- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-04-25
- Bylos Nr.
- 2YT-266-743/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-27-3-00154-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Vailionienė
- Pareiškėjas
- J. Ž., O. M.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybės įmonei
- Advokatai
- Kazimieras Jukna
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų J. Ž., O. M. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybės įmonei (toliau – VĮ) Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai pareiškimu prašė nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad: 1) A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio V. Ž., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti; 2) pareiškėjai po motinos A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą pradėję turtą faktiškai valdyti (b. l. 3,4).
Teismo posėdžio metu pareiškėjų atstovas pirmojo pareiškimo reikalavimo atsisakė, kadangi V. Ž. mirus (duomenys neskelbtini), pagal 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 601 straipsnį paveldėjimas kolūkiečių kieme neatsirado.
Pareiškimas grindžiamas šiais argumentais. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjų motina A. Ž., pareiškimo dėl palikimo priėmimo jie notarui nepateikė. Po motinos mirties liko nekilnojamasis turtas - pastatai ir žemės sklypai. Iš karto po motinos mirties šį turtą jie užvaldė, jį prižiūri ir juo rūpinasi, todėl turtą valdo kaip savininkai, taip priėmė palikimą pagal įstatymą pradėdami faktiškai valdyti turtą. Prašo nustatyti šį juridinę reikšmę turintį faktą. Šį faktą prašo nustatyti tam, kad galėtų paveldėti atsiradusį palikimą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepime nurodė pareiškimui neprieštaraujanti, prašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, apie posėdį pranešta (b. l. 35).
Motyvuojamoji dalis
Byloje nustatyta, kad pareiškėjai yra mirusios A. Ž. vaikai. Pareiškėjai, kaip įpėdiniai pagal įstatymą, per įstatymo nustatytą terminą – 3 mėnesius, priėmė palikimą pradėdami jį faktiškai valdyti. Šios išvados grindžiamos šiais įrodymais.
Gimimo ir santuokos liudijimai patvirtina, kad pareiškėjai yra A. Ž. ir V. Ž. vaikai (b. l. 10-12). Liudijimai ir santuokos sudarymo įrašas patvirtina, kad sutuoktiniai - V. Ž., mirė (duomenys neskelbtini), A. Ž. - (duomenys neskelbtini) (b. l. 7,8). Liudijimas patvirtina, kad po A. Ž. ir V. Ž. mirties paveldėjimo byla neužvesta (b. l. 16,19). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai patvirtina, kad po A. Ž. mirties liko nekilnojamojo turto (b. l. 13-15). Liudytojai J. Š. ir V. L. patvirtino, kad pareiškėjai po motinos mirties prižiūri ir tvarko žemės sklypus bei statinius.
Teismas konstatuoja:
Pareiškėjų atstovas teismo posėdžio metu žodžiu atsisakė nuo pirmojo pareiškimo reikalavimo, bylos nutraukimo pasekmės žinomos.
Teisėja sprendžia, kad pareiškėjų atstovo atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ar viešam interesui, todėl jis priimtinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 straipsnio 2 dalis, 443 straipsnio 1 dalis), byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 293 straipsnio 4 punktas).
A. Ž. mirė (duomenys neskelbtini), t. y. galiojant 2000 m. Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui (toliau – CK). Palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, suprantami aktyvūs įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (patalpų remontas, gyvulių priežiūra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų išnuomojimas, buto nuomos mokesčio ėmimas iš nuomininkų, gyvenimas name ir t. t.). Iš pareiškėjų atstovo, liudytojų parodymų matyti, kad pareiškėjai aktyviais veiksmais iš karto po A. Ž. mirties rūpinosi jos turtu, jis prižiūrimas ir tvarkomas, naudojamas pagal jų paskirtį. Atsižvelgus į tai, kad nustatyti, aktyvūs pareiškėjų veiksmai, nukreipti į palikėjos turtą iš karto po jos mirties, bet ne vėliau kaip per tris mėnesius, pareiškimas tenkintinas, nes prašomas nustatyti juridinis faktas yra visiškai įrodytas aukščiau aptartais įrodymais (CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas) ir tai leidžia spręsti, kad pareiškėjai palikimą priėmė (2000 m. CK 5.50 straipsnio 2 dalis).
Kadangi pareiškėjai kita tvarka gauti reikiamų dokumentų negali, šis faktas nustatytinas teismine tvarka.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 448 straipsniais,
nusprendžia:
Civilinę bylą Nr. 2YT-266-743/2017 (teisminio proceso Nr. 2-27-3-00154-2017-4) dalyje dėl reikalavimo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio V. Ž., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti, nutraukti.
Likusioje dalyje pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad O. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) po motinos A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą pradėdami jį faktiškai valdyti.
Juridinis faktas nustatytas tam, kad pareiškėjai galėtų paveldėti atsiradusį palikimą.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas paduodant apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Lazdijų rajono apylinkės teismą.