Teisora
Registruotis

Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2013-01-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1-610-486/2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-01-16
Bylos Nr.
1-610-486/2013
Teisminio proceso Nr.
1-10-1-01052-2011-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jeugenijuš Jaglinski
Kaltinamasis
J. I., G. C., A. B., S. V.
Nukentėjusysis
M. P., R. P.
Advokatai
Anatolijus Svila, Algirdas Gurauskas, Loreta Guižauskienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-610-486/2013Proceso Nr. 1-10-1-01052-2011-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.5.1; 1.1.7.2.4; 1.1.7.2.7; 1.1.8.6.2; 1.1.8.10.3; 1.1.8.11; 1.1.8.12; 1.1.8.13; 1.1.10.1; 1.2.4.8.1; 1.2.14.1.2.2; 1.2.26.2.1; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.3; 2.1.10.1; 2.1.15.3.2; 2.1.16.1.2.1.5; 2.1.16.1.2.1.8; 2.1.16.1.7; 2.1.16.1.8; 2.1.16.1.10; 2.3.6.4.1; 2.3.6.4.5; (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLietuvos Respublikos vardu2013 m. sausio 16 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Aušrai Čepulytei,dalyvaujant prokurorei Lilijai Ambrulevičienei,kaltinamajam J. I., jo gynėjui advokatui Anatolijui Svilai,kaltinamajam G. C., jo gynėjai advokatei Loretai Guižauskienei,kaltinamajam A. B., jo gynėjui advokatui Algirdui Gurauskui,kaltinamajam S. V., jo gynėjui advokatui Mansurui Muksinovui,

nukentėjusiesiems M. P., R. P.

vertėjai Daivai Petrovienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. C., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs 1977-­05-23 Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą. vedęs, nedirbantis, gyv. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), teistas tris kartus:

1) 2004-01-14 Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal LR BK 117 str. 1 d., 214 str. 1 d., 42 str. – 1500 Lt bauda (BK galiojo iki 2003-05-01);

2) 2007-05-22 Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

3) 2009-02-04 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo pagal LR BK 294 str. 2 d. – laisvės atėmimu 1 metams ir 9 mėnesiams; pagal BK 284 str. 1 d. – laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 dalimis, šios bausmės dalinio sudėjimo būdu subendrintos su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007-05-22 nuosprendžiu paskirta bausme, nustatant galutinę subendrintą 2 metų laisvės atėmimo bausmę. Vilniaus apygardos teismo 2009-05-15 nuosprendžiu pakeistas Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2009-02-04 nuosprendis, paliekant galioti paskirtą 2 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 75 str., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 metams;

A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. 1989-02-14, Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas;

S. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. 1991-02-28, Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotoju, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas;

kaltinami nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje padarymu,

J. I., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 1990-04-25, Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, dirbantis AB „(duomenys neskelbtini)“ linijos operatoriumi, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK) 284 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. C. ir A. B. pagrobė svetimą turtą, įsibrovę į patalpą; o būtent:

jie 2011-08-24, apie 21.00 val., veikdami bendrininkų grupėje, neteisėtai, neturint savininkų leidimo, įsibrovė į nukentėjusiosios M. P. namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pakilo kopėčiomis į namo antrą aukštą ir iš ten paėmė R. P. priklausančius kompiuterio monitorių ir procesorių – bendros 500 Lt vertės, tuo padarydami nukentėjusiajam R. P. 500 Lt dydžio turtinę žalą. Šiais savo veiksmais jie padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje.

J. I. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent:

jis 2011-08-24, apie 20.30 val., viešoje vietoje - prie namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, tai yra priėjęs prie A. P. be jokios priežasties jam sudavė tris kartus į krūtinės ląstos sritį, tuo sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais jis padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje.

Be to, J. I. sukėlė žmogui fizinį skausmą, o būtent:

jis 2011-08-24, apie 21.30 val., įsibrovė į M. P. namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur be jokios priežasties sudavė M. P., bandžiusiai užstoti jam kelią į kambarį, į pakaušį, nuo ko ji nukrito ant metalinių laiptų bei prarado sąmonę. Tokiais savo veiksmais J. I. sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą, tuo padarydamas nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis G. C. teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino iš dalies, nurodydamas, jog tikslios datos neatsimena, vakare, jam reikėjo surasti savo kaimynę vardu Brigita, nes norėjo paprašyti jos susitvarkyti savo kiemą, kad jis galėtų statyti tvorą. Bevaikštant pavėsinėje jis sutiko J. I., A. B., S. V. ir A. G.. Jie visi žaidė tinklinį. Jis paklausė A. G., kur yra Brigita ir šis atsakė, kad ji nuėjo pas „milijonierius“, kurių vardų kaltinamasis nežinojo. Tada jis kartu su A. B., S. V., G. S. ir A. G. nuėjo prie nukentėjusiųjų namo. Greta su A. G. liko stovėti toliau nuo namo, už krūmų ir jie namo nematė. S. V. stovėjo prie kelio ir matė nukentėjusiųjų namą. G. C. kartu su A. B. nuėjo į nukentėjusiųjų namus, pasibeldė į duris, tačiau niekas neatsiliepė. Kadangi durys buvo praviros, jie užėjo į vidų. Namo šeimininkė M. P. miegojo ir jiems atėjus nepabudo, namuose buvo dar kažkoks vyriškis. Jie užlipo į antrą aukštą pažiūrėti, ar nėra Brigitos, pamatė kambaryje stovintį kompiuterį ir jį paėmė, nes A. B. kompiuteris kaip tik buvo sugedęs. A. B. sakė, kad paims kompiuterį ir po dviejų dienų grąžins jį nukentėjusiems. Kompiuterio monitorių iš namų nešė A. B., G. C. nešė procesorių. Jis, A. B., S. V. ir G. S., trumpindami kelią, per krūmus nuėjo link A. B. namo, kur pajungė kompiuterį ir kaltinamasis išėjo tartis dėl darbo. Paskui jis vėl grįžo į A. B. namus. Po dviejų dienų jis sužinojo, kad kompiuteris yra paslėptas, nes A. B. išsigando, kadangi nukentėjusieji apie įvykį pranešė policijai. Kaltinamasis nurodė, kad jie neturėjo tikslo vogti kompiuterio, norėjo po kelių dienų jį grąžinti. Įvykio dieną P. namuose jis buvo pirmą kartą ir nukentėjusiosios M. P. nemušė, nes jiems užėjus į namus ji miegojo. Prisipažįsta, jog į nukentėjusiųjų namus užėjo be leidimo. G. C. nežino, kur buvo J. I. tuo metu, kai jis su A. B. nešė iš namų kompiuterį, jis Jaroslavą sutiko tik sekančią dieną po įvykio.

