- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-11-26
- Bylos Nr.
- I1-7530-621/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02067-2020-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Žanas Kubeckas (pirm.)
- Pareiškėjas
- M. Š.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų, Lietuvos valstybė
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
Rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. Š. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus su skundu (2-3, 115, 123 b. l.) ir prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – Atsakovas), 1200 Eur neturtinę žalą. Pareiškėjas skunde nurodė, kad atliekant bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje (toliau – Pravieniškių PN-AK) nuo 2020-03-07 iki 2020-08-04, gyvenamojoje patalpoje buvo laikomas su rūkančiais asmenimis. Kartu su pareiškėju gyvenantys asmenys rūkė cheminėmis medžiagomis išpurkštą tabaką, arba juose mirkytą popierių, kurie vadinami „Kobra“. Nuo šių rūkalų kartu gyvenantys asmenys pradėdavo neadekvačiai elgtis, nesiorientavo aplinkoje, nevaldomai juokėsi, griūdavo ant žemės, arba būdavo kuriam laikui paralyžiuoti. Dėl atsiradusios priklausomybės minėtiems rūkalams, nuteistieji parduodavo ne tik savo daiktus, bet ir vogė pareiškėjo daiktus. Kartu su pareiškėju gyvenantys asmenys atsivesdavo dar vieną ar kelis asmenis ir tualete rūkydavo „Kobrą“. Dėl to pareiškėjas negalėjo naudotis tualetu, turėjo nuolat kvėpuoti rūkalais. Pareikalavus nerūkyti ir nesilankyti šioje kameroje, pareiškėjas sulaukė grasinimų ir buvo sumuštas. Pareiškėjas negalėjo pailsėti ir išsimiegoti, dėl to į darbą turėjo eiti nepailsėjęs. 2020 m. balandžio mėnesį pataisos namų administracijai pateikė prašymą perkelti pareiškėją pas nerūkančius arba iškelti rūkantį asmenį, tačiau 2020-04-23 atsakymu Nr. 7-1997 pareiškėjo prašymas nebuvo patenkintas. Šį atsakymą apskundė Kalėjimų departamentui, tačiau atsakymo negavo. Kreipėsi į Seimo kontrolierių, bet jokie patikrinimai atlikti nebuvo. 2020 m. gegužės mėn. kreipėsi į būrio viršininką dėl perkėlimo, tačiau jis atsisakė registruoti pareiškėjo prašymą, tačiau vėliau pareiškėjo prašymas buvo užregistruotas nuėjus į KŽS, tačiau pareiškėjas perkeltas nebuvo. Pareiškėjas mano, kad buvo pažeistas lygybės principas, nes kiti nuteistieji buvo perkeliami. Pareiškėjas dėl perkėlimo gegužės ir birželio mėn. ne kartą kreipėsi į pavaduotoją, KŽS, būrio viršininką, psichologes, tačiau nebuvo imtasi jokių priemonių, kad pareiškėjas nebūtų kankinamas.
Dėl neteisėtų veiksmų ir neveikimo pareiškėjui atsirado nuolatinis nuovargis, tapo dirglus ir irzlus, nuolat skauda raumenis ir kojas, nebeužtenka jėgų dirbti, nukrito svoris. Visa tai sukėlė papildomas fizines ir dvasines kančias ir stiprius neigiamus išgyvenimus, emocinę depresiją, diskomfortą. Pareiškėjas kelis kartus buvo susižalojęs.
Atsiliepimas
Pareiškėjas pateikė atsikirtimą į atsakovo atsiliepimą (114 b. l.), kuriame detalizavo skunde nurodytas aplinkybes.
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į pareiškėjo skundą (22-25 b. l.) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad nuteistieji iš vieno būrio į kitą, iš vieno Įstaigos sektoriaus į kitą perkeliami Įstaigos direktoriaus įsakymais jam suteikta diskrecijos teise prieš tai kompleksiškai įvertinus visas, su konkrečiu nuteistuoju susijusias aplinkybes - elgesį, pavojingumą, požiūrį į darbą, taikomą priežiūrą, norą keistis bei keisti vertybines nuostatas teigiama linkme, esamų laisvų gyvenamųjų vietų skaičių bei jų lokaciją ir kt. Perkėlimas vyksta atsižvelgiant į laisvas vietas. Pataisos namai neturi galimybės sudaryti sąlygas visiems nuteistiesiems gyventi po vieną ar derinti vienoje gyvenamojoje patalpoje gyvenančius asmenis pagal charakterio ir būdo savybes.
Pažymėtina, kad 2020-08-03 pareiškėjas pats pareiškė atsisakymą būti perkeltam iš paprastosios nuteistųjų grupės į lengvąją. (2020-08-03 atsisakymas Nr. 72(1-2)1710 ir 2020-08-26 atsakymas į atsisakymą). Atsisakydamas perkėlimo iš vienos grupės į kitą, pareiškėjas atsisakė ir lengvatų tenkančių lengvajai grupei, bei perkėlimo j kitas gyvenamąsias patalpas.
2020-08-19 Įstaigos direktoriaus įsakymu Nr. 2-1304 pareiškėjas buvo perkeltas į kitą gyvenamąją patalpą.
Teisės aktai nenumato taisyklių būriuose skirstyti nuteistuosius į rūkančius ir nerūkančius. Įstaiga rūkančių asmenų apskaitos neveda. Atskirų patalpų nerūkantiems nuteistiesiems įrengimo teisės aktai nenumato. Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 19 str. 1 d. 3 p., draudžia vartoti tabako gaminius bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, todėl nuteistiesiems kiemuose įrengtos ir pažymėtos vietos rūkyti. Tai reiškia, kad gyvenamoje patalpoje nuteistiesiems rūkyti draudžiama.
