- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-29
- Bylos Nr.
- II-20-982/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-06975-2015-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Darius Urbonas
- Kategorijos
- 2.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėjas Darius Urbonas, sekretoriaujant Vidai Dambrauskienei, dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui K. A. G., nutarimą priėmusios institucijos atstovei Nijolei Vanagienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo skundą padavusio asmens K. A. G. skundą institucijai, paskyrusiai nuobaudą, - Lietuvos metrologijos inspekcijos Kauno apskrities skyriui dėl 2015 m. rugsėjo 3 d. nutarimo Nr. N-2(K15) panaikinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos metrologijos inspekcijos Kauno apskrities skyriaus 2015 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. N-2(K15) Kastytis A. G. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 189⁷ str. 1 d. 86 Eur (aštuoniasdešimt šešių eurų) bauda už tai, kad būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovu, nepaskyrė atsakingo asmens, kuris kontroliuotų darbuotojų darbą ir neužtikrino, kad autochemijos gaminių faktinis produkto kiekis atitiktų vardinį produkto kiekį su leidžiamu nuokrypiu. Nutarime nurodoma, kad 2015 m. kovo 19 d. UAB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Kaunas, vadovaujantis LR Metrologijos įstatymo 21 str. 4 d. buvo atlikta fasuotų prekių kiekio kontrolė. Patikrinus 6 pavadinimų autochemijos gaminių faktinį produktų kiekį (tūrį ir masę) pakuotėse, nustatyta, kad 4 pavadinimų gaminiai neatitinka Reglamento reikalavimų, t.y. patikrinus 50 vnt. ploviklio Extra cleaner (1000 ml), nustatyta, kad 17 vnt. (34 proc.) kiekis (tūris) pakuotėse neatitiko vardinio kiekio su leidžiamu neigiamu nuokrypiu, nurodytu Reglamente, nustatytas produkto vidutinis kiekis (tūris) 988,0 ml yra mažesnis už leidžiamą minimalų produkto vidutinį kiekį 996,2 ml, didžiausia produkto neigiama paklaida -36,8 ml didesnė už draudžiamą dvigubą paklaidą - 30,0 ml, patikrinus 50 vnt. aušinimo skysčio Pit Stop (1000 g), nustatyta, kad 4 vnt. (8 proc.) produkto kiekis (masė) pakuotėse neatitiko vardinio kiekio su leidžiamu neigiamu nuokrypiu, nurodytu Reglamente; patikrinus 50 vnt. žieminio stiklų ploviklio Screen - wash (4000 ml), nustatyta, kad 50 vnt. (100 proc.) produkto kiekis (tūris) pakuotėse neatitiko vardinio kiekio su leidžiamu neigiamu nuokrypiu, nurodytu Reglamente, nustatytas produkto vidutinis kiekis 3840,9 ml, yra mažesnis už leidžiamą vidutinį minimalų kiekį 3984,5 ml; didžiausia neigiama paklaida (-262,2 ml) yra didesnė už dvigubą neigiamą paklaidą (-90,0 ml); patikrinus 50 vnt. aušinimo skystis G12+ (1000 ml), nustatyta, kad 25 vnt. (50 proc.) produkto kiekis pakuotėse neatitiko vardinio kiekio su leidžiamu neigiamu nuokrypiu nurodytu Reglamente, nustatytas produkto vidutinis kiekis (985,0 ml) yra mažesnis už leidžiamą minimalų vidutinį kiekį (997,3 ml), didžiausia neigiama paklaida (-31,8 ml) yra didesnė už dvigubą neigiamą paklaidą (-30,0 ml). Nutarime konstatuojant, jog produktai turi būti parduodami su faktiniu produkto kiekiu, kuris turi atitikti vardinį produkto kiekį su leidžiamu nuokrypiu ir partijoje neturi būti fasuotų prekių, kurių produkto kiekio pakuotėje neigiama paklaida yra didesnė nei dviguba leistinoji neigiama paklaida, tvirtinama, kad tokiu būdu buvo pažeisti Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo 14 str. 2 d. reikalavimai ir nesilaikoma Fasuotų produktų kiekio ir matavimo indų kontrolės techninio reglamento 2 priedo 2.2 p. reikalavimų.