Kaltinamasis A. B. savo kaltę pripažino iš dalies bei parodė, kad įvykio dieną jis, S. V., G. C. ieškojo vienos merginos. Paskui jie sutiko A. G. ir G. S., kurių paklausė, ar jie nematė Brigitos. A. G. pasakė, kad Brigita gali būti pas „milijonierius“, nes ji su jais draugauja. Tuomet jis, S. V., G. C., A. G. ir Greta nuėjo prie nukentėjusiųjų namo. A. G. su Greta pasiliko toliau nuo namo, S. V. liko laukti prie kelio, o jis su G. C. nuėjo į nukentėjusiųjų namus. Namo durys buvo praviros, viduje miegojo moteris ir kažkoks vyras. Jie pakilo į antrą aukštą, pamatė ten stovintį kompiuterį ir A. B. kilo idėja paimti šį kompiuterį. A. B. pasakė G. C., kad jis susitars su A. P. ir grąžins jam kompiuterį vėliau. Monitorių iš namų nešė jis, o procesorių – G. C.. Kaltinamasis norėjo grąžinti kompiuterį nukentėjusiajam, tačiau sekančią dieną sužinojo, kad yra sulaikytas J. I., todėl išsigando bei paslėpė kompiuterį. A. B. nurodė, kad smurto prieš nukentėjusiuosius jis nenaudojo. J. I. nukentėjusiųjų namuose nebuvo, kaltinamasis ji matė tik pavėsinėje. Nurodė, kad jis atsiprašė nukentėjusiojo ir A. P. jam atleido.

Kaltinamasis S. V. savo kaltės nepripažino bei parodė, kad įvykio dieną jis, G. C., A. B., J. L., S. V. ir G. S. buvo pavėsinėje. Pro šalį ėjo A. G., prie jo priėjo G. C. ir jie apie kažką šnekėjosi, o paskui pasiūlė eiti ieškoti merginos, vardu Brigita. Jis, A. B., G. C., A. G. ir Greta nuėjo ieškoti merginos, kuri turėjo būti pas „milijonierius“, o J. I. liko pavėsinėje. A. G. su Greta pasiliko ant kalniuko, toliau nuo nukentėjusiųjų namo, o jie trise nuėjo toliau. Paskui kaltinamasis maždaug 10-15 metrų atstumu taip pat pasiliko netoli namo, o A. B. ir G. C. nuėjo į nukentėjusiųjų namą. Priėjęs arčiau jis išgirdo sakant, kad reikia lipti į antrą aukštą, nes jie yra antrame aukšte. Namuose girdėjosi įjungto televizoriaus garsas. Po 10 minučių A. B. išnešė iš namo monitorių, o G. C. - procesorių. Kaltinamasis paklausė, kam tas kompiuteris ir A. B. atsakė, kad tai jis paėmė kompiuterį ir kad jis susitars su „milijonieriais“. Jie per krūmus nuėjo link A. B. namo, G. C. išėjo, o jis su Greta pajungė atsineštą kompiuterį, nes A. B. kompiuteris buvo sugedęs. Paskui policija sulaikė J. I. dėl to, kad šis galimai sumušė M. P. ir dėl kompiuterio vagystės. A. B. bijojo, kad jo nesulaikytų, todėl paslėpė kompiuterį, sakydamas, kad jis su „milijonieriais“ susitars pats. Kaltinamasis nurodė, kad į nukentėjusiųjų namus jie ėjo tamsiu paros metu, apie 22.00 val. S. V. žinojo, kad A. B. gerai pažįsta „milijonierius“, su vienu iš jų žaidė tinklinį, todėl per daug nesijaudino. Jis galvojo, kad A. B. anksčiau tarėsi su nukentėjusiaisiais dėl kompiuterio, nes jokio išankstinio susitarimo pavogti kompiuterį tarp jų nebuvo, į nukentėjusiųjų namą jie ėjo ieškoti Brigitos, o ne imti kompiuterio. Kaltinamasis nurodė, kad jokio smurto jis nenaudojo, J. I. nukentėjusiųjų namuose nebuvo, paskutinį kartą jis jį matė pavėsinėje. Nukentėjusiųjų namo įėjimo durys buvo pravertos, viduje degė šviesa. Prisipažino, jog padėjo A. B. paslėpti pavogtą kompiuterį.

Kaltinamasis J. I. teisiamajame posėdyje savo kaltės nepripažino bei parodė, kad kompiuterio iš nukentėjusiojo namo jis nevogė ir M. P. nemušė. Įvykio dieną jis kartu su G. C., A. B., S. V. buvo pavėsinėje, žaidė tinklinį. Vėliau G. C. ir A. B. kažkur išėjo, o jam paskambino tėvas ir jis nuėjo namo, nes tėvas turėjo pavežti jį iki bankomato. Pakeliui, prie parduotuvės jis pamatė A. P., su kuriuo anksčiau ne vieną kartą tardavosi dėl automobilio pirkimo, tačiau jam vis kažkas neįtikdavo ir jis persigalvodavo. Pamatęs nukentėjusįjį jis sudavė jam du kartus nestipriai į krūtinę bei sėdęs į tėvo automobilį išvažiavo. Pasiskolinęs iš tėvo 20 litų jis nusipirko alaus ir grįžo atgal į pavėsinę. Paskui atvažiavo E. U. ir nuvežė juos į sodus, prie S. V. namų. Snežanai nuėjus namo jis pasakė, kad tuoj ateis ir nuėjo į P. namus su buteliu alaus. Durys buvo atidarytos, M. P. sėdėjo ir žiūrėjo televizorių. Jis paklausė, kur yra Artūras, bet negavęs atsakymo, užlipo į antrą aukštą ir atsistojo tarpduryje. Atėjusi S. V. pradėjo priekaištauti jam dėl to, kad šis išgėręs vaikšto po svetimus namus, o M. P. pradėjo varyti jį iš namų ir jis išėjo lauk, nukentėjusiosios nemušė, kompiuterio nevogė. Sekančią dieną radęs praleistą A. P. skambutį jam perskambino ir šis apkaltino jį pavogus kompiuterį. Tuo metu pas jį atvyko policija. Kaltinamasis nurodė, kad jis M. P. telefonu negrasino.