Iš aukščiau išdėstyto ir iš pateikiamų dokumentų matyti, kad neteisėtų pataisos įstaigos veiksmų (neveikimo) nenustatyta. Įstaigos pareigūnai susidariusioje situacijoje veikė laikydamiesi teisės aktų reikalavimų, jų nuostatų nepažeidė. Byloje nėra jokių įrodymų ar duomenų apie tai, kad pataisos įstaigos pareigūnai būtų netinkamai atlikę savo pareigas ar, kad dėl pataisos įstaigos pareigūnų veikimo ar neveikimo būtų kilusi žala pareiškėjui. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių žalos buvimo faktą. Nesant neteisėtų veiksmų, bei žalos įrodymo, negali būti nustatytas ir priežastinis ryšys tarp jų. Taigi nėra įrodyta ir pagrįsta nė viena iš civilinės atsakomybės kilimo viešojo administravimo subjektui, sąlygų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas M. Š. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam neturtinės 1200 Eur žalos atlyginimą už laikotarpį nuo 2020-03-07 iki 2020-08-04. Neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 3 straipsnyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais.
Pareiškėjas nurodo, jog buvo laikomas gyvenamojoje patalpoje su rūkančiais asmenimis, o pateikus prašymą jis nebuvo perkeltas į kamerą su nerūkančiais asmenimis.
Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2020-03-01 iki 2020-11-01 ) (toliau – Tabako kontrolės įstatymas) 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius) draudžiama bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta, kad juridinio asmens valdymo organai privalo užtikrinti, kad juridinio asmens darbuotojai, aptarnaujami klientai ir lankytojai nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, taip pat kad matomose vietose būtų iškabinti įspėjamieji užrašai ar ženklai apie draudimą rūkyti, įrengtos specialios rūkymui skirtos patalpos (vietos) ir iškabinti jas nurodantys užrašai ar ženklai.
Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta 2015-08-03 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-908 (toliau – Higienos norma). Higienos normos 7 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomų asmenų apgyvendinimas organizuojamas taip, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.
Atsiliepime atsakovės atstovas nurodė, kad nuteistiesiems kiemuose įrengtos ir pažymėtos vietos rūkyti. Nuteistųjų atskirą arba izoliuotą laikymą pataisos įstaigose reglamentuoja Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 70 straipsnis, kuriame nustatyta, kurie asmenys turi būti laikomi izoliuotai ar atskirai vieni nuo kitų. Teisės aktai nenumato atskiro rūkančių ir nerūkančių asmenų laikymo.
Pareiškėjas 2020-03-17 pateikė atsakovui prašymą, kuriame nurodė, kad yra laikomas su rūkančiais asmenimis ir yra priverstas gyvenamojoje patalpoje kvėpuoti tabako dūmais, todėl prašė perkelti į kitą patalpą su nerūkančiu asmeniu (31 b. l.). Pravieniškių PN-AK 2020-04-23 raštu Nr. 7-1997 (32 b. l.) pareiškėjo prašymo netenkino ir nurodė priežastis dėl kurių prašymas netenkintas. Taip pat išaiškino šio rašto apskundimo tvarką. Pareiškėjas 2020-05-14 Pravieniškių PN-AK pateikė analogišką prašymą dėl perkėlimo į kitą gyvenamąją patalpą. Pravieniškių PN-AK direktoriaus pavaduotojas rezoliucija pavedė svarstyti klausimą artimiausiame skirstymo komisijos posėdyje. Iš 2020-05-20 rezoliucijos matyti, kad komisija nusprendė neperkelti nuteistojo, nurodant, kad nėra pakankamai priežasčių, nėra laisvos vietos. Pravieniškių PN-AK 2020-05-29 raštu Nr. 7-2592 (6, 36 b. l.) paaiškino pareiškėjui perkėlimo tvarką ir sąlygas bei išaiškino šio rašto apskundimo tvarką. Pareiškėjas taip pat kreipėsi su prašymais (skundais) į Pravieniškių PN-AK dėl perkėlimo į kitą kamerą su nerūkančiais asmenimis 2020-07-27 ir 2020-08-03. Atsakovas išnagrinėjo šiuos pareiškėjo prašymus, į juos atsakė nurodydamas prašymų netenkinimo priežastis bei išaiškino apskundimo tvarką (124-125 b. l.). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas pasinaudojo apskundimo teise. Atsakovo atsisakymai perkelti pareiškėją į kitą gyvenamąją patalpą nėra pripažinti neteisėtais.
Įvertinus nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad atsakovas nepažeidė teisės aktų reikalavimų laikydamas pareiškėją vienoje gyvenamojoje patalpoje su kitais asmenimis, kurie yra rūkantys, taip pat nenustatyta, kad atsakovas turėjo pareigą pareiškėją perkelti į kitą gyvenamąją patalpą. Be to, pažymėtina, kad 2020-08-19 Pravieniškių PN-AK direktoriaus įsakymu Nr. 2-1304 pareiškėjas buvo perkeltas į kitą gyvenamąją patalpą (26-27 b. l.).
Įvertinus paminėtas aplinkybes, konstatuotina, kad atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų prieš pareiškėją. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir nesant vienos iš būtinų sąlygų civilinei atsakomybei kilti – valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo), pareiškėjo prašymas priteisti jam neturtinės 1200 Eur žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86, 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,
nusprendžia:
Pareiškėjo M. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos dėl 1200 Eur neturtinės žalos atlyginimo, atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.