Šalies argumentai
Skundą padavęs asmuo K. A. G. prašo institucijos nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Skunde nurodo, kad Metrologijos inspekcija neatsižvelgė į sufasuotų produktų matavimo vienetus, t. y. litrus ir atitinkamai naudojamą tiesioginį sufasuotų produktų kontrolės būdą, t.y. naudojant sertifikuotą kontrolinį vieno litro talpos indą. Metrologijos inspekcija naudoja netiesioginį skysčio tūrio m3 nustatymo būdą, kuris priklauso nuo aplinkos temperatūros, produkto tankio ir sudėtinių dalių pokyčio. Produkto kiekis žymimas 1 (litrais), o ne m3 (kubiniais metrais) ir atitinkamai jo kiekio kontrolė atliekama litrais, o ne kubiniais metrais. Tiek remiantis moksline literatūra, tiek bendra patirtimi akivaizdu, kad prioritetas turi būti teikiamas tiesioginiams matavimo metodams. Taip pat teigiama, kad Metrologijos inspekcija, neatsižvelgė į tai, kad įmonė naudoja metrologinę patikrą turinčias priemones ir neatliko pakartotinio patikrinimo tiesioginiu matavimo būdu, koks taikomas Pareiškėjo vadovaujamoje įmonėje. Taip pat ir tai, kad Pareiškėjas pateikė Metrologijos inspekcijos prašomą informaciją apie už produktų fasavimą atsakingus asmenis, ir jis nėra tiesiogiai atsakingas už minėtus pažeidimus, tvirtindamas, kad ankstesnių patikrinimų metu, pateikus paaiškinimus, už analogiškus tariamus teisės pažeidimus administracinės nuobaudos nebuvo skiriamos (b. l. 2-4).
Teismo posėdžio metu K. A. G. palaikė skunde išdėstytus argumentus ir reikalavimus. Paaiškino, kad už tai, kad fasuojamų produktų matmenys atitiktų nustatytus reikalavimus, atsakingas kiekvienas fasavimo darbus atliekantis darbuotojas, nors pripažino, kad darbuotojų pareigybių aprašymų įmonėje nėra, o šis reikalavimas įrašytas į kiekvieno darbuotojo darbo sutartį. Taip pat pripažino, kad darbuotojus kontroliuojantis asmuo įmonėje nebuvo paskirtas, taip pat niekas jų nekontroliavo, nes jie patys buvo atsakingi už tikslumą pilstant produktus. Nurodė, kad įmonėje 2012 metais buvo nustatyti analogiški pažeidimai ir tuomet atsakingam darbuotojui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas su administraciniu nurodymu, kuris buvo įvykdytas sumokant nurodytą baudą. Tuo tarpu šiam atsakingam asmeniui palikus įmonę, atsakingu už darbuotojų kontrolę šiems atliekant fasavimo darbus joks kitas įmonės darbuotojas nebuvo paskirtas. Taip pat teigė, kad skysčiai įprastai matuojami litrais, o ne kilogramais. Tačiau Metrologijos inspekcija, nustatė fasuotų produktų svorį, o vėliau, pagal produktų tankį, apskaičiavo jų tūrį. Tvirtino, kad produkto tankis gali kisti priklausomai nuo temperatūros ir kitų veiksnių. Tuo tarpu produktų fasavimo ir metrologinės patikros sąlygos skyrėsi, ir dėl objektyvių priežasčių vykdomų darbų aplinka neatitinka laboratorijos, kurioje atliekami matavimai, aplinkos.