Nukentėjusioji M. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2011-08-24 vakare, pro neužrakintas namo duris pas juos į namus adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atėjo J. I. ir S. V., paklausė, kur yra jos sūnus Artūras. Namuose ji buvo viena, sūnaus nebuvo. Tada jie prašė pasakyti sūnaus telefono numerį, bandė jo ieškoti po namus. Nukentėjusioji nenorėjo įleisti jų į namus, tuomet J. I. sudavė jai smūgį į pakaušį, nuo kurio ji nukrito ir atsitrenkė į laiptus, buvo trumpam paradusi sąmonę. Apie tai, kad iš namų dingo kompiuteris ji sužinojo tada, kai jos sūnūs Rimantas ir Artūras grįžo namo ir užlipę į antrą aukštą pamatė, jog nėra kompiuterio. Nukentėjusioji nurodė, kad tą dieną į jos namus buvo atėjęs tik J. I., dar keturi žmonės stovėjo maždaug 20 metrų atstumu nuo namo. Nukentėjusioji atsisakė pareikšto civilinio ieškinio.

Nukentėjusysis R. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2011-08-24 vakare kaltinamieji su draugais buvo prie parduotuvės, esančios A.Kojelavičiaus g., Vilniuje. Jis, R. M., brolis Artūras ėjo iš parduotuvės. Staiga prie jų sustojo automobilis AUDI, iš kurio išlipęs J. I. paklausė, kuris iš jų yra Artūras ir trenkė jam kumščiu į krūtinę. Kai nukentėjusysis atsistojo tarp jų, tada J. I. sudavė ir jam. Tuomet į konfliktą įsikišo draugai, visus nuramino ir jie išsiskirstė. Po to jiems paskambino mama ir pasakė, kad J. I. atėjo į namus ir kelia triukšmą. Jis po 10 minučių buvo namuose, jokių vaikinų prie namų nebuvo. Mama pasakė, kad atėjęs J. I. sukėlė triukšmą, ją pastūmė. Nuėjęs į namo antrą aukštą jis pamatė, kad nėra kompiuterio. Pamanė, kad jį pavogė J. I., kadangi jis buvo užėjęs į namą. Po kreipimosi į policiją kompiuteris atsirado, nukentėjusysis jį atsiėmė policijoje, todėl civilinio ieškinio atsisako. R. P. nurodė, kad J. I. nėra jo joks pažįstamas, po kompiuterio vagystės jis su juo nebendravo. Jis pažįsta A. B. tik iš matymo, kitų kaltinamųjų apskritai nepažįsta. Nurodė, kad J. I. skambino jo broliui Artūrui dėl automobilio pirkimo, paskui apkaltino brolį, kad šis pažadėjęs pirkti automobilį jo nepirko.

Nukentėjusysis A. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad tą vakarą jis buvo susitikęs su kaltinamuoju J. I. prie parduotuvės, esančios Kojelavičiaus gatvėje, Vilniuje. J. I. buvo vienas, o jis buvo su broliais Rimantu ir Dariumi, draugėmis Renata ir Brigita. Apsipirkę parduotuvėje jie ėjo namo, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, o J. I., išlipęs iš automobilio, pradėjo prie jo kabinėtis, kad jis nepirko kažkokio automobilio. J. I. buvo išgėręs ir nukentėjusysis nežino, apie ką jis kalbėjo. Pokalbio metu kaltinamasis sudavė jam du smūgius į krūtinę, jis pasitraukė nuo jo ir nuėjo namo. Paskui į brolio Rimanto telefoną atėjo žinutė nuo draugo A. G., kurioje buvo parašyta, kad jie neeitų į namus, nes namuose yra kompanija. Jie nusprendė neeiti ir truputį palaukti. Paskui į brolio telefoną paskambino motina ir pasakė, kad namuose yra Jarekas, ieško nukentėjusiojo, grasina, sakė, kad ją mušė. J. I. liepė pasakyti brolio Rimanto telefoną, paskui jam pats paskambino ir su juo kalbėjosi. Jiems atėjus namo, Jaroslavo ten jau nebuvo. Paskui brolis užlipo į antrą aukštą ir pasakė, kad dingo kompiuteris. Jie kreipėsi į policiją dėl kompiuterio pagrobimo ir įtarė, jog tai galėjo padaryti J. I.. Nukentėjusysis negali nurodyti, dėl kokios priežasties jį mušė J. I. prie parduotuvės, nes jokių reikalų su juo neturėjo. Pretenzijų dėl kompiuterio vagystės kaltinamiesiems neturi.

Liudytoja S. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad tą dieną ji, J. L., J. I., A. B., S. V. sėdėjo pavėsinėje iki vakaro. Apie 20.30 val. namo išėjo A. B., G. S. ir S. V.. Ji, J. L., J. I. pasiliko, nes juos į namus žadėjo parvežti E. U.. Kai atvažiavo E. U., visi susėdo į automobilį ir jis parvežė juos namo. Išlipęs Jaroslavas kažkur išėjo. Liudytoja pagalvojo, kad nuėjo pas nukentėjusiuosius į namus atsiprašyti. Ją E. U. nuvežė iki nukentėjusiųjų namų, nes ji norėjo susirasti Jaroslavą. Namuose pas nukentėjusiuosius degė šviesa. Pamačiusi ten J. I. siluetą, ji taip pat užėjo į namą. J. I. gražiai kalbėjosi su M. P. pirmame namo aukšte, nesimušė. Paskui J. I. ir M. P. kartu nuėjo į antrą aukštą, kadangi jų sūnus Artūras gyvena antrame namo aukšte, tačiau ten nieko nebuvo. Tada M. P. davė telefoną ir J. I. pasikalbėjo telefonu su Artūru. M. P. pasakė, kad jie eitų namo, nes jau tamsu ir jie išėjo, pakeliui nieko nesutiko. Liudytoja nurodė, kad ji su kaltinamuoju J. I. gyvena kartu vienerius metus, augina vaiką. J. I. nukentėjusiųjų kompiuterio nevogė. Liudytojai žinoma, kad nukentėjusysis A. P. buvo parašęs J. I. žinutę dėl automobilio pirkimo, Jaroslavas kelis kartus siūlė nukentėjusiajam Artūrui pirkti tai vieną, tai kitą automobilį, kol Artūras galų gale parašė, kad susirado pigesnį automobilį. Apie konfliktą prie parduotuvės ji žino tik iš pasakojimų.

