reikalavimai? 2) Tais atvejais, kai trečiasis asmuo, kuriam finansų maklerio įmonė delegavo dalį savo funkcijų, neteikia investicinių paslaugų, susijusių su deleguotomis funkcijomis, savo klientams, ar finansų maklerio įmonės mokėjimai tokiam trečiajam asmeniui turi būti laikomi susijusiais su teikiamomis investicinėmis paslaugomis, kuriems taikomas skatinimo priemonių režimas pagal Direktyvos 2014/65/ES nuostatas? 3) Ar Direktyvos 2014/65/ES 24 str. 9 d. turėtų būti aiškinama taip, jog finansų maklerio įmonės sumokėtas užmokestis trečiajam asmeniui laikomas atitinkančiu Direktyvos 2014/65/ES 24 str. 9 d. reikalavimus, jei toks užmokestis savo prigimtimi negali pažeisti finansų maklerio įmonės pareigos elgtis sąžiningai, teisingai ir profesionaliai geriausiomis klientui sąlygomis ir jo interesais, bei atsižvelgiant į tai, kad tokie mokėjimai atliekami siekiant efektyvaus paslaugų teikimo klientams už atlikimą tokių funkcijų, kurias kitu atveju atliktų pati finansų maklerio įmonė?“

Teismas netenkina šio prašymo, nes, teismo vertinimu, FPRĮ pritaikytos nuostatos yra aiškios, todėl kreipimasis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą minėtais klausimais nepadėtų išspręsti šios bylos teisingai.

6. Pareiškėja pateikė teismui prašymą atlyginti turėtas bylinėjimosi išlaidas, iš viso – 21 301,64 Eur.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis numato, jog dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos). Rekomendacijų 7 punktas įtvirtina, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Pagal Rekomendacijų 9 punktą teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda.

LVAT nuosekliai laikosi pozicijos, kad priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (LVAT 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009; 2011 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011; 2012 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012). Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, atsižvelgiama į tai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis, ar atitinkama proceso šalis nepiktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, taip pat į teisingumo ir protingumo principus. Teismas gali atlyginti tik tas išlaidas, kurios tiesiogiai susijusios su bylos nagrinėjimu, o suinteresuota šalis teismui turi pateikti ne tik prašymą dėl išlaidų atlyginimo, bet ir išlaidų paskaičiavimą ir pagrindimą (LVAT 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009). Taigi teismui turi būti pateikiami įrodymai, patvirtinantys, kad asmuo, prašantis, jog jam iš kitos šalies būtų priteistas patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, realiai patyrė jo nurodytas išlaidas (LVAT 2017 m. spalio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-887-552/2017).

Iš byloje esančios 2019 m. gegužės 30 d. atstovavimo sutarties matyti, jog pareiškėją atstovauja advokatų kontoros (duomenys neskelbtini) advokatai A. P. ir T. V.. Pareiškėjos prašyme detalizuota, jog 21 301,64 Eur suma atlygintina už: susipažinimą su kliento pateikta medžiaga (2 609,87 Eur); skundo parengimą (5 000 Eur); Banko pateikto atsiliepimo analizę (1 154 Eur); prašymų dėl įrodymų išreikalavimo parengimą (1 500,14 Eur); atskirojo skundo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių parengimą (977,5 Eur); prašymo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą parengimą (600 Eur); rašytinių paaiškinimų rengimą ir pasiruošimą teismo posėdžiui (5 098,50 Eur); žyminį mokestį (22,5 Eur); (duomenys neskelbtini) advokatų kontoros (duomenys neskelbtini) suteiktos paslaugos dėl (duomenys neskelbtini) teisinio reguliavimo (3 630 Eur); papildomas išlaidas (vertimo išlaidos, taksi išlaidos) (709,13 Eur). Mokėjimo realumą patvirtina 2019 m. rugpjūčio 5 d., 2019 m. rugsėjo 27 d. ir 2019 m. lapkričio 11 d. (duomenys neskelbtini) banko mokėjimo nurodymai.