Atsiliepimas
Institucija, paskyrusi administracinę nuobaudą – Lietuvos metrologijos inspekcijos Kauno apskrities skyrius atsiliepimu į skundą nurodė, jog su pateikto skundo reikalavimais nesutinka, o pareiškėjo teiginiai nepagrįsti. Atsiliepime nurodoma, kad 2015-03-19 Inspekcijos skyriaus inspektorė, dalyvaujant 2007 m. Nacionalinio akreditacijos biuro pagal LST EN ISO/IEC 17025:2005 standarto reikalavimus akredituoto Inspekcijos Matavimų ir tyrimų skyriaus atsakingam specialistui patikrino, kaip UAB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Kaunas (toliau - Bendrovė), laikomasi teisinės metrologijos reikalavimų fasuojant gaminamą produkciją. Patikrinus 6 pavadinimų autochemijos gaminių faktinį produktų kiekį (tūrį ir masę) pakuotėse, nustatyta, kad 4 pavadinimų gaminiai neatitinka Fasuotų produktų kiekio ir matavimo indų kontrolės techninio reglamento (toliau - Reglamentas) 2 priedo 2.2 p. reikalavimų, t.y. patikrinus 50 vnt. stipriai valančio ploviklio Extra cleaner (1000 ml), nustatyta, kad 17 vnt. (34 proc.) kiekis pakuotėse neatitiko vardinio kiekio su leidžiamu neigiamu nuokrypiu; patikrinus 50 vnt. aušinimo skysčio Pit Stop (1000 ml), nustatyta, kad 4 vnt. (8 proc.) produkto kiekis pakuotėse neatitiko vardinio kiekio su leidžiamu neigiamu nuokrypiu; patikrinus 50 vnt. žieminio stiklų ploviklio Screen-wash (4000 ml), nustatyta, visų (100 proc.) produkto kiekis pakuotėse neatitiko vardinio kiekio su leidžiamu neigiamu nuokrypiu; patikrinus 50 vnt. aušinimo skysčio G12+ (1000 ml), nustatyta, kad 25 vnt. (50 proc.) produkto kiekis pakuotėse neatitiko vardinio kiekio su leidžiamu neigiamu nuokrypiu. Patikrinimo rezultatai buvo pateikti Teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi patikrinimo akto (toliau - Patikrinimo aktas) 2015 m. kovo 19 d. Nr. PA-924 (K 15) 1, 2 prieduose. Inspekcijos skyriaus inspektorius atlikęs patikrinimą nustatė, kad pažeisti Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo 14 str. 1, 2 d. ir Fasuotų produktų kiekio ir matavimo indų kontrolės techninio reglamento 2 priedo reikalavimai. Patikrinus Bendrovės fasuotų 6 autochemijos gaminių vardinį produktų kiekį (tūrį, masę) pakuotėse, nustatyta, kad 4 gaminių kiekio nuokrypiai neatitiko Reglamento reikalavimų. Atsiliepime pažymima, kad Bendrovėje tikrintų 4 pavadinimų (ploviklio Extra cleaner (1000 ml), aušinimo skysčio Pit Stop (1000 ml), žieminio stiklų ploviklio Screen-wash (4000 ml), universalaus ploviklio Sun car (400 ml)) gaminių vardinis kiekis ant pakuotės nurodytas tūrio vienetais (litrais), todėl pagal Bandinių paėmimo tirti aktą 2015-03-19 Nr. PA-924(K15)-2 (kopija Pareiškėjas pridėjo) iš visų išvardintų pavadinimų gaminių buvo paimta po vieną bandinį (iš viso 4 bandiniai) tankiui nustatyti Inspekcijos Matavimų ir tyrimų skyriuje, kuris akredituotas pagal LST ISO/IEC 17025 ir kurio kompetencija patvirtinama kasmetine Nacionalinio akreditacijos biuro priežiūra. Atsiliepime taip pat teigiama, kad Reglamento 2 priedo 2 punkto 2.1 papunktyje nurodyta, kad „Tikrinant produkto kiekį, išreikštą tūrio vienetais, kiekio faktinė vertė nustatoma ar tikslinama normuotoje 20°C temperatūroje, nepriklausomai nuo to, kokioje temperatūroje fasuota prekė pakuojama arba tikrinama", taip pat 3 priedo 1 punkte nurodyta, kad „Faktinis produkto kiekis pakuotėje gali būti matuojamas tiesiogiai, naudojant tinkamas masės, tūrio, ilgio ar ploto matavimo priemones, arba netiesiogiai, kai, pavyzdžiui, skysčio tūriui įvertinti fasuotas produktas sveriamas bei matuojamas jo tankis. Neatsižvelgiant į tai, koks metodas yra taikomas, išplėstinė neapibrėžtis matuojant faktinį produkto kiekį pakuotėje neturi viršyti 1/5 leistinosios produkto vardinio kiekio neigiamos paklaidos".