Liudytojas E. U. teisiamajame posėdyje parodė, kad įvykio dieną, apie 19.30 val., jam paskambino pažįstama S. V. ir paprašė nuvežti ją su draugais namo. Jam apie 20.30 val. atvažiavus jos paimti, pavėsinėje buvo J. L., S. V. ir J. I., kuris paprašė jį nuvežti į nukentėjusiųjų namus. Jis nuvežė Snežaną ir Jaroslavą namo, tačiau J. I. išlipęs iš automobilio kažkur dingo. Tada Snežana paprašė nuvežti ją pas nukentėjusiuosius. Jis nematė, kas vyko nukentėjusiųjų namuose, nes išvažiavo, prie jų namų tą vakarą jokių pašalinių asmenų nematė.

Liudytoja J. L. teisiamajame posėdyje parodė, kad tą vakarą ji, S. V., A. B., S. V. buvo pavėsinėje. Vakare visi pradėjo skirstytis. Apie 20.00-21.00 val. prie pavėsinės liko tik ji, Snežana ir J. I., kuris kažkur buvo išėjęs. Jam grįžus atvažiavo E. U. ir nuvežė juos visus namo. Snežanai nuėjus namo, J. I. išlipęs iš automobilio kažkur išėjo. Snežana pamanė, kad jis nuėjo į nukentėjusiųjų namus, todėl paprašė E. U. pavežti ją iki jų namų. Jai nežinoma, kur tą vakarą išėję iš pavėsinės buvo G. S., S. V., A. B. ir G. C.. Jie iš pavėsinės išėjo visi kartu.

Liudytojas V. I. teisiamajame posėdyje parodė, kad jis yra J. I. tėvas. Liudytojas parodė, kad įvykio dieną, apie 20.00 val. į namus atėjo sūnus Jaroslavas, pasakė, kad su draugais žaidžia tinklinį, prašė nuvežti jį į bankomatą, esantį prie parduotuvės „Norfą“, nusiimti pinigų. Vos jiems išvažiavus, sūnus pamatė kažkokius draugus, paprašė sustabdyti automobilį. Pasikalbėjęs su draugais jis grįžo ir jie nuvažiavo prie bankomato. Kadangi pinigų bankomate nebuvo, jis pasiskolino iš jo 10 Lt ir liudytojas nuvežė sūnų į pavėsinę, esančią A. Kojelavičiaus gatvės pabaigoje, prie geležinkelio pervažos. Sekančią dieną pas juos atvyko tyrėjas, klausė Jaroslavo kur yra kompiuteris. Sūnus nežinojo apie kokį kompiuterį vyksta kalba ir tyrėjas sūnų išsivedė. Norėdamas išsiaiškinti, ką padarė sūnus, jis nuvažiavo pas nukentėjusiuosius, kur buvo pasitiktas keiksmažodžiais. Iš visos kalbos suprato, kad kažkas pavogė kompiuterį.

Liudytojas A. G. teisiamajame posėdyje parodė, kad jis pažįsta kaltinamuosius. Įvykio dieną jis prie pavėsinės, esančios Arimų gatvėje, Vilniuje, susitiko G. C., A. B., S. V. ir G. S., jie visi nuėjo pas nukentėjusiuosius ieškoti merginos, vardu Brigita. Jis su Greta į nukentėjusiųjų namus neėjo ir neatsimena, kas iš kaltinamųjų užėjo į nukentėjusiųjų namus. Nukentėjusiųjų namo durys nebuvo užrakintos, pas juos J. I. nebuvo. Nukentėjusiųjų kompiuterį nešėsi A. B. ir G. C..

Liudytojas D. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad įvykio dieną jis kartu su broliais Rimantu, Artūru, drauge Renata ir dar keliais draugais buvo parduotuvėje, esančioje Kojelavičiaus gatvėje, Vilniuje, nusipirkti alaus. Apsipirkę ėjo namo adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Susitiko J. I., kuris pasakė „duok alaus“. Brolis Artūras jam alaus nedavė, tada jis pradėjo broliui reikšti pretenzijas dėl kažkokio automobilio, paskui priėjęs prie brolio Artūro sudavė jam du kartus kumščiu į krūtinę, o kitas brolis Rimantas juos išskyrė. Jie nuėjo link namų ir beeinant broliui Rimantui paskambino motina ir pasakė, kad pas juos namuose yra Jarekas. Tačiau jiems atėjus namo, Jareko nebuvo. Mama sakė, kad jis jai trenkė per galvą. Atėjus namo, maždaug po 30 minučių brolis užlipo į antrą aukštą ir pastebėjo, kad yra dingęs kompiuteris. Liudytojas nurodė, kad kaltinamojo J. I. jis anksčiau nepažinojo ir apie jokius pasiūlymus pirkti automobilį negirdėjo.

Liudytoja R. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad įvykio dieną ji, Darius, Artūras ir Brigita ėjo iš parduotuvės, esančios Kojelavičiaus gatvėje, Vilniuje. Pakeliui sutiko J. I., kuris priėjo ir pradėjo kalbėtis su A. P.. Jų pokalbio ji negirdėjo. Paskui jie dėl liudytojai nežinomų priežasčių abudu susistumdė. Paskui juos išsiskyrė ir jie nuėjo link sodų. Tada Rimantui paskambino motina, pasakė, kad pas juos namuose yra Jarekas ir kad ji yra sumušta. Jiems atėjus į nukentėjusiųjų namus, Jaroslavo juose nebuvo, buvo pavogtas kompiuteris. Palaikė savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.