Pareiškėja prašo priteisti 5 000 Eur už skundo rengimą. Teismas atkreipia dėmesį, jog pareiškėjos skundas pateiktas 2019 m. birželio 18 d., todėl šiuo atveju aktualus Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2018 m. IV ketvirčio bruto darbo užmokestis, kuris tuo metu buvo 970,3 Eur. Rekomendacijų 8.2 punkte nurodyta, jog už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį taikytinas koeficientas – 2,5. Maksimali priteistina suma už skundo rengimą šiuo atveju būtų – 2 425,75 Eur (2,5 x 970,3 Eur). Prašoma suma viršija Rekomendacijose nurodytus dydžius, todėl mažintina iki minėto dydžio. Papildomai atkreiptinas dėmesys, jog teismas tenkino ¼ pareiškėjos reikalavimų, todėl, atitinkamai, tik ši dalis bylinėjimosi išlaidų ir gali būti priteistina. Tad už skundo rengimą pareiškėjai priteistina 606,43 Eur suma.

Pareiškėja taip pat prašo atlyginti 2 609,87 Eur už susipažinimą su kliento pateikta medžiaga. Rekomendacijų 8.19 punkte nustatyta, jog už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą rekomenduojamas koeficientas – 0,1. Nagrinėjamu atveju iš pateiktos medžiagos (pareiškėjos prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas, mokėjimo nurodymų ir PVM sąskaitų faktūrų) negalima suprasti, kada vyko nurodytos paslaugos, taip pat kiek jos truko. Tačiau atsižvelgiant į tai, jog skundas teismui pateiktas 2019 m. birželio 18 d. šiuo atveju aktualus Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2018 m. IV ketvirčio bruto darbo užmokestis, kuris, kaip minėta, buvo 970,3 Eur. Atitinkamai už vieną teisinių paslaugų valanda maksimali priteistina suma šiuo atveju būtų 97,03 Eur (970,3 Eur x 0,1). Atsižvelgus į bylos apimtį, pobūdį ir kompleksiškumą, taip pat įvertinus bylos medžiagos (duomenų) kiekį, bei į patenkintų reikalavimų dalį (1/4) spręstina, jog 200 Eur suma už susipažinimą su pateikta medžiaga yra pagrįsta ir proporcinga, todėl priteistina.

Pareiškėja prašo priteisti 1 154 Eur už atsakovo atsiliepimo į skundą analizę. Rekomendacijų 8.19 punkte nustatyta, jog už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą rekomenduojamas koeficientas – 0,1. Nagrinėjamu atveju taikytinas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2019 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris buvo 1262,7 Eur (kadangi atsiliepimas pateiktas 2019 m. liepos 17 d.). Maksimali priteistina suma už valandą už minėtas teisines paslaugas 126,27 Eur (0,1 x 1262,7 Eur). Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėja nepateikė įrodymų ir nekonkretizavo, kiek valandų truko atsiliepimo į skundą analizė, todėl, teismo vertinimu, tai buvo palikta spręsti ir įvertinti teismui. Atsižvelgiant į bylos pobūdį, kompleksiškumą bei apimtį, taip pat į pareiškėjos patenkintų reikalavimų dalį (1/4) šiuo atveju už nurodytas paslaugas priteistina 150 Eur suma, kuri, teismo vertinimu, yra proporcinga ir pagrįsta.

Pareiškėja už prašymų dėl įrodymų išreikalavimo parengimą prašo priteisti 1 500,14 Eur. Pareiškėja nekonkretizavo nurodytų prašymų datų, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, jog tokie prašymai buvo teikti 2019 m. rugpjūčio 12 d. ir 2019 m. rugpjūčio 27 d. Šiuo atveju aktualus 2019 m. I ketvirčio bruto darbo užmokestis, kuris tuo metu buvo 1262,7 Eur. Rekomendacijų 8.16 punkte nurodyta, jog už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai koeficientas – 0,4. Maksimali priteistina suma už aptariamojo prašymo rengimą būtų 505,08 Eur (0,4 x 1262,7 Eur). Atitinkamai už dviejų prašymų rengimą maksimali priteistina suma, atsižvelgiant į Rekomendacijas, šiuo atveju būtų – 1 010,16 Eur (505,08 Eur x 2). Tačiau atsižvelgiant į patenkintų pareiškėjos reikalavimų dalį (1/4) už nurodytų prašymų rengimą pareiškėjai priteistina 252,54 Eur suma.