Atsiliepime teigiama, kad Inspekcijos Matavimų ir tyrimų skyrius specialistai matavimus atlieka netiesioginio matavimo būdu pagal patvirtintą tūrio matavimo metodiką, kuri įvertinta ir priimta Nacionalinio akreditacijos biuro. Produkto tankis matuojamas densimetru DMA45O0 0,00005 g/cm³ tikslumu (išplėstinė neapibrėžtis 0,000013 g/cm³ (produkto temperatūra automatiškai nustatoma 20o C) svoris matuojamas antros tikslumo klasės analitinėmis svarstyklėmis PR 5002DR/E. kurių patikros padalos vertė e = 0,1 g (išplėstinė neapibrėžtis 0.13 g). Todėl Inspekcijos Matavimų ir tyrimų skyriaus specialistų tinkamomis matavimo priemonėmis atlikti matavimai yra teisingi ir pagrįsti. Taip pat pažymima, kad tikrinti bandiniai buvo paimti iš tų pačių produktų partijų ir jų sudėtinės dalys turėjo būti tos pačios. Todėl Pareiškėjo teiginys dėl produktų sudėtinių dalių pokyčio neturi pagrindo (b. l. 41).
Institucijos atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus. Nurodė, kad skundo teiginiai dėl matavimų nepagrįsti, nes Fasuotų prekių ir indų reglamente įtvirtinta, kad tikrinant produkto kiekį, išreikštą tūrio vienetais, kiekio faktinė vertė nustatoma arba tikslinama normuotoje 20 laipsnių temperatūroje, nepriklausomai nuo to, kokioje temperatūroje fasuota prekė pakuojama arba yra tikrinama. Lietuvos metrologijos inspekcija turi akredituotą laboratoriją, kurioje tikrinamas ir atliekamas. Iš viso įmonėje tikrino 6 rūšių priemones po 50 vnt. Buvo pasvertos prekės, o vėliau, po vieną mėginį iš kiekvienos partijos paimta tyrimui laboratorijoje, t.y. tankiui nustatyti. Atkreipė dėmesį į tai, kad įmonė, fasuodama priemones, naudoja vieno litro talpą, nors jos turi būti supiltos į 4 litrų talpas. Pažymėjo, kad anksčiau įmonėje buvo nustatyti analogiški pažeidimai ir administracinėn atsakomybėn traukiamas įmonėje už tai vadovo K. A. G. paskirtas atsakingas asmuo. Taip pat teigė, kad reikalaujant nurodyti už darbuotojų kontrolę atsakingą asmenį, įmonės vadovas K. A. G. to nepadarė, nepateikė jokių dokumentų, todėl jis pats, kaip vadovas, buvo pripažintas atsakomybės subjektu.
Motyvuojamoji dalis
Nutarimas paliktinas nepakeistas ir skundas netenkintinas.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 str. nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Minėta, jog Lietuvos metrologijos inspekcijos Kauno apskrities skyriaus 2015 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. N-2(K15) Kastytis A. G. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 189⁷ str. 1 d. 86 Eur (aštuoniasdešimt šešių eurų) bauda už tai, kad būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovu, nepaskyrė atsakingo asmens, kuris kontroliuotų darbuotojų darbą ir neužtikrino, kad autochemijos gaminių faktinis produkto kiekis atitiktų vardinį produkto kiekį su leidžiamu nuokrypiu, t.y. tokiu būdu buvo pažeisti Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo 14 str. 2 d. reikalavimai ir nesilaikoma Fasuotų produktų kiekio ir matavimo indų kontrolės techninio reglamento 2 priedo 2.2 p. reikalavimų.
Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą būtina nustatyti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, kurio padarymu asmuo yra kaltinamas, ar asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 284 str. 1 d.). Šios aplinkybės nustatytinos remiantis įrodymais: ATP protokolu, nuotraukomis, garso ir vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 256 str.). Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu.
ATPK 189⁷ str. 1 d. be kita ko nurodoma, kad fasuotų prekių, kurių produkto kiekis yra nurodytas etiketėse arba ant fasuotės, gamyba, importas, pardavimas, perdavimas, saugojimas, ženklinimas pažeidžiant teisinės metrologijos reikalavimus, užtraukia baudą fiziniams asmenims nuo dvidešimt aštuonių iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų, juridinių asmenų arba užsienio valstybių įmonių filialų Lietuvos Respublikoje vadovams ar jų įgaliotiems asmenims – nuo aštuoniasdešimt šešių iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų. Akivaizdu, kad ši teisės norma yra blanketinė, todėl norint veiką kvalifikuoti pagal šį straipsnį, būtina įvardinti teisės aktus, nustatančius teisinės metrologijos reikalavimus, kuriuos pažeidė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo.
Skundžiamame nutarime nurodoma, kad K. A. G. pažeidė LR Metrologijos įstatymo 14 str. 2 d. ir Fasuotų produktų kiekio ir matavimo indų kontrolės techninio reglamento 2 priedo 2.2 p. reikalavimus.
Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo 14 str. 2 d. tvirtinama, kad fasuotos prekės gali būti gaminamos, importuojamos arba parduodamos, perduodamos, saugomos su faktiniu produkto kiekiu, kuris turi atitikti vardinį produkto kiekį su leidžiamu nuokrypiu. Šiame įstatyme minimi leidžiami nuokrypiai buvo numatyti inkriminuojamo pažeidimo padarymo metu galiojusios redakcijos Valstybinės metrologijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos direktoriaus 2003 m. lapkričio 19 d. įsakymu patvirtinto Fasuotų produktų kiekio ir matavimo indų kontrolės techninio reglamento 2 priedo 2.2. p. Teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, t.y. teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi patikrinimo aktą (b. l. 7, 8), UAB (duomenys neskelbtini) Fasuotų prekių kiekio patikrinimo rezultatais (b. l. 9), Fasuotų prekių kiekio kontrolės rezultatų protokolais (b. l. 10-16), Bandinių paėmimo tirti aktu (b. l. 17), daro išvadą, kad UAB (duomenys neskelbtini), fasuodama prekes, nesilaikė teisės aktų nustatytų reikalavimų, o patikrinimo metu nustatytas vardinio prekių kiekio bei faktinio prekių kiekio nuokrypis buvo didesnis nei leidžiama minėtais teisės aktais.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teigė, kad Inspekcija naudojo netiesioginius matavimo būdus, kurie, jo teiginiu, buvo netikslūs, nes buvo atliekami ne tomis pačiomis sąlygomis, kuriomis produktai buvo fasuojami, ir neįrodo padaryto pažeidimo, be to, jis nėra atsakingas už nustatytus pažeidimus, nes už tikslų fasavimą atsako patys tai atliekantys darbuotojai. Teismas tokius jo teiginius vertina kritiškai, kaip siekį išvengti administracinės atsakomybės.