Liudytoja G. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad ji pažįsta kaltinamuosius, nukentėjusiųjų nepažįsta. Liudytoja palaikė savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad 2011-08-24 vakare ji kartu su savo draugais G. C., A. B., S. V., S. V. ir J. L. buvo Arimų g., Vilniuje, pavėsinėje prie tinklinio aikštelės. Apie 19.00 val. pro pavėsinę praėjo vaikinas, pravarde „Sendrikas“ (A. G.). G. C. nuėjo su juo pasikalbėti ir po to jie kažkur nuėjo. Apie 20.40 val. kažkas iš nuėjusių vaikinų paskambino S. V. ir ji kartu su Sigitu nuėjo prie autobusų sustojimo Arimų gatvėje ir ten susitiko su išėjusiais vaikinais. Pasikalbėję vaikinai nutarė eiti kažkur į sodus, esančius netoli Arimų gatvės, nes jiems reikėjo surasti kažkokią merginą vardu Brigita, paskui žadėjo palydėti ją namo. Vaikinai liepė jai stovėti prie vieno iš namo, o patys nuėjo toliau. Jie grįžo maždaug po 10 minučių, Genadijus nešė kompiuterio procesorių, o A. B. – monitorių. Ji kartu su vaikinais kažkokiais laukais nuėjo į A. B. namus, kur jie pajungė procesorių ir monitorių. Ji nežino, iš kur vaikinai gavo šiuo daiktus, jie jai nieko neaiškino. J. I. po to, kai jie išsiskyrė prie pavėsinės, ji daugiau tą vakarą nematė (1 t., b.l. 58).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamųjų G. C., A. B. ir J. I. kaltę patvirtina šie byloje esantys rašytiniai įrodymai:

1) įvykio vietos apžiūros protokolu buvo apžiūrėta nusikalstamos veikos padarymo vieta – namas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Protokole nurodyta, kad namo įėjimo durys yra be pažeidimų, antrame namo aukšte stovi procesoriaus dėžė, ant kurios guli klaviatūra, šalia stovi garso kolonėlės, guli laidai, pelė. Iki antrojo aukšto lango yra 4 metrai. Įvykio vietos apžiūros metu paimtos nuopjovos nuo kompiuterio klaviatūros, USB jungties, kolonėlės jungties (1 t., b.l. 7-19);

2) specialisto išvadose Nr. S 377/11 (01), Nr. S 388/11 (01) nurodyta, kad atlikus DNR tyrimą, nuopjovose nuo kompiuterio kolonėlės jungties, kompiuterio USB jungties DNR profilių, tinkamų asmens identifikavimui, negauta (1 t., b.l. 24; 26);

3) nukentėjusiojo A. P. parodymų patikrinimo vietoje protokolu, kuriuo jis nurodė vietą, kur prie jo priėjo J. I., paprašė išgerti ar pinigų alui bei be jokios priežasties sudavė jam tris kartus kumščiu krūtinės ląstos sritį (1 t., b.l. 47-49);

5) daikto apžiūros protokolu buvo apžiūrėtas kompiuteris, paimtas A. B. nurodytoje vietoje, susidedantis iš plokščiojo monitoriaus „Samsung“, 30x40 cm dydžio, procesoriaus „Intel Celeran“, kuriame yra vienas kompaktinių diskų skaitytuvas, diskelių skaitymo junginys (1 t., b.l. 84-90);

6) daiktų parodymo atpažinti protokolu nukentėjusysis R. P. tvirtai atpažino iš jo namų paimtą procesorių pagal bendrą vaizdą, pavadinimą, šoninio dangčio nebuvimą, procesoriaus viduje apvyniotą ventiliatorių varine viela (1 t., b.l. 91-92);

7) daiktų parodymo atpažinti protokolu nukentėjusysis R. P. tvirtai atpažino iš jo namų paimtą monitorių pagal bendrą vaizdą, pavadinimą bei jo gale nesančio dangtelio, uždengiančio laidų lizdus (1 t., b.l. 93-95). Po apžiūros minėti daiktai buvo grąžinti nukentėjusiajam (1 t., b.l. 97);

8) S. V. parodymų patikrinimo vietoje protokolu, kuriuo jis nurodė nukentėjusiųjų namą, iš kurio G. C. ir A. B. išnešė procesorių ir monitorių. Vietą, kur jis stovėjo šalia nukentėjusiojo namo, kai buvo nešamas kompiuteris. A. B. namą, kur jie atsinešė ir pajungė kompiuterį. Po to S. V. parodė kelią, kuriuo jis su A. B. kitą rytą nešė slėpti procesorių ir monitorių bei vietą, kur šie daiktai buvo paslėpti (2 t., b.l. 175-186);

9) A. B. parodymų patikrinimo vietoje protokolu, kuriuo jis nurodė nukentėjusiųjų namą, iš kurio jis ir G. C. išnešė procesorių ir monitorių. Kelią, kuriuo jie ėjo link A. B. namų. Savo namą, į kurį jie atsinešė ir pajungė kompiuterį. Po to A. B. parodė vietą, kur kitą rytą paslėpė procesorių ir monitorių bei jo nurodytoje vietoje buvo rasti baltos spalvos maišai, kuriuos atidengus buvo rasti procesorius bei monitorius (3 t., b.l. 22-33).

Baudžiamoji atsakomybė už svetimo turto pagrobimą, įsibraunant į patalpą pagal BK 178 straipsnio 2 dalį taikoma asmenims, kurie neteisėtai, be savininko leidimo, įsibrauna į patalpą bei pagrobia iš ten jiems nepriklausantį turtą.

Kaip matyti iš byloje esančių kaltinamųjų G. C. ir A. B. parodymų, ieškodami merginos vardu Brigita, be savininkų leidimo pro praviras įėjimo duris jie pateko į nukentėjusiųjų P. namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Neradę namuose merginos, jie pamatė kompiuterį ir nutarė jį paimti, kurį nunešė į A. B. namą bei ten jį pajungė. Kaltinamieji G. C. ir A. B. nurodė, kad sumanymas paimti kompiuterį kilo jį pamačius, išankstinio susitarimo vogti jie neturėjo. S. V. tuo metu stovėjo lauke, netoli nukentėjusiųjų namo ir apie tai, kad jie paėmė kompiuterį sužinojo tik pamatęs juos išeinančius su procesoriumi ir monitoriumi iš nukentėjusiųjų namo. S. V. patvirtino šiuos kaltinamųjų G. C. ir A. B. parodymus, nurodydamas, kad jie nuėjo į nukentėjusiųjų namą ieškoti merginos, o jis liko stovėti lauke, netoli namo. Po 10 minučių A. B. išnešė iš namo monitorių, o G. C. - procesorių. Paklausęs draugų kam tas kompiuteris, A. B. atsakė, jog jis susitars dėl kompiuterio su nukentėjusiasiais. Kadangi S. V. žinojo, kad A. B. gerai pažįsta nukentėjusiuosius, per daug nesijaudino, padėjo kompiuterį pajungti A. B. namuose ir išėjo. S. V. nurodė, kad jokio išankstinio susitarimo vogti kompiuterio jie neturėjo, į nukentėjusiųjų namą ėjo kitu tikslu, ieškoti merginos. Tokius kaltinamųjų parodymus patvirtino liudytoja G. S., nurodydama, kad jai laukiant lauke grįžtančių iš nukentėjusiojo namo vaikinų, nuėjusių ieškoti merginos, po 10 minučių ji pamatė G. C., nešantį procesorių ir A. B., nešantį monitorių. Kompiuteris buvo nuneštas į A. B. namus ir pajungtas. Apklaustas posėdyje liudytojas A. G. taip pat patvirtino aplinkybę, jog kaltinamieji į nukentėjusiųjų namus ėjo ieškoti merginos, o grįžus iš jo A. B. nešė monitorių, o G. C. – procesorių.