Pareiškėja už atskirojo skundo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių parengimą prašo priteisti 977,5 Eur. Atskirasis skundas teismui pateiktas 2019 m. liepos 5 d., todėl šiuo atveju aktualus minėtas 2019 m. I ketvirčio bruto darbo užmokestis (1262,7 Eur). Rekomendacijų 8.15 punkte nurodyta, jog už atskirąjį skundą koeficientas – 0,4. Atitinkamai, maksimali suma už atskirojo skundo rengimą šiuo atveju būtų 505,08 Eur. Tačiau atsižvelgus į patenkintų pareiškėjos reikalavimų dalį (1/4) šiuo atveju pareiškėjai už atskirojo skundo rengimą priteistina 126,27 Eur suma.

Už prašymo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo parengimą pareiškėja prašo priteisti 600 Eur. Nurodytas prašymas pateiktas teismui 2019 m. lapkričio 4 d., todėl šiuo atveju aktualus 2019 m. II ketvirčio bruto darbo užmokestis, kuris tuo metu buvo 1289 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.16 punktą (už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai koeficientas – 0,4), maksimali priteistina suma šiuo atveju būtų 515,6 Eur (1289 Eur x 0,4). Atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį, pareiškėjai už nurodyto prašymo parengimą priteistina 128,9 Eur suma.

Pareiškėja už rašytinių paaiškinimų rengimą ir pasiruošimą teismo posėdžiui prašo priteisti 5 098,50 Eur. Minėta, jog už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą rekomenduojamas koeficientas – 0,1 (Rekomendacijų 8.19 punktas). Pareiškėja nurodytoje skiltyje taip pat nedetalizavo kada buvo teikiamos nurodytos paslaugos, nenurodė, kiek laiko jos buvo teikiamos (Pažymėtina, jog pareiškėjos pateiktose sąskaitose faktūrose šios paslaugos nėra detalizuojamos, sąskaitose tik nurodoma „už teisines paslaugas“). Posėdžiai byloje vyko 2019 m. lapkričio 13 d., 2019 m. gruodžio 10 d. ir 2020 m. sausio 15 d. Pažymėtina, jog teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis, minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda (Rekomendacijų 9 punktas). Kadangi 2019 m. gruodžio 10 d. posėdis truko 5 min. (prasidėjo 15.02 val., baigėsi 15.07 val.) bylinėjimosi išlaidos už jį nepriteistinos. Tačiau 2019 m. lapkričio 13 d. posėdis prasidėjo 9.29 val., baigėsi – 12.40 val., t. y . truko 3 val. 11 min. Atitinkamai laikoma, jog posėdis truko 3 val. (Rekomendacijų 9 punktas). Kadangi nurodytas posėdis vyko 2019 m. lapkričio 13 d., šiuo atveju aktualus 2019 m. II ketvirčio bruto darbo užmokestis (1289 Eur). Tad maksimali priteistina suma už teisinių paslaugų teikimą (atstovavimą posėdyje) šiuo atveju yra 128,9 Eur (1289 Eur x 0,1). Kadangi posėdis truko 3 val., priteistina suma – 386,7 Eur. Tačiau įvertinus patenkintų reikalavimų dydį ši suma mažintina iki 96,67 Eur. 2020 m. sausio 15 d. posėdis prasidėjo 13.12 val., baigėsi – 14.52 val. (truko 1.40 val., todėl laikoma, kad posėdis užėmė 2 val.) Maksimali priteistina suma už 2 valandas teisinių konsultacijų (atstovavimo teisme) – 257,8 Eur. Ši suma mažintina iki 64,45 Eur, įvertinus patenkintų reikalavimų dydį. Įvertinus tai, kas išdėstyta, taip pat atsižvelgiant į pareiškėjos atstovų darbo laiko sąnaudas rengiantis bylai, pareiškėjai iš atsakovo priteistina 200 Eur už pasiruošimą teismo posėdžiui ir atstovavimą jame.