Visų pirma pažymėtina tai, kad minėto Fasuotų produktų kiekio ir matavimo indų kontrolės techninio reglamento 3 priedo, nustatančio fasuotų prekių partijų tikrinimo tvarką 1 punkte nurodoma, kad faktinis produkto kiekis pakuotėje gali būti matuojamas tiesiogiai, naudojant tinkamas masės, tūrio, ilgio ar ploto matavimo priemones, arba netiesiogiai, kai, pavyzdžiui, skysčio tūriui įvertinti fasuotas produktas sveriamas bei matuojamas jo tankis. Taigi, akivaizdu, kad teisės aktai suteikia tikrinimą atliekančiam subjektui diskreciją taikyti tiesioginį ar netiesioginį matavimo būdą. Be to, iš 2 p. nuostatų, ekonominiais ir praktiniais sumetimais ribojančių ardomojo bandymo taikymą, galima daryti pagrįstą prielaidą, jog rekomenduojama taikyti būtent netiesioginį matavimo metodą. Be to, minėto teisės akto 2 priedo 2.1. p. tvirtinama, kad tikrinant produkto kiekį, išreikštą tūrio vienetais, kiekio faktinė vertė nustatoma ar tikslinama normuotoje 20oC temperatūroje, nepriklausomai nuo to, kokioje temperatūroje fasuota prekė pakuojama arba tikrinama. Taigi, vertinant administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą darytina išvada, kad tikrinant UAB (duomenys neskelbtini), Inspekcijos pareigūnai fasuotų prekių tikrinimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų nepažeidė, todėl tikrinimo rezultatais abejoti nėra jokio teisinio pagrindo.
Fasuotų produktų kiekio ir matavimo indų kontrolės techninio reglamento 2 priedo 4 p. nurodoma, kad pakuotojas arba importuotojas turi užtikrinti, kad fasuotos prekės atitiktų taikytinas Reglamento nuostatas. Tuo tarpu iš Reglamento 4 p. pateikiamų sąvokų matyti, kad pakuotojas – juridinis arba fizinis asmuo, atliekantis produktų fasavimą ir tiekiantis fasuotą prekę rinkai. Sistemiškai aiškinant šio teisės akto, taip pat ATPK 189⁷ str. nuostatas akivaizdu, kad kai fasavimo veiklą vykdo juridinis asmuo, už teisės aktų nustatytų reikalavimų pažeidimus atsako arba jų vadovai arba jų įgalioti asmenys. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo K. A. G. pripažino, kad įmonėje nebuvo paskirtas už fasavimo kontrolę atsakingas asmuo, todėl šiuo atveju, atsakomybė už Inspekcijos nustatytus pažeidimus tenka jam. Pažymėtina, kad UAB (duomenys neskelbtini) teisinės metrologijos pažeidimai buvo nustatyti ir 2012 m., tačiau tuomet administracinėn atsakomybėn buvo traukiamas įmonės vadovo K. A. G. paskirtas atsakingas asmuo V. L. (b. l. 59-73). Taigi, byloje esantys duomenys patvirtina, kad K. A. G., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovu, neužtikrino, kad jo vadovaujamoje įmonėje fasuojant autochemines medžiagas būtų laikomasi teisinės metrologijos reikalavimų, todėl pagrįstai Inspekcijos pareigūno, išnagrinėjusio administracinio teisės pažeidimo bylą, buvo pripažintas administracinės atsakomybės subjektu.
Pažymėtina ir tai, kad administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjęs pareigūnas, nurodydamas, kad nenustatyta K. A. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių paskyrė jam minimalią baudą, numatytą ATPK 189⁷ str. 1 d. Konstatuotina, kad bylą išnagrinėjęs pareigūnas netinkamai vadovavosi ATPK 30 str., 30² str. nustatytomis baudos skyrimo taisyklėmis, nes neatsižvelgė į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę bei neįvertino aplinkybės, jog UAB (duomenys neskelbtini) analogiški pažeidimai padaromi ne pirmą kartą. Teismo įsitikinimu, bylos medžiaga leidžia daryti išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui turėjo būti skirtas baudos, numatytos ATPK 189⁷ str. 1 d., sankcijoje, vidurkis. Nepaisant to, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad skundą padavė administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir vadovaudamasis įstatymo įtvirtintu reformatio in peus draudimo principu, pareigūno nutarimu paskirtos baudos nekeičia.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 str. 1 d. 1 p.,
nutarė:
Palikti Lietuvos metrologijos inspekcijos Kauno apskrities skyriaus 2015 m. rugsėjo 3 d. nutarimą Nr. N-2(K15) nepakeistą ir Kastyčio A. G. skundo netenkinti.
Nutartis per 20 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.