Teismas neturi pagrindo netikėti kaltinamųjų, liudytojų G. S. ir A. G. parodymais apie tai, kad kaltinamieji į nukentėjusiųjų namus ėjo, turėdami tikslą rasti merginą vardu Brigita, o ne vogti kompiuterio, kadangi jų duoti parodymai yra nuoseklūs, neprieštaraujantys vieni kitiems bei nukentėjusiųjų parodymams. Nukentėjusieji A. P. ir R. P. patvirtino įvykio dieną buvę kartu su draugėmis Renata ir Brigita, todėl akivaizdu, jog kaltinamųjų ieškoma mergina tą dieną galėjo būti nukentėjusiųjų namuose.

Kaltinamasis A. B. teisiamajame posėdyje prisipažino, kad sumanymas paimti kompiuterį kilo jį pamačius nukentėjusiųjų namuose, jis apie tai pasakė kartu buvusiam G. C. ir šis tokiam sumanymui neprieštaravo, nors nukentėjusiųjų tuo metu namuose nebuvo ir leidimo paimti kompiuterio jie neturėjo.

Įvertinęs šiuos byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, jog kaltinamųjų G. C. ir A. B. kaltė pagrobus svetimą turtą bendrininkų grupėje yra įrodyta, kadangi teismų praktikoje yra pripažįstama, kad bendrininkų susitarimas dėl bendros nusikalstamos veikos gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje ir gali būti išreikštas bet kokia forma, tame tarpe ir konkliudentiniais veiksmais. Šiuo atveju, G. C. sutikus su A. B. pasiūlymu paimti kompiuterį ir jiems abiems nešant kartu kompiuterį iš nukentėjusiųjų namų, jie yra laikomi šio nusikaltimo vykdytojais, todėl už šį nusikaltimą turi atsakyti kartu.

Be kaltinamųjų G. C. ir A. B. prisipažinimo pagrobus kompiuterį, jų kaltė yra įrodyta kaltinamojo S. V., liudytojų G. S. ir A. G. parodymais, mačiusiais, kaip G. C. ir A. B. išnešė kompiuterį iš nukentėjusiųjų namų, atsinešė jį į A. B. namus bei ten pajungė. Pavogtas ir paslėptas kompiuteris (procesorius bei monitorius) buvo rastas kaltinamojo A. B. nurodytoje vietoje (3 t., b.l. 22-33) ir nukentėjusysis R. P. jį atpažino pagal individualius požymius (1 t., b.l. 91-92; 93-95).

Kaltinamųjų G. C. ir A. B. veika taip pat teisingai kvalifikuota kaip įsibrovimas į patalpą, kadangi byloje neabejotinai nustatyta, kad kaltinamieji į nukentėjusiųjų namus įėjo vakare, pro neužrakintas duris, tuo metu, kai nukentėjusioji M. P. miegojo, o kitų nukentėjusiųjų nebuvo namuose. Kaltinamieji aiškiai suvokė, kad namuose nėra jų ieškomų žmonių, tačiau jie vis tiek be savininkų leidimo vaikštinėjo po namą ir pamatę stovintį kompiuterį, jį pagrobė. Kadangi nusikaltimo nuosavybei atvejais neteisėtu laikomas bet koks patekimas į patalpą, net ir neįveikiant kliūčių, neturint jokių teisių įeiti, jų veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 str.2 d.

S. V. taip pat yra pareikštas kaltinimas pagal BK 178 str. 2 d. dėl to, kad jis veikdamas bendrininkų grupėje kartu su G. C. ir A. B. bei turėdamas su jais vieningą tikslą - pagrobti svetimą turtą, stebėjo aplinką, kad niekas nesutrukdytų G. C. ir A. B. daromam nusikaltimui. Teismo manymu, šis S. V. pareikštas kaltinimas teisiamajame posėdyje nepasitvirtino.

S. V. teisiamajame posėdyje nurodė, kad jis stovėjo lauke, o A. B. ir G. C. nuėjo į nukentėjusiųjų namą ieškoti merginos, tačiau grįžo iš jo nešdami procesorių bei monitorių. Paklausęs kam tas kompiuteris, A. B. patikino, kad jis dėl jo susitars su nukentėjusiaisiais. S. V. dėl paimto kompiuterio nesijaudino, nes žinojo, kad A. B. bendrauja su nukentėjusiaisiais. Kaltinamasis nurodė, kad jokio išankstinio susitarimo vogti jie neturėjo. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu S. V. nurodė, kad jis buvo užėjęs į nukentėjusiųjų namus, kuriuose degė šviesa, tačiau stovėjo tarpduryje ir toliau neėjo, kol kiti kaltinamieji ieškojo merginos. Pamatęs juos nešant kompiuterį paklausė, kam jis yra reikalingas (2 t., b.l. 173-174). Parodymų patikrinimo vietoje metu S. V. nurodė tik vietą prie namo, kur jis stovėjo su A. G., kai kiti kaltinamieji buvo nuėję į nukentėjusiųjų namus (2 t., b.l. 175-186). Kaltinamojo S. V. parodymus apie tai, kad jis nebuvo užėjęs į nukentėjusiųjų namus, teisiamajame posėdyje patvirtino kiti kaltinamieji G. C. ir A. B., nurodydami, kad į nukentėjusiųjų namus ieškoti merginos ėjo tik jie, S. V. stovėjo lauke, netoli namo. Jokio išankstinio susitarimo vogti jie neturėjo, sumanymas paimti kompiuterį kilo jį pamačius, o S. V. apie paimtą kompiuterį sužinojo tik pamatęs, kai jį nešė G. C. ir A. B.. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis G. C. savo kaltės visiškai nepripažino, o kaltinamasis A. B. davė tokius pat parodymus, kaip ir teisiamajame posėdyje, patvirtindamas juos parodymų patikrinimo vietoje metu (3 t., b.l. 20-21; 22-33). Liudytojai G. S. ir A. G. taip pat patvirtino kaltinamųjų parodymus apie tai, kad į nukentėjusiųjų namą buvo einama ieškoti merginos ir apie jokį kompiuterį iš anksto nebuvo kalbama. Paimtą kompiuterį iš nukentėjusiųjų namo nešė G. C. ir A. B..