Pareiškėja taip pat prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas už rašytinių paaiškinimų rengimą. Pareiškėja ir šioje skiltyje taip pat nekonkretizavo, už kokius būtent paaiškinimus yra prašoma atlyginti išlaidas. Tačiau įvertinus bylos duomenys matyti, jog pareiškėjos atstovai pateikė paaiškinimus 2019 m. lapkričio 11 d. ir lapkričio 12 d. 2019 m. II ketvirčio bruto darbo užmokestis –1289 Eur. Maksimali priteistina suma už rašytinių paaiškinimų parengimą – 515,6 Eur (1289 Eur x 0,4 (Rekomendacijų 8.16 punktas). Atitinkamai už dviejų dokumentų parengimą maksimali priteistina suma – 1 031,2 Eur. Ši suma mažintina iki 257,8 Eur (1/4 patenkintų reikalavimų).

Pareiškėjai priteistina ¼ sumokėto žyminio mokesčio – 5,62 Eur.

Pareiškėja taip pat prašo priteisti papildomas išlaidas (vertimo išlaidos, taksi išlaidos). Kaip jau minėta, priteistinos tik pagrįstos ir su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos. Nekonkretizuotos ir neįrodytos išlaidos negali būti priteisiamos. Šiuo atveju pareiškėja nepateikė prašomų išlaidų įrodymų (pvz., kaip buvo apskaičiuotas vertimo išlaidos, nepateikė sąskaitų už vertimą). Be to, Rekomendacijų 3 punkte įtvirtinta, jog advokato dėl atvykimo teikti teisines paslaugas į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turėtos išlaidos, taip pat gyvenamosios patalpos nuomos ir kelionės išlaidos atlyginamos papildomai pagal teisės aktus, reglamentuojančius tarnybines komandiruotes Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šios išlaidos iš šalies priteisiamos, jeigu advokatas vyksta teismo iniciatyva, dėl teismingumo ypatumų, kai reikiamos specializacijos advokato teismo vietovėje nėra ir kitais atvejais, kai advokato iš kitos vietovės dalyvavimas byloje būtinas. Konstatuotina, jog šioje skiltyje nurodytos paslaugos (vertimo išlaidos, taksi išlaidos), negali būti priteistinos, kadangi teismui nebuvo pateikti jokie jų įrodymai.

Pareiškėja taip pat prašo atlyginti 3 630 Eur išlaidas už (duomenys neskelbtini) advokatų kontoros (duomenys neskelbtini) suteiktas paslaugas dėl (duomenys neskelbtini) teisinio reguliavimo. Atkreiptinas dėmesys, jog ši prašymo dalis, kaip ir aukščiau aptarta, yra nepagrįsta įrodymais. Atsakovės atstovai nepateikė jokių duomenų, jog jų nurodytos paslaugos net buvo suteiktos (t. y. nepateikė jokių sąskaitų už (duomenys neskelbtini) advokatų kontoros paslaugas, nenurodė jų kainų, nekonkretizavo, dėl kokių klausimų buvo konsultuotasi ir ar tie klausimai buvo susiję su bylos pagrindimu ir buvo būtini (LVAT 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009)). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ši prašymo dalis atmestina kaip nepagrįsta.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas tenkintinas iš dalies. Pareiškėjai iš atsakovo priteistina 1 927,57 Eur atstovavimo išlaidų suma.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 2 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „INVL Asset Management“ skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Lietuvos banko valdybos 2019 m. gegužės 14 d. nutarimą Nr. 03-94 „Dėl poveikio priemonių taikymo UAB „INVL Asset Management“ ta apimtimi, kurioje konstatuotas pažeidimas Nr. 3 ir už kurį skirta 40 000 Eur bauda.

Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „INVL Asset Management“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „INVL Asset Management“ iš atsakovo Lietuvos banko 1 927,57 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų šioje administracinėje byloje Nr. eI-664-815/2020.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Jovita EinikienėIveta PelienėErnestas Spruogis