BPK 20 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti. Apkaltinamasis nuosprendis gali būti grindžiamas tik tais įrodymais, kurie neabejotinai patvirtina kaltininko kaltų veiksmų padarymą, o duomenys, kurie kelia abejonę, negali būti vertinami kaip įrodymai, patikimai patvirtinantys nagrinėjamus kaltinimus. Visos abejonės traktuojamos kaltinamojo naudai.

Atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, teismas negali daryti kategoriškos išvados, kad S. V. turėjo vieningą tikslą kartu su kitais kaltinamaisiais grobti svetimą turtą, kadangi šios aplinkybės nepatvirtino nei vienas iš teisiamajame posėdyje apklaustų asmenų. Byloje nustatyta, kad kaltinamieji į nukentėjusiųjų namus ėjo ieškoti merginos, o ne turėdami tikslą vogti, namo viduje S. V. nevaikščiojo, stovėjo netoli ir apie paimtą kompiuterį sužinojo tik jį pamatęs pas kitus kaltinamuosius. Tačiau žinodamas, jog A. B. bendrauja su nukentėjusiaisiais, jis dėl to per daug nesijaudino. Esant tokiems įrodymams negalima teigti, jog S. V. tyčia buvo nukreipta į svetimo turto pagrobimą.

Byloje taip pat nustatyta, kad sekančią dieną po kompiuterio pagrobimo nukentėjusieji kreipėsi į policiją ir dėl to buvo sulaikytas J. I.. Tai sužinojęs kaltinamasis A. B. išsigando, paskambino S. V. ir jie abu paslėpė kompiuterį. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad S. V. iš anksto būtų žadėjęs kitiems kaltinamiesiems slėpti pagrobtus daiktus.

Vagystė yra laikoma baigta nuo turto paėmimo momento. Materialiose nusikalstamų veikų sudėtyse į bendrą nusikalstamą veiką galima įsilieti tik iki nusikalstamų padarinių atsiradimo, t.y. šiuo atveju iki turto užvaldymo. Todėl teigti, jog S. V. dalyvavo vagystėje su kitais kaltinamaisiais tik padėdamas sekančią dieną paslėpti kompiuterį, pagrindo nėra, nes jokio išankstinio susitarimo tarp kaltinamųjų dėl pagrobtų daiktų slėpimo nebuvo.

Atsižvelgiant į nurodytus motyvus bei byloje esančius įrodymus, S. V. pagal BK 178 str. 2 d. išteisintinas, kadangi nepadaryta veika tutinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

J. I. kaltinamas pažeidęs viešąją tvarką, t.y. priėjęs prie A. P. be jokios priežasties sudavęs jam tris kartus į krūtinės ląstos sritį, tuo sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą.

Kaltinamojo kaltė, padarius šią nusikalstamą veiką, yra įrodyta jo paties prisipažinimu bei kitais byloje esančiais įrodymais. Kaltinamasis prisipažino viešoje vietoje, prie parduotuvės, kitų žmonių akivaizdoje trenkęs nukentėjusiajam A. P. į krūtinės sritį, nes šis tardavosi su juo dėl automobilio pirkimo, o po to persigalvodavo pirkti. Nukentėjusysis A. P. nurodė, kad jam nežinoma, dėl kokių priežasčių neblaivus J. I. jam trenkė, nes jis su juo jokių reikalų neturėjo. Smūgių sudavimo faktą viešoje vietoje nukentėjusiajam A. P. taip pat patvirtino buvę kartu su juo nukentėjusysis R. P., liudytojai D. P. ir R. M..

J. I. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 str. 1 d., kadangi byloje neabejotinai nustatyta, jog vieta prie parduotuvės yra vieša, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu buvo ir turėjo teisę lankytis kiti asmenys dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos ir kad smurto veiksmai buvo atlikti būtent viešoje vietoje. Nors kaltinamojo elgesio paskatos galbūt buvo asmeniniai nesutarimai su nukentėjusiuoju, tačiau smurtaudamas jis suprato, kad tai daro viešoje vietoje, numatė, kad šiais veiksmais bus padaryta žala ne tik nukentėjusiajam, bet ir pademonstruota nepagarba aplinkiniams ir aplinkai.

Kaltinamasis J. I. neprisipažino padaręs nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 1 d., teigdamas, jog nukentėjusiosios M. P. nemušė. Nukentėjusioji M. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, teik teisme nuosekliai teigė, kad atėjęs vakare į jos namus J. I. su S. V. ieškojo jos sūnaus Artūro po namus. Nukentėjusiajai nenorint įsileisti kaltinamojo į namus, jis sudavė jai smūgį į pakaušį, nuo kurio ji nukrito ir atsitrenkė į laiptus, buvo trumpam paradusi sąmonę. Tuomet ji paskambino savo sūnui Rimantui, pranešė apie J. I. apsilankymą savo namuose bei jos sumušimą. Nukentėjusieji R. P. ir A. P. patvirtino šią M. P. nurodytą aplinkybę.

Teismo manymu, kaltinamojo J. I. kaltė, padarius šią nusikalstamą veiką yra įrodyta nukentėjusiųjų parodymais, kurie yra nuoseklūs bei neprieštaraujantys vieni kitiems. Byloje nėra jokių duomenų, kad iki minėto įvykio M. P. ir J. I. konfliktuotų, kaltinamasis tokių aplinkybių taip pat nenurodė, todėl apkalbėti kaltinamąjį M. P. neturi jokio pagrindo.

Liudytojos S. V. parodymai apie tai, kad J. I. nemušė M. P., vertinami kritiškai, kadangi liudytoja gyvena kartu su kaltinamuoju, augina vaiką, todėl duodama tokius parodymus, ji bando švelninti kaltinamojo padėtį.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, jų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kaltinamųjų asmenybes.

Kaltinamasis G. C. padarė apysunkį nusikaltimą (LR BK 11 str. 4 d.), nukentėjusieji nuo civilinio ieškinio atsisakė. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis savo kaltę pripažino bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstama veika yra padaryta bendrininkų grupėje (LR BK 60 str. 1 d. 1 p.). G. C. buvo baustas administracine tvarka (2 t., b.l. 150-153), psichiatrinėje ligoninėje nesigydė (2 t., b.l. 156), į priklausomybės ligų centro įskaitą neįrašytas (2 t., b.l. 157).

Atsižvelgiant į tai, kad G. C. šią nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, jam skirtina BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė. Kadangi kaltinamasis augina mažametį vaiką, išlaiko šeimą, padarytas nusikaltimas sunkių pasekmių nesukėlė, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, pasižadėjo ateityje nedaryti nusikalstamų veikų, yra pagrindas taikyti jo atžvilgiu BK 75 str. ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti maksimaliam trejų metų laikotarpiui, nes šiuo atveju, teismo manymu, bausmės tikslai bus pasiekti neizoliavus jo nuo visuomenės.

G. C. į paskirtą laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytinas kardomojo kalinimo (suėmimo) laikas nuo 2011-09-06 iki 2012-05-15 (2 t., b.l. 56-57; 80-81; 86; 88, 91; 3 t., b.l. 150-151). Jam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (3 t., b.l. 152; BPK 307 str. 1 d. 6 p.).

Kaltinamasis A. B. padarė apysunkį nusikaltimą (LR BK 11 str. 4 d.), nukentėjusieji nuo civilinio ieškinio atsisakė. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis savo kaltę pripažino bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstama veika yra padaryta bendrininkų grupėje (LR BK 60 str. 1 d. 1 p.). A. B. administracine tvarka nebaustas (3 t., b.l. 45), psichiatrinėje ligoninėje nesigydė (3 t., b.l. 48), į priklausomybės ligų centro įskaitą neįrašytas (3 t., b.l. 49).

Atsižvelgiant į tai, kad A. B. anksčiau nebuvo teistas bei baustas administracine tvarka, dirba, jam skirtina BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatyta bausmė - bauda. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. B. nuo 2011-09-06 iki 2011-09-07 buvo laikinai sulaikytas (3 t., b.l. 12-13; 40). Todėl A. B. viena laikino sulaikymo para įskaitytina į atliktą bausmę, vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviejų MGL dydžio baudai (BK 65 str., 66 str.). Jam skirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (3 t., b.l. 41; BPK 307 str. 1 d. 6 p.).

J. I. padarė du nesunkius nusikaltimus (BK 11 str. 3 d.), kurie sunkių pasekmių nesukėlė, turtinė žala nepadaryta. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. J. I. buvo baustas administracine tvarka (2 t., b.l. 47-52), psichiatrinėje ligoninėje nesigydė (2 t., b.l. 54), į priklausomybės ligų centro įskaitą neįrašytas (2 t., b.l. 55).

Atsižvelgiant į tai, kad J. I. anksčiau nebuvo teistas, padarė du nesunkius nusikaltimus, kurie sunkių pasekmių nesukėlė, turtinė žala nepadaryta, dirba, jam skirtinos BK 284 str. 1 d. ir 140 str. 1 d. sankcijose numatytos bausmės – laisvės apribojimas, kurios bendrintinos dalinio sudėjimo būdu (BK 63 str. 1, 4 d.d.). Iš bylos medžiagos matyti, kad J. I. nuo 2011-08-25 iki 2011-08-26 buvo laikinai sulaikytas (2 t., b.l. 2-3; 25). Todėl J. I. viena laikino sulaikymo para įskaitytina į atliktą bausmę, vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 65 str., 66 str.). Jam skirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti– paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (2 t., b.l. 26, 27-28; BPK 307 str. 1 d. 6 p.).

Nukentėjusieji pareikšto civilinio ieškinio teisiamajame posėdyje atsisakė, atsisakymo pasekmės jiems žinomos, todėl procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktinas (BPK 113 str. 2 d., CPK 140 str. 1 d., 293 str. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 301 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304, 305, 307, 308, 313 straipsniais, teismas

nusprendžia:

G. C. (G. C.) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 2 (dvejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 3 dalimi, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridėti bausmę, paskirtą Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2009-02-04 nuosprendžiu bei skirti G. C. galutinę subendrintą 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti kardomojo kalinimo (suėmimo) laiką nuo 2011-09-06 iki 2012-05-15.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti trejų metų laikotarpiui, įpareigojant nuteistąjį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

G. C. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. B. (A. B.) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 20 (dvidešimties) minimalių gyvenimo lygių, t.y. 2 600 Lt (dviejų tūkstančių šešių šimtų litų) baudą.

Į atliktos bausmės laiką A. B. įskaityti vieną laikino sulaikymo parą nuo 2011-09-06 iki 2011-09-07, prilyginant ją dviejų MGL dydžio baudai bei skirti jam galutinę 18 (aštuoniolikos) minimalių gyvenimo lygių, t.y. 2 340 Lt (dviejų tūkstančių trijų šimtų keturiasdešimties litų) dydžio baudą.

A. B. išaiškinama, kad baudą privaloma sumokėti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, banke į Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, esančią AB bankas „Swedbank“. Įmokos kodas 6801. Baudos mokėjimo patvirtinantį dokumentą pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, teismo priimamasis skyrius). Nustatytu laiku nesumokėta bauda, bus išieškoma priverstinai (BVK 22 str.).

A. B. skirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

J. I. (J. I.) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje ir skirti:

- pagal LR BK 284 str. 1 d. – 4 (mėnesių) laisvės apribojimo bausmę;

- pagal LR BK 140 str. 1 d. - 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu bei skirti J. I. subendrintą 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuteistąjį tęsti darbą bei būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

Į atliktos bausmės laiką J. I. įskaityti vieną laikino sulaikymo parą nuo 2011-08-25 iki 2011-08-26, prilyginant ją dviem laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

J. I. skirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti J. I., kad jam vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam gali būti keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

S. V. pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

S. V. skirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.

Teisėjas Jeugenijuš Jaglinski